Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-488-1070/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-25
Bylos Nr.: e2A-488-1070/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-00699-2024-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Svetlana Panina, Ramunė Mikonienė, Virginijus Kairevičius
Ieškovas: E. G.
Atsakovas: S. B., F. R.

Kategorijos

2.3.4.6.2Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas

Civilinė byla Nr. e2A-488-1070/2025Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00699-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.2.; 3.3.1.19.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Ramunės Mikonienės ir Svetlanos Paninos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovams S. B. ir F. R. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei atsakovės S. B. priešieškinį atsakovams pagal priešieškinį F. R. ir E. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su atskirai gyvenančiu tėvu nustatymo ir išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. G. padavė teismui ieškinį, kurį patikslino 2024 m. liepos 24 d. pareiškimu, prašydama laikinai apriboti atsakovų S. B. ir F. R. tėvų valdžią nepilnametei E. R., gim. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų po 200 Eur iš kiekvieno nepilnametės E. R. išlaikymui, mokėtinų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti nepilnametės E. R. gyvenamąją vietą ieškovės gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo ir įsiteisėjimo; pradėti civilinę bylą dėl globos nepilnametei E. R. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

2. Ieškovė grindė ieškinio reikalavimus tuo, kad ji paskirta savo nepilnametės anūkės E. R. prižiūrėtoja (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero 2024 m. sausio 26 d. potvarkiu. Nepilnametė E. R. gimė Jungtinėje Karalystėje. 2023 m. vasario 4 d. Jungtinėje Karalystėje įvyko incidentas, dėl kurio ieškovės anūkė tapo globojama Jungtinės Karalystės vaiko teisių tarnybų, todėl ieškovė pradėjo forminti anūkės globą Jungtinėje Karalystėje. 2023 m. liepos mėn. nepilnametės E. R. tėvai kartu su ja grįžo į Lietuvą atostogauti, atsakovė paliko savo dukrą su ieškove ir nuo to laiko negrįžo, o ieškovė buvo paskirta laikina nepilnametės anūkės prižiūrėtoja. Atsakovė neteikia savo nepilnametei dukrai išlaikymo, neturi pastovios gyvenamosios vietos ir darbo, naudojasi vaiko pinigais. Atsakovė skambina dukrai telefonu pavartojusi alkoholio bei keikia necenzūriniais žodžiais ir ieškovę, ir atsakovą. Atsakovė visiškai nusišalino nuo savo kaip motinos pareigų, nesirūpina vaiku ir neužtikrina jo kasdienių poreikių. Ieškovė vienintelė užtikrina visas vaikui būtinas gyventi ir vystytis sąlygas, o atsakovas F. R. prisideda prie vaiko išlaikymo. Atsakovė turi dar du nepilnamečius vaikus, jos valdžia šiems vaikams buvo apribota iš pradžių laikinai Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu, vėliau – neterminuotai Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu. Atsakovas F. R. neįgyvendina tėvo valdžios dėl savo aplaidumo bei abejingumo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas F. R. atsiliepime į ieškinį ir jo patikslinimą nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimais. Atsiliepime į ieškinio patikslinimą nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės kaip ir ieškinyje. Papildomai nurodyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir neturi galimybės grįžti į Lietuvą bei gyventi su dukra, nepažįsta asmens, kuris prižiūrėtų dukrą tuo metu, kai jis dirba.

Šalies argumentai

4. Atsakovė S. B. padavė priešieškinį, kurį patikslino 2024 m. rugsėjo 5 d. pareiškimu, prašydama nustatyti nepilnametės dukros E. R. gyvenamąją vietą su ja; nustatyti nepilnametės dukros E. R. ir jos skyrium gyvenančio tėvo F. R. bendravimo tvarką, nurodytą priešieškinyje; priteisti iš atsakovo F. R. dukros išlaikymui po 200 Eur, mokėtinų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, paskiriant atsakovę išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, bei atmesti atsakovės pagal priešieškinį E. G. ieškinio reikalavimus.

5. Priešieškinio reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad atsakovė S. B. po E. R. gimimo rūpinosi šia, prižiūrėjo, išlaikė dukrą bei sudarė jai tinkamas gyvenimo sąlygas. Pasak atsakovės, ji niekada neatsisakė savo kaip motinos pareigų. Ieškovės ir atsakovės santykiai yra konfliktiški, todėl atsakovė rašydavo piktus laiškus jai, bet tai negali būti pagrindu apriboti atsakovės kaip motinos valdžią nepilnametei dukrai. Nenustatyta aplinkybių, kad atsakovė piktnaudžiavo savo kaip motinos valdžia, žiauriai elgėsi su dukra ar darė šiai žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu. 2023 m. vasarį ieškovė paėmė globoti nepilnametę E. R. laikinai, esant šios tėvų ir ieškovės susitarimui dėl to. Atsakovė vykdė visus specialistų nurodymus, susilaikė nuo alkoholio vartojimo. 2023 m. gegužę vaikas buvo grąžintas atsakovei S. B.. Tarp šalių nebuvo susitarimo dėl E. R. globos forminimo ieškovės vardu Jungtinėje Karalystėje. 2023 m. liepos mėn. atsakovams grįžus su vaiku į Lietuvą, tarp ieškovės ir atsakovės kilo konfliktas ieškovės namuose, todėl atsakovė išėjo, ieškovė negrąžina jai dukros nuo to laiko. Ieškovė neleidžia atsakovei lankyti dukros, dirbtinai sudaro situacijas, kad atsakovė nesimatytų su vaiku. Atsakovė turi darbą ir nuolatinę gyvenamąją vietą, sugeba užtikrinti vaikui saugias gyvenimo sąlygas. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl kitų dviejų atsakovės vaikų neturi reikšmės sprendžiant šioje byloje pareikštus reikalavimus. Priešieškinio padavimo metu atsakovė laukėsi vaiko bei ieškojo darbo, tačiau turi nuolatinę gyvenamąją vietą sugyventinio nuosavybės teise valdomame bute.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė E. G. prašė atmesti atsakovės reikalavimus, nurodydama, kad ši nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė draudžia lankyti jai dukrą. Ieškovės turimais duomenimis, butas, kuriame atsakovė gyvena su sugyventiniu, nepriklauso šiam. Byloje esančiuose įrodymuose pateikti duomenys paneigia atsakovės priešieškinyje nurodytas aplinkybes.

7. Atsakovas F. R. atsiliepime į priešieškinį prašė atmesti atsakovės S. B. reikalavimus. Nurodė, kad byloje esanti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateikta medžiaga paneigia atsakovės priešieškinyje nurodytas aplinkybes.

8. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – ir Tarnyba) išvadose dėl šalių pateiktų procesinių dokumentų nurodė, kad pagal byloje esančią medžiagą yra teisinis pagrindas apriboti atsakovų kaip tėvų valdžią nepilnametei E. R., priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnametei dukrai po 200 Eur, mokėtinų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; nustatyti nepilnametės E. R. gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo bei atmesti atsakovės S. B. priešieškinį kaip nepagrįstą. Išvadose nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. Tarnyba gavo iš Jungtinės Karalystės centrinės institucijos prašymą užtikrinti nepilnametės E. R. saugumą, vaiko teises ir teisėtus interesus. Prašyme buvo nurodyta, kad atsakovų šeima tapo žinoma specialistams 2023 m. balandžio 2 d. dėl kivirčo namuose; abu tėvai buvo neblaivūs, mergaitė buvo apgyvendinta globėjų šeimoje kol buvo atlikti tyrimai, kurių metu nustatyta, kad abu tėvai nesaikingai vartoja alkoholį; S. B. išvyko su dukra į Lietuvą bei apsigyveno pas vaiko tėvo motiną E. G., o vaiko tėvas grįžo į Junginę Karalystę ir pranešė, kad vaiko motina, būdama Lietuvoje, intensyviai vartojo alkoholį, todėl nepilnamete dukra rūpinosi atsakovas ir jo motina. S. B. šeima buvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą iki 2018 m. birželio 30 d. Po to buvo gauti pranešimai apie vaiko teisių pažeidimus: 2023 m. rugpjūčio 5 d. vaikas galbūt buvo neprižiūrimas, 2023 m. lapkričio 13 d. Jungtinės Karalystės centrinė institucija prašė išsiaiškinti, ar senelė tinkamai rūpinasi vaiku; šeimai netaikoma atvejo vadyba. Apsilankymo ieškovės namuose metu nustatyta, kad atsakovų nepilnametė dukra gyvena ieškovės nuosavybės teise valdomame name, kuriame yra visi patogumai; vaikui suteiktas erdvus kambarys, kuriame yra visi reikalingi vaikui baldai. Nuo 2023 m. liepos 30 d. iki 2025 m. sausio 29 d. E. R. taikoma laikina priežiūra tėvų prašymu; mergaitės laikinąja prižiūrėtoja paskirta E. G.. Tarnyba nurodė, kad mergaitės tėvai yra visiškai nusišalinę nuo jos auklėjimo, nedalyvauja kasdieniame vaiko auklėjime, negyvena su dukra, todėl yra pagrindas apriboti atsakovų kaip tėvų valdžią. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi išduotas teismo leidimas paimti iš atsakovų nepilnametę dukrą E. R.. Teismas konstatavo, kad abu tėvai nusišalino nuo vaiko priežiūros. Nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. nepilnametė E. R. yra laikinai globojama ieškovės. Tarnybos turimais duomenimis atsakovė nesuinteresuota bendradarbiauti su specialistais ir priimti jų pagalbą, nes sudarius jai sąlygas pagalbai gauti atsakovė neatvyko į susitikimą su Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos specialistais suderintu laiku. Pasak Tarnybos, atsakovė nepateikė įrodymų, kad jos elgesys pasikeitė iš esmės ir šiuo metu ji gali tinkamai auklėti vaiką. Dabartinė ieškovės materialinė padėtis neleidžia jai pilnavertiškai išlaikyti vaiką ir tenkinti jo būtinuosius poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu patenkinto ieškinį, t. y. laikinai apribojo atsakovų S. B. ir F. R. tėvų valdžią nepilnametei E. R., priteisė iš atsakovų po 200 Eur iš kiekvieno kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo nepilnametei E. R.; nustatė nepilnametės E. R. gyvenamąją vietą su laikina globėja E. G. iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, paskirdamas E. G. vaikui priteisto išlaikymo administratore; inicijavo bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo. Teismas atmetė atsakovės S. B. priešieškinį.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai S. B. ir F. R. yra nepilnametės E. R. tėvai. Nuo 2023 m. liepos 30 d. nepilnametei E. R. nustatyta laikina priežiūra, ieškovė E. G. paskirta vaiko prižiūrėtoja; nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. nustatyta E. R. laikina globa, globėja paskiriant ieškovę E. G.. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi išduotas teismo leidimas paimti iš atsakovų nepilnametę E. R.. Atsakovai neskundė šios teismo nutarties, kuri įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 23 d.

11. Teismas nurodė, kad atsakovės S. B. pastangos atkurti ryšį su vaiku ir užtikrinti saugias bei vaiko poreikius atitinkančias sąlygas pernelyg epizodiški ir nestabilūs. Ieškovės pateikti duomenys rodo, jog atsakovei buvo suteikta pakankamai laiko spręsti savo ir šeimos problemas bei susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau ši nedemonstruoja stabilių teigiamų pokyčių iš esmės: neturi stabilaus pajamų šaltinio, stabilios gyvenamosios vietos. Atsakovė nesiima konkrečių ir koordinuotų veiksmų siekdama susigrąžinti vaiką į šeimą, nerodo stabilių, sistemingų teigiamų pokyčių keisti gyvenimo būdą, siekdama auklėti, rūpintis bei prižiūrėti nepilnametę E. R.. Vaikas gyvena su globėja virš metų, o atsakovė, išskyrus elektroninį susirašinėjimą, nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių kad stengėsi susigrąžinti vaiką. Atsakovė atsisakė mobilios komandos pagalbos, jos šeima iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą; po 2018 m. liepos 1 d. gauti pranešimai apie vaiko teisių pažeidimus. Atsakovė turi dar du nepilnamečius vaikus, kurie auga atskirai ir yra globojami kitų asmenų, atsakovei neterminuotai apribota motinos valdžia tiems vaikams.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad nuo laikinosios priežiūros nustatymo padėtis vaiko biologinėje šeimoje nepasikeitė, tėvai nededa pastangų pakeisti savo elgesį, prisiimti atsakomybę už vaiko auginimą, ir nėra kitų priežasčių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu neatitiko tinkamo procesinio elgesio standarto, kai ji nedalyvavo nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje, o dalyvavo tik teismo posėdyje, kuriame buvo klausomos baigiamosios kalbos.

13. Teismas sprendė, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovai daro ypatingą žalą savo veiksmais vaiko vystymuisi, visiškai nesirūpina bei nesidomi dukra. Teismas taip pat nurodė, kad nėra duomenų, jog padėtis negali keistis ateityje. Pasak teismo, bylos duomenys leidžia tikėtis, kad vaiko tėvai, priėmę tinkamas specialistų ir kitų asmenų teikiamas įvairiapusiškas paslaugas bei pagalbą, išspręs iškilusias problemas, todėl turės galimybių ateityje tinkamai įgyvendinti tėvų teises ir pareigas savo nepilnamečiui vaikui. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovai nori auginti, rūpintis ir išlaikyti savo nepilnametę dukrą, todėl nėra pagrindo šiuos atsakovų ketinimus vertinti kaip nesąžiningus. Teismo teigimu, nors tam tikros atsakovų pastangos stebimos, tačiau jos nėra stabilios ir pakankamos. Pasak teismo, ypatingai atsakovė turi įrodyti, jog gali ilgam ir stabiliam laikotarpiui išspręsti problemas, susijusias su savo netinkamu gyvenimo būdu, dalyvauti darbo santykiuose, gauti pajamų šeimai išlaikyti, vykdyti socialinių paslaugų įstaigų siūlomus pagalbos planus, kad būtų galima neabejotinai įsitikinti, jog atsakovų vaikas gali būti grąžintas tėvams. Atsakovai iš dalies atlieka savo pareigas auklėti vaiką, alkoholio vartojimas darytų žalingą įtaką vaikui ir trukdytų juo pasirūpinti. Teismo vertinimu, atsakovai nėra visiškai nusišalinę nuo vaiko priežiūros: tėvas F. R. aplanko dukrą, skambina telefonu, teikia išlaikymą; atsakovė išreiškia norą bendrauti su vaiku skambindama programėle „Messenger“, bet nesugeba užtikrinti vaikui saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų. Tėvai nėra visiškai nutraukę ryšio su vaiku, todėl, pasak teismo, yra tikimybė, jog dedami daugiau pastangų, jie sudarys tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, padės rūpintis vaiku. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teismas nusprendė laikinai apriboti atsakovų valdžią nepilnametei E. R. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 2 dalis).

14. Pirmosios instancijos teismas, laikinai apibojęs atsakovų valdžią jų dukrai E. R., nustatė vaiko gyvenamąją vietą su laikina globėja E. G., priteisė iš atsakovų vaiko išlaikymui po 200 Eur, mokėtinų kiekvieno iš tėvų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

15. Teismas atmetė atsakovės S. B. priešieškinį, nustatęs, kad nepilnametės E. R. tėvai nusišalinę nuo vaiko priežiūros, neįgyvendina tėvų valdžios, laikinoji globėja tinkamai atlieka savo kaip globėjos pareigas, vaikas gyvena globėjos namuose ilgą laiką, jo santykiai su globėja šilti ir artimi.

III. Apeliacinio skundo argumentai

16. Ieškovė E. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį, kuria laikinai apribota atsakovės S. B. valdžia nepilnametei E. R., ir priimti šioje dalyje naują sprendimą neterminuotai apriboti atsakovės S. B. motinos valdžią nepilnametei E. R. bei sustabdyti atsakovės įstatymo nustatytas asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas laikinai apribodamas atsakovės motinos valdžią nepilnametei E. R. nesustabdė atsakovės įstatyme nustatytų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste.

16.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl motinos valdžios vaikui apribojimo. Neatitinka tikrovės pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovai savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, visiškai nesirūpina, nesidomi juo, taip pat, kad padėtis ateityje negali keistis. Byloje buvo pakankamai įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovė visiškai nesirūpina vaiku. Ir ieškovė, ir išvadą teikiančios institucijos atstovė bylos nagrinėjimo metu prašė išeiti už ieškinio ribų ir apriboti atsakovės motinos valdžią vaikui neterminuotai, sustabdant atsakovės įstatymų nustatytas asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste. Tarp tokių įrodymų buvo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje Nr. eS2-12600-1104/2024 konstatuotos faktinės aplinkybės, patvirtinančios atsakovės nusišalinimą nuo dukros E. R. priežiūros.

16.3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovai nori auginti, rūpintis ir išlaikyti savo nepilnametę dukrą, todėl nėra pagrindo vertinti atsakovų ketinimų kaip nesąžiningų. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sprendimu laikinai apribodamas S. B. motinos valdžią kitiems dviem jos nepilnamečiams vaikams konstatavo, kad atsakovė nepajėgi tinkamai pasirūpinti vaikais, tačiau nurodė esant tikslinga sudaryti galimybę motinai ir vaikams, pasikeitus aplinkybėms, neprarasti tarpusavio ryšio ir gyventi kartu, bei apribojo atsakovės valdžią vaikams laikinai. Kauno apylinkės teismas vertino, kad yra galimybė atsakovei pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą iš esmės, išspręsti alkoholio vartojimo problemą. Teismas nurodė, kad turi vilties, jog vaikų motina padarys atitinkamas išvadas ir tinkamai įgyvendins motinos valdžią savo vaikams. Tokias pat išvadas padarė ir skundžiamą 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą priėmęs teismas, praėjus trims metams ir nepasikeitus aplinkybėms. Nuo 2021 m. atsakovė nori auginti vaikus, bet jos norai lieka siektinais tikslais, o pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, tikisi neįmanomų dalykų. Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1501-962/2023 atsakovės motinos valdžia kitiems dviem jos nepilnamečiams vaikams buvo apribota neterminuotai, teismui nusprendus vykdyti sprendimą dėl motinos valdžios ribojimo skubiai. Toje byloje teismas nustatė, kad nepilnamečiais vaikais E. P. ir E. B. rūpinasi jų nuolatiniai globėjai, su kuriais vaikai gyvena kartu, o atsakovė nelanko vaikų, neteikia jiems išlaikymo, neliko artimų vaikų ir motinos ryšio. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad atsakovė nėra motyvuota ir nesistengia susigrąžinti vaikus, nepasinaudojo jai išaiškinta teise kreiptis dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo.

17. Atsakovai S. B. ir F. R. nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo laikinai apriboti atsakovės kaip motinos valdžią nepilnametei dukrai teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

20. Nepilnametė E. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės E. G. anūkė bei atsakovų S. B. ir F. R. dukra, gimusi (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. liepos 25 d. nepilnametės E. R. gyvenamoji vieta deklaruota ieškovei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero potvarkiais nuo 2023 m. liepos 30 d. buvo nustatyta nepilnametės E. R. laikinoji priežiūra tėvų prašymu, ieškovė paskirta vaiko prižiūrėtoja (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero 2024 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu mažametei E. R. nustatyta laikina globa nuo 2024 m. rugsėjo 17 d., ieškovė paskirta vaiko laikina globėja, nustatant vaiko laikinos globos vietą (duomenys neskelbtini).

21. Atsakovė S. B. buvo bausta administracine tvarka pagal 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje dėl to, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. 23:09 val. ji girtavo pas pašalinius asmenis savo mažamečio sūnaus E. P., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, todėl negalėjo užtikrinti savo vaikui saugios aplinkos ir tinkamai pasirūpinti juo.

22. Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) tarybos pateiktais duomenimis, 2023 m. vasario 4 d. policija paėmė iš atsakovų nepilnametę E. R., kai abu vaiko tėvai susipyko ir dėl to F. R. iškvietė policijos pareigūnus. Abu tėvai buvo apsvaigę nuo alkoholio ir negalėjo pasirūpinti dukra. 2023 m. vasario 16 d. pirminio susitikimo metu abu vaiko tėvai sutiko, kad dukra liktų vietos valdžios institucijų globoje, kol bus atlikti tolesni vertinimai. Abu tėvai neigė, kad vartoja per daug alkoholio, teigė, kad vartoja alkoholį tik per šventes. Policijos pranešime teigiama, kad atsakovų būstas buvo prastos būklės, visur mėtėsi tuščios skardinės, sudaužyti stikliniai buteliai. Abi šalys buvo apsvaigusios nuo alkoholio, geros nuotaikos ir labai mylėjo vienas kitą. S. B. būdama apklausiama įvairiomis progomis, per / prieš procesinius susitikimus, paaiškino, kad neturi problemų dėl alkoholio, išgeria tik retkarčiais. Gavus S. B. narkotikų ir alkoholio vartojimo testų rezultatus, jie rodė, kad maždaug nuo 2022 m. rugpjūčio vidurio iki 2023 m. vasario vidurio ji nuolat vartojo pernelyg daug alkoholio. Paaiškėjus rezultatams ji buvo apklausta dar kartą ir neigė vartojusi alkoholį nėštumo metu. Išdavus atsakovei SCRAM apyrankę, siekiant išsiaiškinti, ar jos alkoholio vartojimas yra nuolatinis reiškinys, ar ji gali susilaikyti nuo alkoholio vartojimo, SCRAM apyrankių rezultatai parodė, kad ji susilaikė nuo alkoholio. E. R. žinoma Vaikų teisių apsaugos tarnybai, nes jos motina prieš nėštumą vartojo per daug alkoholio, dėl to buvo paguldyta į ligoninę diagnozavus pankreatitą. Pagal ankstesnio kreipimosi įrašą S. B. atsisakė CGL programos, buvo paskirta pas asmenį, kuris ketino jai padėti valdyti alkoholio vartojimą. Pranešime taip pat nurodyta, kad S. B. neprižiūri savo vaikų, nes jos giminaičiai apkaltino ją piktnaudžiavimu alkoholiu ir nepriežiūra, jie nenori, kad jos vaikai būtų Jungtinėje Karalystėje. S. B. paaiškino, kad jos vaikai E. ir E. buvo paimti iš jos, nes ji negalėjo suteikti jiems saugių namų, jie gyveno prastomis sąlygomis. S. B. išvyko iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, kai vyko teismo procesas dėl šių dviejų jos vaikų. 2023 m. birželio 8 d. Socialinės rūpybos darbuotojos ataskaitoje buvo nurodyta, kad E. R. padės jos močiutė E. G., o S. B. toliau laikysis saugos plano, nešios SCRAM apyrankę; specialistai lankysis šeimoje, o socialinio darbo komanda vykdys iš anksto nepraneštus vizitus.

23. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) centrinės institucijos 2023 m. rugpjūčio 30 d. rašto duomenimis 2023 m. liepos 10 d. S. B. buvo nuimtos SCRAM apyrankės, o liepos 13 d. paimtas motinos kraujo mėginys, kurio rezultatai parodė, kad per kelias dienas buvo nuolat vartojamas per didelis alkoholio kiekis. E. R. motinai sužinojus kraujo tyrimo rezultatus, buvo užsakyti skrydžiai ir šeima išskrido į Lietuvą bei apsigyveno pas močiutę iš vaiko tėvo pusės.

24. Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1501-962/2023, neterminuotai apribota atsakovės motinos valdžia nepilnamečiams vaikams E. P. ir E. B.. Teismo sprendime konstatuota, kad bylos įrodymai patvirtina, jog atsakovė nusišalino nuo vaikų priežiūros, ugdymo, fiksuoti girtavimo atvejai. Atsakovė nesuvokia motinos valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auginti ir prižiūrėti savo mažamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsakovė neprisiima kasdienių motinos pareigų nuolat ir nepertraukiamai rūpintis vaikais, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Kaip vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktuose nurodė E. P., motina net nežino kurioje klasėje jis mokosi. Atsakovei teikiama pagalba nedavė rezultatų, ji nerodė savo suinteresuotumo susitikti su nepilnamečiais vaikais. Nuo to laiko, kai teismas laikinai apribojo motinos valdžią nepilnamečiams vaikams, ji nesiėmė veiksmų susigrąžinti vaikus į šeimą, nors, bylos duomenimis, buvo motyvuojama ir galėjo tai padaryti. Situacija iš esmės nepasikeitė, atsakovė buvo socialiai pasyvi, nevykdė pareigų lankyti vaikus, kurti ryšį su jais, teikti išlaikymą. Per dvejus metus nuo 2021 m. rugsėjo 6 d., kuomet Kauno apylinkės teismas sprendimu atsakovei laikinai apribojo motinos valdžią jos nepilnamečiams vaikams atsakovė nebuvo susitikusi su vaikais, bendravo tik Interneto ryšio priemonėmis. Atsakovės vaikų išlaikymas apsiribojo tik nereguliariai siunčiamais siuntiniais su daiktais. Teismas konstatavo, jog nėra duomenų, kad atsakovės padėtis ateityje galėtų pasikeisti, kad ji turės ketinimų susigrąžinti vaikus į šeimą. Atsakovė, nesiimdama priemonių vaikams susigrąžinti, pažada jiems telefoninių pokalbių metu, kad pasiims juos, bet nevykdo šių pažadų ir nesistengia jų vykdyti. Vaikai dėl suteiktų tuščių vilčių yra itin traumuojami, neramūs ir emociškai išsekę, dėl to E. B. teikiama psichologinė pagalba. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. spalio 18 d. neskundžiant jo apeliacine tvarka proceso dalyviams, tarp jų – ir atsakovei S. B..

25. Iš 2023 m. rugsėjo 18 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos nustatyta, kad Tarnybos darbuotojai bendravo su E. R. motina S. B. telefonu 2023 m. rugsėjo 14 d. Atsakovė paaiškino, kad liepą ji grįžo į Lietuvą, jos santykiai su E. G. nėra geri, todėl ji paliko dukrą pas ieškovę ir išvyko į (duomenys neskelbtini) pas savo močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovės, ji negalėjo pasiimti dukros, kadangi močiutės namuose nėra sąlygų, po kelių dienų planuoja vykti į užsienį, nes turi užsidirbti būstui bei susigrąžinti visus savo vaikus.

26. Iš 2023 m. lapkričio 21 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos nustatyta, kad bendraujant su S. B. 2023 m. lapkričio 20 d. telefonu ji paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su pusbroliu trumpam laikotarpiui išsinuomojusi butą, kad dirba ne pagal darbo sutartį valymo įmonėje pas pusbrolį, nes negali dirbti legaliai. Atsakovė nepaaiškino suprantamai, kodėl negali dirbti legaliai, paaiškino, kad planuoja gyventi Anglijoje, nes ten yra jai priklausantis būstas, užgrobtas atsakovo, planuoja kuo greičiau pasiimti dukrą E. R.. Atsakovė nesupranta, kodėl mergaitė yra pas E. G., jeigu ji, vaiko motina, yra Lietuvoje. Paklausus, kada paskutinį kartą matė dukrą, moteris sakė, kad liepos mėnesį, kai kartu su atsakovu ir dukra atvyko iš Anglijos. Po to ji dėl rimtų priežasčių turėjo išvykti ir palikti mergaitę. Atsakovės teigimu, ji nori bendrauti ir susitikti su dukra, bet E. G. neleidžia jai to. Paklausus dėl alkoholio vartojimo, moteris atsakė, kad kartais vartoja, kaip visi žmonės, kad ji dabar gyvena be vaikų, todėl gali gerti, kiek nori.

27. 2024 m. balandžio 24 d. Tarnybos parengtame Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte užfiksuota, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis S. B. šeima iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Po 2018 m. liepos 1 d. gauti pranešimai apie vaiko teisių pažeidimus: 2023 m. rugsėjo 5 d. vaikas galimai neprižiūrimas; 2023 m. lapkričio 13 d. Jungtinės Karalystės centrinė institucija prašo išsiaiškinti ar senelė tinkamai rūpinasi vaiku. Šeimai netaikoma atvejo vadyba. 2024 m. balandžio 26 d. Tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja informavo tarnybiniu pranešimu Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių apie tai, kad skyriaus specialistė skambino S. B. kelis kartus, siekdama išsiaiškinti jos nuomonę dėl paduoto ieškinio, kuriuo prašoma apriboti atsakovės motinos valdžią E. R., tačiau moteris neatsiliepė. 2024 m. balandžio 26 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), niekas neatidarė durų.

28. 2024 m. gegužės mėn. atsakovė S. B. kreipėsi į Tarnybos specialistus dėl bendravimo su vyresne dukra E. B.. 2024 m. gegužės 23 d. raštu Tarnyba informavo atsakovę, kad ši dėl bendravimo su nepilnamete E. B. gali kreiptis į vaiko globos koordinatorių viešąją įstaigą „Pagalbos paaugliams iniciatyva“.

29. 2024 m. rugpjūčio 20 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos duomenimis, Tarnybos darbuotojai bendraujant su atsakove telefonu 2024 m. rugpjūčio 6 d., ši paaiškino, kad nori auginti dukrą pati ir niekada nenorėjo atiduoti vaiko močiutei. Atsakovės paaiškinimais, 2023 m. liepos 22 d. ji kartu su atsakovu ir dukra lankėsi pas jo tėvus. Tuo metu tarp atsakovės ir vaiko močiutės vyro įvyko konfliktas, po kurio atsakovė išvažiavo, palikusi dukrą ieškovei, nes ši įkalbėjo atsakovę, kad vaikui bus geriau pas močiutę. Po to atsakovė bandė susisiekti ir bendrauti su dukra, aplankyti ją, bet vaiko močiutė neleido jai to. Prieš porą dienų atsakovė bendravo su dukra vaizdo skambučiu. Šiuo metu atsakovė laukiasi kito vaiko, turi sužadėtinį ir gyvena (duomenys neskelbtini).

30. Iš Mobiliosios komandos (toliau – ir MK) 2024 m. rugsėjo 9 d. darbo pabaigos akto nustatyta, kad kaip MK darbo pabaigos pagrindas buvo tai, jog nepavyko susisiekti su E. R. tėvais Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir suėjo 15 darbo dienų nuo MK sudarymo dienos terminas. S. B. neatvyko į suplanuotą MK specialistų konsultaciją 2024 m. rugpjūčio 22 d. Su ja susisiekus ji nurodė, kad yra gydymo įstaigoje. 2024 m. rugpjūčio 26 d. S. B. pati susisiekė su MK specialistais ir teigė, kad atvyks į konsultaciją 2024 m. rugpjūčio 29 d., tačiau neatvyko į suplanuotą susitikimą ir neinformavo specialistų apie savo neatvykimą.

31. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-12600-1104/2024, patenkintas Tarnybos pareiškimas dėl teismo leidimo paimti nepilnametę E. R. iš jos tėvų išdavimo. Šioje teismo nutartyje, be kita ko, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki 2024 m. liepos 31 d. buvo nustatyti 3 galimi nesmurtiniai nepilnametės E. R. teisių pažeidimai. Nuo 2024 m. birželio 28 d. S. B. registruota Užimtumo tarnyboje. Ji neturi pajamų, iš kurių galėtų išlaikyti vaiką, nusišalino nuo E. R. priežiūros. Mažamete E. R. rūpinasi ir ją augina močiutė E. G.. S. B. neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, neįrodė savo teiginių, kad pakeitė gyvenimo būdą ir sudarė nepilnametei E. R. tinkamas bei vaikui pritaikytas gyvenimo sąlygas. Nustatytas vaiko apsaugos poreikis pagal rizikos veiksnius: tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių. S. B. gyvenimas sužadėtinio bute neužtikrina mažamečio vaiko teisės į pastovią ir saugią gyvenamąją vietą, be to, S. B. sužadėtinis neturės teisės rūpintis mažamete E., jei S. B., pablogėjus jos sveikatai, turėtų vėl grįžti į gydymo įstaigą, nes nebus jos atstovas.

32. Nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. atsakovė S. B. buvo gydoma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje. Iš byloje esančio atsakovės S. B. susirašinėjimo elektroninėje erdvėje su ieškove ir atsakovu, nustatyta, kad atsakovė domėjosi dukra 2023 m. liepos 23 d., 2024 m. birželio 19 d., bei periodiškai siuntė ieškovei ir atsakovui užgaulaus turinio garso bei teksto pranešimus, reikalaudama leisti jai pasimatyti su vaiku (pvz.: „Kaip zliumbei Pameni ką man sakiai Slykstyne tu Aš tau sakau čia mano vaikas tad dusk..... O tu toliau uostik už pinigus klynus Nerastyk slikstyne Nes neidomu 6h Su vaiku kalbu Ciau Einu dirbt Tu man gadini nuotaika“; „Pasidaryk su savo sėdi vaiką o ne mano turekis As pasiimsiu savo dukrą supratau senė!! Susmirdusi“). Byloje taip pat pateiktas atsakovės susirašinėjimas su nepilnamečiu sūnumi E., patvirtinantis, kad atsakovė bendravo su sūnumi žinutėmis ir skambučiais 2024 m. rugpjūtį, rugsėjį.

33. Nagrinėjamu atveju nors ieškovė patikslintu ieškiniu prašė laikinai apriboti atsakovės S. B. motinos valdžią E. R., baigiamųjų kalbų metu ji prašė teismo apriboti atsakovės valdžią dukrai neterminuotai. Šį prašymą palaikė ir Tarnybos atstovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalimi. Pirmosios instancijos teismui nusprendus apriboti atsakovės valdžią dukrai laikinai bei apeliantei skundžiant tik šią teismo sprendimo dalį, teisėjų kolegija pasisako dėl pirmosios instancijos teismo parinkto atsakovės S. B. valdžios nepilnametei E. R. apribojimo būdo.

Dėl pirmosios instancijos teismo parinkto atsakovės S. B. valdžios nepilnametei E. R. apribojimo būdo

34. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

35. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta?? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).

36. Teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (???Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo ir masto, taip pat turėtų būti įvertinta, dėl kokių priežasčių tėvas (motina) nevykdo savo pareigų – ar dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių (ligos, laikino darbo praradimo), ar dėl priežasčių, kurios priskirtinos tėvų kaltei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-1120/2023, 45 punktas).

37. Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (teismo sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apriboti tėvų valdžią (ar jos neapriboti) konkrečioje byloje pagal tuo metu nustatytas bylos aplinkybes, o nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai. Tai, kad tėvai galimai pradėjo keisti savo elgesį (ieškoti darbo, gydytis, dažniau susitikti su vaiku) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad jų elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 32 punktas).

38. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su ugdymo įstaigų darbuotojais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 36 punktas). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-1120/2023, 44 punktas).

39. Šiuo atveju apeliantei teigiant, kad buvo visi pagrindai neterminuotai apriboti atsakovės valdžią nepilnametei E. R., byloje turėjo būti nustatytos šios aplinkybės: 1) atsakovės veiksmai, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams motinos valdžia; 2) dėl kokių priežasčių motina nevykdo savo pareigų – ar dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių (ligos, laikino darbo praradimo), ar dėl priežasčių, kurios priskirtinos jos kaltei; 3) aplinkybės, apibūdinančios atsakovės pareigų vykdymą teismo sprendimo priėmimo laikotarpiu, t. y. nuosekliai pasikartojantys atsakovės veiksmai; 4) ar buvo stabilūs, visas sritis apimantys situacijos pokyčiai (rūpinimasis vaiko sveikata, auklėjimas, bendravimas su vaiką auginančiu asmeniu, alkoholio vartojimo problemų sprendimas, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimas; žr. šios nutarties 36-38 punktus).

40. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, prieina išvadą, kad teismas iš esmės nenustatė visų pirmiau nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių atsakovė nevykdo savo pareigų, nurodydamas tik tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi išduotas teismo leidimas paimti iš atsakovų nepilnametę E. R., o atsakovai neskundė šios teismo nutarties. Teismas taip pat epizodiškai pasisakė ir dėl atsakovės veiksmų, kuriais ji neįgyvendina / įgyvendina priešingai vaiko interesams motinos valdžią, nurodęs, kad po vaiko paėmimo iš atsakovės ši nededa pastangų pakeisti savo elgesį, prisiimti atsakomybę už vaiko auginimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė kitas svarbias aplinkybes (atsakovės veiksmų epizodiškumą bei stabilių situacijos pokyčių nebuvimą), tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, neteisingai įvertino jas. Dėl to skundžiamame sprendime buvo padarytos prieštaringos išvados.

41. Teisėjų kolegijai susipažinus su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad atsakovė nevykdo savo kaip motinos pareigų (prižiūrėti, išlaikyti, užtikrinti gyvenamą būstą, rūpintis) nepilnametei E. R. nuo 2023 m. liepos pabaigos, kadangi paliko dukrą ieškovės priežiūrai. Atsakovė, palikusi vaiką ieškovei, išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), planavo vykti į Jungtinę Karalystę dirbti, tačiau galiausiai liko Lietuvoje, pradėjo gyventi su kitu vyru jo tėvams priklausančiame būste, pastojo ir bylos nagrinėjimo metu niekur nedirbo. Byloje esantys duomenys apie priežastis, dėl kurių nepilnametė E. R. buvo paimta iš tėvų Jungtinėje Karalystėje 2023 m. vasario mėn., 2018 m. nutarimo skirti atsakovei S. B. administracinę nuobaudą duomenys, Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendime nustatytos faktinės aplinkybės (šios nutarties 21-24 punktai) leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė S. B. turi rimtą nesaikingo alkoholio vartojimo problemą, kurios ji vis dar nesuvokė. Šią išvadą leidžia daryti Tarnybos pateikta informacija apie tai, kad atsakovė vieno iš pokalbių telefonu metu paaiškino Tarnybos darbuotojai, kad kol jos vaikai nėra su ja, ji gali vartoti alkoholį kiek nori. Atsakovė nepriima MK pagalbos (žr. šios nutarties 26, 30 punktus). Teisėjų kolegijos nuomone, būtent ši problema yra S. B. kaip motinos pareigų nepilnametei E. R. nevykdymo priežastis, priskirtina atsakovės kaltei.

42. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad S. B. pastangos atkurti ryšį su vaiku ir užtikrinti saugias bei vaiko poreikius atitinkančias sąlygas pernelyg epizodiški ir nestabilūs (kad ji nedemonstruoja stabilių teigiamų pokyčių iš esmės, neturi stabilaus pajamų šaltinio, stabilios gyvenamosios vietos, nesiima konkrečių ir koordinuotų veiksmų siekdama susigrąžinti vaiką į šeimą, nerodo stabilių, sistemingų teigiamų pokyčių keisti gyvenimo būdą, siekdama auklėti, rūpintis bei prižiūrėti nepilnametę E. R., atsisakė mobilios komandos pagalbos), kartu padarė prieštaringą išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad padėtis negali keistis ateityje. Tokią prieštaringą išvadą pirmosios instancijos teismas pagrindė prielaidomis, kad bylos duomenys leidžia tikėtis, jog vaiko tėvai, priėmę tinkamas specialistų ir kitų asmenų teikiamas įvairiapusiškas paslaugas bei pagalbą, išspręs iškilusias problemas, todėl turės galimybių ateityje tinkamai įgyvendinti tėvų teises ir pareigas savo nepilnamečiui vaikui. Teisėjų kolegijos manymu, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo masto, švelnesniam ribojimui pritaikyti nepakanka konstatuoti, kad susiklosčiusi situacija iš esmės pasikeis, jei vaiko tėvai priims pagalbą, kai byloje esančiais duomenimis akivaizdu, jog motina nepriima tos pagalbos, vengia jos ir apskirtai nemato problemų dėl jos kaip motinos pareigų vaikui vykdymo.

43. Kaip minėta pirmiau, siekiant atkurti, išsaugoti ir puoselėti ryšius su vaiku nepakanka tik tėvų sąžiningo noro (žr. nutarties 38 punktą). Domėjimasis vaiku rašant užgaulaus turinio žinutes asmeniui, prižiūrinčiam ir globojančiam vaiką, bendravimas su vaiku tik vaizdo skambučiais nevertintini kaip rūpinimasis vaiku ir dalyvavimas jo gyvenime. Todėl tai, kad atsakovė išreiškia norą bendrauti su vaiku skambindama programėle „Messenger“, bet nesugeba užtikrinti vaikui saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų negali būti vertinama kaip dalyvavimas vaiko gyvenime ir rūpinamasis juo (net iš dalies). Dėl to nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė visiškai nesirūpina dukra, kad ji nėra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros.

44. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos nagrinėjimo metu buvo stebimos tam tikros atsakovės pastangos pakeisti situaciją (atsakovė susirado būstą, kuriame galėtų gyventi su dukra), bet jos nebuvo stabilios ir pakankamos. Atsakovė niekur nedirbo, nebendradarbiavo su socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojais (mobiliąja komanda), kad šie turėtų galimybę padėti jai išspręsti savo problemas.

45. Iki šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuota, kad atsakovė nesuvokia motinos valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auginti ir prižiūrėti savo mažamečius vaikus E. P. ir E. B., rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, neprisiima kasdieninių motinos pareigų, nuolat ir nepertraukiamai rūpintis vaikais, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius (žr. šios nutarties 24 punktą). Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad kitokia situacija susiklostė dėl S. B. pareigų E. R. vykdymo, kad nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iš esmės pasikeitė atsakovės suvokimas apie motinos valdžią, jos turinį, savo kaip motinos teises ir pareigas. Vėlesnis 2024 m. rugsėjo 13 d. priimtas teismo procesinis sprendimas leisti Tarnybai paimti nepilnametę E. R. iš atsakovės tik patvirtina šią išvadą. Todėl pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas padarė neteisingą išvadą apie tai, jog atsakovė nėra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros. Byloje buvo pakankamai objektyvių duomenų, kad atsakovės S. B. visiško nesirūpinimo nepilnamete E. R. situacija negalės pasikeisti, kad būtina apriboti atsakovės valdžią nepilnametei E. R. neterminuotai.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, apribojus atsakovės S. B. motinos valdžią dukrai laikinai, iš esmės situacija nepasikeistų, kadangi atsakovė nesuvokia problemos, dėl kurios jos valdžia dukrai apribota. Todėl nesuveiktų prevencinis šios priemonės (laikino tėvų valdžios apribojimo) poveikis (šios nutarties 35 punktas). Teisėjų kolegija prieiną tokią išvadą, įvertinusi tai, kad nei atsakovės vyresnių vaikų paėmimas ir jos laikinas, vėliau neterminuotas valdžios jiems apribojimas, nei nepilnametės E. R. paėmimas iš jos nepaskatino S. B. iš esmės keisti savo gyvenimo būdą ir atlikti veiksmus siekiant grąžinti savo vaikus. Vadovaujantis prioritetiniais vaiko teisių interesais, tėvų norai ir sąžiningi ketinimai keisti gyvenimo būdą be aktyvių šiuos sąžiningus ketinimus įgyvendinančių veiksmų negali būti pagrindu netaikyti griežčiausios priemonės – neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

47. Netgi pripažįstant paskutiniu metu tam tikrus teigiamus motinos elgesio pokyčius (dėl buities sąlygų gerinimo, dažnesnio siekio bendrauti su dukra), pagrindinė šioje byloje nustatyta priežastis, lėmusi netinkamą atsakovės kaip motinos pareigų įgyvendinimą, yra susijusi su jos alkoholio vartojimu, kenkiančiu pamatinėms vaiko teisėms ir interesams. Atsakovė apskirtai nesinaudojo Lietuvos institucijų pagalba, išvyko iš Jungtinės Karalystės su vaiku tuo metu, kai jos šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos ir pagalba įveikiant problemas, susijusias su alkoholio vartojimu. Bylos duomenimis, atsakovė nėra motyvuota keisti savo gyvenimo būdą, jos elgesys nesikeičia jau ilgą laiką, savo elgesį atsakovė nežymiai pakoreguoja trumpam, tik siekdama susigrąžinti vaiką į šeimą, duomenų apie tai, kad jos elgesys gali pasikeisti iš esmės, nėra. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė tvirtindama, jog negali pasimatyti su dukra, nes ieškovė neleidžia jai to, kreipėsi į Tarnybą dėl susitikimo su nepilnamete E. R. užtikrinimo, kaip padarė tai dėl susitikimo su vyresne dukra E. B. (šios nutarties 28 punktas). Nenustatyti stabilūs ir visas sritis apimantys S. B. gyvenimo būdo pokyčiai ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą. Nenustatyta, kad atsakovė pajėgi tinkamai pasirūpinti dukra, vaiko laikina priežiūra ir globa trunka nuo 2023 m. liepos mėn. ir šiuo metu turi būti priimtas nuolatinis ir geriausiai vaiko interesus atitinkantis sprendimas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

48. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas pakeisti skundžiamą sprendimą, apribojant atsakovės S. B. valdžią nepilnametei E. R. neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

49. Teisėjų kolegija, manydama, kad būtina keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apribojant atsakovės S. B. valdžią nepilnametei E. R. ne laikinai, bet neterminuotai, atmeta apeliantės prašymą sustabdyti atsakovės įstatymo nustatytas asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste. Visų pirma, apribojus atsakovės valdžią vaikui teismo sprendimu, automatiškai jos ir nepilnametės E. R. santykiams įsigalioja CK 3.180 straipsnio 4 dalies norma, kurioje numatyta, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste bei nustatytos įstatymų. Pagal CK 3.180 straipsnio 4 dalį S. B. išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad E. R. matymasis su S. B. (nors ir naudojantis tik nuotolinio ryšio priemonėmis) kenkia ar prieštarauja vaiko interesams. Todėl siekdama sudaryti atsakovei sąlygas pasinaudoti CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe susigrąžinti motinos valdžią E. R. bei užtikrinti prioritetinį vaiko interesą išlaikyti ryšį su motina, net esant apribotai šios valdžiai, teisėjų kolegija netenkina apeliantės prašymo stabdyti ir atsakovės teisę matytis su dukra E. R..

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

50. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenustatė šioje byloje visų reikšmingų aplinkybių bei neteisingai įvertino kitas svarbias jo nustatytas aplinkybes, pagrįstas rašytiniais įrodymais. Todėl materialinės teisės normos dėl atsakovės kaip motinos valdžios ribojimo būdo buvo pritaikytos netinkamai, pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią nepilnametei E. R.. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės normų nestabdydamas skundžiamu sprendimu visų atsakovės asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatymų. Tam tikrų teisių sustabdymas įvyksta savaime pagal įstatymą, priėmus sprendimą apriboti motinos valdžią, o atsakovės teisė matytis su vaiku negali būti sustabdyta, nenustačius, kad mergaitės matymasis su mama prieštarauja vaiko interesams. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl atsakovės S. B. valdžios nepilnametei E. R. apribojimo būdo, apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu neterminuotai apribojant atsakovės S. B. valdžią jos nepilnametei dukrai E. R. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis, CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

51. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas, įvertinęs tai, jog ieškinio reikalavimai iš esmės patenkinti visiškai, teisėjų kolegijos nuomone, patenkinus iš dalies ieškovės apeliacinį skundą nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų. Ginčo šalys nepateikė įrodymų apie jų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl šių išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patenkinti iš dalies ieškovės E. G. apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį dėl laikino atsakovės S. B. motinos valdžios apribojimo nepilnametei E. R., apribojant S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią nepilnametei E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neterminuotai.

Palikti nepakeistą kitą sprendimo dalį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginijus KairevičiusRamunė MikonienėSvetlana Panina