- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-568-324/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00362-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- O. Č., D.
- Atsakovas
- Jonavos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių O. Č. ir D. Č. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-658-737/2012 pagal O. Č. ir D. Č. ieškinį atsakovėms Jonavos rajono savivaldybės administracijai, L. J., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, D. U. dėl statybos leidimų panaikinimo ir įpareigojimo nugriauti statinį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės prašė panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos L. J. 2010 m. balandžio 9 d. išduotą statybos leidimo Nr. LNS-25-100409-00047 statyti naują gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą adresu (duomenys neskelbtini), statytojai L. J. 2012 m. kovo 12 d. atsakovės išduoto statybos leidimo Nr. LNS-25-120312-00011 statyti naują gyvenamąjį namą ir griauti gyvenamąjį namą 1A1m, ūkinius pastatus 2I1m, 3I1m, garažą 6G1p, šiltnamius 7Š1m ir 4Š1m dalis, kuriomis leidžiama statyti naują gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini); įpareigoti statytoją L. J. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti naujai pastatytą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; teismo sprendime nurodyti, kad atsakovei L. J. yra skiriama po 100 Lt bauda už kiekvieną šio termino praleidimo dieną, jeigu ji per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo. Ieškinį grindė tuo, kad ginčo sklypui nebuvo patvirtintas detalusis planas, be kurio, ieškovių teigimu, nėra galima jokia nauja statyba. Nurodė, kad šalia statybvietės esantys ieškovių gyvenamasis namas bei ūkio pastatas atsidūrė statomo trijų aukštų su mansarda namo šešėlyje. Dėl atsakovės veiksmų išduodant statybos leidimą ir statytojos jau faktiškai atliktų statybos darbų bei statomo namo aukštingumo padidinimo atsakovėms kyla neigiamos pasekmės – turtinė ir neturtinė žala, kadangi jų namuose mažėja apšvietimas tiesioginiais saulės spinduliais. Gretimai statomas namas yra vakaruose nuo ieškovės namo, t. y. vakare besileidžiančios saulės spinduliai nepasiekia jos namo langų anksčiau, nei galėtų (turėtų, lyginant su prieš statybą buvusia situacija). Anksčiau ginčo sklype buvę pastatai buvo vieno aukšto, todėl detalusis planas ir sklypo insoliacijos rodiklių pakeitimas turėjo būti derinami su ieškovėmis. Neteisėta statyba yra tiesiogiai įtakojamos bei pažeidžiamos ieškovių teisės į sveiką gyvenseną ir saugią aplinką, dėl to ji turi būti draudžiama, o pastatyti statiniai griaunami, kadangi tik tokiu būdu bus atkurtos pažeistos ieškovių teisės ir teisėti interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, kad teismui nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovių namas, kurio insoliacijos rodikliai galimai pažeisti, yra 1-3 kambarių, ar 4 ir daugiau kambarių, o nenustačius šios faktinės aplinkybės, nėra galimybės nustatyti, viename ar dviejuose namo kambariuose turi būti vertinama insoliacijos trukmė. Padarė išvadą, kad pateiktų įrodymų (nuotraukų) nepakanka teisingai nustatyti teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes – ieškovių namo, esančio (duomenys neskelbtini), insoliacijos trukmės rodiklių. Pažymėjo, kad pastato insoliacijos trukmės rodiklių nustatymas reikalauja specialių žinių, todėl tik konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti atitinkamus duomenis. Sprendė, kad atsakovės statomo namo aukštis, jo atstumas nuo sklypo ribos, užstatymo plotas ir tankis neprieštarauja tesės aktų nustatytiems reikalavimams tokių statinių statybai, ir šiuo aspektu nepažeidžia gretimo sklypų savininko ar naudotojo saugomų interesų. Konstatavęs, kad ieškovės nepateikė teismui pakakamai įrodymų, patvirtinančių jų ieškinio reikalavimo pagrįstumą ieškovių subjektinių teisių pažeidimo aspektu, nelaikė esminiu atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos išduotų statybos leidimų teisėtumo dėl neparengto žemės sklypo detaliojo plano klausimo, motyvuodamas tuo, kad šis klausimas liečia tik Teritorijų planavimo įstatyme ir Statybos įstatyme numatytus viešojo administravimo subjektus, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusios teritorijų planavimo ir statybos dokumentų rengimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo procedūros. Vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Detaliųjų planų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, 17 punktu, sprendė, kad savivaldybės institucijos kompetencijoje yra spręsti, ar konkrečiu atveju yra būtina rengti detalųjį planą. Pažymėjo, kad atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija ir valstybinę priežiūrą vykdanti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vadovaudamosios Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kitais statybos ir teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais, vienareikšmiškai pasisakė, kad konkrečiu statybos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) atveju detaliojo plano rengimo procesas nėra būtinas. Padarė išvadą, kad teritorijoje, kurioje yra parengtas miesto dalies detalaus išplanavimo projektas masteliu 1:2000, konkrečiame sklype rengti detalaus plano naujai statybai nereikia (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 2 d. 3 p.). Nustatė, kad, 2010 m. balandžio 9 d. atsakovei L. J. išduodant pirmąjį statybos leidimą, buvo vadovaujamasi Jonavos miesto centrinės dalies detalaus išplanavimo projektu (mastelis 1:2000), kuriuo buvo apibrėžtos toje teritorijoje galimos veiklos rūšys, užstatymo tipai ir rodikliai. Konstatavo, kad ginčo sklypo tvarkymo, naudojimo režimas ir nustatyti statybos reglamentai yra nepakeisti, todėl sklypo detaliojo plano rengti nereikėjo. Sprendė, kad statybos leidimo, kuris yra išduotas Jonavos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos sprendimo pagrindu, panaikinimas negali sukelti atitinkamas teisines pasekmes, jeigu kartu nėra reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu ir atitinkamos komisijos sprendimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Nepagrįstai įrodinėjimo našta perkelta ieškovėms. Ieškovės neprivalėjo įrodinėti tikslių savo gyvenamojo namo insoliacijos pakitimų, pastačius ginčo namą gretimame sklype. Teismas tik turėjo įsitikinti, kad insoliacijos rodikliai pasikeitė. Šalys neginčijo, kad ieškovių namas yra 4 kambarių, todėl reikėtų vertinti dviejų kambarių apšvitą kovo 22 d. arba rugsėjo 22 d. Joks specialistas netyrė naujo pastato statybos implikuojamų insoliacijos pakitimų ieškovių namui. Tai sudaro pagrindą laikyti, kad detalusis planas turėjo būti rengiamas, nes tik jo rengimo metu galėjo būti atliekamas toks tyrimas.
Neatsižvelgta, kad pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, kurių byloje nėra. Pateiktame Jonavos miesto bendrojo plano dokumente nenurodomas leistinas sklypo užstatymo intensyvumas, t. y. nėra svarbaus rodiklio, kuriam esant yra galimas naujo statinio statybos projektavimas ir statybos leidimo šiam projektui įgyvendinti išdavimas. Vadinasi, Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punkto išimtis, leidžianti nerengti ginčo sklypui detaliojo plano, negalioja, be to, 1994 m. parengtame ginčo sklypo ribų plane užstatymo rodikliai taip pat nebuvo nustatyti.
Nepagrįstai spręsta, kad teismas neprivalo aiškinti teisės akto, nes tai esą jau padarė kitos institucijos – atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija (išduodama ginčijamus statybos leidimus) bei trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos Inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Tik ištyrus bendrojo plano galiojimo pakankamumą ir detaliojo plano rengimo būtinumą, galima atsakyti į klausimą, ar teisios buvo minėtos institucijos.
Nepagrįstas motyvas, kad statybos leidimų ginčijamas, kartu neskundžiant teismui Jonavos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos sprendimo išduoti statybos leidimą, yra neįmanomas. Teisines pasekmes ieškovėms ir statytojai sukėlė ne Nuolatinės statybos komisijos sprendimas, o statybos leidimas (leidimai). Statybos leidimo minėtas sprendimas nepakeičia, jis Statybos įstatyme nėra nurodomas kaip „statybą leidžiantis dokumentas“ ar savavališką atsakovės statybą įteisinantis dokumentas.
Liko neatsakyta į klausimą, koks yra ginčo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), užstatymo intensyvumas (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 49 d.), kokiame dokumente jis nustatytas (bylos dalyviai sutarė, kad jo iki šiol nėra), nes būtent padidėjęs intensyvumas ir lemia insoliacijos rodiklių pakitimus.
Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovės ir trečiasis asmuo D. U. prašo sprendimo nekeisti.
Atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl insoliacijos trukmės yra nepatvirtinti rašytiniais įrodymais, insoliacijos (galimai) per trumpa trukmė yra sąlygota ne laikantis visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų statomo namo, o ieškovių kaimyninių namų, pastatytų nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Statybos leidimų išdavimo metu neturėjo būti patvirtintas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. 2, 3 p.).
Atsiliepimas
Atsakovė L. J. nurodo, kad hipotezė, jog yra pažeistas užstatymo intensyvumo rodiklis, buvo išsakyta tik baigiamojoje ieškovių atstovo kalboje, t. y., įrodinėdamas ieškinio pagrįstumą, jis baigiamojoje kalboje rėmėsi byloje nenagrinėta ir neaptarta aplinkybe. Atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai negali būti nuginčyti abstrakčia ir subjektyvia ieškovių nuomone apie tai, kad anksčiau buvo geriau. Ieškovės nepateikė įrodymų, kad atsakovai pažeidė įstatymo ar poįstatyminio akto normas. Detalusis planas nėra ruošiamas išimtinai statinio statybai atlikti. Jis siejamas ne su statybos darbų vykdymu, o su žemės sklypo formavimu, jo funkcijų keitimu ar naudojimosi ribojimu. Nagrinėjamu atveju ginčo sklypo ribos, naudojimosi režimas nekito. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama teismo išvada, kad atsakovams detaliojo plano rengimas nebuvo reikalingas.
Trečiasis asmuo D. U. nurodo, kad D. Č., nebūdama namų valdos savininke, inicijavo teisminį ginčą ir tik vėliau patikslintais ieškiniais į bylą buvo įtraukta šio sklypo savininkė O. Č. Byloje nėra įrodymų, kad O. Č. būtų davusi įgaliojimą D. Č. atstovauti jos interesus. Kadangi D. Č. pareiškė ieškinį neturėdama tam įgaliojimų, ji nėra tinkama ieškovė. Ieškovė, teigdama, kad pasikeitė namo insoliaciniai rodikliai, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad rodikliai neatitinka STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nurodytų normų. Nėra įrodymų, kad atsakovė L. J. neturėjo teisės savo sklype statyti pastato ar savo, kaip statytojos, teise pasinaudojo netinkamai. Fiziniai asmenys negali būti detaliojo plano rengėjai. Ieškinys pareikštas ne dėl naujai pastatyto namo, o dėl beveik prieš dešimtmetį susiklosčiusių tarpusavio santykių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl statybos leidimo teisėtumo, neparengus detaliojo žemės sklypo plano, ir dėl ieškovių pareigos įrodyti su pastato insoliacija susijusį savo teisių pažeidimą.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų panaikinti apeliacine tvarka peržiūrimam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).
Sutiktina su apeliantėmis, kad nėra negalimas statybos leidimų ginčijamas, kartu neskundžiant teismui Jonavos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos sprendimo išduoti statybos leidimą, tačiau tai nesuponuoja įstatyminės vados apeliančių reikalavimo patenkinimui - pirmosios instancijos teismo išvadą atmesti ieškinį apsprendė ne priešinga šiuo klausimu padaryta išvada, o ieškinio nepagrįstumas.
Apeliantės nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, susijusių su detaliojo plano rengimo būtinumu.
Apeliacine tvarka peržiūrimu sprendimu teismas, konstatavęs ieškovių interesų pažeidimo nebuvimą, detaliojo plano neparengimo nelaikė esmine statybos leidimo teisėtumą apsprendžiančia aplinkybe, tačiau pasisakė ir dėl šio ieškinio pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog statybos atsakovės L. J. žemės sklype (duomenys neskelbtini), atveju detalaus plano parengimas nebuvo būtinas, todėl nekartoja išsamių šią išvadą pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra argumentų minimos sprendimo dalies teisėtumo klausimu.
Apeliančių teiginį, jog byloje nėra teismo nurodytų ginčo statybai pakankamų teritorijų planavimo dokumentų (Jonavos miesto centrinės dalies detalaus išplanavimo projekto ir Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano), paneigia ištrauka iš Jonavos miesto centrinės dalies detalaus išplanavimo projekto t. 1 b.l. 36 ir ištrauka iš Jonavos miesto bendrojo plano, patvirtinto Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 17 d. sprendimu nr. 1TS-47.
Nors pastarojoje ištraukoje nėra nurodytas užstatymo intensyvumas, šis rodiklis pažymėtas viešojoje erdvėje Jonavos rajono savivaldybės internetiniame tinklalapyje www.jonava.lt esančiame Jonavos miesto teritorijos bendrajame plane ir statybos teisėtumą kontroliuojančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012m. balandžio 23 d. rašte Nr. (15.2)-2A-8307 dėl statybos leidimo teisėtumo. Tuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad teritorijos, kurioje yra 1507 kv. m dydžio žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės paskirtis ir naudojimo būdas yra kitos paskirties žemė, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorijos, numatytas maksimalus aukštingumas iki 10 metrų, užstatymo intensyvumas - iki 40 procentų, todėl atsakovei L. J. priklausančio žemės sklypo užstatymo intensyvumas (16,01 procento), leidus nugriauti seną gyvenamąjį namą ir pastatyti naują, nepažeidžia galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu nustatytų normatyvų. Šie duomenys paneigia apeliacinio skundo argumentą apie įrodymų dėl leistino užstatymo intensyvumo nebuvimą, patvirtina, kad ginčo sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas nebuvo pakeistas, o bendrajame plane nustatyti statybos reglamentai nepažeisti. Statybos leidimų išdavimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio redakcijos 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad detalieji planai nerengiami miestų dalims, miesteliams ir kaimams, esantiems teritorijose, kurių bendrasis planas parengtas masteliu M 1:2000 ar stambesniu ir jo reglamentai apibrėžia teritorijoje galimas veiklos rūšis, užstatymo tipą ir užstatymo rodiklius (užstatymo tankumą, aukštį ir intensyvumą). Tuo vadovaujantis atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl nebuvimo galimybės taikyti Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punkto išimtį, leidžiančią nerengti detaliojo plano.
Nustačius, kad detalusis žemės sklypo planavimas nebuvo būtinas, o užstatymo intensyvumas nepažeistas, nėra pagrindo preziumuoti ieškovių namo insoliacijos pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog insoliacijos atitikimo Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimams pažeidimą privalo įrodyti ieškovės (CPK 178 straipsnis). Sutiktina su apeliacine tvarka vertinamo sprendimo išvada, kad pastato insoliacijos trukmės rodiklių nustatymas reikalauja specialių žinių, todėl juos gali ištirti tik specifinės srities specialistai (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Ieškovės pripažino, jog šių rodiklių specialistai netyrė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek iš ieškovių, tiek iš atsakovės įgaliotinės pateiktų nuotraukų neįmanoma nustatyti nei insoliacijos pažeidimo, nei jos pasikeitimo faktų apeliaciniame skunde nurodytomis dienomis, nei priežastinio ryšio su ginčo statyba.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais, teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus atitinkantis sprendimas nekeistinas CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.). Iš ieškovių priteistinos advokato pagalbos išlaidos atsakovei ir trečiajam asmeniui D. U. apeliacinės instancijos teisme (t. 3 b.l. 61, 66; CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 3 dalis). Įvertinus tai, kad atsiliepimus į apeliacinį skundą šioms bylos dalyvėms parengė ta pati advokatė, kad jų suinteresuotumas bylos baigtimi tapatus (tretysis asmuo statyboje veikia pagal atsakovės L. J. įgaliojimą), į atsiliepimų apimtį ir advokatės darbo sąnaudas, atsakovei ir trečiajam asmeniui iš ieškovių priteistina ne 400 ir 500 Lt, o kiekvienai po 100 Lt iš kiekvienos ieškovės (CPK 98 straipsnio 2 dalis) .
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovių O. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir D. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini)) po 100 (šimtą) Lt advokato pagalbos išlaidų atsakovei L. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir po 100 (šimtą) Lt advokato pagalbos išlaidų trečiajam asmeniui D. U. (a.k. (duomenys neskelbtini)).