Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1591-657/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Dzūkijos statyba“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

sprendimą, kuriuo jungtinės veiklos partnerių Sulzle Klein GmbH ir UAB „Dzūkijos statyba“ pasiūlymas pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus;sprendimą, kuriuo jungtinės veiklos partneriai Sulzle Klein GmbH ir UAB „Dzūkijos statyba“ pripažinti viešojo pirkimo „Kauno dumblo apdorojimo įrenginių statybos užbaigimas“ laimėtojais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl ieškinio senaties termino

Dėl pirkimą laimėjusių tiekėjų atitikimo minimaliems kvalifikacijos reikalavimams ir pasiūlymo keitimo

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visą bylą, pirkimo dokumentus, tiekėjų pasiūlymus, teismui pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus, sprendžia, kad situacija, kai pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui yra atsisakoma vieno iš subtiekėjų, neatitikusio minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, susijusio su įsipareigojimais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, ir darbų perskirstymas likusiems subtiekėjams, laikytinas ne duomenų apie kvalifikaciją tikslinimas, o neteisėto pasiūlymo keitimas, kurį draudžia VPĮ 39 straipsnio 1 dalis. Viešųjų pirkimų tarnybą savo išvadoje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi (Nr. 3K-2-43/2012), kuri faktinėmis aplinkybėmis nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Kitokių įtikinamų argumentų dėl pirkimą laimėjusių tiekėjų atitikimo pirkimo sąlygų 4.2.5 punkte nustatytam minimaliam kvalifikaciniam reikalavimui, išvadoje nepateikta, todėl ja remtis teismas neturi pagrindo (CPK 177, 197 str. 2 d.).

Perkančioji organizacija, teigdama, kad pirkimą laimėjusių tiekėjų pasiūlymas nebuvo pakeistas, o tik patikslintas, nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 3K-3-231/2011, 3K-3-43/2012 ir 3K-3-475/2014, tačiau šių ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi visiškai nesutampa. Paminėtoje byloje (Nr. 3K-2-43/2012), ja rėmėsi išvadą teikusi Viešųjų pirkimų tarnyba, buvo sprendžiama ar perkančioji organizacija, leidusi tiekėjui po pasiūlymo pateikimo patikslinti informaciją apie darbų paskirstymą subrangovams, pažeidė VPĮ 39 straipsnio 1 dalį. Nors kasacinis teismas konstatavo, kad paminėta VPĮ nuostata nebuvo pažeista ir tai nėra pasiūlymo keitimas, kad toks duomenų apie kvalifikaciją patikslinimas atitinka VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau, kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, paminėtoje byloje buvo nustatyta, kad teikėjo pirminėje pažymoje nurodyta informacija apie subrangovus, kurioje buvo nurodytos keturios įmonės, jų numatomų atlikti darbų rūšis ir santykinė vertė nesutampa su prie pažymos pateiktais dokumentais apie subrangovų teisę verstis atitinkama veikla ir jų vykdomos veiklos pobūdį, o perkančiajai organizacijai paprašius patikslinti informaciją, buvo pateikta pažyma, kurioje nurodytos tos pačios keturios įmonės, pakeistas tik numatomų atlikti darbų paskirstymas. Taigi nagrinėjamoje byloje, priešingai nei paminėtoje kasacinio teismo byloje, yra sprendžiamas visiškai kitas klausimas, t. y. ne dėl netiksliai nurodytų duomenų apie subrangovų numatomų atlikti darbų apimtį, o dėl to, ar subtiekėjo, neatitinkančio minimalaus kvalifikacinio reikalavimo atsisakymas pateikus pasiūlymus, jų vertinimo procese, paskirsčius darbus kitiems likusiems penkiems iš šešių tiekėjams, laikytinas pasiūlymo keitimu VPĮ 39 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į šios ir paminėtų kasacinio teismo bylų ratio decidendi nesutapimus, vadovautis perkančiosios organizacijos nurodytomis nutartimis nėra pagrindo. Kitos paminėtos atsakovo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis visiškai faktinėmis aplinkybėmis su nagrinėjama byla visiškai nesutampa, todėl jomis remtis kaip teismų praktika nėra pagrindo.

Dėl pasiūlymo atitikimo techninei specifikacijai

Perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje (VPĮ 25 str. 1 d.). Pažymėtina, kad perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties vykdymą. Taigi jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Apelianto teigimu, pirkimą laimėjusių tiekėjų – jungtinės veiklos partnerių Sulzle Klein GmbH ir UAB „Dzūkijos statyba“ pateiktas pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose įrangai nustatytų techninių reikalavimų, t. y. pirkimo laimėtojų pasiūlymo formos 3.1, 3.4 ir 3.5 dalys dėl centrifugos maksimalaus našumo (nurodyta 800 kgSM/h, turėjo būti 850 kgSM/h), dumblo apdorojimo įrenginių hidraulinio našumo (nurodyta 430 m³/d, turėjo būti 713,3 m³/d), apdorojamo dumblo kiekio pūdyto dumblo saugyklose (nurodyta 1 720 kg/d, turėjo būti 16 645,9 kg/d), darbinių sausinimo įrenginių skaičiaus (nurodyta 3 vnt., našumas nepakankamas), bendro darbinių įrenginių našumo sausoms medžiagoms (nurodyta 860 kg/h, turėjo būti 1 700 kg/h), bendro darbinių įrenginių našumo pagal tūrį (nurodyta 21,5 m³/h, turėjo būti 50 m³/h), paros abiejų centrifugų darbo laiko (nurodyta 20 h/d, turėjo būti 14,3 h/d), džiovyklos gabaritų (nurodyta 42x20x10 m, nors pastato matmenys 42,64x24,9 m), jos šviežio oro ventiliatorių galingumo (nurodyta 22 kW, turėjo būti 15 kW) ir bendro džiovyklos išleidžiamo oro ventiliatorių galingumo (nurodyta 37 kW, turėjo būti 60 kW), dėl biofiltro gabaritų (nurodyta 13,3x13,3x2 m, turėjo būti 24,3x7,26x1,6 m) bei elektros energijos generatoriaus šiluminio galingumo (nurodyta 400 kW, turėjo būti 412,6 kW), elektros energijos generatoriaus šiluminio naudingumo koeficiento (nurodyta 0,423, turėjo būti 0,451) bei skaičiuotino metinio vidutinio šiluminės energijos suvartojimo (nurodyta 16 065 000 KwH, turėjo būti 15 988 000 kWh) neatitiko techninio projekto, pagal kurį turėjo būti rengiamas pasiūlymas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo formos 3.1, 3.4 ir 3.5 dalyse nurodyti parametrai nesutapo su perkančiosios organizacijos techniniame projekte nurodytais parametrais. Atsižvelgdama į perkančiosios organizacijos pirmosios instancijos teismui pateiktus paaiškinimus apie tai, kad nesutapimai atsirado dėl to, kad perkami statybos užbaigimo darbai, teisėjų kolegija 2015 m. liepos 8 d. nutartimi, be kitų duomenų, įpareigojo atsakovą UAB „Kauno vandenys“ paaiškinti kokius darbų parametrus tiekėjai turėjo nurodyti pasiūlymo 3.1, 3.4 ir 3.5 dalyse, kur, kokiuose pirkimo dokumentuose tokie parametrai buvo nustatyti (4 t., 55-56 b. l.). Perkančioji organizacija, kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime, paaiškino, kad buvo perkami statybos užbaigimo darbai, todėl rangovas, ketinantis pateikti pasiūlymą ir vykdyti pirkimo sutartį, turėjo įvertinti jau patiektos įrangos faktinę būklę ir parametrus, kad ketinama pristatyti įranga būtų suderinama su atsakovo jau įsigyta įranga.

Pažymėtina, kad pagal pirkimo dokumentų I skyriaus 1 skirsnio 2.1 punktą pirkimo objektas – Kauno dumblo apdorojimo įrenginių statybos užbaigimo darbai. Statybos darbų apimtis, funkcinės bei techninės savybės nurodytos pirkimo sutartį sudarančiuose dokumentuose. Pirkimas apima visus darbus, kokius reikia atlikti tam, kad pasiekti nustatytus techninius reikalavimus ir funkcines savybes, nepriklausomai nuo to, ar tokie darbai yra aprašyti pateiktuose dokumentuose ar ne. Pirkimo dokumentų III skyriaus 2 skirsnio „Specialieji užsakovo reikalavimai“ preambulėje yra nurodyta, kad rangovas turės užbaigti Kauno dumblo apdorojimo įrenginių statybos darbus. Paaiškinta, kad 2010 m. rugpjūčio 6 d. buvo pasirašyta rangos sutartis Nr. 5-274 Kauno dumblo apdorojimo įrenginių statybai. Pirmo etapo darbai prasidėjo 2011 m. rugsėjo 26 d. ir yra beveik užbaigti, neatlikta tik dalis specialiųjų darbų, o su antrojo etapo darbais, kurie prasidėjo 2013 m. gegužės 13 d., situacija prastesnė – neatlikta žymiai daugiau bendrųjų statybos darbų, t. y. dalis žemės darbų, statybinių konstrukcijų darbų, labai mažai atlikta specialiųjų statybos darbų – mechanikos, elektrotechnikos, procesų valdymo, automatikos ir kt. Prasidėjus projekte dalyvaujančių įmonių reorganizacijoms, sutartys buvo nutrauktos, darbai liko neužbaigti, todėl reikalingas naujas rangovas darbų užbaigimui. Kaip matyti iš perkančiosios organizacijos pirmosios instancijos teismui pateiktų paaiškinimų (atsiliepimas į ieškinį), dėl ankstesnės sutarties vykdymo ir faktiškai atliktų darbų, 2011 m. parengtas techninis projektas ne visiškai atitiko realią (faktinę) situaciją. Pagrindinė dumblo apdorojimo įranga, įskaitant siurblius, dvi centrifugas, džiovintuvus, oro valymo įrenginius, kogeneratorius, biodujų apdorojimo įrangą ir t. t., yra užsakovo nuosavybė, prie kurios dalyviai, vadovaudamiesi tiek pirkimo dokumentų reikalavimais, tiek ir faktine situacija, turėjo derinti savo projektinius sprendimus, nes darbai turėjo būti atliekami ir rangos sutartis įgyvendinama pagal jau esamų, patiektų ir iš dalies sumontuotų įrenginių parametrus. Atsižvelgiant į tai, pirkimo sąlygose buvo nustatyta galimybė potencialiems tiekėjams atvykti ir susipažinti su realia atliktų darbų situaciją. Pirkimo dokumentų I skyriaus 1 skirsnio 8.1 punktas nustatė, kad perkančioji organizacija numato rengti aiškinamąjį susirinkimą ir statybvietės apžiūrą. Konkurso dalyviui rekomenduojama dalyvauti susitikime, apžiūrėti statybvietę ir jos apylinkes, kad susipažinti su visa pasiūlymui rengti reikalinga informacija ir įvertinti visas išlaidas, riziką bei visas aplinkybes, prieš rengiant ir pateikiant pasiūlymą (pirkimo dokumentų I skyriaus 1 skirsnio 8.2 p.). Iš byloje esančio perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo objekto apžiūros ir aiškinamojo susirinkimo protokolo nustatyta, kad toks susitikimas įvyko 2014 m. rugsėjo 4 d., kurio metu buvo pristatytas perkamas objektas, o dalyvaujantys tiekėjai supažindinti su objektu ir jame jau atliktais darbais (2 t., 191-192 b. l.). Kaip matyti iš prie protokolo pridėto sąrašo, paminėtame susitikime, be kitų, dalyvavo tiek ieškovo UAB „Kortas“, tiek ir pirkimą laimėjusių tiekėjų atstovai (2 t., 193 b. l.).

Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas pirkimo sąlygas, perkančiosios organizacijos paaiškinimus, sutinka, kad pirkimą laimėjusių tiekėjų pasiūlyme nurodyti įrangos parametrai iš tiesų galėjo nesutapti su perkančiosios organizacijos techniniame projekte nurodytais parametrais dėl to, kad buvo perkami statybos užbaigimo darbai, taip pat dėl to, kad tiekėjai savo įrangą turėjo pritaikyti prie jau esamos sumontuotos įrangos. Kita vertus, pirkimo dokumentuose nebuvo jokių duomenų, kurie leistų įvertinti kiek konkrečiai darbų buvo atlikta, kiek įrangos sumontuota ir palyginti kiek darbų liko atlikti ir kokios bei kiek įrangos sumontuoti. Nesant tokių duomenų, teisėjų kolegija negali įvertinti, ar pirkimą laimėjusių tiekėjų pasiūlymo 3.1, 3.4 ir 3.5 dalyse nurodyti parametrai iš tiesų atitiko faktinę situaciją, t. y. ar nurodyti įrangos parametrai iš tiesų yra suderinti su jau esamais ir iš dalies sumontuotais įrenginių parametrais.

Pažymėtina, kad perkančioji organizacija pirkimą laimėjusių tiekėjų pasiūlymo tinkamumą grindė 2015 m. kovo 19 d. specialisto (vandentvarkos eksperto) Egidijaus Kunevičiaus išvada (2 t., 173-174 b. l.). Paminėtas specialistas, įvertinęs perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytus techninius ir funkcinius (technologinius) reikalavimus Kauno dumblo apdorojimo įrenginių statybos užbaigimui, išnagrinėjęs konkurso dalyvių – jungtinės veiklos partnerių Sulzle Klein GmbH ir UAB „Dzūkijos statyba“ pasiūlyme pateiktos techninės dokumentacijos visumą, sudarančią tiekėjo techninį pasiūlymą, konstatavo, kad konkurso dalyvio – jungtinės veiklos partnerių Sulzle Klein GmbH ir UAB „Dzūkijos statyba“ techninis pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus užsakovo reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad paminėta specialisto išvada yra pakankamai bendro pobūdžio, nedetalizuota, nes neaptartas kiekvienas iš parametrų atskirai, todėl nepašalina kilusių abejonių dėl to, ar tiekėjų pasiūlymo 3.1, 3.4 ir 3.5 dalyse nurodyti parametrai, kaip minėta, iš tiesų atitiko faktinę situaciją.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apelianto (ieškovo) argumentų dėl pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo neatitikimo pirkimo dokumentuose įrangai nustatytų techninių reikalavimų išsamiau nevertino, konstatavęs, kad ieškovas nepateikė įrodymų savo teiginiams pagrįsti ir rėmėsi paminėta specialisto išvada. Kita vertus, nustačius, kad pirkimą laimėję tiekėjai UAB „Dzūkijos statyba“ ir Sulzle Klein GmbH pakeitė savo pasiūlymą, pasibaigus jų (pasiūlymų) pateikimo terminui, o perkančioji organizacija ne tik tokį pakeitimą leido, bet ir pati tai pasiūlė ir vėliau paskelbė paminėtus tiekėjus pirkimo laimėtojais, aplinkybė dėl pasiūlymo atitikimo pirkimo dokumentuose įrangai nustatytiems techniniams reikalavimams šiuo atveju nebėra reikšminga. Nustačius bent vieną konkurso sąlygų neatitikimą, toks tiekėjo pasiūlymas nebegali būti pripažintas tinkamu.

Dėl procesinės bylos baigties

Konstatavus, kad perkančioji organizacija 2015 m. sausio 9 d. priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę ir konkurso laimėtojais paskelbti jungtinės veiklos partnerių Sulzle Klein GmbH ir UAB „Dzūkijos statyba“ pasiūlymą, kuris, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, neteisėtai buvo pakeistas, tuo pažeidžiant imperatyvius viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, būtų pagrindas perkančiosios organizacijos ir pirkimą laimėjusių tiekėjų Sulzle Klein GmbH ir UAB „Dzūkijos statyba“ 2015 m. vasario 27 d. sudarytą Kauno dumblo apdorojimo įrenginių statybos užbaigimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-94/2013; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-969/2015 ir kt.).

Kita vertus, viešųjų pirkimų imperatyviųjų teisės normų pažeidimas ne visais atvejais neišvengiamai sukelia griežčiausius padarinius. Pagal VPĮ 95² straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas VPĮ 95² straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Minėta, kad perkančioji organizacija ir pirkimą laimėjęs tiekėjas 2015 m. vasario 27 d. sudarė Kauno dumblo apdorojimo įrenginių statybos užbaigimo sutartį, kurios vertė – 4 691 986,64 Eur su PVM. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys (jie nurodyti kaip konfidencialūs) įrodo, kad rangovas jau yra atlikęs didžiąją dalį darbų ir kad šio sprendimo priėmimo ir paskelbimo dieną visos projekto veiklos eis į pabaigą. Įvertinusi paminėtas faktines aplinkybes ir tai, kad Kauno dumblo apdorojimo įrenginių statybos darbai realiai vyksta jau nuo 2010 metų, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kilo poreikis taikyti VPĮ 95² straipsnio nuostatas – nepripažinti neteisėtai sudaryto sandorio niekiniu ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų – baudą (VPĮ 95² str. 4 d. 2 p.). VPĮ 95² straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad bauda turi būti ne didesnė kaip 10 proc. pirkimo sutarties vertės, todėl atsakovui – UAB „Kauno vandenys“ skirtina 11 729,97 Eur – 0,25 proc. sutarties vertės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apelianto skundą tenkinus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d., 5 d.). Atsakovo UAB „Kauno vandenys“ ir trečiojo asmens UAB „Dzūkijos statyba“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 289 Eur žyminio mokesčio, o už apeliacinį skundą – 217 Eur žyminio mokesčio (4 t., 32 b. l.). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ 2015 m. sausio 9 d. sprendimą pripažinti jungtinės veiklos partnerių Sulzle Klein GmbH ir uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos statyba“ pasiūlymą atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, sudaryti pasiūlymų eilę ir konkurso laimėtojais paskelbti jungtinės veiklos partnerių Sulzle Klein GmbH ir uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos statyba“ pasiūlymą.

Skirti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ 11 729,97 Eur (vienuolikos tūkstančių septynių šimtų dvidešimties devynių eurų ir devyniasdešimt septynių centų) baudą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 289 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio už ieškinį ir 217 Eur (du šimtus septyniolika eurų) už apeliacinį skundą ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai.