- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-14
- Bylos Nr.
- B2-1621-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01326-10-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Nona mix“
- Atsakovas
- Swedbank“
Procesinio dokumento kategorijos: 24.2; 24.4; 27.3.2.7; 35.3.6; 35.6.2; 42.10; 44.3; 116.1
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
2013 m. spalio 14 d.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nona mix“ netiesioginį ieškinį atsakovei ,,Swedbank“, AB, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos žuvys“, dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė netiesioginiu ieškiniu teismo prašo atleisti trečiąjį asmenį BUAB „Baltijos žuvys“ nuo civilinės atsakomybės, t. y. pareigos grąžinti atsakovei „Swedbank“, AB 414 306,56 Lt paskolos sumos, palūkanų ir delspinigių pagal 1998 m. spalio 21 d. paskolos sutartį Nr. 3.
Nurodo, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama UAB „Baltijos žuvys“ bankroto byla. Šio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtintas atsakovės 414 306,56 Lt dydžio reikalavimas BUAB ,,Baltijos žuvys” bankroto byloje, 2012 m. sausio 5 d. nutartimi ieškovė įtraukta į kreditorių sąrašą su patvirtintu 1 465,60 Lt dydžio reikalavimu. Ieškovė nurodo, kad atsakovė turi prisiimti atsakomybę dėl neatsakingo skolinimo pagal 1998 m. spalio 21 d. paskolos sutartį Nr. 3, taip atleidžiant BUAB ,,Baltijos žuvys“ nuo pareigos grąžinti atsakovei negrąžintą paskolos dalį ir palūkanas bei delspinigius. Pagal sutartį atsakovė suteikė UAB „Baltijos žuvys“ 500 000 Lt paskolą administracinio pastato rekonstrukcijai laikotarpiui iki 2002 m. spalio 14 d. Šalys 2000 m. birželio 28 d. papildoma paskolos sutartimi Nr. 1 pratęsė galutinį paskolos grąžinimo terminą iki 2003 m. balandžio 25 d., o 2001 m. balandžio 25 d. papildoma sutartimi Nr. 1 sumažino palūkanų normą nuo 14 iki 12 proc. metinių palūkanų. Užtikrinant tinkamą prievolių įvykdymą, UAB „Baltijos žuvys“ atsakovei įkeitė pramonės-gamybinį pastatą - žuvies perdirbimo cechą, esantį Klaipėdoje, Nemuno g. 40b ir laivus „Bajorai“, „Ieva“, „LBB 1100“, „LBB 1124“ su įranga ir priklausiniais. Bankų veikla yra siejama su rizikos prisiėmimu, todėl bankas turi būti ypatingai atidus ir rūpestingas. Komercinių bankų įstatymo redakcijos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo metu, 30 straipsnio 4 dalis numatė, kad bankas gali pareikalauti iš kliento (kredito gavėjo) per tą laiką, kol jis naudojasi paskola, pateikti informaciją ar dokumentus, reikalingus jo finansinei būklei įvertinti. Bankas turi būti rūpestingas ir atidus ne tik sutartinių santykių metu, jau sudarius kredito sutartį, bet ir ikisutartinių santykių metu, tikrindamas galimą paskolos gavėjo mokumą. Teismų praktikoje konstatuojama, kad banko, kaip verslo subjekto, kaltė gali pasireikšti pačia mažiausia forma, klaidos padarymu, neatidžiu pareigų atlikimu, nepakankamu dėmesingumu ir pan. Paskolos sutarties 4.6 punkte šalys susitarė, kad bankui pareikalavus, UAB „Baltijos žuvys“ įsipareigoja pateikti informaciją ir dokumentus apie savo finansinę būklę ir tikslinį paskolos panaudojimą; 4.7 punkte numatyta, kad paskolos gavėjas garantuoja, kad jo pateikta informacija (1998 m. liepos 21 d. prašyme paskolai gauti) yra teisinga; 4.8 punkte numatyta, kad UAB „Baltijos žuvys“ įsipareigoja pasibaigus ketvirčiui, iki naujojo ketvirčio antro mėnesio 1 d. pateikti bankui finansines ataskaitas. Šios paskolos sutarties sąlygos patvirtina, kad bankas turėjo pareigą vertinti UAB „Baltijos žuvys“ finansines galimybes paskolos sutarties vykdymo metu, o remiantis formuojama teismų praktika, analogiškas pareigas atsakovė turėjo ir prieš sudarydama paskolos sutartį, tačiau šios savo pareigos nevykdė. Atsakovė, prieš sudarydama paskolos sutartį, vertino UAB „Baltijos žuvys“ pateiktą 1998 m. liepos 21 d. prašymą paskolai gauti, t. y. 1998 m. liepos 21 d. akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 14, kuriame svarstytas prašymas LTB Šiaulių skyriui skirti 1 mln. Lt dydžio kreditą gamybinio-administracinio pastato užbaigimui ir apyvartinių lėšų papildymui, taip pat įkeisti UAB „Baltijos žuvys“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Tačiau šiame protokole nėra duomenų apie UAB „Baltijos žuvys“ mokumą, pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, t. y. atsakovė išdavė 500 000 Lt kreditą, nepareikalavusi įmonės pateikti finansinės apskaitos dokumentų ar kitos reikšmingos informacijos, galinčios padėti įvertinti įmonės mokumą. Atsakovė turėjo suprasti, kad UAB „Baltijos žuvys“ turtinė padėtis yra sudėtinga dar ir todėl, kad 1998 m. liepos 21 d. akcininkų susirinkimo protokole buvo nuspręsta banko prašyti ne 500 000 Lt, o dvigubai didesnės kredito sumos, kurios dalį įmonė būtų naudojusi apyvartinių lėšų papildymui. UAB „Baltijos žuvys“ finansinės apskaitos dokumentai patvirtina, kad iki paskolos sutarties sudarymo ir jos sudarymo metu UAB „Baltijos žuvys“ finansinė padėtis buvo nuostolinga, įmonė turėjo uždelstų finansinių įsipareigojimų valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams. Atsakovė taip pat galėjo patikrinti jos banke atidarytas įmonės sąskaitas ir įsitikinti, kad prieš sudarant paskolos sutartį, UAB „Baltijos žuvys“ piniginių lėšų sąskaitoje neturėjo ir jau buvo įsiskolinusi kreditoriams neapmokėtas pinigų sumas, kurios kas mėnesį didėjo. Be to, per tris mėnesius prieš pat paskolos sutarties sudarymą UAB „Baltijos žuvys“ už AB „Senoji Baltija“ sumokėjo 90 400 Lt, todėl atsakovė privalėjo šią aplinkybę įvertinti ir patikrinti, ar tokie atliekami piniginiai mokėjimai už trečiąjį asmenį netrukdys UAB „Baltijos žuvys“ tinkamai vykdyti paskolos sutarties įsipareigojimus. Aplinkybę, kad UAB ,,Baltijos žuvys” paskolos sutarties sudarymo metu turėjo finansinių problemų, patvirtina ir tai, jog UAB ,,Baltijos žuvys” atžvilgiu buvo iškeltos civilinės bylos, kurias išnagrinėjus 2000 m. buvo išduota vykdomųjų raštų 456 793,82 Lt sumai. Be to, UAB „Baltijos žuvys“ buvo įsiskolinusi valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetams. Todėl atsakovė neveikė itin aukštu atidumo ir rūpestingumo laipsniu, nes ne tik kad neįvertino nuostolingos UAB „Baltijos žuvys“ veiklos, bet apskritai nesidomėjo įmonės mokumu paskolos sutarties sudarymo metu. Ieškovės nuomone, atsakovė sąmoningai nevertino skolininko galimybės grąžinti paskolą iš veiklos pajamų ir vertino tik hipoteka įkeičiamo nekilnojamojo turto ir laivų vertę, iš anksto planuodama paskolos sutarties neįvykdymo atveju nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą, kadangi hipoteka ir įkeitimu įkeisto turto vertė buvo daugiau nei tris kartus didesnė nei suteikiamos paskolos suma. UAB „Baltijos žuvys“ laiku negrąžinus paskolos, atsakovė nutraukė paskolos sutartį ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Be to, atsakovė paskolos sutartimi reikalavo nustatyti neprotingo dydžio palūkanas - 14 proc. metines palūkanas, kurios vėlesniu susitarimu buvo sumažintos iki 12 proc. Kauno apygardos teismas 2007 m. lapkričio 20 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1124-436/2007 konstatavo, kad tokio dydžio palūkanos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir protingumo principus, todėl teismas sumažino priteistų palūkanų sumą nuo 131 799,12 Lt iki 49 224,43 Lt. Ieškovė teigia, kad atsakovei tenka dalis kaltės dėl neįvykdytos prievolės, kadangi ji, nepatikrinusi UAB „Baltijos žuvys“ finansinės padėties, nuostolingai veikiančiai įmonei suteikė 500 000 Lt paskolą, ir tai turėjo įtakos dėl prievolės neįvykdymo atsiradusių nuostolių padidėjimui. Todėl dėl prievolių pagal paskolos sutartį neįvykdymo ir netinkamo vykdymo atsakinga yra ne tik UAB „Baltijos žuvys“, bet ir atsakovė, t. y. taikytinas mišrios kaltės institutas. UAB „Baltijos žuvys“ buvo suteikta 500 000 Lt kredito, negrąžinta kredito dalis yra 223 747,41 Lt, tai reiškia, jog UAB „Baltijos žuvys“ yra grąžinusi daugiau negu 50 proc. kredito, taip pat atsakovei nėra grąžintos priskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai. Ieškovės manymu, kad dėl likusios negrąžintos paskolos sumos ir priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių sumokėjimo - iš viso 414 306,56 Lt sumos, yra atsakovės „Swedbank“, AB kaltė, todėl UAB „Baltijos žuvys“ atleistina nuo civilinės atsakomybės grąžinti likusią paskolos dalį, palūkanas ir delspinigius.
Atsiliepimas
Atsakovė ,,Swedbank“, AB atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti, ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, jog ieškovė neturi teisės reikšti jai ieškinio LR CK 6.68 str. pagrindu, kadangi neegzistuoja pagrindinė netiesioginio ieškinio reiškimo sąlyga, t. y. skolininkė BUAB „Baltijos žuvys“ neturi galiojančios ir vykdytinos turtinės teisės atsakovės atžvilgiu – atsakovė nėra ir niekada nebuvo BUAB „Baltijos žuvys“ skolininke. Priešingai, „Swedbank“, AB yra BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorė. Kadangi atsakovė neturi jokių prievolių skolininkei BUAB „Baltijos žuvys“, todėl pastaroji neturi įgyvendintinos teisės „Swedbank“, AB atžvilgiu. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog kreditorių teisė kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kai jie mano esant pažeistus bankrutuojančios bendrovės interesus, galima tik tuomet, kai bankroto administratorius to nedaro ar atsisako tai daryti. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad UAB „Baltijos žuvys“ bankroto administratorius vengė vykdyti kreditorių valią ir ginti ieškovės bei pačios UAB „Baltijos žuvys“ interesus. Nustačius, jog UAB „Baltijos žuvys“ suteiktas finansavimas buvo žalingas, turėtų būti keliamas UAB „Baltijos žuvys“ vadovų atsakomybės klausimas, nes būtent jie sprendė, kaip naudoti gautas kredito lėšas, ir jas naudojo. Atsakovė taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjant ,,Swedbank”, AB kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą UAB ,,Baltijos žuvys” bankroto byloje, dalyvavo ir ieškovė, kuri prašė reikalavimą sumažinti. Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi patvirtino atsakovės 414 306,56 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Ieškovė šią nutartį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2013 m. sausio 10 d. nutartimi skundą atmetė ir nurodė, kad teismas, spręsdamas reikalavimo patvirtinimo klausimą, patikrino jo pagrįstumą, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs įrodymus, kurie laikytini pakankamais. Todėl, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, jau yra nustatytas atsakovo reikalavimo pagrįstumas, ir tai laikytina prejudiciniu faktu, todėl papildomai neįrodinėtina. Paskolos sutarties teisėtumas ir pagrįstumas pirmą kartą buvo išnagrinėtas dar 2007 m. byloje pagal atsakovės ieškinį UAB „Baltijos žuvys“. Ieškovė, reikšdama netiesioginį ieškinį, tariamos žalos atsiradimą kildina iš atsakovės neva neteisėtų veiksmų sudarant paskolos sutartį, o ne iš paskolos sutarties vykdymo, nors sutartinė civilinė atsakomybė kyla būtent tuomet, kai nevykdoma ar netrinkamai vykdoma sutartis. Atsakovė tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, bendradarbiavo su UAB „Baltijos žuvys“: keitė mokėjimų grafiką, mažino mokėjimų dydžius, palūkanų dydį ir pan., todėl nėra jokio pagrindo jai taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Tuo tarpu UAB „Baltijos žuvys“ nevykdė savo įsipareigojimų, todėl gali būti konstatuota tik UAB „Baltijos žuvys“ kaltė. Ieškovė nenurodė nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei kaltės, nei nuostolių, nei priežastinio ryšio. Ieškovė teigia, kad dėl atsakovės ikisutartinių veiksmų atsirado jos kaltė ir tuos veiksmus traktuoja kaip UAB „Baltijos žuvys“ verslo rizikos prisiėmimą, tačiau šie teiginiai niekuo nepagrįsti. Sudarant ginčo paskolos sutartį, abi sandorio šalys (verslininkai) vadovavosi sutarčių laisvės principu ir įvertino, pasiskirstė galimą verslo riziką bei ją prisiėmė. Bankroto bylos iškėlimas nereiškia, kad paskolos sutartis pati savaime bendrovei buvo nenaudinga, ji savo esme ir paskirtimi buvo naudinga ir pradžioje abipusiai vykdoma. Ieškovė neįrodė, jog atsakovė buvo nesąžininga, ir tas nesąžiningumas pasireiškė reikalavimu pateikti prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimo priemones. Ieškovė nepagrįstai remiasi Lietuvos banko valdybos 2011-09-01 patvirtintais Atsakingojo skolinimo nuostatais, kadangi nuostatai įsigaliojo tik nuo 2011-11-01 (o dalis jų tik 2012-03-01), ir yra taikomi tik tais atvejais, kai kreditai suteikiami fiziniams asmenims. 1998 m. nebuvo ir šiuo metu nėra patvirtintų analogiškų ar bent panašių reikalavimų, teikiant kreditavimo paslaugas juridiniams asmenims ar verslininkams. Atsakovė taip pat prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Nurodo, kad senaties terminas paskolos sutarčiai ginčyti suėjo 2008-10-21, o žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimui - kas netiesiogiai keliama ieškinyje - ieškinio senaties terminas, sutinkamai su CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, baigėsi dar 2001-10-21. Kadangi ieškovė pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, iš esmės neturėdama jokio finansinio intereso (jos kreditorinis reikalavimas yra tik 1 465,60 Lt, kas sudaro tik 0,055 nuo bendros reikalavimų sumos), nuolat inicijuoja teisminius procesus, kuriuos pralaimi, o bylinėjimosi išlaidos nusveria gautiną naudą, darytina išvada, kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis bankroto byloje, ir jai skirtina 20 000 Lt bauda ieškovės naudai.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Baltijos žuvys“ taip pat su ieškiniu nesutinka, pašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nėra sąlygų netiesioginiam ieškiniui reikšti, kadangi trečiasis asmuo, kurio vardu reiškiamas ieškinys, neturi jokios turtinės teisės į atsakovę. Priešingai, trečiasis asmuo turi turtinę prievolę atsakovei, t. y. turi sumokėti skolą. Dėl šios priežasties ieškovė negali reikšti šio reikalavimo, t. y. negali gyvendinti neegzistuojančios turtinės teisės. Teismų praktikoje kreditoriui nesuteikiama teisė netiesioginiu ieškiniu ginčyti skolininko vardu sudarytus sandorius, kuriuos galėtų ginčyti tik pats skolininkas. Trečiasis asmuo taip pat nurodo, jog skola susidarė dėl neįvykdytų prievolių pagal kredito sutartį, t. y. dėl suteiktos paskolos negrąžinimo ir palūkanų nesumokėjimo, ir tik nedidelė skolos dalis (delspinigiai) yra civilinė atsakomybė už prievolės pažeidimą, todėl galėtų būti svarstytinas klausimas tik dėl atleidimo nuo delspinigių sumokėjimo. Tiek Kauno apygardos teismas, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėję trečiojo asmens skolos atsakovei dydžio klausimus, pripažino, kad atitinkamą reikalavimą sudarančios tiek palūkanos, tiek ir delspinigiai atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl šios aplinkybės šioje byloje iš naujo neįrodinėtinos. Ieškovė, reikšdama šį ieškinį, iš esmės siekia panaikinti įsiteisėjusius teismų sprendimus.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo nurodo nesutinkanti su atsiliepimuose į ieškinį išdėstytais argumentais, kad skolininkė BUAB „Baltijos žuvys“ neturi galiojančios ir vykdytinos turtinės teisės atsakovei „Swedbank“, AB. Bankas per siaurai aiškina priešpriešinės turtinės teisės sampratą, laikydamas, kad skolininko galiojančia ir vykdytina turtine teise gali būti tik skolinis įsipareigojimas. Skolininkei „UAB „Baltijos žuvys“ tinkamai neįvykdžius paskolos sutarties ir negrąžinus visos paskolos sumos, bankas įgijo teisę reikalauti taikyti civilinę atsakomybę, t. y. grąžinti nesumokėtą paskolos sumą ir su ja susijusius mokėjimus, o skolininkė įgijo teisę reikalauti atleisti nuo civilinės atsakomybės. Aktuali teismų praktika formuojama ta linkme, kad kreditoriui yra suteikiama teisė reikšti netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1511/2012). Bankroto administratoriaus atsisakymas ginti bankrutuojančios bendrovės interesus gali būti nustatomas įvairiais būdais, nebūtinai formalizuotai. Šiuo atveju bankroto administratorius nematė būtinybės ginti BUAB „Baltijos žuvys“ interesus, nes pritarė atsakovės 414 306,56 Lt dydžio reikalavimo tvirtinimui bankroto byloje, be to, administratorius nesutinka ir su netiesioginiu ieškiniu. Ieškovė pareikštu ieškiniu neginčija atsakovės kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, tačiau Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Tai reiškia, kad net teismui ir patvirtinus kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje, vėlesnis ieškinių, susijusių su patvirtintu reikalavimu, nagrinėjimas yra galimas. Patenkinus ieškovės netiesioginį ieškinį, atsirastų pagrindas tikslinti jau patvirtintą atsakovės finansinį reikalavimą bankroto byloje. Taigi, Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis šioje byloje turi prejudicinę reikšmę tik tuo aspektu, kad padeda įrodyti, jog bankas yra nukentėjęs asmuo, o nukentėjusio asmens sąvoka šiuo atveju svarbi, atleidžiant UAB „Baltijos žuvys“ nuo civilinės atsakomybės dėl paties banko, kaip nukentėjusiojo asmens, veiksmų. Ieškovė nesutinka su atsiliepimo argumentais dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Netiesioginiu ieškiniu neginčijama 1998 m. spalio 21 d. paskolos sutartis, ieškinyje nenurodytas nei vienas sandorio negaliojimo pagrindas, ieškovė ieškiniu taip pat neprašo atlyginti žalos, juo reiškiamas reikalavimas atleisti nuo civilinės atsakomybės. Bendrieji ieškinio senaties terminai šiuo atveju turi būti skaičiuojami nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria buvo palikta galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis dėl bankroto bylos UAB „Baltijos žuvys“ iškėlimo. Todėl ieškinio senaties terminas netiesioginiam ieškiniui pareikšti nėra suėjęs. Ieškovė nurodo, kad bankas, atsisakydamas suteikti kredito dalį apyvartinėms lėšoms (vietoje 1mln. Lt suteikta 500 000 Lt kreditas pastato rekonstrukcijai), prisidėjo prie to, jog UAB „Baltijos žuvys“ negalėjo sklandžiai vykdyti ūkinės veiklos, todėl negavo pajamų iš prekybos žuvies produktais ir atitinkamai paskola nebuvo grąžinta. Tokioje situacijoje bankas privalėjo iš viso nesuteikti paskolos arba dalį paskolos suteikti tikslu naudoti apyvartinėms lėšoms tam, kad UAB „Baltijos žuvys“ galėtų iš gaunamų pajamų įvykdyti prievolę. Bankas, nesuteikdamas paskolos apyvartinėms lėšoms, numatė paskolą grąžinti iš įkeisto turto, kas prieštaravo teisės aktų reikalavimams. Ieškovė nesutinka su atsakovės atsiliepimo argumentais, kad nenurodytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, dėl kurių būtų pagrindas atleisti UAB „Baltijos žuvys“ nuo civilinės atsakomybės. Banko neteisėti veiksmai pasireiškė Lietuvos Banko valdybos 1995 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 61 patvirtintos „Paskolų komiteto sudarymo ir veiklos tvarkos“, taip pat Lietuvos Banko valdybos 1997 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 87 patvirtintų „Abejotinų aktyvų grupavimo taisyklių“, tuometinės redakcijos Komercinių bankų įstatymo netinkamu taikymu. Bankas neveikė kaip atsakingas savo srities profesionalas, suprato ir žinojo, jog suteikiama paskola ne apyvartinėms lėšoms, o gamybinio-administracinio pastato rekonstrukcijai nebus grąžinta iš žuvies pardavimo lėšų, suteikė paskolą tuo metu, kai įmonės veikla buvo nuostolinga, įmonė turėjo didelius įsiskolinimus tiekėjams ir kitiems kreditoriams, kurie netrukus po paskolos sutarties sudarymo nuolat didėjo, paskolos suteikimo metu visapusiškai neįvertino įmonės finansinės padėties, tinkamai neištyrė visų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl padarė netinkamą išvadą, jog įmonės veikla pelninga. Banko civilinė atsakomybė gali kilti ne tik dėl to, jog bankas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, bet ir dėl to, jog pažeidė bendrąją banko pareigą užtikrinti pakankamą savo vykdomos veiklos patikimumą, efektyvumą ir saugumą tam, kad žala (nuostoliai) neatsirastų. Vadinasi, atsakovės kaltė pasireiškė tuo, jog ji išdavė paskolą įmonei, kuri pagal paskolos sutarties sudarymo metu buvusius finansinės atskaitomybės duomenis, nebuvo pajėgi tinkamai įvykdyti paskolos sutarties. Žala bankui konstatuota, patvirtinus jo reikalavimą bankroto byloje. Priežastinis ryšys egzistuoja, nes UAB „Baltijos žuvys“ ne tik dėl savo kaltės, bet ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės nesugebėjo tinkamai įvykdyti paskolos sutarties, dėl ko tapo skolinga bankui 414 306,56 Lt sumą. Ieškovė nurodo, jog neturi reikšmės atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su paskolos sutarties vykdymu, kadangi atsakovės atsakomybė yra kildinama ne iš neteisėtų veiksmų vykdant paskolos sutartį, bet ją sudarant, t. y. suteikiant paskolą įmonei. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, jog dėl netinkamai įvykdytos paskolos sutarties atsakinga tik skolininkė UAB „Baltijos žuvys“ ar jos vadovas. Atsakovė apskritai neigia mišrios kaltės instituto taikymo jos atžvilgiu galimybę, tačiau tokia atsakovės pozicija neatitinka teismų praktikos bylose, kuriose bankas yra pripažįstamas iš dalies kaltu dėl neįvykdytos paskolos sutarties.
Tripliku atsakovė nesutinka su dublike išdėstytais argumentais, palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašo ieškinį atmesti. Palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, kodėl BUAB „Baltijos žuvys“ neturi įgyvendintinos teisės atsakovės atžvilgiu. Kreditoriaus reikalavimo teisė turi būti ne teorinė, įsivaizduojama, ginčijama, o nekelianti abejonių nei teisinio santykio šalims, nei tretiesiems asmenims. Įgyvendintina reikalavimo teisė reiškia, kad skolininkas ją jau privalo vykdyti. Tuo tarpu ieškovė, reikalaudama atleisti UAB „Baltijos žuvys“ nuo civilinės atsakomybės, siekia tik sukurti pagrindą galimam netiesioginiam ieškiniui. Atmestinais laiko ieškovės argumentus, kad visais atvejais, kai kreditoriui yra galimas atleidimas nuo civilinės atsakomybės, tai preziumuotina, kaip įgyvendintina skolininko reikalavimo teisė kreditoriui. CK 6.253 str. nurodyti civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo jos pagrindai taikomi išimtinais atvejais, ir jie turi būti kiekvienu konkrečiu atveju įrodyti ir motyvuoti. Atsakovė nesutinka, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino. Teikiant netiesioginį ieškinį, turi būti vertinama, kada teisė pareikšti ieškinį atsirado netiesioginį ieškinį pareiškusio ieškovo skolininkui (materialiosios teisės turėtojui), tačiau ne pačiam netiesioginiam ieškovui. Ieškovė nepagrįstai ieškinio senaties terminą sieja su bankroto bylos iškėlimo momentu, nes šioje byloje yra pareikštas reikalavimas ne dėl sandorių nuginčijimo, o dėl žalos atlyginimo, o ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. nurodyta ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su bankroto bylos iškėlimo momentu tik tuomet, kai bankrutuojančios įmonės administratorius ginčija iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius. Atsakovės nuomone, yra pasibaigęs ir bendrasis 10 metų senaties terminas, nors šiuo atveju turi būti taikomas sutrumpintas 3 metų senaties terminas, kadangi keliami civilinės atsakomybės klausimai. Ieškovė teigia, kad pats paskolos suteikimas buvo nenaudingas ar net žalingas, nes prisidėjo prie to, kad UAB „Baltijos žuvys“ negalėjo sklandžiai vykdyti ūkinės veiklos. Pagal atsakovei pateiktus duomenis UAB „Baltijos žuvys“ ketino įrengti pirmąją Lietuvoje modernią žuvies giluminio užšaldymo liniją, įmonė dirbo pelningai, įmonei buvo būtina modernizuoti savo gamybinius įrenginius, kad galėtų konkuruoti pakankamai sudėtingoje ir aktyvioje rinkoje. Atsakovės suteiktas kreditas ir buvo panaudotas pirmiausia technologinei įrangai atnaujinti. Atsakovė rinko duomenis apie UAB „Baltijos žuvys“ finansinę padėtį, juos analizavo, vertino, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė neteisėtai išdavė kreditą. Iki ginčo kredito suteikimo UAB „Baltijos žuvys“ jau buvo grąžinusi iš esmės analogiškos sumos kreditą, akcininkai turtiniais įnašais padidino įstatinį kapitalą todėl teigti, kad buvo padaryti kokie nors pažeidimai, buvo neprotingai rizikuojama ir pan., nėra jokio pagrindo. Suteikiant kreditą buvo vertinamas UAB „Baltijos žuvys“ gebėjimas aptarnauti labai didelę paskolą, todėl buvo susitarta, kad UAB „Baltijos žuvys“ gaus kreditą tik gamybinių pastatų rekonstrukcijai, o nuo šių darbų finansavimo atsilaisvinusias nuosavas lėšas skirs apyvartinėms reikmėms finansuoti. Ieškovės nurodomi argumentai apie neadekvačius UAB „Baltijos žuvys“ finansinius įsipareigojimus atmestini, vien įvertinus gautos paskolos ir viso UAB „Baltijos žuvys“ turto santykį, kuris rodė, kad toks finansinis įsipareigojimas yra UAB „Baltijos žuvys“ lengvai aptarnaujamas. Nurodo, jog ieškovė neįrodė jos neteisėtų veiksmų sudarant paskolos sutartį su UAB „Baltijos žuvys“, todėl civilinė atsakomybė jai atlyginti žalą UAB „Baltijos žuvys“ neatsirado. Atsakovės veikla atitiko tiek tuo metu galiojusį LR Komercinių bankų įstatymą, tiek Lietuvos banko patvirtintus poįstatyminius teisės aktus, tiek įprastą komercinę praktiką ir veiklos standartus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie UAB „Baltijos žuvys“ patirtų nuostolių dydį, todėl atmestini ieškovės argumentai, kad nuostolių dydis yra lygus paties atsakovės reikalavimui UAB „Baltijos žuvys“. Neaišku, kokiu pagrindu būtų galima konstatuoti prievolę pažeidusiam asmeniui jo paties neįvykdyto prievolės dydžio nuostolį jam pačiam. Ieškovė nenurodo ir priežastinio ryšio, t. y. kaip atsakovė yra susijusi su tuo, kad UAB „Baltijos žuvys“ negrąžino suteikto kredito.
Trečiasis asmuo BUAB ,,Baltijos žuvys” pateiktu tripliku nesutinka su ieškovės dublike nurodytais argumentais, pilnai palaiko savo atsiliepime į ieškinį ir atsakovės dublike pateiktus argumentus ir prašo ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė prašo ieškinį patenkinti ir nurodo, kad byloje yra reiškiamas reikalavimas atleisti nuo civilinės atsakomybės, ir sandoris nėra ginčijamas, taip pat nereiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo. Kadangi yra patvirtintas ieškovės reikalavimas bankroto byloje, todėl ji turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę. Atleidimas nuo civilinės atsakomybės yra UAB „Baltijos žuvys“ teisė, todėl ši jos teisė gali būti įgyvendinama pareiškiant netiesioginį ieškinį. Kol bankas nesikreipė dėl reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, nebuvo pagrindo laikyti, kad UAB „Baltijos žuvys“ teisės buvo pažeistos. Todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2012-01-05. Kadangi administratorius neginčijo banko reikalavimo, UAB „Baltijos žuvys“ ir šiuo metu nepalaiko ieškinio, tai reiškia, kad UAB „Baltijos žuvys“ pati negina jai priklausančios teisės, todėl ieškovei buvo pagrindas pareikšti netiesioginį ieškinį. Nesutinka, kad ginčas yra išspręstas, patvirtinus banko reikalavimą, kadangi reikalavimas buvo patvirtintas rašytinio proceso tvarka, be to, jis gali būti tikslinamas. Bankui, kaip kredito įstaigai, keliami didesni reikalavimai, kredito neįvykdymo pasekmės galimos ir dėl netinkamų kredito įstaigos veiksmų. Mano, kad atsakovė kreditą UAB „Baltijos žuvys“ suteikė, neįvertinusi visos rizikos ir įmonės finansinės padėties. Iš banko pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „Baltijos žuvys“ trumpalaikiai įsipareigojimai nuolat didėjo, taip pat didėjo įsipareigojimai mokesčių inspekcijai, jau buvo išduota ir vykdomųjų dokumentų, įmonė dirbo tik su minimaliu pelnu, apyvartinių lėšų visai neturėjo, banke buvo areštuota sąskaita. Be to, UAB „Baltijos žuvys“ mokėjo skolas už AB „Senoji Baltija“. Tačiau bankas šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų nerinko, o tik rėmėsi balansais ir pelno ataskaita. Nebuvo atliktas ir nepriklausomų auditorių vertinimas. Kadangi buvo suteiktas 500 tūkst. Lt kreditas, o viso sumokėta 473 tūkst., nors kredito dengimui teko tik 274 tūkst., mano, kad iš esmės yra įvykdytas kredito grąžinimas, todėl yra pagrindas UAB „Baltijos žuvys“ atleisti nuo likusios skolos dalies grąžinimo. Taip pat nurodo, kad bankas kreditą suteikė tik pastato rekonstrukcijai, nors buvo prašyta kredito ir apyvartinėms lėšoms, todėl įmonė negalėjo sėkmingai vykdyti ūkinės veiklos. Hipoteka patvirtina, kad bankui nebuvo svarbu, ar UAB „Baltijos žuvys“ turės lėšų, kadangi buvo įkeista daug turto. Mano, kad yra įrodyti ir neteisėti veiksmai, ir žala, ir priežastinis ryšys bei kaltė.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti. Mano, kad nėra sąlygų netiesioginiam ieškiniui reikšti, kadangi UAB „Baltijos žuvys“ neturi galiojančios ir vykdytinos teisės bankui, o atvirkščiai, bankas turi reikalavimo teisę UAB „Baltijos žuvys“. Kadangi civilinė atsakomybė galima dėl sutarties pažeidimų, todėl turėtų būti nustatyti sutarties pažeidimai. Mano, kad galėtų būti svarstoma dėl atleidimo nuo atsakomybės tik delspinigių dalyje, kadangi įvykdymas natūra nėra civilinė atsakomybė, ir atleidimas nuo prievolės nėra galimas. Taip pat negalima pažeisti būsimos prievolės. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog teisės buvo pažeistos ne sandorio sudarymo metu, o tik pareiškus reikalavimą, nes reikalavimo pateikimas tik procesinis veiksmas, o ne materialinių teisių pažeidimas. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas sietinas su UAB „Baltijos žuvys“ sužinojimo momentu, o tai reiškia, kad turėjo žinoti nuo sandorio sudarymo momento, todėl ieškinio senatis praleista. Banko atsakingo skolinimosi principai yra svarbūs sprendimo suteikti kreditą priėmimo metu, todėl reikia tikrinti veiksmus išduodant kreditą, nes kredito veikla visada susijusi su rizika. Šiuo atveju neteisėti veiksmai būtų, kai tyčia suteikiamas kreditas, nesitikint jį atgauti. Nurodo, kad 1998-03-31 buvo padidintas įstatinis kapitalas nuo 10 000 Lt iki 2,5 mln. Lt, t. y. buvo įneštas veikloje reikalingas materialus turtas, įmonė veikė pelningai, verslo praktika susijusi su tuo, kad sąskaitose laisvų grynųjų pinigų paprastai nebūna. Nors kreditas buvo suteiktas pastato rekonstrukcijai, tačiau tai sudarė galimybes apyvartinėms lėšoms naudoti kitas atpalaiduotas lėšas. Įstatymai nenumato audituotų finansinių ataskaitų pateikimo, be to, tai susiję su didelėmis piniginėmis išlaidomis, o už pateiktų duomenų teisingumą atsako jį pateikę asmenys. UAB „Baltijos žuvys“ pradėjus vėluoti atlikti mokėjimus, bankas iš karto nenukreipė reikalavimų į įkeistą turtą, o bendradarbiavo su kredito gavėju ir keitė susitarimo sąlygas. Be to, bankas negali nurodyti, kaip paskolos gavėjas turi vykdyti verslą. Bankas įvertino UAB „Baltijos žuvys“ finansinę padėtį, nes įmonė tuo metu turėjo turto virš 2 mln. Lt, kuris nebuvo areštuotas, dirbo pelningai, jos ūkinė-finansinė būklė buvo įvertinta kaip gera, todėl nebuvo jokio pagrindo jos nefinansuoti. Nurodo, kad negalima vertinti atskirus rodiklius, o reikia žiūrėti į tendenciją ir rodiklių visumą.
Trečiojo asmens atstovas adv. A. G. paaiškino, kad ieškinį patenkinus įmonei gal ir būtų nauda, tačiau mano, kad ieškinys nepagrįstas, nes turtinė teisė turėtų būti įgyvendintina. Mano, kad reikalavimas atleisti nuo civilinės atsakomybės negalėtų būti savarankiškas reikalavimas, toks reikalavimas galėjo būti keliamas, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo, taip pat tvirtinant atsakovės reikalavimą bankroto byloje. Be to, galima kalbėti apie atleidimą nuo civilinės atsakomybės tik delspinigių dalyje.
Ieškinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad 1998-10-21 tarp AB Lietuvos taupomasis bankas (dabar atsakovė Swedbank, AB) ir UAB „Baltijos žuvys“ buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 3, pagal kurią AB Lietuvos taupomasis bankas suteikė UAB „Baltijos žuvys“ 500 000 Lt paskolą su 14 procentų metinių palūkanų administracinio pastato rekonstrukcijai, numatytas paskolos grąžinimo terminas - 2002-10-14 (t. 1, b. l. 16-18). 2000-06-28 papildoma paskolos sutartimi Nr. 1 nurodytos šalys susitarė leisti naudotis UAB „Baltijos žuvys“ paskolos likučiu (416 666 Lt), pratęsiant grąžinimo terminą iki 2003-04-25 (t. 1, b. l. 19-20). Dar viena 2001-04-25 papildoma sutartimi Nr. 1 (t. 1, b. l. 21, t. 3, b. l. 48) šalys susitarė dėl palūkanų normos sumažinimo iki 12 procentų metinių palūkanų. Kredito grąžinimui užtikrinti UAB „Baltijos žuvys“ hipotekos lakštais įkeitė laivus MŽTG 1100, MŽTG 1124, „Ieva“, „Bajorai“, pramonės gamybinį pastatą - žuvies perdirbimo cechą (t. 1, b. l. 22-30, 129-143). Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. galutiniu sprendimu (t. 1, b. l. 40-42) buvo priteista iš UAB „Baltijos žuvys“ AB bankui „Hansabankas“ 60 707, 24 Lt skolos (palūkanų ir delspinigių) ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2007 m. rugpjūčio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi UAB „Baltijos žuvys“ iškelta bankroto byla. 2011 m. spalio 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Baltijos žuvys“ bankroto byloje buvo patvirtintas „Swedbank“, AB reikalavimas 414 306,56 Lt sumai (t. 1, b. l. 38-39), kuris, remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, buvo ginčijamas paduodant atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi Kauno apygardos teismo nutartis buvo panaikinta, grąžinant šio kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi patvirtino tą patį Swedbank“, AB reikalavimą 414 306,56 Lt sumai, ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 1 d. nutartimi palikta nepakeista, atmetus ieškovės UAB „Nona mix“ skundą. Ieškovė UAB „Nona mix“ 2012 m sausio 5 d. nutartimi buvo įtraukta į kreditorių sąrašą su perimtu iš kitų kreditorių reikalavimu bendrai 1 465,50 Lt sumai (t. 1, b. l. 37).
Ieškovė, būdama UAB „Baltijos žuvys“ kreditore, skolininkės vardu reiškia netiesioginį ieškinį bankui, suteikusiam kreditą UAB „Baltijos žuvys“, prašydama pastarąją atleisti nuo civilinės atsakomybės, t. y. nuo pareigos grąžinti atsakovei 414 306,56 Lt paskolos, palūkanų ir delspinigių pagal 1998 m. spalio 21 paskolos sutartį Nr. 3. Atsakovė ir trečiasis asmuo ginčiją ieškovės teisę reikšti netiesioginį ieškinį.
Dėl ieškovės teisės reikšti netiesioginį ieškinį
Motyvuojamoji dalis
CK 6.68 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį už skolininką jo vardu pareiškia kreditorius, kai skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau šios savo teisės neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui. Netiesioginį ieškinį už skolininką turi teisę pareikšti skolininko kreditorius. Be to, pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Pagrindinis šio instituto tikslas – kreditoriaus interesų apsauga nuo nesąžiningų skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu. Taigi netiesioginis ieškinys gali būti taikomas esant šioms sąlygoms: 1) kreditorius turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui; 2) skolininkas turi tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ir atsisako ją įgyvendinti; 3) ieškinio nepareiškimo teisės neįgyvendinimas pažeidžia kreditoriaus interesus.
Byloje nekyla ginčo, kad ieškovė netiesioginio ieškinio pareiškimo metu turėjo neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkei UAB „Baltijos žuvys“, nes, kaip jau nurodyta, 2012 m. sausio 5 d. nutartimi buvo įtraukta į UAB „Baltijos žuvys“ kreditorių sąrašą su perimtu iš kitų kreditorių reikalavimu bendrai 1 465,50 Lt sumai (t. 1, b. l. 37).
Dar viena iš sąlygų reikšti netiesioginį ieškinį yra ta, kad skolininkas, kurio vardu reiškiamas ieškinys, turi turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ir atsisako ją įgyvendinti, ir tai pažeidžia kreditoriaus interesus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį už skolininką jo vardu pareiškia kreditorius, kai skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau šios teisės neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Nordfarma“ kreditorius UAB „Armila“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-146/2007). Tai reiškia, kad šiuo atveju netiesioginis ieškinys galėtų būti reiškiamas, jei ieškovės skolininkė - BUAB „Baltijos žuvys“ turėtų tam tikrą turtinę teisę į atsakovę - „Swedbank“, AB, tačiau yra visiškai akivaizdu, kad UAB „Baltijos žuvys“ tokios teisės neturi, nes ji nėra Swedbank“, AB kreditorius, o „Swedbank“, AB nėra UAB „Baltijos žuvys“ skolininkė ir neturi jokių pareigų jos atžvilgiu. Priešingai, „Swedbank“, AB bankroto byloje yra UAB „Baltijos žuvys“ kreditorė. Kadangi atsakovė „Swedbank“, AB neturi jokių prievolių ieškovės skolininkei UAB „Baltijos žuvys“, tai reiškia, kad pastaroji neturi įgyvendintinos teisės atsakovės atžvilgiu. Šios išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose dėl netiesioginio ieškinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Nordfarma“ kreditorius UAB „Armila“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-146/200, 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Office M3“ akcininkai D. V. ir UAB „Trinapolis“ v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-520/2012). Ieškovė, reikšdama netiesioginį ieškinį, faktiškai tik siekia sukurti prielaidas galimai turtinei teisei, tačiau nerealizuoja jau turimą skolininkės turtinę teisę. Todėl darytina išvada, kad byloje nėra visų sąlygų, būtinų siekiant pareikšti netiesioginį ieškinį, todėl UAB „Nona mix“ negalėjo pareikšti atsakovei „Swedbank“, AB ieškinio CK 6.68 straipsnio pagrindu.
Kadangi įstatyme, apibrėžiant netiesioginio ieškinio reiškimo sąlygas, nėra labai aiškiai nustatyta, kokia turėtų būti skolininko teisė, kurios jis neįgyvendina ir atsisako tai daryti, dėl ko pažeidžiami kreditorių interesai, todėl gal būt ši teisė galėtų būti aiškinama ir plečiamai, t. y. ne tik kaip jau turima teisė, bet ir kaip galima įgyti, pareiškus netiesioginį ieškinį, dėl ko teismas pasisako ir dėl ieškinio esmės, t. y. ieškinio pagrįstumo.
Dėl skolininkės UAB „Baltijos žuvys“ atleidimo nuo civilinės atsakomybės
Ieškovė prašo skolininkę (UAB „Baltijos žuvys“) atleisti nuo civilinės atsakomybės, kylančios iš paskolos sutarties dėl to, kad pačiai atsakovei tenka dalis kaltės dėl neįvykdytos prievolės, t. y. ieškinį grindžia CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalimi.
CK 6.253 straipsnio 5 dalis numato, kad asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų, kurie apibrėžiami kaip veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.
Kreditoriaus kaltė apibrėžiama CK 6.259 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, o 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti.
Civilinė atsakomybė apibrėžiama CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad taikant civilinę atsakomybę, o tuo pačiu svarstant klausimą dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės, svarstymo objektu galėtų būti tik nuostolių atlyginimas ar netesybos. Kadangi atsakovę ir UAB „Baltijos žuvys“ siejo sutartiniai santykiai, todėl šiuo atveju svarstytina tik dėl atleidimo nuo sutartinės civilinės atsakomybės ir būtent tik nuostolių atlyginimo ar sutartyje numatytų delspinigių dalyje. Dėl atleidimo nuo sutartyje numatytos prievolės grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas šiuo atveju negali būti svarstoma, nes kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
Taip pat darytina išvada, kad banko veiksmuose nenustatytos atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. banko kalti neteisėti veiksmai, dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.
Ieškovė teigia, kad bankas pažeidė pareigą įsitikinti paskolos gavėjos (UAB „Baltijos žuvys“) finansinėmis galimybėmis grąžinti paskolą ir dėl to turi prisiimti riziką dėl atsiradusių jam nuostolių, t. y. pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su ieškovės teiginiais, kad bankas yra kredito įstaiga, kuriai keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai. Ieškovė, grįsdama nepakankamą banko atidumą ir apdairumą bei jo neteisėtus veiksmus, nurodo šias aplinkybes, t. y. kad bankas, suteikdamas paskolą: 1) nevertino UAB „Baltijos žuvys“ trumpalaikių įsipareigojimų ir įsipareigojimų valstybinei mokesčių inspekcijai, kurie nuolat didėjo; 2) neatsižvelgė į tai, kad įmonė prieš paskolos suteikimą dirbo, turėdama tik minimalų pelną; 3) nesurinko duomenų apie banko sąskaitose turėtas įmonės pinigines lėšas, kurių faktiškai paskolos suteikimo metu banko sąskaitose nebuvo; 4) netikrino duomenų apie paskolos gavėjos skolininkus ir išduotus vykdomuosius dokumentus; 5) neįvertino, kad UAB „Baltijos žuvys“ mokėjo skolas už AB „Senoji Baltija“, kas sunkino jos finansinę padėtį; 6) nereikalavo, kad nepriklausomi auditoriai būtų atlikę ūkinės finansinės veiklos analizę; 7) kreditą suteikė gamybinio pastato rekonstrukcijai, tačiau nesuteikė kredito apyvartinėms lėšoms, nors buvo prašoma, todėl buvo apsunkinta ūkinė veikla.
Nustatyta, kad UAB „Baltijos žuvys“ akcininkų susirinkime, įvykusiame 1998-07-23 (t. 1, b. l. 31, t. 2, b. l. 196) buvo nutarta kreiptis į Lietuvos taupomojo banko (toliau LTB) Šiaulių skyrių su prašymu gauti 1000 000 Lt kreditą gamybinio administracinio pastato statybai ir apyvartinių lėšų papildymui bei tam įkeisti bendrovei priklausantį turtą. Toks prašymas LTB buvo pateiktas (t. 3, b. l. 31-32). Iš banko pateiktų dokumentų matyti, kad bankas prieš suteikdamas paskolą turėjo duomenis apie UAB „Baltijos žuvys“ ūkinę veiklą bei jos finansinę padėtį ir juos vertino. Bankui buvo pateikti UAB „Baltijos žuvys“ 1997 m. sausio 1 d., balandžio 1 d., liepos 1 d., spalio 1 d. ir 1998 m. sausio 1 d., balandžio 1 d., liepos 1 d., spalio 1 d. balansai (t. 2, b. l. 98-118, 124-135), taip pat duomenys apie skolas tiekėjams 1998 m. rugsėjo mėn. (t. 2, b. l. 81a-84). Buvo atliktas skolininko ūkinės-finansinės būklės vertinimas: UAB „Baltijos žuvys“ ūkinė-finansinė būklė už 1998 m. I pusmetį buvo įvertinta 9 balais, t. y. kaip gera (t. 2, b. l. 119-122), analogiškai įvertinta ir būklė 1998-10-26 (t. 2, b. l. 136), vertinant tirti mokumo (likvidumo), skolų valdymo, pelningumo, veiklos valdymo efektyvumo rodikliai 1998-07-01 ir 1998-10-01 (t. 2, b. l. 137-144). Šie veiksmai atitinka Lietuvos taupomojo banko valdybos 1997 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu (protokolas Nr. 33) patvirtintos „Skolininko ūkinės-finansinės veiklos vertinimo tvarkos Lietuvos taupomajame banke“ reikalavimus (t. 5, b. l. 35-41, Tvarkos 2, 4-6 punktai, II skyrius) ir šios Tvarkos 2 priedo „Paskolos gavėjo ar skolininko finansinės būklės vertinimo metodikos“ reikalavimus (t. 5, b. l. 42-53). Kadangi UAB „Baltijos žuvys“ ūkinės-finansinės veiklos rodikliai buvo įvertinti kompleksiškai, o ne tik pagal atskiras tam tikrų rodiklių grupes (kaip pvz. trumpalaikiai įsiskolinimai, grynųjų pinigų kiekis sąskaitose, pelningumas ir pan.), ką akcentuoja ieškovė ir jos atstovė, todėl nėra jokio pagrindo abejoti specialisto atlikto vertinimo pagrįstumu. Taip pat bankui buvo pateiktos VSDFV Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos miesto VMI pažymos, kad UAB „Baltijos žuvys“ 1998-07-24 duomenimis įsiskolinimų šiems biudžetams neturėjo (t. 3, b. l. 7, 9), todėl neturi reikšmės ieškovės pateikti duomenys apie tai, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 1998-02-23 sprendimu buvo nutarta išieškoti iš UAB „Baltijos žuvys“ ne ginčo tvarka 52 742 Lt (t. 1, b. l. 52-53), kadangi bankui pateiktos pažymos patvirtino kitą vėlesnį faktą, kad paskolos išdavimo metu UAB „Baltijos žuvys“ įsiskolinimų nebeturėjo. Vėlesni 2000 m. duomenys apie išieškojimus ne ginčo tvarka iš UAB „Baltijos žuvys“ į valstybės biudžetą (t. 1, b. l. 54-58) taip pat neturi tiesioginės reikšmės ieškovės įrodinėtoms aplinkybėms patvirtinti, kadangi bankas šių duomenų paskolos suteikimo metu dar negalėjo turėti. Analogiškai vertintini ir ieškovės pateikti duomenys apie antstolių kontorose vykdytus išieškojimus 2000 m. (t. 1, b. l. 59-64). Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, daro išvadą, kad bankas atsakingai rinko ir vertino duomenis apie UAB „Baltijos žuvys“ ūkinę-finansinę padėtį Kad atsakovė prieš suteikdama paskolą UAB „Baltijos žuvys“ rinko duomenis apie paskolos gavėją, patvirtina ir LTB 1998-07-27 raštas probleminių aktyvų, turto valdymo ir vindikacijos departamentui, prašant pateikti visus turimus duomenis apie UAB „Baltijos žuvys“ (t. 2, b. l. 29). Be to, LTB paskolų komiteto 1998-08-06 posėdyje buvo atidėtas sprendimo dėl paskolos suteikimo UAB „Baltijos žuvys“ svarstymas iki bus pateikti detalesni paskaičiavimai, konkretus paskolos panaudojimo paskirstymas, patikslinta medžiaga paskolų komitetui, įvertinant bendrovės finansinę padėtį. 1998 m. liepos 1 d. (t. 2, b. l. 30). LTB paskolų komiteto 1998-08-13 posėdyje iš dalies buvo pritarta LTB Šiaulių skyriaus sprendimui išduoti 500 tūkst. Lt paskolos (vietoje parašytos 1000 000 Lt) UAB „Baltijos žuvys“ gamybinio-administracinio pastato rekonstrukcijai ketveriems metams, gaunant 14 % metinių palūkanų, taip pat nustatytos kitos sąlygos (t. 2, b. l. 31-32). Priimant sprendimą suteikti paskolą LTB Šiaulių skyrius pateikė informaciją apie UAB „Baltijos žuvys“ vykdomą ūkinę veiklą ir tos veiklos riziką bei prognozes, taip pat nurodė, kad paskolos gavėjas yra gražinęs ankstesnę paskolą (t.2, b. l. 33-34). Bankui vertinant paskolos gavėjo finansinį pajėgumą nemažą reikšmę galėjo turėti ir tai, kad bankas, suteikdamas kreditą UAB „Baltijos žuvys“, turėjo duomenis, kad 1998 m. kovo 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu buvo nutarta padidinti įstatinį kapitalą nuo 10 000 Lt iki 2 510 000 Lt ( t. 2, b. l. 1, t. 3, b. l. 8) ir didinant įstatinį kapitalą buvo perduotas materialus turtas (t. 2, b. l. 5-7). Tokie nustatyti ir banko pateiktais įrodymais patvirtinti banko veiksmai leidžia spręsti, kad bankas, suteikdamas paskolą UAB „Baltijos žuvys“, buvo apdairus ir pakankamai domėjosi paskolos gavėjo finansine padėtimi bei surinko pakankamai duomenų, leidusių bankui pagrįstai tikėtis, kad paskola bus grąžinta, t. y. bankas šiuo atveju neveikė rizikingai.
Atmestini ir ieškovės teiginiai, kad bankas, suteikdamas paskolą, nerinko duomenų apie UAB „Baltijos žuvys“ ūkinę-finansinę veiklą, nes iš anksto buvo numatęs savo reikalavimus nukreipti į įkeistą turtą, kurio vertė buvo tris kartus didesnė už suteiktą paskolą. Tokios ieškovės prielaidos nėra pagrįstos jokiais įrodymais, o nurodyti įrodymai paneigia, kad bankas nesidomėjo paskolos gavėjo finansiniu pajėgumu. Tokią ieškovės prielaidą paneigia ir banko pateikti duomenys apie tai, kad bankas nuolat bendradarbiavo su paskolos gavėju, pasirašydamas su juo papildomus susitarimus (t. 1, b. l. 19-21, t 2, b. l. 11-28 ir kt.), palengvindamas paskolos gavėjui galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nors turėjo realią galimybę nutraukus sutartį išieškojimą iš karto nukreipti į įkeistą turtą.
Nepagrįsti ir ieškovės argumentai, kad bankas, suteikdamas kreditą tik gamybinio pastato rekonstrukcijai, tačiau nesuteikdamas kredito apyvartinėms lėšoms, nors to buvo prašoma, šiais veiksmais apsunkino UAB „Baltijos žuvys“ ūkinę veiklą, sumažindamas paskolos gavėjo galimybes tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Šiuo atveju ieškovė nėra nuosekli, kadangi teigdama, kad bankas, neįvertinęs paskolos gavėjo finansinės padėties, pats rizikavo suteikdamas paskolą, tuo pačiu teigia, kad bankas turėjo suteikti dvigubai didesnę paskolą. Kartu pažymėtina, kad bankas neturi galimybių įtakoti paskolos gavėjo ūkinės veiklos organizavimo, be to, bankui suteikus paskolą administracinio-gamybinio pastato rekonstrukcijai, UAB „Baltijos žuvys“ buvo sudarytos sąlygos atlaisvinti kitas iš ūkinės veiklos gaunamas lėšas, kurių nebereikėjo naudoti pastato rekonstrukcijai.
Dėl nurodytų motyvų, įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog nenustatyta, kad atsakovė, suteikdama kreditą UAB „Baltijos žuvys“, būtų veikusi neapdairiai ar pažeidusi savo pareigas, todėl nėra jokio pagrindo dėl jos veiksmų skolininkę iš dalies ar visiškai atleisti nuo atsakomybės CK 253 straipsnio 5 dalies pagrindu. Todėl ieškinys, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, atmestinas.
Dėl ieškinio senaties taikymo
Atsakovė ir trečiasis asmuo, kaip savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą nurodo ieškinio senaties termino praleidimą, todėl teismas pasisako ir dėl šių argumentų.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė (kreditorė) pareiškė netiesioginį ieškinį, siekdama įgyvendinti skolininkės (bankrutuojančios įmonės) teisę reikalauti atleisti ją nuo civilinės atsakomybės dėl paties nukentėjusio (banko) veiksmų. Tokiu atveju ieškinio senaties termino pradžia siejama ne su ieškovės, bet su skolininkės sužinojimu apie savo teisės pažeidimą. Tai nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė ,,GlaxoSmithKline Lietuva“ v. D. B., K. B., L. K., M. V. ir G. A., bylos Nr. 3K-3-234/2013). UAB „Baltijos žuvys“, prašydama suteikti kreditą, žinojo ir turėjo žinoti, kokiu būdu buvo tikrinama bendrovės finansinė padėtis ir kokie tai pagrindžiantys įrodymai buvo teikiami bankui, todėl jai apie banko veiksmus, sudarančius pagrindą reikalauti atleisti skolininkę nuo civilinės atsakomybės, buvo ir turėjo būti žinoma jau paskolos suteikimo metu. UAB „Baltijos žuvys“ šių teisių negynė nei 2007 m., bankui pareikalavus priteisti skolą ir palūkanas bei delspinigius, nei vėliau bendrojo ieškinio senaties termino - 10 metų laikotarpiu (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovei reikalaujant taikytinas ieškinio senaties terminas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis) ir dėl to ieškinys taip pat atmestinas (CK 1.131 straippsnio1 dalis).
Dėl atsakovės prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
CPK 95 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kas yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, t. y. joje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti įpareigotas atlyginti kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui nuostolius. Šiais atvejais teismas taip pat gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 20 000 Lt baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Atsakovė, prašydama skirti ieškovei baudą, nurodo, kad ji pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir iš esmės neturėdama jokio finansinio intereso, kadangi jos kreditorinis reikalavimas yra tik 1 465,60 Lt, kas sudaro tik 0,055 nuo bendros reikalavimų sumos, be to, ieškovė nuolat inicijuoja teisminius procesus, kuriuos pralaimi, o bylinėjimosi išlaidos nusveria gautiną naudą. Tačiau ieškinio nepagrįstumas paaiškėjo, tik išnagrinėjus bylą ir įvertinus visus byloje dalyvavusių asmenų argumentus bei atsikirtimus, todėl negalima daryti išvados, kad buvo pareikštas akivaizdžiai nepagrįstas ieškinys. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškinys buvo pareikštas nesąžiningai, o ieškovės reikalavimo dydis pats savaime neriboja jos galimybių ginti savo teises įstatyme numatytu būdu ir įstatyme numatytomis priemonėmis. Todėl teismas sprendžia, kad nėra objektyvių duomenų tam, kad būtų galima konstatuoti, jog ieškovė, pareikšdama nepagrįstą ieškinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį atmetus, atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos CPK (93 straipsnio 1 dalis), kurias sudaro atsakovės patirtos išlaidos, pateikiant ieškovės reikalautus dokumentus iš archyvo, kurios sudaro 90 Lt (t. 5, b. l. 54 ir posėdžio metu pateikta sąskaita).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nona mix“, įmonės kodas 301743732, atsakovei „Swedbank“, AB, įmonės kodas 112029651, 90 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.