Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Virginijos Liudvinavičienės ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. (D. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 292 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 5 (penkiems) mėnesiams ir 2 (dviem) dienoms.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas D. K. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. 17.10 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nustatyta, kad iki 2023 m. vasario 7 d. paliekama galioti D. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri, šiam terminui pasibaigus, panaikinama ir D. K. paleidžiamas į laisvę, laikant, jog jis atliko Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. K. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „BMW X5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkanti pinigų suma 5 920 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt eurų).

Automobilį „BMW X5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Vin-(duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu ir automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardoje, adresu Europos g. 21, Salaperaugio k., Marijampolės raj., Kalvarijos sav., nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti UAB „X“.

Mobiliojo ryšio telefoną „Redmi“ MEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Life“ (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryšio telefoną „Dodgee“ IMEI1 Nr.: (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „T mobile“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti D. K..

Skundžiamame nuosprendyje išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. K. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl savanaudiškų paskatų, už šio asmens jam pažadėtą 1 000 Eur atlygį, 2022 m. rugsėjo 5 d. apie 15.23 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilkaviškio rajono savivaldybėje, Kybartų miestelyje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, paėmęs nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – prieglobsčio prašytojus, kuriems suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis bei laisvas judėjimas Lietuvos teritorijoje – (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį M. C., gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį A. A., gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį G. G., gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį S. L., gimusį (duomenys neskelbtini), bei vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW X5”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), minėtu automobiliu pasikėsino neteisėtai pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – M. C., A. A., G. G., S. L., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2022 m. rugsėjo 5 d. 17.10 val., Kalvarijos savivaldybėje, Salaperaugio kaimo ribose buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. K. teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo padaryti neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną dėl savanaudiškų paskatų (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 292 straipsnio 2 dalis), o už tai jam paskirta bausmė yra proporcinga ir teisinga. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas nuteistojo teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, nenustatyta. Tačiau skundžiamame nuosprendyje išdėstyta teismo išvada, kad byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką D. K. pasikėsino padaryti vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW X5” yra nepagrįsta, ji neatitinka bylos aplinkybių. Byloje nustatyta bei tai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo taikymo, kad automobilis „BMW X5“, kuriuo per valstybės sieną turėjo būti gabenami užsieniečiai, nuosavybės teise priklausė ne nuteistajam D. K., o UAB „X“. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 3 punktu.

Dėl nuosprendžio surašymo reikalavimų laikymosi

10. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys).

11. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013, Nr. 2K-34-303/2015). Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo tiesioginės tyčios

17. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet kartu tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, ir panašiai. Apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-942/2018).

19. Byloje esantys duomenys iš dalies patvirtina, kad Lietuvos Respublikoje D. K. galėjo vykdyti ir su keleivių vežimu susijusią veiklą, tačiau šioje baudžiamojoje byloje nenustatinėjama ar ja užsiimant anksčiau nei nuosprendyje nurodytu nusikalstamos veikos padarymo laiku ir aplinkybėmis, buvo veikiama teisėtai. Pažymėtina tik tai, jog pats nuteistasis nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) atvykęs į Lietuvą dirba Lietuvos statybų įmonėje „Y“ darbininku, o laisvu metu dirba „Bolt“ pavežėju (t. 1, b. l. 135–139). Taip pat atlikus papildomas jo naudotų telefonų ir automobilio apžiūras nustatyta, kad telefonuose buvo įdiegta „Bolt“ vairuotojo veiklai vykdyti reikalinga programėlė „Bolt driver“, o automobilio bagažinėje buvo rastas taksi plafonas (t. 2, b. l. 112–125, 126–127). Tačiau šie duomenys patys savaime niekaip nepatvirtina D. K. nuosprendyje nurodytu laiku atliktų veiksmų, pasikėsinant gabenti asmenis per valstybės sieną, teisėtumo. Be to, ir iš paties nuteistojo parodymų yra žinoma, kad byloje nagrinėjamu atveju jis užsieniečius į Vokietiją ketino vežti ne kaip pavežėjas ar taksi vairuotojas, o kaip asmuo, gavęs prašymą asmenis nuvežti į Vokietiją per bendravimui mobiliojo ryšio duomenimis skirtą programėlę „WhatsApp“, kuri niekaip nesusijusi nei su taksi vairuotojo, nei su pavežėjo vykdoma veikla ir funkcijomis. Liudytojas T. Ž., kuris atliko pirminę automobilio „BMW X5“ apžiūrą, pirmosios instancijos teisme parodė, kad taksi plafono ant galinės automobilio palangės ar kitoje matomoje vietoje tikrai nebuvo, be to, automobilis nebuvo kaip nors pažymėtas, jo numeriai nebuvo skirti taksi automobiliui, „Bolt“ logotipu automobilis taip pat nebuvo pažymėtas (t. 2, b. l. 104). Liudytojas R. B. taip pat parodė, kad nors vairuotojas (D. K.) jam sakė, kad keleivius veža kaip „Bolt“ vairuotojas, tačiau automobilis buvo be skiriamųjų ženklų, o tokiam vežimui reikalingos programėlės vairuotojas jam neparodė (t. 2, b. l. 75–76). Liudytoja J. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuteistasis sakė, jog dirba „Bolt“ pavežėju, tačiau jis sakė ir tai, kad nagrinėjamu atveju užsieniečius vežė ne kaip „Bolt“ vairuotojas, šią programėlę buvo išjungęs, kad nereikėtų mokėti mokesčių bendrovei „Bolt“ (t. 2, b. l. 102–103).

21. Nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepaneigia ir apeliaciniame skunde išdėstyta nuteistojo pozicija, kad kelios dienos iki byloje nagrinėjamo įvykio D. K., gavęs užsakymą į „Bolt driver“ programėlę, į Vokietiją vežė kitus užsieniečius, jie buvo patikrinti Lenkijos pasienio pareigūnų, jokių problemų dėl jų vykimo nekilo, todėl nuteistajam nekilo abejonių ir dėl 2022 m. rugsėjo 5 d. gauto užsakymo. Byloje nėra jokių objektyvių šiuos nuteistojo parodymus patvirtinančių duomenų. Priešingai, atlikus papildomas D. K. naudotų telefonų apžiūras, telefonuose esančių „Bolt driver“ programėlių duomenų su turimomis ir naudojamomis priemonėmis nebuvo įmanoma nuskaityti, ir šios programėlės apskritai neatsidarė (t. 2, b. l. 126–127). Pažymėtina ir tai, kad skirtingai nei aiškino apklausiamas nuteistasis, taksi plafonas nebuvo padėtas ant galinės automobilio palangės, o, atlikus papildomą transporto priemonės apžiūrą, jis buvo rastas automobilio bagažinėje. Taip pat, kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, pats automobilis nebuvo registruotas su specialiais taksi paslaugas teikiančiais transporto registracijos numeriais.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar nuteistasis D. K. kelios dienos iki byloje nagrinėjamo įvykio vežė kitus užsieniečius į Vokietiją, ar šis jų nuvežimas buvo teisėtas, ar asmenys turėjo visus reikiamus dokumentus. Tačiau išdėstyti nuteistojo parodymuose esantys prieštaravimai leidžia nuteistojo pateiktą versiją vertinti kaip gynybinę poziciją ir siekį pateisinti šioje byloje nagrinėjamus atliktus neteisėtus veiksmus, taip pat parodymų prieštaringumas verčia abejoti ir jų patikimumu. Ta aplinkybė, jog nuteistasis yra nuvežęs kokius nors asmenis į Vokietiją, neleidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju jis neatliko neteisėtų veiksmų ar jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios požymio. Pažymėtina ir tai, kad teisėtai esant Europos Sąjungos valstybėje narėje ar teisėtai kirtus išorinę jos sieną, kirsti vidines Europos Sąjungos sienas galima ir be privalomo dokumentų patikrinimo.

25. Tačiau, kad byloje nagrinėjamas įvykis yra kaip nors susijęs su teisėtu kokių nors užsieniečių nuvežimu, ir tai leido D. K. pagrįstai tikėtis, jog ir nagrinėjamu atveju jis užsieniečius nuveš teisėtai, nepatvirtina ir liudytojų M. C., A. A., G. G., S. L. parodymai bei liudytojo M. C. ir nuteistojo D. K. telefonuose, programėlėse „WhatsApp“ užfiksuoti rašytų žinučių tekstai.

26. Liudytojas M. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į Lietuvą atvyko nelegaliai kirtęs valstybės sieną, buvo apgyvendintas Kybartų užsieniečių registracijos centre. Kadangi šiame centre jam gyventi nepatiko, todėl jis ir dar trys kartu gyvenę užsieniečiai nusprendė iš Lietuvos išvykti, jų kelionės tikslas buvo Vokietija, Berlynas. Vienas iš migrantų, kuris taip pat gyveno Kybartuose, davė taksi telefono numerį. Iš pradžių jis tuo numeriu paskambino, tačiau jam su vairuotoju nepavyko susikalbėti, todėl jis jam iš savo telefono per „WhatsApp“ programėlę, pasinaudodamas vertėju, parašė žinutę, ar šis gali 4 keleivius iš Kybartų nuvežti į Berlyną. Jis jam atrašė rusiškai, todėl jis žinutės tekstą išsivertė per vertėją („įsivedė į vertėją“) ir susitarė dėl išvykimo (t. 1, b. l. 22–24). Pirmosios instancijos teisme šis liudytojas iš esmės parodė tokias pat aplinkybes, papildomai pažymėdamas, kad D. K. telefono numerį gavo iš draugų, žinojo, kad jis yra taksi vairuotojas ir su šiuo taksi vairuotoju bendravo ne tik jis, „su juo yra daug kas bendravęs“; „daug žmonių turi šitą telefono numerį, jis žinomas kaip taksi vairuotojas, nežinau, ar jis veža ar neveža, bet žinau, kad tokia informacija yra skleidžiama“. Liudytojas taip pat patikslino, kad taksi vairuotojo numerį gavo „per grupę, gal iš vieno žmogaus Vilniuje, gal iš žmonių, kurie gavo iš interneto; mes buvome paskutinė grupė, kuri bendravo su šiuo vairuotoju“. Liudytojas parodė ir tai, kad su vairuotoju jam padėjo susikalbėti draugas iš (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 101–102).

27. Liudytojas A. A. parodė, kad M. C. per pažįstamą vardu A., gyvenantį (duomenys neskelbtini), surado taksi, kuris turėjo jį ir kitus užsieniečius nuvežti į Berlyną (t. 1, b.l. 32–35). Liudytojas S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Lietuvoje jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo nebuvo patenkintas, todėl jis ryžosi išvykti iš Lietuvos nelegaliai, jo kelionės tikslas buvo Vokietija, Berlyno miestas. Būdamas Kybartų pabėgėlių centre, telefonu jis susisiekė su tautiečiu, kuris jam pažadėjo padėti išvykti į Vokietiją. Šiam asmeniui jis bankiniu pavedimu sumokėjo 125 Eur, tiek pat turėjo sumokėti nuvykęs į Vokietiją. Vieną dieną iš šio asmens jis gavo informacijos, kad iš Kybartų yra organizuojamas vežimas į Vokietiją, ir jam nurodė prisijungti prie kitų migrantų, kurie norėjo išvykti iš Kybartų. Kiek suprato kelionę organizavo (duomenys neskelbtini) M., kuris buvo sulaikytas kartu su juo (t. 1, b. l. 38–40). Liudytojas G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad išvykimą iš Kybartuose esančio užsieniečių registracijos centro organizavo vienas (duomenys neskelbtini), kuris buvo sulaikytas kartu su juo, per savo pažįstamą asmenį (t. 1, b. l. 44–47).

28. Byloje esančiame apžiūros protokole nurodyta, kad iš minėto liudytojo M. C. paimtame mobiliojo ryšio telefone, programėlėje „WhatsApp“ užfiksuotas susirašinėjimas, kaip nustatyta byloje, su nuteistuoju D. K. (t. 1, b. l. 91–101). Nors nuteistajam siųstoje žinutėje, kaip galima spręsti iš jos turinio, liudytojas nurodė, kad jis yra žmonių, kuriuos D. K. nuvežė į Vokietiją, draugas, todėl jis taip pat nori, kad D. K. jį nuvežtų į Vokietiją („Laba diena, aš žmonių, kuriuos aš vakar nuvežiau į Vokietiją, draugas, ir aš noriu, kad jūs nuvežtumėte mane į Vokietiją. Mūsų yra 4 žmonės“), tačiau vertinant šios žinutės turinį kartu su liudytojų, kuriems buvo uždrausta išvykti iš Lietuvos ir kuriuos nuteistasis pasikėsino neteisėtai gabenti per valstybės sieną, parodymais, kuriuose, be kita ko, nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis kokius nors jų draugus teisėtai nuvežė į Vokietiją, akivaizdu, jog liudytojams buvo reikalingas asmuo ne teikiantis įprastas taksi vairuotojo ar pavežėjo paslaugas, o asmuo, kuris galėtų juos neteisėtai nugabenti į Vokietiją.

29. Kitas užfiksuotas D. K. ir liudytojo M. C. susirašinėjimo turinys taip pat leidžia spręsti, kad ir nuteistasis suprato, kad jo yra prašoma neteisėtos paslaugos ir tokią paslaugą jis sutiko suteikti. Visų pirma, susirašinėdamas su nepažįstamu asmeniu, gavęs žinutę į su savo asmeniniu telefono numeriu susietą „WhatsApp“ programėlę, D. K. nesidomėjo, ar į Vokietiją norintys vykti asmenys turi šiai kelionei reikalingus dokumentus (t. 1, b. l. 91–101). Ar asmenys, norintys vykti į minėtą valstybę turi reikalingus dokumentus, nuteistasis neklausė ir asmens, kurį įvardijo, kaip vertėją, ir su kuriuo jis taip pat bendravo per „WhatsApp“ programėlę apie užsieniečių vykimą į Vokietiją (t. 1, b. l. 103–107). Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo parodymai, ar jis įsitikino, jog į jo automobilį įsėdę asmenys turi kelionei reikalingus dokumentus, taip pat yra nenuoseklūs, dalis jų prieštarauja ir kitiems byloje esantiems įrodymams. Pirmoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje nuteistasis parodė neprašęs užsieniečių parodyti dokumentus. Jeigu būtų žinojęs, kad jie reikiamų dokumentų neturi, jis būtų nesutikęs jų vežti (t. 1, b. l. 135–138). Kitoje apklausoje jis tvirtino, kad, kai į jo automobilį įlipo keturi asmenys, jis iš karto paprašė parodyti jų asmens dokumentus, kai jie juos jam pateikė, matė, kad jie buvo atspausdinti ant baltų kortelių ir buvo laminuoti, tuose jų pateiktuose dokumentuose buvo jų fotonuotraukos, tačiau jis nėra ekspertas ir nesuprato, kokius tiksliai dokumentus jie jam pateikė (t. 1, b. l. 143–146). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė paklausęs, ar vykti norintys asmenys turi reikalingus dokumentus, tačiau jie jo klausimo nesuprato, nes nemokėjo jo kalbos, tačiau vienas iš jų parodė kortelę. Nuteistasis parodė supratęs, kad tai yra dokumentas, tačiau, nebūdamas ekspertas, negalėjo atskirti, ar dokumentas yra tinkamas („aš supratau, kad tai dokumentas, bet aš ne dokumentų ekspertas, kad iš vieno žvilgsnio atskirčiau originalus čia ar ne“) (t. 2, b. l. 51–53). Vis dėlto, visi keturi liudytojai, kuriuos D. K. pasikėsino neteisėtai gabenti į Vokietiją, parodė, kad apie jų turimus dokumentus vairuotojas, jiems įsėdus į jo automobilį, nesidomėjo. Sutiktina, kad įprastai, sutikus pavėžėti asmenis, jų asmens dokumentai nėra tikrinami. Tačiau nagrinėjamu atveju ir iš D. K. proceso metu duotų parodymų yra žinoma, kad jis matė ir suprato, kad asmenys nėra vietiniai gyventojai, jie buvo ne europiečiai, tamsiaodžiai, (duomenys neskelbtini) kilmės, jam taip pat buvo žinoma, kokie tiksliai dokumentai yra reikalingi, vykstant per valstybės sieną („vykstant per valstybės sieną, jie turi turėti asmens pasus su Šengeno vizom“), be to, pats būdamas (duomenys neskelbtini) pilietis, ne kartą iš Lietuvos vyko į (duomenys neskelbtini) ir atgal ir buvo patikrintas Valstybės sienos apsaugos pareigūnų (t. 1, b. l. 125), todėl ir nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad jis gabenamų užsieniečių dokumentų nepatikrino ne todėl, kad tokios teisės jam nesuteikia taksi vairuotojo ar pavežėjo darbo taisyklės, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde, o todėl, kad jis suprato ir žinojo, jog minėtus užsieniečius per valstybės sieną jis gabens neteisėtai.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, už kelionę automobiliu į Vokietiją pasiūlyta kaina (D. K. nurodė 950 Eur, o užsieniečiai jam pasiūlė sumokėti iš viso 1 000 Eur) yra nepagrįstai per didelė, bent kelis kartus viršijanti viešoje erdvėje pateikiamas kelionės iš Lietuvos į Vokietiją kainas autobusu ar net lėktuvu (pavyzdžiui, kelionės autobusu kaina iš Marijampolės į Berlyną yra maždaug 30 Eur asmeniui; kelionės lėktuvu kaina iš Vilniaus į Berlyną yra 80 – 100 Eur asmeniui), ir tai taip pat leidžia spręsti, kad D. K. suprato apie savo atliekamų veiksmų neteisėtumą. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių duomenų, kad didesnė nei įprasta kaina buvo sumokėta todėl, kad užsieniečiai į Vokietiją norėjo nuvykti kuo skubiau. Tokie duomenys neužfiksuoti ir nuteistojo bei liudytojo M. C. siųstose žinutėse. Priešingai, nuteistajam šio liudytojo paklausus, kada jie nori išvykti į Vokietiją, liudytojas atsakė „kada jūs norite“, todėl išvykimo laiką nustatė pats nuteistasis, parašydamas „Rytoj, taigi tada rytoj“ (t. 1, b. l. 106). Pažymėtina ir tai, kad nors vėlesnėje proceso stadijoje nuteistasis pripažino, kad už užsieniečių nuvežimą jis turėjo gauti 1 000 Eur, tokia suma yra įvardijama nuteistojo ir liudytojo M. C. siųstose žinutėse, tačiau pirmoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje nuteistasis parodė, kad pagal jo ir asmens, įvardijamo, kaip vertėjas, susitarimą jis už užsieniečių nuvežimą į Vokietiją turėjo gauti 500 Eur (t. 1, b. l. 135–139), tokią kainą jis buvo nurodęs ir liudytojui R. B. (t. 2, b. l. 75–76).

31. Tai, kad D. K. suprato apie savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, galima spręsti ir iš susirašinėjimo, vykusio tarp nuteistojo ir asmens, įvardijamo, kaip vertėjas, turinio, t. y., jie susitarė, kad užsieniečiai su D. K. atsiskaitys dalimis, ir artėjant prie kelionės tikslo, kaip galima spręsti – mažėjant rizikai, kad susitarimas nebus pasiektas, bus sumokama vis didesnė pinigų suma (nuteistasis minėtam asmeniui parašė, kad „dalimis užmokestis turi būti“, ir į šią žinutę šis asmuo atsakė, kad „aš jiems pasakiau, tai pasakė pravažiavus sieną 100, po Varšuvos 200 ir likusius Berlyne“) (t. 1, b. l. 103–107). Tai vėlgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra įprasta atsiskaitymo praktika legaliai vykdant pervežimo paslaugas, ir aiškiai rodo, jog didesnė pinigų suma sumokama už riziką, susijusią su neteisėtu asmenų gabenimu per valstybės sieną.

32. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad D. K. su asmeniu, įvardijamu, kaip vertėjas, ir su užsieniečiais, kuriuos pasikėsino neteisėtai gabenti į Vokietiją, bendravo konspiratyviai, nurodant, kad su užsieniečiais nuteistasis per tarpininką bendravo tik todėl, kad jam buvo reikalingas vertėjas. Sutiktina, kad iš liudytojo M. C. rašytų žinučių turinio, taip pat iš byloje esančių duomenų, kad šis liudytojas, būdamas (duomenys neskelbtini), proceso metu išreiškė pageidavimą parodymus duoti jam suprantama (duomenys neskelbtini) kalba, galima spręsti, jog minėtam liudytojui buvo reikalinga ir pagalba, sklandžiai bendraujant su (duomenys neskelbtini) kalba kalbančiu nuteistuoju. Tačiau asmens, įvardijamo kaip vertėjas, ir nuteistojo tarpusavio susirašinėjimo turinys, užfiksuotas pakankamai intensyvus jų bendravimas ne tik žinutėmis, bet ir skambinant telefonu, siunčiant balso žinutes, jų tarimasis, kaip bus atsiskaitoma su nuteistuoju, nuteistojo klausimas „O 400 man kam perduoti?“, asmeniui, įvardijamam, kaip vertėjas, žinutės, kad „gerai, galvoju viskas bus gerai“, „gerai, ant ryšio, neatsipalaiduok, bendrauk su jais“, užsieniečių paėmimo vietos koordinačių siuntimas bei tolesnis domėjimasis, klausiant „pas jus viskas normaliai?“ tuo metu, kai nuteistasis su užsieniečiais turėjo kirsti valstybės sieną, tačiau buvo sulaikyti, ne tik dar kartą patvirtina nuteistojo supratimą apie jo daromą nusikalstamą veiką, bet ir leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo bendravimas su minėtu asmeniu vyko ne tik dėl būtinybės padėti susikalbėti su užsieniečiais, bet ir dėl bendrai daromos nusikalstamos veikos, siekiant, kad užsieniečiai neteisėtai būtų išgabenti į Vokietiją, ir šis bendravimas buvo konspiratyvus. Pirmosios instancijos teismas šį nuteistojo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, byloje įvardijamo, kaip vertėjas, veikimą pagrįstai kvalifikavo kaip veikimą bendrininkų grupe.

33. Taigi, įvertinus užsieniečių paėmimo aplinkybes (kelis kartus keistą užsieniečių paėmimo vietą, iš pradžių atsiųstos tik koordinatės, o atvykus pagal jas ir nuteistajam tik nusiuntus pastato nuotrauką, tik po to gautas nurodymas kur konkrečiai vežtini asmenys laukia), nuteistojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotų parodymų nenuoseklumą, prieštaringumą dėl gauto prašymo (užsakymo) aplinkybių, domėjimosi (ar nesidomėjimo) užsieniečių turimais kelionės dokumentais, dėl užmokesčio, kurį jis turėjo gauti už užsieniečių nuvežimą į Vokietiją, jo susirašinėjimo su užsieniečiais ir su asmeniu, įvardijamu, kaip vertėjas, turinį, taip pat užmokesčio už užsieniečių nuvežimą dydį, sutarto apmokėjimo dalimis aplinkybes, taip pat įvertinus ir užsieniečių išorės požymius, susiejant juos su Lietuvoje buvusia geopolitine situacija, susijusia su neteisėtų imigrantų krize, apie kurią, kaip parodė nuteistasis, jis buvo girdėjęs, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad D. K. suprato, jog asmenys per valstybės sieną bus gabenami neteisėtai ir norėjo taip veikti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2022 m. rugsėjo 5 d. 17.10 val., Kalvarijos sav., Salaperaugio k. ribose buvo sulaikytas VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų.

34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. K. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį, kaip pasikėsinimą padaryti žmonių gabenimą per valstybės sieną dėl savanaudiškų paskatų. Pažymėtina, kad nusikalstama veika padaroma dėl savanaudiškų paskatų tada, kai ji padaroma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą (t. y. pinigų, daiktų arba įsigyti turtinę teisę ir kt.) sau ar kitiems asmenims. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigė ir pats nuteistasis, kad nusikalstamą veiką jis pasikėsino padaryti už iš anksto pažadėtą piniginį atlygį, todėl apeliacinės instancijos teismas kitaip vertinti šį nustatytą nuteistojo veiką kvalifikuojantį požymį (savanaudiškas paskatas) ir daryti priešingas išvadas neturi jokio teisinio pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės

35. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018).

36. BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. BK 22 straipsnio 3 dalis, be kita ko, numato, kad asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu.

37. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė, kad D. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, yra vedęs. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, atsižvelgė ir į taikytiną baudžiamojo poveikio priemonę (turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimą) ir padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. K. artimą minimaliai bausmę, t. y., 5 (penkių) mėnesių ir 2 dienų laisvės atėmimo bausmę.

38. Tinkamai pritaikius BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatas, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas D. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Nustatyta, kad D. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki 2023 m. vasario 7 d., o šiam terminui pasibaigus ją nuspręsta panaikinti ir D. K. paleisti į laisvę, laikant, jog jis atliko skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Ši nuosprendžio dalis atskirai skundu nėra ginčijama, tačiau nuteistajam nuosprendį skundžiant visa apimtimi, buvo patikrinti ir su bausmės skyrimu susiję aspektai. Teisėjų kolegija nenustatė, kad bausmė būtų aiškiai per griežta ar neproporcinga, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai šiuo klausimu ir konstatuoja, jog nėra pagrindo jos keisti.

Dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir automobilio priklausomybės

39. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Minėto straipsnio 5 dalis numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

40. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis minėta BK 72 straipsnio 5 dalimi, nustačius, kad nusikalstamą veiką D. K. pasikėsino padaryti, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „BMW X5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), šis automobilis pripažintas nusikalstamos veikos priemone. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog minėtas automobilis nuosavybės teise priklausė ne kaltininkui, bet UAB „X“. Nuteistasis šį automobilį už užmokestį nuomos pagrindu laikinai valdė ir juo naudojosi pagal 2021 m. gegužės 19 d. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 22–32). Automobilio savininkė nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, todėl teismas nusprendė automobilį grąžinti jo savininkei UAB „X“, o iš D. K. išieškoti konfiskuotino turto – minėto automobilio „BMW X5“– vertę 5 920 Eur atitinkančią pinigų sumą. Ši nuosprendžio dalis atskirai apeliaciniame skunde taip pat nėra ginčijama, tačiau, kaip jau minėta, nuteistajam nuosprendį skundžiant visa apimtimi, patikrintos ir šios aplinkybės. Pažymėtina, kad aprašomojoje nuosprendžio dalyje, teismui nustatant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, be kita ko, nurodyta, kad byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką D. K. pasikėsino padaryti, „vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW X5“. Taigi, ši teismo išvada neatitinka jo paties aukščiau išdėstytų bylos aplinkybių dėl automobilio priklausomybės, todėl ji tikslinama, pakeičiant skundžiamą nuosprendį ir nurodant, kad D. K. nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti, „vairuodamas UAB „X“ nuosavybės teise priklausantį automobilį “BMW X5” (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Toks aplinkybių nustatymas nepasunkina nuteistojo padėties, apie automobilio priklausomybę jam buvo žinoma, šios aplinkybės pakeitimas niekaip nesutrukdė gynybai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžio dalį, kuria nustatyta, kad D. K. nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW X5”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti ir nustatyti, kad D. K. nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti, vairuodamas UAB „X“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW X5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.