Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų V. R., D. R., A. L. ir R. L. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taikos sutartį patvirtinti atsisakytina.

Įsigaliojus naujiems Civiliniam ir Civilinio proceso kodeksams, išsiplėtė teismų funkcijos, nes naujas teisinis reguliavimas lėmė tai, kad teismas tapo ne vien ginčų sprendimo institucija. Be savo pagrindinės funkcijos – ginčų sprendimo, teismas pradėjo atlikti apsaugines funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu, tačiau reikšmingas asmenų teisių apsaugai (leidimų išdavimas, faktų ir pareiškimų patvirtinimas, turto administravimo kontrolė, paveldėjimo procedūrų taikymas, taikos sutarčių tvirtinimas ir pan.). Teismas asmenų teisių apsaugos srityje perėmė dalį funkcijų, kurias atlikdavo įvairios valstybės ir savivaldybės institucijos (įstaigos), jų įgalioti asmenys. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (pvz., CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 straipsnius, CPK 42 straipsnio 2 dalį, 293 straipsnio 5 punktą, 296 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus). Teismo nutarties, kuria supaprastinto proceso tvarka patvirtinama taikos sutartis, rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 291 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 582 straipsnio 6 dalis).

Iš prašyme nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai nusprendė susitarti dėl įsipareigojimų „Swedbank“ AB vykdymo bei dėl minėtam bankui įkeisto nekilnojamojo turto perleidimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013 pažymėjo, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Tačiau tais atvejais, kai taikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma (pvz., daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris), tai, siekiant, kad tokia taikos sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, šalims kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo yra būtina (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis). Teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai).

Taikos sutartis negalioja, jeigu po jos sudarymo atsiranda dokumentai, patvirtinantys, kad viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai yra pripažinta taikos sutartimi (CK 6.986 str. 5 d.). Pareiškėjams kreipiantis į teismą supaprastinto proceso tvarka, teismui turi būti ne tik nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, bet ir pateikti jas patvirtinantys įrodymai (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 114 str. 1 d., 581 str.). Pareiškėjai teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių A. L. „Swedbank“, AB įvykdytų įsipareigojimų dydį, duomenų, patvirtinančių likusių neįvykdytų įsipareigojimų „Swedbank“, AB sumą, be to, kartu su pareiškimu teismui nepateikti įrodymai, kad nekilnojamasis turtas, kurį yra siekiama perleisti, šiuo metu yra registruotas V. R. ir D. R. nuosavybės teise bei šio nekilnojamojo turto perleidimui nėra taikyti jokie apribojimai, registruoti nekilnojamojo turto registre. Nesant paminėtų rašytinių įrodymų, teismas negali nustatyti, ar pareiškėjų sudaryta taikos sutartis yra sudaryta abipusiu nuolaidų būdų, ar ji užkerta kelią pareiškėjų ginčui, ar nepalieka galimybės kilti kitiems konfliktams jau iš šios jų taikos sutarties ir nepažeidžia kitų asmenų turtinių interesų, todėl pareiškėjų pareiškimas vertintinas kaip siekis teisminiais veiksmais pakeisti notarinių sandorių tvirtinimą, pareiškėjams realiai siekiant ne išspręsti ginčą, o sudaryti turto perleidimo sandorį ir išspręsti paskolos sutarties įvykdymo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjų prašymas netenkintinas – atsisakytina patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį (CPK 3 str. 7d., 177, 178, 185, 111 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjų V. R., D. R., A. L. ir R. L..

Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.