- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- e2YT-11285-1084/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04253-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė D
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. S. patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – notarė D. M.-M., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. S. (toliau ir – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motinos G. S. (V.), gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), brolis J. V., gimęs (duomenys neskelbtini). Iki mirties J. V. gyveno (duomenys neskelbtini). J. V. vaikų neturėjo, testamento nesudarė. Pareiškėjas yra penktos eilės įpėdinis. Kitų pirmesnių eilių įpėdinių nėra. Apie J. V. mirtį pareiškėjas sužinojo 2024 m. lapkričio 21 d., kai nuvykęs aplankyti velionio pamatė, jog butas yra užrakintas ir užplombuotas policijos pareigūnų. Kaimynai pareiškėjui nurodė, jog J. V. mirė. J. V. buvo palaidotas Kauno miesto savivaldybės lėšomis. Pareiškėjas nurodo, jog iki mirties su velioniu bendravo reguliariai, paskutinį kartą lankėsi 2024 m. spalio mėnesio viduryje. Po J. V. mirties pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau neturėjo duomenų, patvirtinančių giminystės ryšį. 2024 m. gruodžio 4 d. pareiškėjui buvo pateikta Gyventojų registro pažyma, kurioje nebuvo jokių duomenų apie J. V. tėvus, brolius, seseris. Dėl šios priežasties pareiškėjas turėjo kreiptis į Lietuvos valstybės istorijos archyvą ir 2025 m. sausio 24 d. pareiškėjui buvo pateiktos pažymos, patvirtinančios, jog pareiškėjo motina ir J. V. buvo brolis ir sesuo. Pareiškėjas, gavęs šiuos dokumentus, kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos, tačiau jam buvo paaiškinta, kad byla gali būti užvesta tik pateikus J. V. mirties liudijimą. 2025 m. sausio 27 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyrių su prašymu išduoti J. V. mirties liudijimą, tačiau 2025 m. vasario 12 d. jam buvo pateiktas atsakymas, kad J. V. mirties liudijimas nebus išduotas. Pakartotinai kreipusis į notarų biurą su prašymu užvesti paveldėjimo bylą po J. V. mirties ir išduoti pareiškėjui liudijimą, suteikiantį teisę gauti J. V. mirties liudijimą, buvo paaiškinta, jog nuo J. V. mirties jau praėjo daugiau kaip 3 mėnesiai, todėl pareiškėjas turi kreiptis į teismą dėl termino J. V. palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Jis, sužinojęs apie J. V. mirtį, elgėsi atidžiai ir rūpestingai. Per trijų mėnesių laikotarpį pareiškėjas ne kartą kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, pateikė gautus duomenis iš valstybės įmonės Registrų centro, Lietuvos valstybės istorijos archyvo siekiant gauti duomenis, patvirtinančius giminystės ryšį. Pareiškėjas nurodo, jog jo elgesys buvo pakankamai rūpestingas tam, kad per įstatymų nustatytą trijų mėnesių laikotarpį išreikšti valią dėl J. V. palikimo priėmimo. Lankydamasis notarų biure, teikdamas prašomas pažymas, pareiškėjas išreiškė valią priimti J. V. palikimą, o paveldėjimo byla nebuvo užvesta ne dėl pareiškėjo veiksmų, o dėl to, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyrius nepateikė pareiškėjui J. V. mirties liudijimo. Pareiškėjo nuomone, ši priežastis pripažintina svarbia, o terminas palikimui priimti atnaujintinas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. M.-M. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. V. paveldėjimo byla neužvesta. Vadovaujantis Testamentų registro duomenimis, palikėjas testamentų nebuvo sudaręs nuo 2001 m. liepos 1 d., kuomet pradėti registruoti testamentai ir palikimo priėmimo faktai testamentų registre. Notarė prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog jei teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl J. V. palikimo priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas pareiškimas tenkinamas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra S. S. ir G. S. sūnus. (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono civilinės metrikacijos biure susituokė S. S. (M.), gimęs (duomenys neskelbtini), ir G. V. (B.), gimusi (duomenys neskelbtini). Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos apie gimimą duomenimis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) katalikų bažnyčios archyviniame fonde, gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštytas B. ir Z. iki santuokos T. V. sūnus vardu J., gimęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kaime. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos apie gimimą duomenimis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) katalikų bažnyčios archyviniame fonde, gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta B. ir Z. iki santuokos T. V. duktė vardu G. (taip dokumente), gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime. (duomenys neskelbtini) mirė G. S. brolis J. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, jog nėra duomenų apie J. V. tėvą, motiną, vaikus. Pareiškėjas yra palikėjo penktos eilės įpėdinis. Testamentų registro išrašo duomenimis nėra duomenų apie įregistruotus testatoriaus sudarytus testamentus, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktus. Pareiškėjas, sužinojęs apie dėdės mirtį, kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau J. V. paveldėjimo byla nebuvo užvesta, kadangi pareiškėjas neturėjo giminystės ryšį patvirtinančių įrodymų bei J. V. mirties liudijimo. Kadangi šių duomenų gavimas užtruko, pareiškėjas praleido įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalimi, paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimas gali būti priimtas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytais būdais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis, todėl remiantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdiniai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.
Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys terminui palikimui priimti atnaujinti pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai.
Taip pat pažymėtina, kad su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmenų, prašiusių pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2007, 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. S. yra J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), penktos eilės įpėdinis ir turi teisę po dėdės mirties paveldėti jo turtą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjas per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi ir išreiškė valią priimti palikimą, tačiau, kadangi užtruko giminystės ryšį patvirtinančių duomenų gavimas ir Kauno miesto savivaldybei atsisakius pateikti J. V. mirties liudijimą, pareiškėjas įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie pareiškėjo sąžiningumą, rūpestingumą ir atidumą įgyvendinant savo teises. Nuo palikimo atsiradimo momento ((duomenys neskelbtini)) yra praėję mažiau nei pusė metų, tačiau teismas sprendžia, jog praleisto termino trukmė nėra nepateisinamai ilga, kad tai būtų pagrindas atsisakyti pratęsti praleistą terminą. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų aiškiai išreiškęs savo valią nepriimti palikimo po dėdės mirties, duomenų apie tai, kad jis būtų atsisakęs palikimo, taip pat nėra.
Bylos nagrinėjimo teisme metu suinteresuoti asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Byloje nėra duomenų ir apie tai, jog pareiškimo patenkinimas galėtų neigiamai paveikti kokių nors į bylą neįtrauktų asmenų teises ar teisėtus interesus. Teismui nežinomos priežastys, dėl kurių nebūtų galima šiuo atveju tenkinti pareiškėjo prašymo. Byloje taip nėra duomenų, kad pareiškėjas piktnaudžiautų savo teisėmis dėl palikimo priėmimo.
Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pagrindas daryti išvadą, jog pasekmių, kurias sukuria termino palikimui priimti praleidimas, taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų tokio termino įtvirtinimo teisės aktuose tikslų ir paskirties. Nors terminas palikimui priimti ir praleistas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į konkrečias objektyvias bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, terminas palikimui priimti pareiškėjui atnaujintinas, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas palikimo laiku nepriėmė dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, ne dėl savo kaltės ar nerūpestingumo. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad tiek objektyviąja, tiek ir teisine prasmėmis yra pakankamas pagrindas palikimo priėmimo terminui atnaujinti. Terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl, vadovaujantis CPK 578 straipsniu, turi būti atnaujintas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teismas
nutaria:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.