Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-06-28 · Byla Nr. Iv-705-554/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-06-28
Bylos Nr.
Iv-705-554/2010
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00336-2010-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Algis Markevičius
Pareiškėjas
M. M.
Atsakovas
Marijampolės apskrities VPK
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-705-554/2010.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00336-2010-9.Procesinio sprendimo kategorija 16.8, 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 28 d.Vilnius
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjui – M. M.

nedalyvaujant pareiškėjo atstovo – Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos įgaliotam atstovui,

atsakovo – Marijampolės apskrities VPK įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Marijampolės apskrities VPK dėl 2010-03-15 įsakymo Nr. 64-TE-46 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo prašė panaikinti Marijampolės apskrities VPK viršininko 2010-03-15 įsakymą Nr. 64-TE-46, kuriuo nuspręsta iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaičiuoti 1000 Lt atsakovo patirtai materialinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-8) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad ginčijamas įsakymas priimtas nenustačius visų materialinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl turi būti panaikintas. Valstybės tarnybos įstatymo 32 str. 1 d. numatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti tik neteisėta kalta veika padarytą tiesioginę materialinę žalą. Pareiškėjas mano, kad dėl to, jog buvo panaikintas 2007-08-16 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 926096, nėra jo kaltės. Pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo ir nuobaudą skyrė vadovaudamasis Kauno apskrities VPK pareigūno surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris buvo surašytas asmeniui, kurio asmenybę minėtas pareigūnas privalėjo patikrinti. To pasėkoje pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad nėra jokio pagrindo netikėti policijos pareigūno nustatytais duomenimis, taip pat matėsi, jog pažeidėjo asmenybė buvo nustatyta vadovaujantis oficialiu dokumentu (vairuotojo pažymėjimu). LVAT 2010-01-28 nutartimi patvirtino 1000 Lt neturtinės žalos faktą ir ši suma buvo priteista ne iš atsakovo, bet iš Lietuvos valstybės. Dėl to atsakovas nepatyrė tiesioginės materialinės žalos. Be to, ginčijamas įsakymas priimtas praleidus 1 mėnesio naikinamąjį terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo žalos paaiškėjimo dienos. LVAT nutartį paskelbė 2010-01-28 ir tai turi būti laikoma žalos paaiškėjimo diena. Ginčijamas įsakymas priimtas tik 2010-03-15 – praleidus numatytą 1 mėnesio terminą ir tai lemia paminėto administracinio akto neteisėtumą.

Atsiliepimas

Atsakovas – Marijampolės apskrities VPK pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 13-14) atsakovas nurodė, kad LVAT 2010-01-28 nutartį gavo iš Kauno apygardos administracinio teismo tik 2010-03-04. Ši diena ir turi būti laikoma žalos paaiškėjimo diena. Dėl šios aplinkybės ginčijamas įsakymas buvo priimtas termino (1 mėnesio) ribose. Prieš priimant ginčijamą įsakymą, pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė ATPK 280 str., 284 str. reikalavimus ir Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 43 p., 57 p. reikalavimus. Už padarytus pažeidimus tarnybinė nuobauda nebuvo skirta, nes buvo praėję nuobaudos skyrimo terminai.

Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina, kad 2007-11-15 Kauno apygardos administracinio teismo nutarimu buvo panaikintas 2007-08-16 Marijampolės PK VP EPS vyresniojo specialisto M. M. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 926096, kuriuo E. S. buvo nubaustas 2500 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 30 mėnesių už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 1d., 126 str. 3d., padarymą (prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-1509-554/2007 duomenys). Kauno apygardos administracinis teismas minėtoje nutartyje nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs bei administracinę nuobaudą skyręs pareigūnas padarė nepagrįstą išvadą, kad, būtent, E. S. 2007-07-26 apie 19 val. 40 min. Kauno mieste vairavo automobilį F. E. , būdamas neblaivus. Teismas nustatė, kad E. S. 2007-07-26 jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, įvykio vietoje nebuvo, todėl administracinėn atsakomybėn jis patrauktas ir administracinės nuobaudos jam paskirtos nepagrįstai. Iškilus pagrįstai abejonei dėl surinktų įrodymų patikimumo bei pakankamumo, administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, kaip nesant E. S. veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 1d., 126 str. 3d., įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1p.). E.S. 2008-12-10 skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities VPK, 15000 Lt neturtinę žalą. 2009-02-05 sprendimu jam iš atsakovo buvo priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. LVAT 2010-01-28 nutartimi patvirtino Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Vykdomasis raštas pagal įsiteisėjusį Kauno apygardos administracinio teismo 2009-02-05 sprendimą nebuvo išduotas (prijungtos Kauno apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-196-423/2009 duomenys). Marijampolės apskrities VPK 2010-03-10 mokėjimo pavedimu Nr. 265 iš savo sąskaitos į E.S. sąskaitą pervedė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. 2010-03-08 dėl pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir 2010-03-15 patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada. Pareiškėjui tarnybinės nuobaudos nuspręsta neskirti, kadangi praėjo daugiau kaip 1 metai nuo pažeidimo momento, tačiau buvo nuspręsta išieškoti 1000 Lt darbdaviui padarytą materialinę žalą (prijungtos Tarnybinio patikrinimo medžiagos Nr. IS-14 duomenys). To pasėkoje 2010-03-15 atsakovas priėmė ginčijamą įsakymą Nr. 64-TE-46, kuriuo nuspręsta iš pareiškėjo, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 32 str. 4 d., išieškoti nustatyta tvarka 1000 Lt materialinę žalą (b.l. 9). Prijungtos administracinės bylos Nr. I-196-423/2009 duomenys patvirtina, kad, nagrinėjant šią administracinę bylą, Marijampolės apskrities VPK įgaliotas atstovas dalyvavo, pateikė apeliacinį skundą LVAT, ABTĮ nustatyta tvarka Marijampolės apskrities VPK buvo pranešta apie posėdžio laiką ir vietą LVAT, tačiau įgaliotas atstovas dėl nesvarbių priežasčių į teismo posėdį neatvyko.

Vidaus tarnybos statuto (toliau – VTS) 5 str. 2 d. nustato, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. VTS dėl pareigūnų materialinės atsakomybės yra įtvirtinta tik bendroji nuostata, kad už vidaus reikalų įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn (VTS 25 str. 2 d.). Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 6 str. numato, kad statutiniai valstybės tarnautojai yra viena iš valstybės tarnautojų pareigybių. VTĮ 4 str. 1 d. nustato, kad šis įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. VTĮ 4 str. 2 d. išvardyti šio įstatymo straipsniai, kurie statutiniams valstybės tarnautojams taikomi be išlygų, tarp jų - 32 straipsnis, reglamentuojantis materialinės atsakomybės sąlygas ir žalos atlyginimo tvarką. VTĮ 32 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Šioje teisės normoje įtvirtintos valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygos, pagal kurias valstybės tarnautojo atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių (32 str. 2 d.), žalą valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru (32 str. 3 d.), valstybės tarnautojui nesutinkant savo noru atlyginti žalos, padarytos žalos atlyginimas gali būti išskaitomas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, neviršijant vidutinio darbo užmokesčio (ne ginčo tvarka), tačiau toks sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos (32 str. 4 d.), atlyginant žalą išieškoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio, likusi neatlygintos žalos dalis gali būti išieškoma teismine tvarka (32 str. 5 d.). VTS 25 str. 2 d. ir VTĮ 32 str. nuostatų analizė duoda pagrindą spręsti, jog VTĮ 32 str. 4 d. dėl žalos atlyginimo statutiniam valstybės tarnautojui gali būti taikoma tik tada, kai yra nustatomi aptariamo straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (statutinis valstybės tarnautojas neteisėta kalta veika padarė tiesioginę materialinę žalą įstaigai) ir jis žalos neatlygina savo noru. VTĮ 32 str. 4 d. nuostata, kad sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos, nustato naikinamąjį terminą, kuriuo nepasinaudojus žalos atlyginimas neteismine tvarka (išskaitymas iš tarnautojo darbo užmokesčio vidaus administravimo tvarka) nebegalimas ir žala gali būti išieškoma teismine tvarka. Žalos paaiškėjimo diena VTĮ 32 str. 4 d. prasme laikytina visumos aplinkybių, kurios patvirtina žalos atitinkamai įstaigai padarymo faktą ir jos dydį, pagrįstą atitinkamais dokumentais, paaiškėjimo kalendorinė data. Teismui pateikti duomenys, kad preliminariai apie padarytą žalą institucijai atsakovas žinojo iš karto po 2009-02-05 sprendimo paskelbimo administracinėje byloje Nr. I-196-423/2009. Apie 2010-01-18 teismo posėdį LVAT atsakovas buvo ABTĮ nustatyta tvarka informuotas tinkamai. Šiame teismo posėdyje taip pat buvo paskelbta nutarties paskelbimo diena, tačiau nei į teismo posėdį, nei į nutarties paskelbimą atsakovo atstovas neatvyko dėl nesvarbių priežasčių. Teismas taip pat ima domėn ir tai, kad nutarties paskelbimo datą atsakovas turėjo realią galimybę sužinoti ir kitais būdais (kreiptis į teismo raštinę, telefonu, pasiunčiam paklausimą faksu ir pan.). LVAT nutartį paskelbė 2010-01-28 ir šį nutartis įsiteisėjo tą pačią dieną (ABTĮ 145 str.). To pasėkoje teismas konstatuoja, kad žalos paaiškėjimo diena – 2010-01-29 (ABTĮ 57 str.). ABTĮ 53 str. 3 d. numato, kad proceso šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Teismas daro išvadą, kad atsakovas nevisiškai sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis (veikti už greitą bei operatyvų bylų išnagrinėjimą bei teismo sprendimų įgyvendinimą, dalyvauti teismo posėdyje, gauti teismo sprendimų, nutarčių nuorašus ir t.t.) ir dėl to negali nukentėti daugiau negu numato įstatymas pareiškėjo interesai. Kadangi atsakovas įsakymą dėl žalos išskaitymo iš pareiškėjo darbo užmokesčio priėmė tik 2010-03-15, todėl atsiranda pagrindas išvadai, kad ginčijamas įsakymas yra priimtas praleidus VTĮ 32 str. 4 d. nustatytą terminą, todėl yra neteisėtas ir naikintinas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.), o atsakovas žalos atlyginimo turi teisę reikalauti vadovaujantis bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais (ABTĮ 10 str.). Teismas taip pat pabrėžia, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atsakovui iš viso teisės aktuose nebuvo numatyta pareiga atlikti tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu materialinės žalos atlyginimo atveju. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, pabrėžė, kad paminėti žalos atlyginimo teisiniai santykiai detaliai sureguliuoti įstatymų ir iš esmės nereikalinga taikyti kitą, žemesnės galios teisės aktą - Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A502-304/2008). Be to, ir VTS 25 str. 2 d. imperatyviai nustato, kad materialinėn atsakomybėn pareigūnai traukiami įstatymų nustatyta tvarka. Šiame kontekste akcentuotina, kad ir tarnybinis patikrinimas turėjo būti užbaigtas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos.

Teismas taip pat pabrėžia, kad, sprendžiant žalos išieškojimo klausimą iš pareiškėjo teismine tvarka, būtina įvertinti keletą susidariusios situacijos teisinių ginčo aspektų.

Pirma, kaip jau buvo paminėta, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato VTS, o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau –Tvarka). Tvarkos 3 p. nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Iš to seka išvada, kad tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Būtent visos šios nurodytos nusižengimo sudėtinės dalys tikrintinos skiriant tarnybinę nuobaudą. Neteisėta veika pripažintinas toks veikimas ar neveikimas, kuris pažeidžia arba tiesiogiai teisės aktuose, arba pačių įstaigų lokaliniuose aktuose nustatytą darbo tvarką ir yra tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų nevykdymu. Tarnybinis nusižengimas, remiantis VTS 2 str. 6 d., yra Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Iš prijungtos tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenų matyti, kad pareiškėjas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nepilnutinai ir neobjektyviai išnagrinėjo visas aplinkybes ir, paskirdamas administracinę nuobaudą teisės pažeidimo nepadariusiam asmeniui, priėmė neteisingą procesinį sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tuo pažeisdamas ATPK 280 str., 284 str. 1 d. reikalavimus. Tai duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėjo veiksmuose iš esmės yra konstatuotas administracinio teisės pažeidimo bylų eigą reglamentuojančių procesinių įstatymo normų pažeidimas. ATPK 284 str. numato, kad pareigūnas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn ir t.t. Vykdydamas šią pareigą, pareigūnas vadovaujasi ATPK 257 str., kuriame numatyta, kad pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Minėtame straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pagrindu darytina išvada, jog ATPK yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad objektyvios tiesos nustatymo administracinio teisės pažeidimo byloje procesas yra grindžiamas subjektyviu faktoriumi – bylą nagrinėjančio pareigūno vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, prielaidos ar spėliojimai, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai. Pareiškėjas, priimdamas nutarimą skirti administracinę nuobaudą, kaip įrodymu vadovavosi administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių pranešimų duomenimis, patvirtinančiais automobilį vairavusio asmens tapatybę. LVAT eilėje administracinių bylų pabrėžė ypatingą administracinio teisės pažeidimo protokolo (kaltinimo, įtarimo) reikšmę. Šiuo atveju pažeidimo protokolą surašė Kauno apskrities VPK pareigūnas, kuris taip pat turėjo imperatyvią pareigą nustatyti traukiamo atsakomybėn asmens tapatybę. Tokiu būdu, pagal turimus duomenis, pareiškėjas turėjo pakankamą pagrindą būti subjektyviai įsitikinęs ir pagrįstai manyti, kad jam pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamas pagrindas duomenų apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybę. Teismui pateiktuose dokumentuose nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui, nagrinėjusiam administracinio teisės pažeidimo bylą, galėjo kilti pagrįstos abejonės dėl traukiamo administracinėn asmens tapatybės. Taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, šališkas, tendencingas, kad priimdamas sprendimą piktnaudžiavo jam suteiktais tarnybiniais įgaliojimais, tyčia siekė nuslėpti ar nuslėpė nustatytus faktus, ar kitokias bylos baigčiai, procesinio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2007-11-15 nutarimu, 2009-02-05 sprendimu bei 2010-01-28 LVAT nutartimi buvo pripažinta, kad pareiškėjas nustatė ne visas administracinio teisės pažeidimo bylai reikšmingas aplinkybes. Tačiau darytina išvada, kad tokie teismų sprendimai ir jame padarytos išvados ne visais be išimties atvejais patvirtina pareiškėjo kaltus veiksmus, jo neteisėtą veiką, pasireiškiančią nustatytos darbo tvarkos pažeidimu ar tarnybinių pareigų nevykdymu, ir šiuo aspektu neturi prejudicinės galios sprendžiant atsakomybės klausimą. Tai patvirtina išvadą, kad 2007-11-15 Kauno apygardos administracinio teismo nutarimas, kuriuo buvo konstatuotas pareigūno priimto nutarimo neteisėtumas, dar nereiškia, kad, tuo pačiu, buvo konstatuota ir bylą nagrinėjusio pareiškėjo kalti veiksmai, leidžiantys vėliau neabejotinai spręsti apie pareigūno kaltus veiksmus duotoje situacijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad paprastai, kaip yra numatyta ir ABTĮ 108 str., teismas bylos nagrinėjimo metu nustatęs akivaizdžius bei grubius pareigūnų, institucijų, įmonių ar organizacijų padarytus pažeidimus, turi teisę reaguoti atskirąja nutartimi ir tokiu būdu informuoti vadovus apie neteisėtą veikimą ar neveikimą. Tačiau netgi ir tokia nutartis neįpareigoja Institucijos besąlygiškai traukti atsakomybėn teisėjo nurodytų asmenų, jeigu vėlesnio tyrimo metu teisėjo nurodytos faktinės aplinkybės nepasitvirtina. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad tokio pobūdžio akivaizdžių pareiškėjo padarytų pažeidimų teisėjas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir 2007-11-15 priėmęs nutarimą, nenustatė. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nepažeidė nustatytos darbo tvarkos ir jo veiksmai yra susiję tik su procesinių įstatymų, padarytų jo subjektyvaus vertinimo įtakoje, vykdymu. Spęstina, kad tokio pobūdžio pažeidimų konstatavimas pats savaime negali būti laikomas pareiškėjo netinkamu pareigų vykdymu arba jų nevykdymu, vertinant tai kaip pagrindą žalos atlyginimui VTS, VTĮ, Darbo kodekso nuostatų aspektu. Pagal šiuos teisės aktus tam, kad būtų įmanoma iš pareiškėjo ieškoti žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti pareigūno kaltę. Išskyrus administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną reglamentuojančių teisės aktų nevisiškai tinkamą įgyvendinimą pateiktų įrodymų vertinimo pasėkoje, jokių įstaigos lokaliniuose teisės aktuose nustatytų tarnybinių pareigų nevykdymo faktų nebuvo nustatyta. Taigi, nagrinėjamoje byloje negalima vienareikšmiai konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmai buvo kalti ir kad jis padarė vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą, tiesiogiai susijusį su tarnybinių pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, taip pat kad jo veiksmuose yra kaltė bei, tuo pačiu, ir tarnybinio nusižengimo sudėtis. Be to, VTĮ 32 str. 1 d., CK 6.271 str. – 6.273 str., 6.280 str., DK 245 str., 246 str. normų analizė duoda pagrindą išvadai, jog asmens (darbuotojo, pareigūno) atsakomybė siejama su neteisėta kalta veika bei tiesioginės materialinės žalos padarymu.

Antra, 2009-02-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-196-423/2009 buvo priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ne iš Marijampolės apskrities VPK, bet iš Lietuvos valstybės. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo normų analizė patvirtina, kad galimai neturtinę žalą asmeniui, kuris nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, turėjo atlyginti ne Marijampolės apskrities VPK, o Teisingumo ministerija iš valstybės biudžete numatytų asignavimų, kurių valdytoja paminėtu įstatymu paskirta Teisingumo ministerija. To pasėkoje kyla pagrįsta abejonė ar atsakovas realiai patyrė tiesioginę materialinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti 2010 m. kovo 15 d. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 64-TE-46.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Algis Markevičius