- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-02-05
- Bylos Nr.
- I-196-423/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Martynui Matulevičiui,
trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Giedriui Petrauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. S. prašo priteisti jam iš atsakovo 15000 Lt neturtinę žalą bei teismo išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, jog 2007-08-16 Marijampolės PK VP EPS vyresniojo specialisto nutarimu jam buvo paskirta administracinė nuobauda - 2500 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 30 mėnesių už tai, kad neva jis 2007-07-26 Kaune, Panerių – Linkuvos gatvių sankryžoje, vairavo automobilį, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, taip pat būdamas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis). 2007-11-15 Kauno apygardos administracinis teismas minėtą Marijampolės PK nutarimą panaikino ir bylą nutraukė, kadangi jis nurodytu laiku Kaune automobilio nevairavo ir jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė. Apie tai, kad jam yra paskirta administracinė nuobauda jis sužinojo po to, kai laikraščiuose „Suvalkietis“ ir „Savaitė“ perskaitė informaciją apie tai, kad už vairavimą esant neblaiviam jam atimta teisė vairuoti. Dėl šio neteisėto nutarimo jis patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Todėl prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti, kadangi šiuo atveju Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui galėjo būti padaryta neturtinė žala.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjui E. S. Marijampolės PK VP EPS vyresniojo specialisto 2007-08-16 nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 2500 litų bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 30 mėnesių už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 3d., 123 str. 1d., padarymą, t.y. už tai, kad jis 2007-07-26 Kaune, Panerių – Linkuvos gatvių sankryžoje vairavo automobilį, kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra bei būdamas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis). 2007-11-15 Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi minėtas nutarimas panaikintas ir administracinė byla nutraukta, neesant pareiškėjo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 1d., 126 str. 3d., sudėties (adm. byla Nr. 11-1509-554/07).
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (Civilinio kodekso 6.245 str. 1 d.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (Civilinio kodekso 6.271 str. 2 d.). Kadangi Civilinio kodekso 6.271 straipsnis reguliuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, neribodamas šio straipsnio taikymo, jog veiksmai būtų atlikti viešojo administravimo srityje, šis straipsnis gali būti taikomas ir sprendžiant žalos, padarytos administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, atlyginimo klausimą. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17 – 1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A14–751/07).
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008). Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Teisinį pagrindą neturtinei žalai, atsiradusiai viešojo administravimo srityje, atlyginti sudaro Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis. Minėta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nepatenka į viešojo administravimo sritį. Tačiau ši išvada neduoda pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos išplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, teismas sprendžia, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Tokios praktikos, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus ir tiesiogiai taikydami Konstituciją, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-330-08, procesinio sprendimo kategorija 15.4). Taigi neturtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, jog pareiškėjui E. S. nepagrįstai buvo paskirta administracinė nuobauda – 2500 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kadangi jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė. 2007-11-15 Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi Marijampolės PK VP EPS nutarimas panaikintas ir administracinė byla nutraukta, neesant pareiškėjo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 1d., 126 str. 3d., sudėties.
Pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kadangi būtent šios institucijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, pareiškėjo nuomone, jam padaryta neturtinė žala.
Pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas bei aplinkybes, išaiškintinas nagrinėjant šias bylas, reglamentuoja ATPK 280, 284 straipsniai bei Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr. 5-V-462 (2007-06-04 įsakymo Nr. 5-V-375 redakcija (toliau - Instrukcija)). Pasiruošdamas nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organas (pareigūnas) išsiaiškina ir išsprendžia šiuos klausimus: ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti tą bylą; ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga; ar praneša asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą; ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą; ar tenkintini, ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiųjų, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotų atstovų prašymai (ATPK 280 str.).Taip pat organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn; ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčiais reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str., Instrukcijos 57 p.). Nustačius, kad protokolas ar kita pažeidimo medžiaga surašyta netinkamai ar reikalinga papildoma medžiaga, turi būti kreipiamasis į instituciją (pareigūną), kuri surašė protokolą, nurodoma pašalinti trūkumus ar pateikti papildomą medžiagą (Instrukcijos 43 p.).
Todėl, teismo nuomone, šioje situacijoje, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus, t.y. nagrinėdami bylą neišsiaiškino ar būtent pareiškėjas kaltas dėl padaryto pažeidimo, ir šių pareigūnų veiksmai tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams. Darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog dėl minėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, dėl informacijos paskelbimo spaudoje pablogėjo jo reputacija, yra pagrįsti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmeniui padarytos (ir atlygintinos) žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia su atitinkamos rūšies žalos atlyginimu susijusių santykių teisinio reguliavimo ypatumus. Vienas iš šių ypatumų yra susijęs su padarytos žalos dydžio nustatymu (įvertinimu) ir atlyginimo už tą žalą forma. Atlyginant materialinę žalą visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Tuo tarpu, kaip minėta, moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, tačiau mažintinas prašomos priteisti žalos dydis. Nustatant pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį (LR CK 6.250 str.2 d.) atsižvelgtina į tai, kad nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai, kad sumažėjo jo pajamos, klientais atsisakė jo paslaugų, į tai, jog pareiškėjo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jo turtinėms ir neturtinėms teisėms, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl pareiškėjo prašomas žalos atlyginimo dydis mažintinas ir jam iš atsakovo priteistina 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas, kadangi prašymą dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui privalo pateikti raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 str. 1d.). Tokio prašymo pareiškėjas teismui nepateikė. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str., 85-87 str., 88 str. 1p., 5 p., teisėja
n usprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui E. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.