- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- e2-583-1163/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14541-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Lekečinskienė
- Ieškovas
- P. R.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, Kano miesto savivaldybei, R. D.
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. R. patikslintą ieškinį atsakovams Kano miesto savivaldybei ir R. D. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas ieškovo P. R. (toliau – ir ieškovas) patikslintas ieškinys atsakovams Kauno miesto savivaldybei (toliau – ir atsakovė) ir R. D. (toliau – ir atsakovas, bendrai – ir atsakovai), kuriuo prašoma: 1) pripažinti negaliojančiu 2014 m. vasario 20 d. priėmimo – perdavimo aktą Nr. (9-4)-146K/60-20-04 ir panaikinti Nekilnojamojo turto registre atsakovo Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, nuosavybės registraciją į 11/100 dalį ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ūkinis pastatas); 2) pripažinti, kad M. I. D., gimusi (duomenys neskelbtini) d., ir E. D., gimęs (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgijo 21/100 dalį ūkinio pastato; 3) pripažinti, kad atsakovas ieškovui 2014 m. rugsėjo 4 d. dalies ūkinio pastato dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. MV-6039, perleido asmeninėn nuosavybėn visą turėtą nuosavybės teisę, t. y. 21/100 dalį ūkinio pastato; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad 1996 m. birželio 17 d. M. I. D. ir E. D. (toliau – ir pradiniai įgijėjai) pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau vadinama – sutartimi) įsigijo iš tuometinės Kauno miesto valdybos kūrybines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kūrybinės dirbtuvės) ir du sandėliukus, pažymėtus Ū-2 ir Ū-4, esančius ūkiame pastate, pažymėtame plane 3I1p, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ūkinis pastatas). Sutartyje nurodoma, kad M. I. ir E. D. įsigyja 0,1 dalį ūkinio pastato, nurodoma, kad pirkėjai naudosis įsigyto ūkinio pastato dalimis, pažymėtomis Ū-2 ir Ū-4, bendrai. Prieš pardavimą kūrybinės dirbtuvės ir ūkinio pastato dalis inventorizuoti, abiem bendrasavininkams parengtos kūrybinių dirbtuvių techninės apskaitos bylos (toliau – ir inventorizacinės bylutės). Inventorizacines bylutes parengė Respublikinis valstybinis inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuras. Jose nurodomi duomenys: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas su kūrybinių dirbtuvių planas, ūkinio pastato dalys. Ūkinio pastato dalies plane nurodoma, kad sandėliukas Ū-2 priklauso kūrybinių dirbtuvių daliai, įgytai M. I. D., Ū-4 priklauso kūrybinių dirbtuvių daliai, įgytai E. D., notaro žymos, kad 1992 m. birželio 17 d. atlikta teisinė registracija, nurodoma, kad kiekvieno sandėlio bendras plotas yra po 5,92 kv. m., bendrai 11,84 kv. m. M. M. I. D. ir E. D. jų turtą paveldėjo sūnus – atsakovas, kurio vardu kūrybinės dirbtuvės įregistruotos 2010 m. liepos 26 d., ūkinio pastato dalis įregistruota 2011 m. balandžio 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu. 2014 m. rugsėjo 4 d. ieškovas iš atsakovo įsigijo kūrybines dirbtuves, ir tą pačią dieną dovanojimo sutartimi atsakovas padovanojo ieškovui visą turimą ūkinio pastato dalį. Atsakovas nurodė, kad disponuoja dviem sandėliukais, esančiais ūkinio pastate. Ieškovas iki šiol nepertraukiamai naudojasi ūkiniame pastate esančiais sandėliukais, pažymėtais šifrais Ū-2 ir Ū-4. 2015 m. lapkričio 20 d. ieškovas gavo iš atsakovės privatizavimo skyriaus raštišką pasiūlymą pirkti 11/100 arba 69 kv. m dydžio ūkinio pastato dalį už 516,05 Eur. Ieškovui pradėjus aiškintis aplinkybes paaiškėjo, kad atsakovė ketina parduoti vieną iš ieškovui priklausančių sandėliukų, kadangi visas ūkinis pastatas priklauso keturioms šeimoms, todėl ieškovas protestavo privatizavimo procedūras. Atsakovė tuo metu nepardavė tariamos nuosavybės teisės į ūkinio pastato dalį. Nuosavybės teisė atsakovei į 11/100 dalį ūkinio pastato įregistruota 2014 m. vasario 20 d. priėmimo – perdavimo akto Nr. (9-4)-146K/60-20-04 pagrindu, tačiau kokiu pagrindu toks dokumentas buvo išduotas, ieškovui nėra žinoma. Ieškovas pažymi, kad jam pagal viešo registro duomenis priklauso 1/10 dalis ūkinio pastato, t. y. 1 sandėliukas, tačiau faktiškai jis naudojasi dviem sandėliukais, kurie priklausė pradiniams įgijėjams. Archyvinėje namo registro byloje buto teisinio registravimo išvadoje taip pat nurodyta, kad pradiniams įgijėjams buvo parduoti du sandėliukai, kurie pažymėti šifru Ū-2 ir Ū-4. Ieškovo nuomone, rašybos klaida sutartyje lėmė, kad ieškovui priklauso ne 21/100 ūkinio pastato dalis, t. y. 2 sandėliukai, o tik 1/10 dalis, t. y. 1 sandėliukas. Pažymėtina ir tai, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. atsakovas raštu patvirtino, kad jis padovanojo ieškovui du sandėliukus Ū-2 ir Ū-4, taip pat pažymėjo, kad nuo 1992 m. abiem sandėliukais naudojosi jo tėvai. 2023 m. vasario 9 d. ieškovas gavo atsakovės siūlymą kaip bendraturčiui pirkti 11/100 dalį ūkinio pastato už 346,80 Eur. Ieškovo nuomone, atsakovė bando parduoti jai nepriklausantį daiktą ir taip neteisėtai praturėti, todėl reiškia reikalavimą atsakovei dėl nekilnojamojo turto (ūkinio pastato dalies) pripažinimo asmenine nuosavybe (el. b. I t., b. l. 65-73).
Šalies argumentai
3. I. P. R teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad apie tai, jog ieškovui nepriklauso abu sandėliukai jis sužinojo 2015 metais gavęs pasiūlymą pirkti neva atsakovei priklausančią ūkinio pastato dalį. Jo nuomone, sutartyje padaryta klaida, nes visi archyvinės namų valdos techninės apskaitos dokumentai patvirtina, kad pradiniai įgijėjai įsigijo ne tik kūrybines dirbtuves, bet ir du sandėliukus, visas nekilnojamas turtas buvo įkainotas ir parduotas. Ieškovo nuomone, atsakovės prašoma taikyti senatis bei nurodoma teisminė praktika, nėra taikytini byloje, nes apie atsakovės reikalavimus ieškovas pirmą kartą sužinojo 2015 m., be to, jo nuomone, ieškinys yra negatorinis, pažeidimas – tęstinis, o atsakovės nurodyta teismų praktika neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Ieškovas, perėmęs atsakovo R. D. teises, kartu perėmė ir minėtą ūkinio pastato dalį.
II. Atsakovų ir trečiojo asmens atsiliepimai bei argumentai
4. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė pateikė byloje atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 15 d. iki 2014 m. kovo 14 d. patikėjimo teise valdė valstybei nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – 11/100 dalių ūkinio pastato. 2014 m. vasario 20 d. perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (9-4)-146K/60-20-0411/100 dalių ūkinio pastato, priklausiusių valstybei, perduota atsakovės nuosavybėn. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/10 dalis ūkinio pastato. Atsakovės užsakymu 2023 m. sausio 10 d. uždaroji akcinė bendrovė „Apus“ atliko ūkinio pastato vertinimą ir nustatė jo rinkos vertę – 250 Eur. Atsakovė siuntė visiems namo (duomenys neskelbtini), gyventojams pasiūlymą pirkti 11/100 dalių ūkinio pastato, tačiau niekas nepateikė prašymo pirkti pasiūlytą turtą. Atsakovės nuomone ieškovo patikslintame ieškinyje išdėstytos aplinkybės ir reikalavimai yra grįsti tik ieškovo prielaidomis, kad pradiniai įgijėjai įsigijo ne 1/10 dalį, o 21/100 dalį ūkinio pastato. Atsakovė nesutinka su ieškovo išdėstyta pozicija, kad du jam priklausantys sandėliukai užima būtent 21/100 dalį ūkinio pastato. Pirma, kaip minėta laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 15 d. iki 2014 m. kovo 14 d. atsakovė valdė ginčo turtą, priklausantį valstybei, patikėjimo teise, vėliau, jis buvo perduotas atsakovės nuosavybėn ir šio perdavimo ir priėmimo akto pagrindu įregistruota atsakovės nuosavybės teisė į ginčo turtą. 2014 m. vasario 20 d. aktas yra teisėtas, galiojantis, priimtas pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, dėl kurių minėtas aktas turėtų būti naikinamas. Pažymi, kad tokiu atveju, jei minėtas aktas būtų panaikintas, tai nesukeltų ieškovui tokių teisinių pasekmių, kurių jis tikisi – turtas grįžtų valstybės nuosavybėn. Pareiškėjas taip pat prašo pataisyti klaidą 1992 m. birželio 17 d. sutartyje, nurodant, kad pradiniai įgijėjai įsigijo du sandėliukus – Ū-2 ir Ū-4, kurie sudaro ne 1/10 dalį ūkinio pastato, kaip nurodoma sutartyje, o 21/100 dalį. Atsakovės nuomone minėtoje sutartyje aiškiai nurodoma, kad pradiniai įgijėjai įgijo kūrybines dirbtuves (0,49 dalis – M I. D. ir 0,51 dalį – E. M.) kartu su 0,1 dalimi ūkinio pastato. Sutartyje nurodoma, kuriomis iš kūrybinių dirbtuvių dalių naudosis kuris iš pradinių įgijėjų, taip pat nurodoma, kad ūkiniu pastatu Ū-2 ir Ū-4 jie naudosis bendrai. Minėtos sutarties pagrindu E. D. vardu įregistruota nuosavybės teisė valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centras į 0,1 dalį ūkinio pastato. Nei sutarties, nei registracijos įrašo pradiniai įgijėjai neginčijo. A. R. D paveldėjo 1/10 dalį ūkinio pastato, jo nuosavybės teisė į šią turto dalį įregistruota 2011 m. balandžio 15 d. R. D. šių viešojo registro duomenų taip pat neginčijo. Atsakovės nuomone, ieškovo reikalavimas pripažinti, kad jam 2014 m. rugsėjo 4 d. dovanojimo sutartimi buvo perleista 21/100 dalis ūkinio pastato, o ne 1/10 dalis yra nepagrįstas ir atmestinas, nes naujasis įgijėjas neįgyja daugiau teisių ir pareigų nei turėjo buvęs daikto savininkas, o atsakovas R. D. paveldėjimo teise buvo įgijęs nuosavybę tik į 1/10 dalį ūkinio pastato. Atsakovės nuomone, atsakovui R. D. apie jam priklausančią dalį ūkinio pastato žinojo nuo 2011 m. balandžio 15 d., tačiau šios aplinkybės neginčijo, todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma senaties reikalavimui terminas. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad reikalavimas pripažinti, jog 2014 m. rugsėjo 4 d. dovanojimo sutartimi yra įgyta kitokia nei 1/10 dalis ūkinio pastato yra atmestinas, nes jos keitimas būtų įmanomas tik pripažinus, kad 1992 m. birželio 17 d. sutarties turinys yra neteisingas. O 1992 m. birželio 17 d. sutarties keitimas nėra įmanomas dėl suėjusių teisės aktuose numatytų senaties terminų (el. b. I t., b. l. 151-156).
5. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad pradiniai įgijėjai buvo įgiję 0,1 dalį ūkinio pastato. Ieškovui jau 2014 m. turėjo tapti aišku, kad jis yra įgijęs 0,1 dalį ūkinio pastato, nes taip nurodyta Registrų centro išraše. Apskritai senaties terminas šiuo atveju turi būti kildinamas iš 1992 m. sutarties, todėl byloje taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas ir jame numatyti senaties terminai. Pradiniai įgijėjai sutartis dėl kūrybinių dirbtuvių įgijimo sudarė su Kauno miesto valdyba, kurios teisių perėmėja yra Kauno miesto savivaldybė. Ūkinio pastato dalys nėra atidalintos, todėl atsakovei priklauso 11/100 dalių ūkinio pastato, nevertinant, kuris tai yra sandėliukas. Atsakovės atstovė pabrėžė, kad ieškovas negalėjo įgyti didesnės dalies ūkinio pastato, nei turėjo R. D..
6. A. R. D byloje atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Patvirtindamas, kad ieškinį, teismo šaukimą ir kitus procesinius dokumentus gavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (elektr. b. II t., b. l. 17).
7. Trečiasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė byloje atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Atsiliepime nurodė, kad ieškovo patikslinto ieškinio argumentai ir reikalavimai nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais, todėl su jais nesutinka. Prašo patikslintą ieškinį nagrinėti atsižvelgiant į atsakovės Kauno miesto savivaldybės atsiliepime nurodytus argumentus ir patikslintą ieškinį atmesti (elektr. b. II t., b. l. 40-42).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmetamas.
III. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės, Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/10 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (elektr. b. I t., b. l. 9-15).
9. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovei Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 11/100 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybė įregistruota 2014 m. vasario 20 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. (9-4)-146K/60-20-04 pagrindu (elektr. b. I t., b. l. 45).
10. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausė 11/100 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybė įregistruota 1977 m. sausio 14 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 7 pagrindu, išregistruota – 2014 m. vasario 20 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. (9-4)-146K/60-20-04 pagrindu, įrašas galioja nuo 1990 m. kovo 15 d. iki 2014 m. kovo 14 d. (elektr. b. I t., b. l. 133-140, 160-162).
11. 1992 m. birželio 15 d. Gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktas Nr. 2104. Nurodoma, kad M I. D. už gyvenamąjį namą ar butą turi mokėti 6 986,88 rub., už gyvenamojo namo, buto priklausinius – pagalbinius ūkinius pastatu ar statinius – 283 rub. (elektr. b. I t., b. l. 118-119).
12. 1992 m. birželio 15 d. Gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktas Nr. 2104A patvirtina, kad E. D. už gyvenamąjį namą ar butą turi mokėti 7 355,39 rub., už gyvenamojo namo, buto priklausinius – pagalbinius ūkinius pastatu ar statinius – 283 rub. (elektr. b. I t., b. l. 120-121).
13. 1992 m. birželio 17 d. įvykdyta kūrybinių dirbtuvių teisinė registracija Kauno miesto notarinėje kontoroje, registro Nr. 15-4570, nurodoma, kad M I. D., Prano, priklauso 0,49 4 bt 1A2p ir Ū-2, Ū-4 (3I1p), E. D., N, priklauso 0,51 4 bt 1A2p ir Ū-2, Ū-4 (3I1p); ūkinio pastato 3I1p brėžinyje nurodoma, kad sandėliukai Ū-2 ir Ū-4 priklauso kūrybinėms dirbtuvėms, nurodant patalpų eksploataciją, nurodoma, kad sandėlių U-2 ir Ū-4 plotai yra po 5,92 kv. m., iš viso – 11,84 kv. m (elektr. b. I t., b. l. 30-40).
14. 1992 m. birželio 17 d. Kauno miesto valdybos atstovės su M I. D. ir E. D. sudaryta sutartis. M I. D. įsigijo 0,49 dalis kūrybinių dirbtuvių; E. D. įsigijo 0,51 dalį kūrybinių dirbtuvių su ūkiniu pastatu 3I1p, perkama 0,1 dalis mūriniame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutarties 2 punkte nurodoma, kad ūkiniu pastatu Ū-2, Ū-4 naudosis bendrai (elektr. b. I t., b. l. 41-42).
15. 2010 m. liepos 26 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, notarinio registro Nr. ĮJ-669, dėl M I. D., mirusios 2010 m. balandžio 15 d. turto paveldėjimo. Paveldėtojas – R. D.. Paveldimą turtą, be kito nurodyto turto, sudaro: 49/100 dalys kūrybinių dirbtuvių (elektr. b. II t., b. l. 144-145).
16. 2011 m. balandžio 15 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, notarinio registro Nr. ĮJ-1162, dėl E. D., mirusio 2010 m. rugsėjo 22 d. turto paveldėjimo. Paveldėtojas – R. D.. Paveldimą turtą sudaro: 1/10 dalis ūkinio pastato 3I1p, kurio bendras užstatymo plotas 70 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 51/100 dalis kūrybinių dirbtuvių (elektr. b. II t., b. l. 66-67).
17. 2014 m. vasario 20 d. perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (9-4)-146K/60-20-04 Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn 11/100 dalių ūkinio pastato, kurio bendras užstatytas plotas 70 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (elektr. b. I t., b. l. 110-112).
18. 2014 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovo ir atsakovo R. D. sudaryta Kūrybinių dirbtuvių pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. MV-6038 (elektr. b. I t., b. l. 16-22).
19. 2014 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovo ir atsakovo R. D. sudaryta 1/10 dalies ūkinio pastato Dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. MV-6039 (elektr. b. I t., b. l. 24-29).
20. 2015 m. lapkričio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos privatizavimo skyrius atsiuntė ieškovui ir kitiems namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams, pasiūlymą pirkti 11/100 dalių ūkinio pastato už 516,05 Eur (elektr. b. I t., b. l. 43-44).
21. 2023 m. vasario 6 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius atsiuntė ieškovui ir kitiems namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams, pasiūlymą pirkti 11/100 dalių ūkinio pastato už 346,80 Eur (elektr. b. I t., b. l. 51-52).
22. 2023 m. sausio 19 d. UAB „Apus“ turto vertės nustatymo pažyma Nr. 23/024 NT patvirtina, kad valdos Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių 11/100 dalių ūkinio pastato vertė – 250 Eur (elektr. b. I t., b. l. 124).
23. Valstybės įmonė registrų centras pateikė į bylą Namų valdos techninės apskaitos bylą (inventorinis Nr. 19/1391), adresu (duomenys neskelbtini) (elektr. b. II t., b. l. 57).
Dėl 2014 m. vasario 20 d. priėmimo ir perdavimo akto Nr. (9-4)-146K/60-20-04 pripažinimo negaliojančiu bei Kauno miesto savivaldybės nuosavybės registracijos panaikinimo
24. Ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį, vienu iš reikalavimų prašo pripažinti negaliojančiu 2014 m. vasario 20 d. priėmimo ir perdavimo aktą Nr. (9-4)-146K/60-20-04 bei panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre atsakovės nuosavybės registraciją į 11/100 dalį ūkinio pastato. Ieškovas nurodo, kad jam nėra žinoma, kokiu pagrindu atsakovei išduotas dokumentas, patvirtinantis jos nuosavybės teisę į 11/100 dalių ūkinio pastato. Ieškovo nuomone atsakovė negali būti įgijusi nuosavybės teisių į 11/100 dalių ūkinio pastato, nes jos priklauso jam,t. y. ieškovui.
25. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad nuosavybės teisė atsakovei į 11/100 dalį ūkinio pastato įregistruota 2014 m. vasario 20 d. priėmimo ir perdavimo akto Nr. (9-4)-146K/60-20-04 pagrindu (elektr. b. I t., b. l. 45).
26. Namų valdos techninės apskaitos byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) (anksčiau – 4a) namų valda buvo valstybės nuosavybė iki 1990 m. 1990 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymo Nr. I-1374 pagrindu Kauno miesto savivaldybės taryba pradėjo valdyti 11/100 dalių ūkinio pastato, valdymo forma – valstybės nuosavybė valdoma patikėjimo teise (Archyvinės Namų valdos techninės apskaitos bylos l. 61-98).
27. Atsakovė, pateikdama atsiliepimą į patikslintą ieškinį, patvirtino Sprendimo 26 punkte nurodytas aplinkybes bei pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybė nuo 1990 m. kovo 15 d. iki 2014 m. kovo 14 d. patikėjimo teise valdė valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 11/10 dalių ūkinio pastato.
28. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2014 m. vasario 20 d. Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn perdavimo ir priėmimo aktas Nr. (9-4)-146K/60-20-04 buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 870, nekilnojamojo turto objektai perduoti atsakovės nuosavybėn vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymu.
29. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 2, 3 dalys numato, kad valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, kiti įstatymuose nurodyti subjektai, taip pat savivaldybės. Nurodyti subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip. Subjektas, turintis teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise, savo sprendime dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise turi teisę nustatyti ir kitas patikėto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygas.
30. Lietuvos Respublikos valstybės turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad Savivaldybių nuosavybėn pagal šį įstatymą perimamas šis savivaldybių apskaitoje registruotas ir jų valdomas arba savivaldybių faktiškai valdomas valstybės turtas –neprivatizuotos savivaldybių gyvenamosios patalpos su joms priklausančiais inžineriniais tinklais ir įrenginiais, gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkinės paskirties pastatai, jų dalys. Šio įstatymo pagrindu priimtas savivaldybės tarybos sprendimas perimti savivaldybės nuosavybėn turtą yra teisinis pagrindas teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre registruoti savivaldybių nuosavybės teises į pagal šį įstatymą jų nuosavybėn priskirtą valstybės nekilnojamąjį turtą.
31. Byloje esantys įrodymai bei sprendimo 29, 30 punktuose nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina aplinkybes, kurių pagrindu buvo priimtas 2014 m. vasario 20 d. priėmimo ir perdavimo aktas Nr. (9-4)-146K/60-20-04.
Žemesnės instancijos teismas
32. Teismas pažymi, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2014 m. vasario 20 d. priėmimo ir perdavimo aktas Nr. (9-4)-146K/60-20-04 turi būti pripažintas negaliojančiu ar, kad minėtos 11/100 dalių ūkinio pastato priklauso ne atsakovei, o ieškovui. Ūkinio pastato dalys nėra atidalintos, todėl atsakovei ginčijamo akto pagrindu priklauso 11/100 dalių ūkinio pastato, nevertinant, kuris tai yra sandėliukas.
33. Atsakovė pažymėjo, kad patenkinus šį ieškovo reikalavimą, 11/100 dalių ūkinio pastato grįžtų valstybės nuosavybėn, tačiau neįtakotų ieškovo interesų.
Žemesnės instancijos teismas
34. Teismas sprendžia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, todėl neįrodė reikalavimo dėl 2014 m. vasario 20 d. priėmimo ir perdavimo akto Nr. (9-4)-146K/60-20-04 pripažinimo negaliojančiu.
35. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.
36. Teismui nusprendus, kad reikalavimas pripažinti 2014 m. vasario 20 d. priėmimo ir perdavimo aktą Nr. (9-4)-146K/60-20-04 negaliojančiu yra nepagrįstas, nėra pagrindo panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre atsakovės nuosavybės registracijos į 11/100 dalį ūkinio pastato, todėl šis ieškovo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl reikalavimų pripažinti, kad Marytė I. D. ir E. D. 1992 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įgijo 21/100 dalį ūkinio pastato ir, kad atsakovas R. D. ieškovui 2014 m. rugsėjo 4 d. dalies ūkinio pastato dovanojimo sutartimi perleido asmeninėn nuosavybėn visą turėtą nuosavybės teisę, t. y. 21/100 dalį ūkinio pastato
37. Ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį, nurodo, kad 1996 m. birželio 17 d. pradiniai įgijėjai pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš kūrybines dirbtuves ir du sandėliukus, pažymėtus Ū-2 ir Ū-4, esančius ūkiniame pastate, pažymėtame plane 3I1p. Sutartyje nurodoma, kad pradiniai įgijėjai įsigyja 0,1 dalį ūkinio pastato, taip pat nurodoma, kad pirkėjai naudosis įsigyto ūkinio pastato dalimis, pažymėtomis Ū-2 ir Ū-4, bendrai. Ieškovas pažymi, kad jam pagal viešo registro duomenis priklauso 1/10 dalis ūkinio pastato, t. y. 1 sandėliukas, tačiau faktiškai jis naudojasi dviem sandėliukais, kurie priklausė pradiniams įgijėjams. Ieškovas pažymi, kad archyvinėje Namų valdos techninės apskaitos byloje buto teisinio registravimo išvadoje taip pat nurodyta, kad pradiniams įgijėjams buvo parduoti du sandėliukai, kurie pažymėti šifru Ū-2 ir Ū-4. Ieškovo nuomone, rašybos klaida sutartyje lėmė, kad ieškovui priklauso ne 21/100 ūkinio pastato dalis, t. y. 2 sandėliukai, o tik 1/10 dalis, t. y. 1 sandėliukas.
38. Ieškovas šiems patikslinto ieškinio reikalavimams pagrįsti pateikia kūrybinių dirbtuvių inventorinę knygelę bei nurodo, kad sutartyje dėl kūrybinių dirbtuvių įsigijimo, esančioje į teismą pateiktoje archyvinėje namų valdos techninės apskaitos byloje, įsivėlė klaida. Ieškovo nuomone, byloje esantys duomenys – 1992 m. birželio 15 d. Gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktas Nr. 2104, kuriame nurodoma, kad M I. D. už gyvenamąjį namą ar butą turi mokėti 6 986,88 rublius, už gyvenamojo namo, buto priklausinius – pagalbinius ūkinius pastatu ar statinius – 283 rublius; 1992 m. birželio 15 d. Gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktas Nr. 2104A, kuriame nurodyta, kad E. D. už gyvenamąjį namą ar butą turi mokėti 7 355,39 rublius, už gyvenamojo namo, buto priklausinius – pagalbinius ūkinius pastatu ar statinius – 283 rublius, bei 1992 m. birželio 17 d. įvykdyta kūrybinių dirbtuvių teisinė registracija, kuri pažymėta kūrybinių dirbtuvių inventorizacinėje knygelėje ir kurioje, nurodoma, kad Marytei I. D., Prano, priklauso 0,49 4 bt 1A2p ir Ū-2, Ū-4 (3I1p), E. D., N, priklauso 0,51 4 bt 1A2p ir Ū-2, Ū-4 (3I1p); ūkinio pastato 3I1p brėžinyje nurodoma, kad sandėliukai Ū-2 ir Ū-4 priklauso kūrybinėms dirbtuvėms, nurodant patalpų eksploataciją, nurodoma, kad sandėlių U-2 ir Ū-4 plotai yra po 5,92 kv. m., iš viso – 11,84 kv. m bei kiti archyvinėje namų valdos techninės apskaitos knygoje esantys duomenys – sandėliukų brėžinys, 1992 m. gegužės 13 d. M I. D. išduotas įkainojimo pažymėjimas, statinių aprašymas bei įkainojimas patvirtina jo reiškiamą reikalavimą.
39. Atsakovės nuomone, šis ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovės nuomone minėtoje sutartyje aiškiai nurodoma, kad pradiniai įgijėjai perka kūrybines dirbtuves ir 1/10 dalį ūkinio pastato. Nuosavybės teisės į tokio dydžio nekilnojamąjį turtą įregistruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, įrašas galiojo nuo 1992 m. birželio 17 d. iki 2011 m. balandžio 15 d. šio įrašo nei Marytė I. D., nei E. D. neginčijo.
40. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 1992 m. birželio 17 d. Kauno miesto valdybos atstovė su Maryte I. D. ir E. D. sudarė sutartį, kurios pagrindu M I. D. įsigijo 0,49 dalis kūrybinių dirbtuvių, o E. D. įsigijo 0,51 dalį kūrybinių dirbtuvių su ūkiniu pastatu 3I1p perkama 0,1 dalis mūriniame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutarties 2 punkte nurodoma, kad ūkiniu pastatu Ū-2, Ū-4 naudosis bendrai (elektr. b. I t., b. l. 41-42).
41. Archyvinėje namų valdos techninės apskaitos byloje esančiame 2005 m. spalio 18 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymėjime nurodoma, 1992 m. birželio 17 d. Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu yra įregistruota E. D. nuosavybės teisė į 1/10 dalį ūkinio pastato.
42. Teismas pažymi, kad nei viename iš byloje pateiktų dokumentų, nėra nurodoma, kad pradiniai įgijėjai įsigijo daugiau nei 0,1 arba 1/10 dalį ūkinio pastato. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jiems, kaip kūrybines dirbtuves nuosavybės teise valdantiems asmenims, buvo priskirtos bendrai naudoti dvi ūkinio pastato dalys, t. y. sandėliukai Ū-2 ir Ū-4, tačiau byloje nėra įrodymų, kad jiems būtų parduota ar skirta didesnė nei 1/10 dalis ūkinio pastato.
43. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.
44. Atsakovės atstovė, duodama paaiškinimus, prašė šį reikalavimą atmesti vadovaujantis šiuo atveju taikytinu senaties terminu. Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisė į 1/10 dalį ūkinio pastato pradinių įgijėjų buvo įregistruota 1992 m. birželio 17 d., t. y. jiems tapo žinoma apie būtent tokios ūkinio pastato dalies įregistravimą jų vardu, registracijos įrašams ir iš jų kylančioms daiktinėms teisėms ginčyti taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. LTSR civilinio kodekso nuostatos. Minėtas teisinis aktas numatė bendrąjį 3 metų ieškinio senaties terminą. Senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kada asmuo; sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
45. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pradinių įgijėjų daiktinės teisės į 1/10 dalį ūkinio pastato buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre 1992 m. birželio 17 d. Nuo to momento pradiniai įgijėjai įgavo teisę ginčyti sutarties nuostatas, tačiau to nedarė – duomenų apie kreipimąsi dėl neteisingo Nekilnojamojo turto registro įrašo byloje nėra, todėl trijų metų ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs ir tai yra savarankiškas pagrindas šiam patikslinto ieškinio reikalavimui atmesti.
46. Atsakovės nuomone, senaties terminas šio reikalavimo atžvilgiu taikytinas ir įvertinant tą aplinkybę, kad atsakovas R. D. 2010 m. liepos 26 d. ir 2011 m. balandžio 15 d. priimdamas palikimus po savo tėvų – pradinių įgijėjų, paveldėjo 1/10 dalį ūkinio pastato, nes negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo M I. D. ir E. D..
47. Ieškovas nurodo, kad šį reikalavimą patvirtina ir tai, kad šie du sandėliukai, kuriais faktiškai naudojosi pradiniai įgijėjai sudaro 21/100 dalį ūkinio pastato.
48. Šis ieškovo argumentas atmestinas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ūkinio pastato plotas yra 69 kv. m (elektr. b. I t., b. l. 11-15). Ieškovas naudojasi dviem sandėliukais, kurių plotai, nurodyti inventorizacinėje knygelėje ir archyvinėje namų valdos techninės apskaitos byloje yra po 5,92 kv. m, arba viso – 11,84 kv. m (elektr. b. I t., b. l. 30-40). Ši dalis sudaro 17 procentų arba 17/100 dalių bendro ūkinio pastato ploto, o ne 21/100 dalį, kaip nurodo ieškovas.
49. Teismas daro išvadą, kad ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad 1996 m. birželio 17 d. pradiniams įgijėjams sudarant sutartį būtų buvusi padaryta klaida, nurodant, kad jie įgyja 0,1 dalį ūkinio pastato, o ne 0,21 dalį, todėl šis ieškinio reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.
50. Teismo nuomone, šiuo metu yra susiklosčiusi tokia situacija, kad ieškovas ir kiti namo gyventojai naudojasi ūkiniu pastatu pagal per ilgą laiką susiklosčiusią faktinę tvarką, neatsižvelgiant į tai, kiek idealiųjų dalių priklauso kiekvienam iš ūkinio pastato savininkų. Teismas pažymi, kad tiek 2015 m., tiek 2023 m. atsakovės siųsti pasiūlymai pirkti jai priklausančią dalį ūkinio pastato buvo adresuoti ne tik ieškovui, tačiau ir kitiems namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkams (elektr. b. I t., b. l. 43-44, 51-52, 55-60).
51. Ieškovas patikslintu ieškiniu taip pat reiškia reikalavimą pripažinti, kad atsakovas R. D. ieškovui 2014 m. rugsėjo 4 d. dalies ūkinio pastato dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. MV-6039, perleido asmeninėn nuosavybėn visą turėtą nuosavybės teisę, t. y. nuosavybės teises į 21/100 dalį ūkinio pastato.
52. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovas nurodo, kad atsakovas R. D. 2010 m. ir 2011 m. paveldėjo visą jo tėvams – sąžiningiems įgijėjams priklausiusį turtą, be to 2016 m. rugsėjo 30 d. atsakovas R. D. raštu patvirtino, kad ieškovui padovanojo du sandėliukus Ū-2 ir Ū-4, esančius (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu patvirtinimu pažymėjo, kad nuo 1992 m. šiais abiem sandėliukais naudojosi jo tėvai.
53. Konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnyje. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (1 punktas), paveldint (2 punktas), pasisavinant pajamas ir vaisius (3 punktas), pagaminant naują daiktą (4 punktas), ir kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Visi šiame straipsnyje nurodyti pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas jų atskirai pakankamas nuosavybės teisei įgyti.
54. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2010 m. liepos 26 d. atsakovui R. D. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas dėl M I. D., mirusios 2010 m. balandžio 15 d. turto paveldėjimo. Jame nurodoma, kad paveldimą turtą, be kito nurodyto turto, sudaro 49/100 dalys kūrybinių dirbtuvių (elektr. b. II t., b. l. 144-145). 2011 m. balandžio 15 d. atsakovui R. D. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas dėl E. D., mirusio 2010 m. rugsėjo 22 d. turto paveldėjimo. Jame nurodoma, kad paveldimą turtą sudaro: 1/10 dalis ūkinio pastato 3I1p, kurio bendras užstatymo plotas 70 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 51/100 dalis kūrybinių dirbtuvių (elektr. b. II t., b. l. 66-67). 2014 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovo ir atsakovo R. D. sudaryta 1/10 dalies ūkinio pastato Dovanojimo sutartis (elektr. b. I t., b. l. 24-29).
55. CK 4.48 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisę gali perduoti tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Naujasis savininkas neįgyja daugiau teisių ir pareigų, negu jų turėjo buvęs daikto savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 4.48 straipsnio 2 dalis).
56. Teismas šio sprendimo 37-49 punktuose nustatė, kad pradiniams įgijėjams priklausė 0,1 arba 1/10 dalis ūkinio pastato.
57. Byloje esantys įrodymai (Sprendimo 53 punktas) patvirtina, kad atsakovas R. D. paveldėjimo būdu įgijo nuosavybės teisę į 1/10 dalį ūkinio pastato. Tą pačią dalį ūkinio pastato R. D. padovanojo ieškovui, t. y. savininkas perleido naujajam savininkui tokią turto dalį, kokią pats buvo įgijęs.
58. Atsakovė, pateikdama atsiliepimą į patikslintą ieškinį, pažymėjo, kad atsakovui nuo 2011 m. balandžio 15 d. tapo žinoma apie paveldėtą 1/10 ūkinio pastato dalį, tačiau jis šios aplinkybės neginčijo. Paveldėjimo būdu įgytos turto dalies dydį jis galėjo ginčyti ne vėliau kaip per 10 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnis).
59. Ieškovo nurodytas atsakovo R. D. 2016 m. rugsėjo 30 d. duotas patvirtinimas šiuo atveju niekaip nepatvirtina; ieškovo reiškiamo reikalavimo. Šis patvirtinamas konstatuoja, kad ieškovui buvo padovanoti du sandėliukai, kuriais naudojosi atsakovo tėvai, tačiau šiame patvirtinime nėra nurodoma, kokia dalį ūkinio pastato sudaro minėti sandėliukai.
60. Teismui nustačius, kad 1992 m. birželio 17 d. sutartis yra galiojanti, pradiniai įgijėjai minėta sutartimi įgijo 0,1 dalį ūkinio pastato, atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad R. D. po savo tėvų – pradinių įgijėjų mirties, paveldėjimo teisės pagrindu įgijo nuosavybę į 0,1 dalį arba 1/10 dalį ūkinio pastato, ir 2014 m. rugsėjo 4 d. jam priklausančią 1/10 dalį ūkinio pastato Dovanojimo sutarties pagrindu perdavė ieškovui.
61. Teismas sprendžia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo prašomą reikalavimą pripažinti, kad atsakovas R. D. ieškovui 2014 m. rugsėjo 4 d. dalies ūkinio pastato dovanojimo sutartimi perleido asmeninėn nuosavybėn visą turėtą nuosavybės teisę, t. y. nuosavybės teises į 21/100 dalį ūkinio pastato, todėl šis ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.
62. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentus dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu. Tačiau jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39). ???Teismas, įvertindamas aplinkybes, kad byloje nėra nustatyti ieškovo teisių pažeidimai, sprendžia, kad patikslinto ieškinio reikalavimai atmetami, kaip nepagrįsti, o ne taikant ieškinio senatį.
63. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi byloje (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).
64. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo patikslintame ieškinyje reiškiamus reikalavimus, konstatuoja, kad patikslintas ieškinys dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe yra nepagrįstas, todėl atmetamas (CPK 178, 179, 185 straipsniai).
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
65. Išnagrinėjus civilinę bylą tarp ginčo šalių turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
66. Atsakovė nepateikė prašymo priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
67. A. R. D prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė.
68. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bylinėjimosi išlaidos atsakovams iš ieškovo nepriteisiamos.
69. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš ieškovės valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo P. R. patikslintą ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir R. D. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Namų valdos techninės apskaitos bylą, inventorinis Nr. 19/1391, valstybės įmonei Registrų centras, adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.