Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Suvalkijos energija“ patikslintą prašymą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl įpareigojimo perimti turtą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimų ir juos pagrindžiančių argumentų santrauka

3. Praėjus daugiau nei 24 mėnesiams nuo kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinti ieškovę bankrutavusia ir likviduojama, jai vis dar turint nekilnojamojo turto ir kreditoriams jo nepageidavus perimti, 2019 m. balandžio 23 d. įvykusiame kreditorių susirinkime buvo nutarta „<...> nurašyti ir perduoti savivaldybei šį BUAB „Suvalkijos energija“ priklausantį turtą. Vykdant kreditorių susirinkimo sprendimą, 2019 m. balandžio 23 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę bei pateikė jai turto priėmimo–perdavimo aktą pasirašymui. 2019 m. balandžio 30 d. atsakovė išreiškė pageidavimą apžiūrėti perimtiną turtą. Vėlesniu šalys suderino turto apžiūros laiką, atsakovė turtą apžiūrėjo. Visgi 2019 m. birželio 6 d. raštu Klaipėdos miesto savivaldybė pareiškė, kad turto savo nuosavybėn perimti nesutinka.

4. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 33 straipsnio 7 dalyje numatytos privalomos sąlygos ieškovės ieškiniui tenkinti. Ieškovės bankroto procese šiai dienai vis dar yra likęs neparduotas ir kreditoriams neperduotas nekilnojamasis turtas. Nuo ieškovės kreditorių susirinkimo sprendimo pripažinti ją bankrutavusia ir likviduojama yra praėję daugiau nei 24 mėnesiai. Kreditoriai yra priėmę sprendimą turtą nurašyti, o bankroto administratorius, vykdydamas kreditorių sprendimą, sudarė turto nurašymo aktą. Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl turto perdavimo nepraleidusi 30 dienų termino.

5. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad neišsprendus visų klausimų, susijusių su turtu, jos bankroto procesas negali būti užbaigtas. Atsakovei nepagrįstai nevykdant įstatyme numatytų pareigų, yra pažeidžiami teisėti pareiškėjos interesai kuo greičiau užbaigti bankroto procesą ir būti išregistruotai iš Juridinių asmenų registro.

II. Atsakovės atsikirtimų santrauka

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados

8. Ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę perimti ieškovės BUAB „Suvalkijos energija“ turtą – dalį automobilių stovėjimo aikštelės (toliau – ir Ginčo turtas). Ieškovė nurodo, kad Ginčo turtas buvo parduodamas varžytinėse, vėliau aukcione. Nepavykus turto parduoti, ieškovės teigimu, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu (toliau – ir ĮBĮ), jį privalo perimti savivaldybė.

9. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad ieškovė visų pirma turėjo pasiūlyti turtą įsigyti Ginčo turto bendraturčiams. Savo ruožtu ieškovė nurodo, kad Ginčo turto realizavimo teisėtumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad turtas buvo realizuojamas teisėtai, be to, ieškovės turtas nagrinėjamu atveju nėra parduodamas, nes jį siekiama perduoti savivaldybei pagal ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalį.

10. ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas. Nurašytas bankrutavusios įmonės turtas (išskyrus nekilnojamąjį turtą) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos turi būti panaudojamas arba sunaikinamas kreditorių nustatyta tvarka. Nurašytą nekilnojamąjį turtą administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą turi neatlygintinai perduoti savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas. Per nurodytą terminą savivaldybė privalo perimti šį turtą. Kreditorių susirinkimo prašymu šioje dalyje nurodytą 24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti.

11. Iš anksčiau paminėtos teisės normos matyti, kad savivaldybei gali būti perduotas tik likęs neparduotas ir kreditoriams neperduotas bankrutavusios įmonės turtas. Savo ruožtu teisėje galioja principas, kad iš neteisės teisė atsirasti negali. Vadinasi, savivaldybė gali būti įpareigota perimti turtą, jei atitinkamas turtas buvo realizuojamas laikantis teisės aktų reikalavimų. Priešingas teisės aiškinimas, be kita ko, sudarytų prielaidas pažeisti bankrutavusios įmonės kreditorių ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

12. Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad Ginčo turtas – tai 6155/44606 dalys automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.

13. Ieškovė nurodo, kad kadangi turtas buvo parduodamas bankroto proceso metu, CK 4.79 straipsnis visiškai netaikytinas. Tačiau teismas su šia ieškovės pozicija nesutinka. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CK 4.79 straipsnio nuostatos turi būti taikomos, kai neįvykus dvejoms bankrutavusios įmonės turto varžytynėms, turtas pardavinėjamas savanoriško aukciono būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-611/2016, 45 p.). Vadinasi, ieškovė, nepardavusi turto dvejose varžytinėse, tolesnėse turto pardavimo procedūrose, be kita ko, turėjo vadovautis CK 4.79 straipsniu.

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė dalis, esančias bendrąja nuosavybe, pardavinėjo savanoriškame aukcione, kuriame jį galėjo įsigyti ir ne bendraturčiai. Byloje surinkti įrodymai rodo ir ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka ji nesiūlė Ginčo turtą įsigyti bendraturčiams. Vadinasi, ieškovė, nepavykus turto parduoti dvejose varžytinėse, nesilaikė CK 4.79 straipsnio reikalavimų, nepranešė bendraturčiams apie galimybę įsigyti turtą ieškovės 2017 m. balandžio 14 d. kreditorių susirinkime nustatyta tvarka ir sąlygomis. Tokiu būdu ieškovė pažeidė bendraturčių teisę būti įstatymų nustatyta tvarka informuotiems apie galimybę įsigyti kito bendraturčio parduodamą dalį bendrojoje nuosavybėje ir nesudarė įstatyme nustatytų sąlygų bendraturčiams pasinaudoti pirmenybės teises pirkti parduodamas turto dalis.

15. Ieškovė taip pat nurodo, kad CK 4.79 straipsnis nagrinėjamu atveju yra netaikytinas, nes ieškovės turtas nėra parduodamas, o jį siekiama perduoti savivaldybei pagal ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalį. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad jis nagrinėjamu vertina ne neatlygintinį turto perdavimą savivaldybei pagal ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalį, bet tai, ar pardavinėdama bankrutavusios įmonės turtą, ieškovė laikėsi teisės aktų reikalavimų.

16. Jau minėta, kad savivaldybė gali būti įpareigota perimti turtą tik tokiu atveju, jei atitinkamas turtas buvo realizuojamas laikantis teisės aktų reikalavimų. Priešingas teisės aiškinimas, be kita ko, sudarytų prielaidas pažeisti bankrutavusios įmonė kreditorių ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Vadinasi, nustačius, kad ieškovė, siekdama parduoti turtą po to, kai neįvyko dvejos jo varžytinės, nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir pažeidė bendraturčių teisę būti įstatymų nustatyta tvarka informuotiems apie galimybę įsigyti kito bendraturčio parduodamą dalį bendrojoje nuosavybėje, ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas. Dėl šių priežasčių ieškinys yra atmetamas.

17. Bylinėjimosi išlaidų byloje nepatirta, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Suvalkijos energija“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.