- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- 1S-45-1076/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Evelina Trukšinienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Lino Šiukštos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. ir jo gynėjos advokatės Evelinos Trukšinienės skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. R. S. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 105 straipsnio 2, 7 ir 12 punktus, 234 straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 42 straipsniu, nuteistas subendrinta išimtine mirties bausme. Vadovaujantis BK 24 straipsniu, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. R. S. nuteistas už tai, kad kartu su R. K. 1997 m. kovo 15 d., apie 2-4 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia nužudė G. B. ir T. V., o po kelių valandų (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pašalinti kaltinimo liudytoją ir nuslėpti paminėtų asmenų nužudymą, tyčia nužudė E. K.. Be to, jis nuteistas už tai, kad 1995 metų vasarą be atitinkamo leidimo įsigijo šaunamąjį ginklą – savadarbį pistoletą, pritaikytą šaudyti mažo kalibro šoviniais – ir du 5,6 mm kalibro šovinius, kuriuos laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o 1997 m. kovo 15 d. naktį šį ginklą nešiojo Elektrėnų mieste ir Trakų rajono apylinkėse. Taip pat jis nuteistas už tai, kad, veikdamas grupėje su R. K., 1997 metais, naktį iš kovo 15 d. į 16 d., miške, esančiame (duomenys neskelbtini), sudegino ir tyčia sunaikino nužudytiesiems priklausančius daiktus – G. P. odinį paltą ir rankinuką su reikmenimis, G. B. odinę striukę ir laikrodį, taip pat kilimą iš buto, E. K. odinę striukę, T. V. striukę ir batus, padarydamas nukentėjusiesiems R. P. ir S. A. K. didelę turtinę žalą.
2. 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujam ir šiuo metu galiojančiam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nuteistojo R. S. nusikalstamos veikos iš 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 7 ir 12 punktų, 234 straipsnio 1 dalies, 278 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotos į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 2 dalimi, R. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
3. Nuteistasis R. S. bausmę atlieka nuo 1997 m. kovo 19 d.
4. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius kreipėsi į Kauno apygardos teismą su teikimu dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teikime nurodė, kad nuteistasis R. S. yra mandagus, taktiškas, jo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos gerai, tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs. R. S. palaiko socialinius ryšius su tėvais, sūnumi iš ankstesnės santuokos bei sutuoktine. Socialinius ryšius palaiko skambučių, laiškų bei pasimatymų metu. Dabartinė sutuoktinė taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Įvertinimo metu R. S. nurodo, jog tik atlikdamas bausmę suvokė kokia jam svarbi šeima ir kokias neigiamas pasekmes patiria jo artimi žmonės dėl jo nusikalstamo elgesio. Nuteistasis R. S. sulaukia artimųjų palaikymo, jo ryšys su šeimos nariais yra tvirtas ir artimas, visa tai ne tik gali padėti jam greičiau integruotis visuomenėje, tačiau ir veikti kaip veiksnys mažinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iki įkalinimo buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą, bausmės atlikimo metu dirbo VĮ „Mūsų amatai“ Medienos ir baldų gamybos ceche darbininku. Nuteistasis suvokia darbą kaip privalumą ir žino darbo naudą. Bausmės atlikimo metu mokėsi Vilniaus pedagoginiame universitete Socialinės komunikacijos fakultete ir sėkmingai baigė 3 kursus, tačiau nutrūkus finansavimui studijos buvo sustabdytos. Po galimo terminuoto bausmės atlikimo nuteistasis R. S. būtų įdarbintas UAB „Senovės laikas“ pardavėjo-konsultanto pareigose, taip pat asmens byloje yra pateikta informacija, jog nuteistasis būtų priimtas į darbą dirbti apdailininko pareigose UAB „N“. Teikime pažymėta, kad nuteistasis R. S. suvokia darbą kaip privalomumą ir žino darbo naudą. Analizuojant nuteistojo mokymosi bei darbinę patirtį, stebima aukšta jo motyvacija tiek tobulėti bei įgyti naujas kvalifikacijas, tiek ir įsitraukti į darbinės veiklos procesą ir laisvėje, ir pataisos namuose. Tikėtina, kad pastovi, stabili bei nuosekli darbinė veikla padėtų nuteistajam greičiau integruotis į visuomenę bei užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis R. S. 12 kartų pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 6 kartus buvo baustas nuobaudomis. Paskutinį kartą baustas 2013 m. liepos 31 d. už fizinio smurto naudojimą prieš kitą nuteistąjį. 25 kartus paskatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse. Turto valdymo skyriaus duomenimis pataisos įstaiga nuteistojo R. S. vardu vykdomųjų dokumentų nėra gavusi. Bylos duomenimis, nuteistajam buvo priteistas civilinis ieškinys, kurį nuteistasis bausmės atlikimo metu atlygino visiškai. Šiuo metu finansiškai padeda artimiesiems, dėl ko nuteistajam R. S. sugebėjus ir po bausmės atlikimo išlaikyti pastovias pajamas, tai gali palengvinti jo integraciją į visuomenę. Be to, teikime pažymėta, jog per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis R. S. nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, 11 kartų paskatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Individualių konsultacijų metu buvo kalbėta kriminalinės subkultūros apraiškų mažinimo tema, aiškinta bausmių vykdymo kodekso, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių bei dienotvarkės reikalavimai. 2021 m. lapkričio 4 d. atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema rizika – 29 balai, iš jų 5 balai statiniai. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika yra sumažėjusi nuo 42 balų iki 29 balų. Po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pagal OASys metodiką išryškėjo Kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi netenkino Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo, padaręs išvadą, kad nors egzistuoja ir nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, tai yra gyvenimo sąlygos, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti, civilinių ieškinių padengimas, tačiau šių aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis R. S. laikysis įstatymų ir nenusikals ir, kad jo asmenybė prarado pavojingumą.
II. Skundų argumentai ir prašymai
6. Nuteistasis R. S. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį ir tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
6.1. Nuteistasis pažymi, kad yra pirmą kartą teistas, netekęs laisvės prarado viską, kas buvo brangiausia – šeimą, namus, sukurtą verslą, laisvę, todėl jam buvo labai sunku integruotis į sistemą, kurioje daug neteisybės, žeminimo ir abejingumo, su kuriais negalėjo susitaikyti ir dėl jo neteisingų veiksmų bei sprendimų, pateko į labai nemalonias situacijas, už ką buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Dėl savo veiksmų labai gailisi, šiuo metu tikrai taip nesielgtų. 2013 metais įvykęs incidentas su kitu nuteistuoju buvo paskutinis lūžio taškas, nuo kurio savo gyvenime galutinai viską keistų iš pagrindų. Nors ne vieną kartą buvo provokuojamas, tačiau nei karto neįsivėlė į jokius konfliktus, nei karto nuo 2013 metų birželio mėnesio nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, atvirkščiai – buvo daug kartų skatinamas, gavo ne vieną padėką. Nuteistasis teigia, jog jis neagresyvus žmogus, yra išskyręs daug konfliktuojančių pusių ir stengdavosi, kad tarp žmonių visada būtų santaika. Nepritaria jokioms smurtinėms apraiškoms, nes tik nelaisvėje patikėjo Dievu ir daug nelaisvės metų gyvena praktikuojančio kataliko gyvenimą.
6.2. Nuteistasis R. S. nurodo, jog niekada neneigė atėmęs gyvybę trims žmonėms, nusikaltimas buvo atskleistas jo ir bendrininko parodymų dėka ir tai buvo pripažinta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nusikaltimas buvo spontaniškas, išprovokuotas nukentėjusiųjų veiksmų, padarytas ginant savo sveikatą ir gyvybę. Jis pats buvo auka (sumuštas iki sąmonės netekimo ir apiplėštas). Kad nesiruošė daryti nusikaltimo patvirtina tai, jog bandė ieškoti medikų pagalbos norėdami padėti dviem žmonėms į kuriuos šovė ir sužeidė nuteistasis. Pasak nuteistojo, iki nusikaltimo jis niekada negyveno, negyvena ir tikrai negyvens ateityje nusikalstamo gyvenimo, nes jam toks gyvenimo būdas nėra priimtinas. Dėl padaryto prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat prašo atsižvelgti ir į tai, kad 2019 metais Lietuvos apeliacinis teismas jo bendrininkui paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos pakeitė į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
6.3. Nuteistasis taip pat nurodo, jog bausmės atlikimo pradžioje, iki 2002 ar 2003 metų, Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime buvo vykdoma paskatinimų teikimo politika, t. y. jei nuteistasis nedaro jokių pažeidimų ir gerai elgiasi, jis kas tris mėnesius yra teikiamas paskatinimui. Vėliau tvarka pasikeitė. Nuo 2005 iki 2008 metų jis studijavo Pedagoginiame universitete socialinės pedagogikos profesiją, po kiekvieno semestro, kai gerais įvertinimais išlaikydavo įskaitas, Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktorius visada apdovanodavo ir sakydavo, kad būsime (studijavo penkiese) paskatinti už gerus mokslo rezultatus. Tačiau jo asmeninėje byloje šiuo laikotarpiu nėra nė vieno paskatinimo. Pasibaigus studijų finansavimo programai, studijos nutrūko ir jis pasiprašė priimamas staliaus darbui. Pradėjus dirbti, nuo 2008 metų vasario mėnesio už darbą paskatinimų niekas neteikė iki 2010 metų, iki kol atėjo naujas būrio viršininkas ir nuo 2010 metų nuteistieji galėjo būti skatinami ne daugiau kaip du kartus per metus. Tokia tvarka buvo iki pat 2019 metų. 2013 metais nušalinus jį nuo darbo, nuteistasis įsitraukė į įvairias veiklas, išmoko megzti, nerti vąšeliu ir dalyvavo įvairiuose Nevyriausybinių organizacijų projektuose, savo mezginiais rėmė pagalbos stokojančius žmones ar per anksti gimusius kūdikius. Iš įvairių Nevyriausybinių organizacijų gavo nemažai padėkų.
6.4. Nuteistasis prašo atsižvelgti į jo daromą pažangą. Nuo 2019 metų birželio mėnesio perkėlus jį į Pravieniškių PN-AK, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuolat mažėja, nuo pirminio vertinimo sumažėjo beveik trečdaliu – nuo 42 balų vidutinės rizikos iki 29 balų žemo rizikos lygio. Buvo paskatintas 8 kartus (viso 25 kartus). Nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iš kalėjimo režimo yra pervestas į lengvesnį – pataisos namų režimą. 2020 m. spalio 1 d. priskirtas lengvajai grupei.
6.5. Nuteistasis R. S. nurodo, kad jo tėvai yra garbaus amžiaus (82 ir 77 metų), prieš metus netikėtai mirus broliui, jis liko vienintelis jų vaikas. Tėvų, ypatingai mamos, sveikata labai silpna, todėl prašo suteikti viltį sugrįžus juos rasti dar gyvus ir atsidėkoti už visą gerą, ką jie dėl jo padarė, taip pat suteikti galimybę išeiti į laisvę dar darbingo amžiaus ir įsilieti į darbo rinką bei sąžiningai užsidirbti pragyvenimui ir nebūti našta valstybei.
7. Nuteistojo R. S. gynėja skunde taip pat prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį ir tenkinti Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus teikimą dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
7.1. Nuteistojo R. S. gynėja nurodo, kad šiuo atveju buvo visos sąlygos tenkinti pataisos įstaigos teikimą ir pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. R. S. bausmę atlieka nuo 1997 m. kovo 19 d., t. y. daugiau kaip dvidešimt metų. Atliktos bausmės laikotarpis ne tik atitinka formalų BK 51 straipsnio 2 dalies reikalavimą, tačiau sudarė galimybę nuteistajam reflektuoti dėl savo atlikto nusikaltimo. Nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualioje programoje numatytas priemones, t. y. siekia integruotis į visuomenę, visuomeninį gyvenimą kaip pilnavertis jos narys. Atitinkamai nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su artimaisiais, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios padeda puoselėti socialinę atsakomybę, stiprinti bendruomenės vertybes. Galiausiai, nuteistasis savo elgesį formuoja pagal katalikų tikėjimo dogmas, sugeba identifikuoti savo neigiamas savybes, bando jas pakeisti. Šių aplinkybių visuma patvirtina nuteistojo socialinę ir moralinę atsakomybę, siekį keisti savo požiūrį į visuomenėje smerktiną elgesį, kas, be kita ko, rodo ir mažėjantį (sumažėjusį) nuteistojo pavojingumą. Nurodytos aplinkybės nuteistajam reikšmingos dar ir dėl tos priežasties, kad jis siekia pasirūpinti savo tėvais, kurie yra garbingo amžiaus, silpnos sveikatos, gyvena vieni ir be priežiūros. Kadangi tėvais šiuo metu gali pasirūpinti tik nuteistasis, pakeisti bausmę jam yra svarbu ir siekiant užtikrinti konstitucinę pareigą prižiūrėti ir rūpintis savo tėvais jiems sulaukus senatvės. Be to, sumažėjusį R. S. pavojingumą parodo ne tik jo teigiami charakterio bruožo pokyčiai, bet ir oficiali metodika. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodika yra žema ir sudaro tik 29 balus, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika per vienerius metus sumažėjo 3 balais, nuo 33 iki 29 balų. Šie duomenys parodo mažėjančią nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos tendenciją, pagrindžia teigiamus pokyčius, jo dideles pastangas siekti pakeisti save ir savo elgesį.
Šalies argumentai
7.2. Gynėjos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu tik dar labiau patvirtina, kad nuteistasis siekė pasitaisyti ir tai padarė. Nuteistasis dirba VšĮ „Mūsų amatai”, neturi jokių skolų, geba tvarkytis su finansais, darbdavio apibūdinamas kaip mandagus, atsakingas, darbštus ir tvarkingas, skatintas net 25 kartus. Nuteistasis mokėsi Valstybiniame pedagoginiame universitete, kurio nebaigė tik dėl to, kad buvo nutrauktas finansavimas, be to, dalyvavo ir vis dar aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, nepalaiko kriminalinių elgesio nuostatų.
7.3. Gynėja teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi dviem įvykiais (2013 m. liepos 31 d. ir 2015 m. liepos 24 d.), kai nuteistasis panaudojo smurtą prieš kitus asmenis ir pažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus. Apygardos teismas taip pat nepagrįstai pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2005 m. R. S. buvo įtrauktas į linkusių užpulti nuteistųjų įskaitą. Visų pirma nuteistasis buvo nubaustas už šiuos pažeidimus ir šios nuobaudos jau nebegalioja. Be to, nuteistas nuo 2015 m. liepos 24 d. nėra nei karto pažeidęs kalėjimo ar pataisos namų tvarkos, nei karto per nurodytą laikotarpį nebuvo baustas, priešingai – tik skatintas. Nuo paskutinio pažeidimo praėjo daugiau kaip 6 metai. Per šį laikotarpį nuteistojo elgesys, lyginant su ankstesniu, iš esmės pasikeitė ir tai leidžia daryti išvadą, kad paskirta bausmė pasiekė tikslą. Gynėjos teigimu, nėra teisinga vertinti asmens elgesį prieš šešis ar septyniolika metų kaip vienareikšmį ir nekintamą. Toks vertinimas reikštų, kad jeigu asmuo padarė pažeidimą atliekant bausmę bent vieną ar du kartus, tai toks asmuo negali pasikeisti. Teismų praktikoje pažymėta, kad dalis įkalinimo įstaigoje padaromų vidaus tvarkos pažeidimų, kai jie nėra sisteminiai ar pasikartojantys, gali būti vertinami kaip menkaverčiai, nešiurkštūs ar net formalūs ir niekaip nerodantys asmens pavojingumo bei neturintys reikšmės jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-324-1020/2020). Todėl, jei nuteistojo elgesys nėra sistemiškas, juolab mažareikšmis, jis negali turėti esminės įtakos sprendžiant dėl nuteistojo tolimesnio elgesio. Žmogus gali pasikeisti ir per trumpesnį nei septynerių metų laikotarpį, ypatingai atsižvelgiant į jo pastangas, sistemingą teigiamą elgesio pokytį, vertybių ir prioritetų pasikeitimus ir pan. Šiuo atveju akivaizdu, kad po paskutinio pažeidimo R. S. dėjo labai dideles pastangas, siekdamas pasikeisti. Tai patvirtina tiek OASys vertinimas, tiek darbdavio nurodymas, kad nuteistasis per šešis metus nė karto nepažeidė vidinės tvarkos, buvo skatintas net 25 kartus ir pan. Nuteistojo gynėja pastebi, jos skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kokį pažeidimą nuteistasis padarė 2015 m. liepos 24 d., ar šis pažeidimas yra esmingas ar mažareikšmis, kokie buvo padariniai ir pan. Todėl apygardos teismo pateiktas nuteistojo elgesio vertinimas pagal pakankamai pasenusius įvykius yra nepagrįstas. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad nuteistasis laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2001 m. buvo skatintas net 11 kartų, o jau laikotarpiu nuo 2002 metų iki dabar – tik 13 kartų. Nors skatinimai turi teigiamą reikšmę vertinant nuteistojo charakteristiką, vis tik vien ši aplinkybė nedaro galutinės ir vienareikšmiškos išvados ar nuteistojo elgesys yra pakitęs, ar ne. Svarbu vertinti visų aplinkybių visumą ir tik iš jų daryti galutinę išvadą, ar nuteistojo elgesys yra taip pakitęs, kad leistų spręsti dėl bausmės tikslų pasiekimo mažiau varžančiomis (griežtomis) priemonėmis. Tuo tarpu nuteistojo teigiamo elgesio ir charakteristikos pokyčius parodo ne tik paskatinimų skaičius, bet ir bendrai jo pozityvus požiūris į visuomenėje nusistovėjusias moralias aplinkybes.
7.4. Nuteistojo gynėjos teigimu, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad paskirta bausme tikslas buvo pasiektas – R. S. yra pasitaisęs, dėl padarytų nusikaltimų savo kaltę pripažįsta, gailisi. Atlygino visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Ši aplinkybė patvirtina nuteistojo teigiamus elgesio pokyčius, t. y. jo suvokimą, kad padarytas nusikaltimas yra vertintinas neigiamai, nepripažįstamas visuomenėje ir verčiantis nuteistąjį keisti savo elgesį teigiama, visuomenėje priimtina linkme. Be to, daugiau kaip dvidešimt metų, praleistų kalėjime ir pataisos namuose, galima laikyti pakankamu nubaudimu už nuteistojo padarytą nusikaltimą. Juo labiau, kad patenkintus pataisos įstaigos teikimą, nuteistasis nebūtų iš karto paleistas į laisvę, jam dar tektų vykdyti bausmę mažiausiai penkerius metus, per kuriuos jis dar labiau pasitaisytų.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į skundus, prašymų, pareiškimų dėl nušalinimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo R. S. ir jo gynėjos skundai atmetami.
9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo ir jo gynėjos skundų argumentus, konstatuoja, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes priimta išsamiai išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę bent jau šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą bausmę terminuotu laisvės atėmimu.
10. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad nusikaltusio asmens sulaikymas nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo yra viena iš esminių laisvės atėmimo bausmės funkcijų. Todėl vien tik faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).
11. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
12. Nuteistasis R. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvidešimt metų, t. y. nuo 1997 m. kovo 19 d. Visgi vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju nėra visų įstatymo leidėjo įtvirtintų sąlygų, suteikiančių pagrindą R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
13. Teismui pateikta medžiaga patvirtina skundų teiginius, kad R. S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką per vienerius metus, praėjusius nuo paskutiniojo (2021 m. gruodžio 6 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 62-7146) vertinimo, sumažėjo 4 balais ir šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, įvertinta 29 balais, taip pat, kad nuteistasis jau ilgą laiką nepadarė nustatytos vidaus tvarkos pažeidimų ir neturi galiojančių nuobaudų, dvidešimt penkis kartus buvo skatintas, pastaruoju metu – už pavyzdingą elgesį ir gera darbą. Nuteistasis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip mandagus, atsakingas, darbštus ir tvarkingas, yra atlyginęs priteistus ieškinius, dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo programose, kol buvo galimybė, mokėsi Valstybiniame pedagoginiame universitete, nepalaiko kriminalinio elgesio nuostatų. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistasis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo metu atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamą veiką ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, puoselėjančiomis socialinę atsakomybę, stiprinančiomis bendruomenės vertybes ir suteikiančiomis socialinę paramą (kalinių globos draugija, tikėjimo bendruomenė), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (tėvais, sūnumi, buvusia žmona, 2015 metais su nuteistąja sukūrė šeimą), gerai sutaria su kitais nuteistaisiais, tinkamai bendrauja, save vertina adekvačiai, yra savikritiškas. Visa tai, taip pat ir kiti skundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje aptarti bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, teisėjų kolegijos manymu, buvo pagrįstai vertinti kaip teigiamas jo asmenybės pokytis.
14. Kita vertus, iš teismui pateiktos nuteistojo R. S. asmens bylos matyti, kad jo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nepriekaištingas. Nuteistasis dvylika kartų pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, paskutinį kartą 2015 m. liepos 24 d. dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo (asmens byla, t. 4, b. l. 25, tiesa, atkreiptinas dėmesys, kad pastarasis įvykis pačios pataisos įstaigos iš esmės nebuvo vertinamas kaip nusižengimas, apsiribojant R. S. supažindinimu su vidaus tvarkos taisyklėmis). Drausminės nuobaudos nuteistajam buvo skirtos už šešis nustatytos vidaus tvarkos ir režimo pažeidimus, įskaitant ir itin šiurkščius, smurtinius – grasinimai pareigūnams fiziniu susidorojimu (2020 m. lapkričio 22 d. nutarimas, asmens byla, t. 1, b. l. 155), fizinio smurto panaudojimas prieš kitus asmenis – spyrė pareigūnui (2003 m. balandžio 24 d. nutarimas, asmens byla, t. 1, b. l. 180), žodinio konflikto metu sudavė smūgį kitam nuteistajam (2013 m. liepos 31 d. nutarimas, asmens byla, t. 3, b. l. 195). Be to, 2002-2005 metais R. S. buvo įtrauktas į linkusių užpulti nuteistųjų įskaitą (asmens byla, t. 2, b. l. 180-181). Pastebėtina, kad nuteistasis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir praėjus daugiau kaip šešiolikai metų nuo paskirtos bausmės atlikimo pradžios. Nuteistojo gynėja skunde pagrįstai pastebi, kad dalis įkalinimo įstaigoje padaromų vidaus tvarkos pažeidimų, kai jie nėra sisteminiai ar pasikartojantys, gali būti vertinami kaip menkaverčiai, nešiurkštūs ar net formalūs ir niekaip nerodantys asmens pavojingumo bei neturintys reikšmės jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui. Visgi nagrinėjamu atveju tokios išvados aukštesnysis teismas daryti negali, nes dalis pažeidimų yra pakankamai rimti ir aiškiai rodo apie asmens pavojingumą. Nuteistojo gynėja taip pat teisingai pažymi, kad nuo paskutinių R. S. padarytų pažeidimų praėjo nemažas laiko tarpas, visgi, paminėtų pažeidimų pobūdis, atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę iki gyvos galvos, pobūdį (kvalifikuotas trijų žmonių nužudymas), rodo, kad nuteistojo pavojingumas pakankamai ilgą bausmės atlikimo laiką iš esmės nekito. Tai patvirtina ir R. S. asmens byloje esančios jo metinės charakteristikos, kur jo elgesys ilgą laiką (iki 2012 metų, t. y. net keturiolika bausmės atlikimo metų) taip pat buvo vertinamas tik neigiamai (2001 m. birželio 5 d., 2020 m. spalio 13 d., 2003 m. spalio 13 d. charakteristikos, asmens byla, t. 1, b. l. 106, 150, t. 2, b. l. 3) arba patenkinamai (2004 m. spalio 13 d., 2005 m. spalio 13 d., 2006 m. spalio 13 d., 2007 m. spalio 12 d., 2008 m. spalio 30 d., 2011 m. gruodžio 2 d. charakteristikos, asmens byla, 2 tomas, b. l. 16, 87, 193, t. 3, b. l. 56, 81). Be to, nuteistojo charakteryje ilgą laiką buvo stebimi individualistiniai-egoistiniai polinkiai, nesavikritiškumas savo elgesiui bei pasaulėžiūrai, galimas konfliktiškumas nepalankiose situacijose, neigiama reakcija į jam nepalankius ar nepriimtinus įvykius ir reiškinius, į auklėjamąsias, socialinės reabilitacijos priemones jis reagavo tik nežymiai arba patenkinamai. Nors nuo 2012 metų R. S. elgesys įkalinimo įstaigos administracijos buvo vertinamas gerai, tačiau 2018 m. gruodžio 12 d. charakteristikoje nurodyta, kad pastarasis atsisakė atlikti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, tokiu būdu nedalyvaudamas jam kuriamų planų sudaryme ir atsisakydamas tikslingo į kriminogeninių poreikių valdymą nukreipto resocializacijos proceso, taip pat pastebėta, kad nuteistasis grupiniuose užsiėmimuose bei kitoje pozityvioje veikloje dalyvauja išskirtinai dėl asmeninių poreikių, neįsitraukdamas į veiklą ir nepriimdamas galimų intervencinių priemonių rezultatų, todėl buvo rekomenduota didinti nuteistojo motyvaciją siekti tikslingo resocializacijos proceso, nukreipto į kriminogeninius poreikius, o ne į asmeninius (asmens byla, t. 4, b. l. 143-144). Be to, 2019 m. spalio 22 d. charakteristikoje, kurią Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija teikė su R. S. malonės prašymu, nuteistasis vėlgi charakterizuojamas tik patenkinamai, nurodoma, kad jis ne visada elgiasi tinkamai, į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja patenkinamai (asmens byla, t. 6, b. l. 3). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad daugiausiai paskatinimų nuteistasis gavo pirmaisiais bausmės atlikimo metais – nuo 1998 iki 2001 metų iš viso jis buvo skatintas vienuolika kartų, per laikotarpį nuo 2002 metų iki šiol – keturiolika kartų, iš jų net septynis kartus per pastaruosius 2020 – 2021 metus. Tuo tarpu nuteistojo skundo argumentų, kad 2003 – 2008 metais jis nebuvo skatintas dėl kalėjime vykdomos paskatinimų teikimo politikos, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis, ypač pastaruoju metu, stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme. Tačiau vien tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nėra absoliuti sąlyga, galinti tiesiogiai įtakoti teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ši aplinkybė sudaro prielaidas tiek pataisos įstaigos administracijai, tiek teikimą nagrinėjančiam teismui manyti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja tinkama linkme, kas nagrinėjamu atveju ir buvo nustatyta. Be to, iš pateiktų duomenų matyti, kad nors šiuo metu nuteistojo R. S. elgesys yra nukreiptas teigiama linkme, jis stengiasi keisti savo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas ir visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, tačiau šis pokytis yra matomas tik paskutiniaisiais metais. Kaip minėta, dar 2019 m. nuteistojo mąstymas ir elgesys, nuostatos kėlė abejonių. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. S. pradėjo dėti maksimalias pastangas koreguoti savo elgesį tuomet, kai atsirado galimybė dėl bausmės švelninimo, t. y. 2019 metais pakeitus Bausmių vykdymo kodeksą bei Baudžiamąjį kodeksą ir įtvirtinus nuostatą, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.
15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema ir sudaro 29 balus. Sutiktina, kad per trejus metus (nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d.) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas sumažėjo nuo 42 iki 29 balų, ir ši aplinkybė teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Vis dėlto 24 balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos keisdamas savo elgesį teigiama linkme nuteistasis gali žymiai sumažinti. Be to, atsižvelgiant į R. S. padarytų nusikaltimų pobūdį bei tai, kad kardinalūs elgesio pokyčiai matomi tik pastaraisiais metais, manytina, kad šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesne bausme dar yra per anksti.
16. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis R. S. ilgą laiką savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino iš dalies ir jokių rimtesnių išvadų dėl savo veiksmų nedarė (2001 – 2011 metų metinės charakteristikos). Kitokia išvada nurodyta tik 2012 m. gegužės 8 d., t. y. praėjus penkiolikai metų nuo bausmės atlikimo pradžios, surašytoje metinėje charakteristikoje (asmens byla, t. 3, b. l. 179). 2019 m. birželio 7 d. socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad interviu metu nuteistasis kaltę pripažįsta pilnai ir pilnai prisiima atsakomybę už savo veiksmus, nemažina savo vaidmens, supranta, kad jo veiksmai turi daug platesnes pasekmes nei tiesioginis poveikis pagrindinei aukai (t. 4, b. l. 177-181). 2021 m. gruodžio 6 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad interviu metu nuteistasis nurodė, jog įvykio metu nukentėję asmenys siekė juos apiplėšti, tačiau jie, siekdami apsiginti, panaudojo perdėtą smurtą ginklų pagalba, teigė, jog nusikalto besigindamas, nes susikoncentravo tik į teigiamas savo elgesio pasekmes bei pernelyg pasitikėjo savo sėkme (asmens byla, t. 5, b. l. 188-191). Visgi tiek nurodyto interviu metu, tiek R. S. skunde dėstomos nusikaltimų padarymo aplinkybės, ne visiškai atitinkančios Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes (teismas konstatavo, kad nors įvykio dieną tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų buvo kilęs konfliktas, tačiau nuo šio konflikto iki G. B. ir T. V. nužudymo buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas ir nenustatyta, kad tuo metu R. S. būtų veikęs būtinosios ginties sąlygomis arba peržengdamas būtinosios ginties ribas; tuo tarpu E. K. nuteistieji nužudė, siekdami paslėpti jau padarytą nusikaltimą – dviejų žmonių nužudymą), kas kelia abejonių, kiek nuteistasis tikrai yra padaręs tinkamas pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jomis sukeltų negatyvių pasekmių.
17. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo R. S. pastaruoju metu dedamas pastangas mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, taip pat jo požiūrį į darbą, rūpestį dėl garbingo amžiaus tėvų. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės pakeitimo galimybė, kitaip negu skundžiamoje nutartyje nurodė apygardos teismas, nėra išimtinis institutas, tačiau iš esmės prieinama kiekvienam nuteistajam, jeigu jis įgyvendina nuostatoje numatytas sąlygas. Tačiau pirmiau aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia spręsti, kad nuteistasis jau tikrai yra pakankamai motyvuotas laikytis visuotiniai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
18. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog, nepaisant nurodytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu padaryta pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis R. S. laikysis įstatymų ir nenusikals ir, kad jo asmenybė prarado pavojingumą.
19. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo R. S. dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu tuo pačiu Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. teismo nuosprendžiu nuteistam R. K., buvo nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, reikšmingos šiam klausimui spręsti (per visą bausmės laiką nenustatyta jokių smurto apraiškų, nuteistasis visą bausmės laiką buvo charakterizuojamas teigiamai, padarė tik du pakankamai smulkius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir t. t.), todėl šiuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis, kuria nuteistajam R. K. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista terminuotu laisvės atėmimu, negali būti laikoma precedentu.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją dėl nuteistojo R. S. ir jo gynėjos skunduose išdėstytų motyvų nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. S. ir jo gynėjos advokatės Evelinos Trukšinienės skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.