Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2217-817/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-03
Bylos Nr.
1-2217-817/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24227-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2217-817/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24227-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.6.; 1.1.6.6.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,sekretoriaujant D. S. B.,dalyvaujant prokurorei I. S.,kaltinamajam V. G., jo gynėjui advokatui V. L.,laiduotojai N. G.,vertėjaujant G. R.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. 2019 m. birželio 10 d., apie 11.15 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,62 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. G. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, kad jis iš vakaro vėlai vakare, po 21 val. išgėrė alkoholio – apie pusę butelio degtinės. Minėjo sesers gimtadienį. Po to apie 6 val. ryto važiavo į darbą. Atėjęs į darbą, paėmė automobilį, viršininkas matė, jog jis yra blaivus, tačiau, matomai, alkoholis laikėsi organizme. Darbe jis negėrė alkoholio. Tuo metu jis dirbo apsaugos darbuotoju, tačiau ten niekas netikrino jo neblaivumo. Darbe buvo du iškvietimai. Jis važiavo į pirmą iškvietimą, o vėliau ir į antrą iškvietimą. Policijos pareigūnai jį sustabdė, nes jis pažeidė Kelių eismo taisykles – kirto ištisinę liniją. Jo vairuotas automobilis priklauso UAB „F.“. Kaltinamasis prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo mamą, su kuria jis artimai bendrauja, gyvena kartu, ji jam yra pats artimiausias žmogus. Teigė, kad jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, daugiau taip nebepasikartos, savo poelgį vertina blogai, kreipsis į psichologą. Turi dukrą, su kuria santykiai puikūs. Daugiausiai jis išlaiko savo dukrą ir mamą. Jis pats parašė pareiškimą dėl išėjimo iš darbo, planuoja dirbti, kadangi reikia rūpintis dukra.

Laiduotoja N. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra kaltinamojo mama, nurodė, kad jie gyvena kartu 3 kambarių bute. Jie gyvena iš jos pensijos ir kaltinamojo gaunamo atlyginimo. Jos santykiai su sūnumi puikūs. Sūnus yra labai rūpestingas, tarp jų yra didelis pasitikėjimas, sūnus jai viską pasakoja, prašo jos patarimų. Jis atsižvelgia į jos nuomonę, jie nutarė, kad jis eis pas psichologą. Mano, kad ji daro jam įtaką ir sūnus jos klauso. Apie šį įvykį ji sužinojo, kai sūnus grižo iš policijos. Sūnus nėra linkęs išgerti, šis įvykis jai buvo tragedija. Nemano, kad sūnus pakartos tokią pačią klaidą ateityje. Jie kartu kurs ateities planus.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. G. paaiškino, kad jis 2019 m. birželio 9 d. iš vakaro, maždaug nuo 18.00 val., vartojo alkoholį per sesers gimtadienį. Tą naktį pats išgėrė apie 0,7 litro degtinės. Daugiau jokio alkoholio nevartojo, ilsėtis nuėjo apie 03.00 val. nakties. Atsikėlęs iš ryto, apie 05.30 val., iškarto išskubėjo į darbą pėsčiomis. Atėjęs į darbą, daugiau jokio alkoholio nevartojo, jis dirba apsaugos poste, adresu (duomenys neskelbtini). Per visą dieną, jeigu nereikia išvykti į iškvietimą, nereikia niekur važiuoti. Tačiau jis turėjo apžiūrėti objektą, esantį (duomenys neskelbtini), tad, išėjęs į lauką, atsisėdo už automobilio Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pajudėjo (duomenys neskelbtini). Važiuodamas (duomenys neskelbtini) iš galo pamatė policijos pareigūnų automobilį su švyturėliais. Pamatęs policijos pareigūnus, jis iš karto sustojo, jiems priėjus, pateikė automobilio dokumentus. Tada pareigūnai paprašė pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, jis sutiko. Po patikros jam buvo nustatyta 2,62 promilių girtumas, po kurio laiko jam pakartotinai buvo patikrintas blaivumas ir buvo nustatytas 2,80 promilių girtumas. Tolimesniam tyrimui jis buvo pristatytas į 1 – ąjį policijos komisariatą, o iš ten į areštinę. Automobilis Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „F.“. Raktai nuo automobilio pastoviai būna apsaugos poste. Tą rytą jis pasikeitė su ryte baigusiu darbą porininku ir visą laiką iki išvažiavimo buvo poste. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (b. l. 45).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad jis 2019 m. birželio 10 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu D. K.. Apie 11.15 val. važiuodami tarnybiniu automobiliu, pareigūnai pastebėjo, kaip (duomenys neskelbtini) link įtartinai važiuoja automobilis Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis sukėlė pareigūnams įtarimą, nes jo vairuotojas vingiavo po visas eismo juostas. Automobilis buvo sustabdytas šalia (duomenys neskelbtini). Kaip nustatė pareigūnai pagal vairuotojo pateiktą darbo pažymėjimą, automobilį vairavo V. G., gimęs (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju, pareigūnai pajuto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Vairuotojo pasiteiravo, ar jis nevartojo alkoholio, V. G. paaiškino, jog šiąnakt jis vartojo alkoholinius gėrimus, šventė sesers gimimo dieną. 2019 m. birželio 10 d., apie 11.26 val., vairuotojui V. G. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0002 (patikros sertifikato Nr. 0964859) buvo nustatytas 2,62 promilių girtumas, o apie 11.51 val. – 2.81 promilių girtumas. Vairuotojas buvo sulaikytas, pristatytas į 1 – ąjį policijos komisariatą, o automobilis Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 24).

Įvykio registracijos kortelėje užfiksuota, kad pranešėjas V1825 sustabdė automobilį Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas neblaivus. Pirmo patikrinimo metu nustatytas 2,62 promilių girtumas (b. l. 6).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 – osios kuopos 1 – ojo būrio vyriausiojo patrulio D. K. 2019 m. birželio 10 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. birželio 10 d., apie 11.15 val., dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu A. M., važiuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), ties PC „L.“. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo V. G.. Bendraujant su vairuotoju, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojo pasiteiravus, ar jis nevartojo alkoholio, V. G. nurodė, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus prieš parą, o tiksliau 2019-06-09, šventė sesers gimimo dieną. 2019 m. birželio 10 d., apie 11.26 val., vairuotojui V. G. alkotesteriu buvo nustatytas 2,62 promilių girtumas, o apie 11.51 val. – 2.81 promilių girtumas. Automobilis Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Vairuotojas buvo sulaikytas ir pristatytas į 1 – ąjį policijos komisariatą (b. l. 7).

Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 7510 Nr. ARDJ 0002 ir patikros sertifikato Nr. 0964859 duomenys patvirtina, kad V. G. 2019 m. birželio 10 d., apie 11.26 val., buvo nustatytas 2,62 promilės girtumas, antrą kartą – 2019 m. birželio 10 d., apie 11.51 val., buvo nustatytas 2,81 promilės girtumas (b. l. 27, 28, 29).

Vilniaus apskrities VPK KPR 2019 m. birželio 10 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad V. G. patikros alkotesteriu Dräger Alcotest 7510, Nr. ARDJ 0002 (patikros sertifikato Nr. 0964859) pirmą kartą – 2019 m. birželio 10 d., apie 11.26 val., buvo nustatytas 2,62 promilės girtumas, antrą kartą – 2019 m. birželio 10 d., apie 11.51 val., buvo nustatytas 2,81 promilės girtumas (b. l. 30).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas – UAB „F.“ (b. l. 8).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio Skoda Octavia ((duomenys neskelbtini)), kaina 2019 m. birželio mėnesį su PVM buvo 2 760 Eur, be PVM buvo 2 282 Eur (b. l. 9).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, kad automobilis Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesugadintas (b. l. 11-13).

2019 m. birželio 10 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad transporto priemonė Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežta į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019 m. birželio 11 d. sprendimu automobilį Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „F.“, buvo leista grąžinti jos savininkui arba jos įgaliotam asmeniui (b. l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. G. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis V. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino ir parodė, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Iš liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei patrulio D. K. 2019 m. birželio 10 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir aplinkybėmis V. G. vairavo automobilį Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 10 d., apie 11.26 val., kaltinamajam buvo nustatytas 2,62 promilių girtumas (b. l. 27). Iš Vilniaus apskrities VPK KPR 2019 m. birželio 10 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad V. G. patikros alkotesteriu Dräger Alcotest 7510, Nr. ARDJ 0002 (patikros sertifikato Nr. 0964859) pirmą kartą – 2019 m. birželio 10 d., apie 11.26 val., buvo nustatytas 2,62 promilės girtumas (b. l. 30). Nagrinėjamoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Taigi, pirmiau aptartų įrodymų visiškai pakanka išvadai, V. G. 2019 m. birželio 10 d., apie 11.15 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,62 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pagrindo konstatuoti, kad V. G. nurodytą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir jo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. G., jo gynėjas advokatas V. L. prašė atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant kaltinamojo mamą N. G.. Analogišką prašymą išreiškė ir laiduotoja prašanti būti N. G..

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 54), administracine tvarka baustas (b. l. 55), savo kaltę pripažino pilnai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek apklausiamas teisme. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos V. G. gailisi. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju duomenų, kad nusikaltimu būtų padaryta žala, byloje nėra, kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

Paskutinė sąlyga, kurią būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į įgyvendintą sąlygą dėl žalos atlyginimo, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis anksčiau neteistas. V. G. praeityje yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tačiau, teismo vertinimu, vien tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, įvertinus administracinių nusižengimų pobūdį, nagrinėjamu atveju negali nulemti išvados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo, nes byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog kaltinamasis ateityje elgsis tinkamai ir nebenusikals. Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, įvykdytus veiksmus vertina neigiamai, iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu yra pagrindo manyti, jog jis tikrai suvokia savo elgesio pavojingumą, be to, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kaltinamasis yra gana jauno amžiaus (44 metų), našlys, vidurinio išsilavinimo, iš dalies darbingas (darbingumo lygis 50 %), šiuo metu nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turintis nepilnametę dukterį. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis V. G. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausta laiduotoja prašanti būti kaltinamojo mama N. G. paaiškino, kad ji gyvena kartu su kaltinamuoju, veda bendrą ūkį, sūnus yra labai rūpestingas, jų santykiai yra puikūs, jie vienas kitu pasitiki, kaltinamasis jai viską pasakoja, prašo jos patarimų ir atsižvelgia į jos nuomonę. N. G. nuomone, ji daro įtaką kaltinamajam ir sūnus jos klauso, jie kartu kuria ateities planus ir nutarė, kad jis eis pas psichologą. Vertindamas, ar N. G. yra tinkama laiduotoja, teismas atsižvelgia į tai, jog ji yra pensininkė, anksčiau administracine tvarka nebausta, praeityje neteista. Atsižvelgdamas į duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad N. G. yra verta teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. G..

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam V. G. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi V. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

BK 67 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų – ir teise vairuoti transporto priemones) (BK 68 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Pažymėtina, jog vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina ir tai, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaltinamasis V. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,62 promilės etilo alkoholio koncentracija. Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieš tai suvartojo nemažą kiekį alkoholio bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,62 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimą neblaiviam iki 1,5 promilės (t. y. už panašią mažesnio pavojingumo veiką) nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į prevencinį uždraudimo naudotis specialia teise taikymo tikslą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2019 m. birželio 20 d. (b. l. 52) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti.

Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 2 760 Eur.

Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).

Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamasis, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (kuri analogiška nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, matyti, jog vien faktas, kad buvo pritaikytas laidavimas, nesudaro pagrindo teismui netaikyti turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-136-699/2018). Matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netaiko turto konfiskavimo tais atvejais, kai tai aiškiai prieštarauja proporcingumo principui. Vertinama kaltinamojo sveikatos būklė, veikos pavojingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-719/2018 ir kt.). Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, nesukėlę eismo įvykio, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus gana jauno amžiaus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo taikymas šioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o priešingai – būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.

V. G. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas buvo ne kaltinamasis, o UAB „F.“ (b. l. 8). Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šiuo atveju yra spręstinas V. G. vairuoto automobilio vertės konfiskavimo valstybės naudai klausimas. Nors prokurorė teismo posėdžio metu prašė V. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą su PVM – 2 760 Eur, tačiau teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio, 71 straipsnio nuostatomis, teismų praktika, analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-646-654/2018 ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-271-628/2018 ir kt.), pažymi, kad nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PVM mokesčio objektas, todėl konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio verte be PVM ir sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė vertė veikos padarymo metu buvo 2 282 Eur (b. l. 9).

Visgi, formuojamos praktikos kontekste, teismas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją baudžiamojo poveikio priemonių taikymo aspektu. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš esmės analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visa apimtimi šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo ir varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, bei atsižvelgiant į V. G. padėtį ir pajamas, t. y. kad jis yra našlys, augina ir išlaiko mažametę dukterį, šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, yra iš dalies darbingas (jam nustatytas 50 % darbingumo lygis), iš kaltinamojo V. G. išieškotina 10 procentų automobilio vertės suma, t. y. 228 Eur. Toks sprendimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas.

Kiti procesiniai klausimai

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 48).

Kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (b. l. 50, 53).

Paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

V. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 20 d.

Paskirti V. G. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti į valstybės biudžetą iš V. G. dalį konfiskuotino turto (automobilio Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą – 228 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Paimtą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti V. G., kad, jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti V. G., kad, jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti N. G., kad vadovaujantis BK 40 straipsnio 6 dalimi ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė