- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-27
- Bylos Nr.
- 2-658-737/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-0362-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Ieškovas
- D. Č., O. Č.
- Atsakovas
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos, L. J.
- Trečiasis asmuo
- D. U., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Edvardas Bandariavičius, Dominykas Varnas
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei D. Č., ieškovių atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovui J. B., trečiajam asmeniui D. U., jos ir atsakovės L. J. atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui, nedalyvaujant ieškovei O. Č., atsakovei L. J. ir trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių D. Č. ir O. Č. patikslintą ieškinį atsakovėms Jonavos rajono savivaldybės administracijai, L. J., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir D. U., dėl statybos leidimų panaikinimo ir įpareigojimo nugriauti statinį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. Č. savo ir O. Č. bendrą ieškinį palaiko, prašo panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos L. J. 2010-04-09 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-25-100409-00047 statyti naują gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą adresu (duomenys neskelbtini), bei statytojai L. J. 2012-03-12 atsakovės išduoto statybos leidimo Nr. LNS-25-120312-00011 statyti naują gyvenamąjį namą ir griauti gyvenamąjį namą lAlm, ūkinius pastatus 2Ilm, 3Ilm, garažą 6Glp, šiltnamius 7Slm ir 4Šlm, dalis, kuriomis leidžiama statyti naują gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė prašo įpareigoti statytoją L. J. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti naujai pastatytą gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Teismo sprendime nurodyti, kad atsakovei L. J. yra skiriama po 100 Lt bauda už kiekvieną šio termino praleidimo dieną, jeigu ji per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo (2t.b.l.85-89).
Patikslintame ieškinyje ieškovės nurodė, kad 2012-01-06 iš atsakovės gavo 2010-04-09 išduoto statybos leidimo Nr. LNS-25-100409-00047 statyti naują gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą adresu (duomenys neskelbtini), nuorašą. Leidimu L. J. buvo suteikta teisė statyti naują gyvenamąjį pastatą ir ūkio pastatą (iki 6,5 metro aukščio) bei griauti kitus (sklype buvusius) 1 aukšto pastatus. 2012-01-25 gavo kitą su statybos leidimo išdavimu susijusią medžiagą (techninį projektą su brėžiniais). Ieškovės gyvena O. Č. priklausančioje namų valdoje (duomenys neskelbtini), kuri ribojasi su atsakovės L. J. valdomu ginčo žemės sklypu, (duomenys neskelbtini). Nors statyba adresu (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens institucijos buvo pripažinta savavališka, nes pastatyta aukščiau kaip 1 metru nei leista statybos leidime, gyvenamasis pastatas yra visiškai šalia ieškovės sklypo ribos ir jos gyvenamojo namo. Atsakovės L. J. atžvilgiu buvo pradėta tiek savavališkos statybos patikrinimo ir nustatymo procedūra, tiek ir ATP pažeidimo byla. 2012-03-12 atsakovė išdavė statytojai L. J. naują statybos leidimą Nr. LNS-25-120312-00011 statyti naują gyvenamąjį namą ir griauti gyvenamąjį namą 1lA1m, ūkinius pastatus 2I1m, 3I1m, garažą 6G1p, šiltnamius 7Š1lm ir 4Š1m, o pirmąjį, 2010-04-09 išduotą statybos leidimą pažymėjo nebegaliojančiu. Ieškovių nuomone statytoja neturėjo teisės gauti statybos leidimo ir jis negalėjo būti išduodamas, kadangi ginčo sklypui nebuvo patvirtintas detalusis planas, be kurio jokia nauja statyba jame nėra galima. Be to šalia statybvietės esantys ieškovių gyvenamasis namas bei ūkio pastatas atsidūrė statomo 3 aukštų su mansarda namo šešėlyje, ką patvirtina pateikiamos nuotraukos. Teritorijų planavimo įstatyme numatytos išimtys, leidžiančios nerengti detaliųjų planų nėra tinkamos statybai be detaliojo plano teisėtumui pagrįsti. Ieškovių nuomone ne sklypo kadastro duomenų įregistravimas viešame registre, ne bendrojo plano buvimas ar Jonavos miesto centrinės dalies detalaus išplanavimo projektas, o detaliųjų planų sprendinių buvimas lemia konkretaus teritorijos naudojimo tipo ir jo plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visumą, vadinamą „žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimu“. Todėl prieš statant naują pastatą žemės sklype, yra būtina jam parengti detalųjį planą. Taip pat dėl atsakovės veiksmų išduodant statybos leidimą ir statytojos jau faktiškai padarytų statybos darbų bei statomo namo aukštingumo padidinimo atsakovėms kyla neigiamos pasekmės - turtinė ir neturtinė žala, kadangi jų namuose mažėja apšvietimas tiesioginiais saulės spinduliais. Gretimai statomas namas yra vakaruose nuo ieškovės namo, t.y. vakare besileidžiančios saulės spinduliai nepasiekia jos namo langų anksčiau, nei galėtų (turėtų, lyginant su prieš statybą buvusia situacija). Anksčiau ginčo sklype buvę pastatai buvo vieno aukšto, dėl to tiek detalusis planas, tiek ir sklypo insoliacijos rodiklių pakeitimas turėjo būti derinami su ieškovėmis. Neteisėta statyba yra tiesiogiai įtakojamos bei pažeidžiamos ieškovių teisės į sveiką gyvenseną ir saugią aplinką, dėl to ji turi būti ne leidžiama, bet draudžiama, o pastatyti statiniai griaunami, kadangi tik tokiu būdu bus atkurtos pažeistos ieškovių teisės ir teisėti interesai.
Teismo posėdyje ieškovių atstovas A.Varnas paaiškino, kad detalųjį planą šiuo atveju rengti buvo būtina, nes tik jo rengimo metu įvertinama insoliacija, kuria ieškovės remiasi. Insoliaciją lemia statomo kaimyniniame sklype namo tūris, ne tik plotis ir ilgis. Jei būtų rengiamas detalusis planas, to konkretaus tūrio užstatymo įtaka ieškovių sveikoms gyvenimo sąlygoms būtų vertinama individualiai. Tada būtų akivaizdu, kad konkrečioje šioje Jonavos miesto vietoje, 28 ir 30 sklypų ribose, vieno sklypo viduje esančio būsimo namo tūris, pažeis kitame sklype netoli ribos stovinčio seno namuko, kuriame gyvena ieškovės, gyventojų interesus. O bendrą planą rengiant, nebuvo vertintas kiekvienas atskiras Jonavos miesto sklypas, namai, pastatai. Buvo uždėta bendra nuostata, kuri gali būti detalizuojama detaliuosiuose planuose. Todėl neparengus detalaus plano, insoliacijos rodiklių pokyčių vertinimas nebuvo atliekamas. Ieškovės neturi kitų galimybių, kaip tik pateikti nuotraukas – patvirtinančias, kiek trunka švietimas, t.y. trunka tik nuo 15 val. iki 16 val. 30 min. į vieno kambario langą, o į kito kambario langą - 2 val., o kai kuriose vietose tik 15 min. Statybos ir naudojimo reglamentai nustatomi detaliuoju planu ar jam prilygintais dokumentais, t.y., sklypo planu. Byloje yra 1994-12-27 ginčo sklypo ribų planas, kurio negalima laikyti detaliajam planui prilygintu sklypo planu. Jame nenustatytas tvarkymo ir naudojimo režimas. Taigi, tos išimties, leidžiančios nerengti detaliųjų planų, nes kažkur yra nustatyti tie reikalavimai, negalima taikyti. Ieškovės turi teisėtą interesą reikalauti saulės apšvitos. Ginčo dėl pastatų atstumų iki sklypų ribos nėra, tiek vieno, tiek antro namo atstumai ne mažesni kaip 3 metrai, tačiau nepriklausomai nuo to statomo namo tūrio ir atstumų santykis yra toks, kad į ieškovių namą nepatenka saulės šviesa.
Šalies argumentai
Ieškovė D. Č. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad kaimyninis ginčo namas yra pietvakarinėje pusėje jis yra 20 m ilgio ir 8,5 m aukščio, kas atitinka maždaug 3 aukštų namą ir yra 3,52 m nuo sklypų ribos. Ieškovių namas iki ginčo sklypo ribos yra apie 8 m. Dėl pastatyto namo jos prarado privatumą, sudarkytas kraštovaizdis, namas atskyrė jas nuo kitų kaimynų. Toje dalyje saulė nešviečia, todėl ir augalai neauga, be to ieškovės jaučiasi nesaugios. Rudenį namo šešėlis užtemdo visą kiemą. Be to, dėl susidariusių skersvėjų, ieškovės dažniau serga. Jų sklypo vertė sumažėjo. Su jomis niekas nederino, savivaldybė atsakymų joms jokių nedavė. Namą pradėjo statyti 2010 m., bet aukštis jo atsirado praeitų metų vasaros pabaigoje, tada jos kreipėsi į Teritorijų planavimo inspekciją. Paaiškėjo, kad statė ne pagal projektą. Senieji atsakovės pastatai joms netrukdė. Jeigu namas būtų bent 5 m toliau, apšvietimas būtų geresnis. Taip pat dėl vykdomos statybos ieškovės negali įsivesti dujų bei sutvarkyti namo vandentiekio ir kanalizacijos. Ieškovė patvirtino, kad jau ilgą laiką su kaimynais santykiai yra konfliktiški.
Atsakovė O. Č. į teismo posėdį neatvyko, ją atstovauja advokatas Dominykas Varnas, veikiantis pagal 2012 m. birželio 19 d. sutartį dėl teisinių paslaugų veikimo Nr. K27-2012(D) (II t., b.l. 5). Šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje yra laikytinas tinkamu šalies dalyvavimu (CPK 246 str. 5 d.).
Atsiliepimas
Atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovas J. B. su ieškinio reikalavimu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Savo atsiliepime atsakovė nurodė, kad 2009-06-04 Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vyriausiojo architekto skyrius gavo L. J. paraišką kurioje prašoma nustatyti, ką privaloma atlikti, kad būtų galima rengti gyvenamojo namo naujos statybos, esamo gyv. namo griovimo ir ūkinių pastatų, garažo griovimo, (duomenys neskelbtini) projektą. Statybos leidimo Nr. 1 išdavimo metu (2010-04-09) galiojo teritorijų planavimo dokumentas - Jonavos miesto centrinės dalies detalaus išplanavimo projektas, kuriuo buvo nustatytas ginčo žemės sklype galimas aukštingumas iki 2 aukštų. Savivaldybės administracijos direktorius L. J. prašymą ir kitus dokumentus, perdavė juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri patikrino ir nustatė, kad statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija protokolu įformino statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodė savivaldybės administracijos direktoriui išduoti statytojui jo prašomą statybos leidimą. Statybos leidime Nr. 1 leistas aukštų skaičius - 2, statinio aukštis - 6,5 m, nekeičia iki tol buvusių nustatytų statybos reglamentų, todėl ginčo žemės sklypui neturėjo būti paruoštas ir patvirtintas detalusis planas. Atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas ir nustatyti statybos reglamentai nebuvo keičiami Jonavos rajono savivaldybės administracija 2010-04-09 išdavė L. J. statybos leidimą Nr. LNS-25-100409-00047. 2011-10-26 D. U., veikiančiai pagal statytojos L. J. įgaliojimą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos specialistas surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-111026-00143, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra savavališkai statomas 215 kv.m 1158 kb.m gyvenamasis namas, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas neatitinka statinio projekto, projekte numatytos gelžbetonio perdangos, o sudėtos medinės, projekte numatytas pastato aukštis - 6,5 m, o faktiškai yra - 7,59 m. Siekdama įteisinti savavališką statybą, 2012-02-29 L. J. pateikė prašymą Jonavos rajono savivaldybės administracijai išduoti statybą leidžiantį dokumentą dėl gyvenamojo namo statybos ir gyvenamojo namo 1A1m, ūkinių pastatų 2I1m, 3I1m, garažo 6G1p, šiltnamių 7Š1m ir 4Š1m griovimo, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis LR statybos įstatymo 23 straipsniu ir 28 straipsniu Jonavos rajono savivaldybės administracija 2012-03-12 išdavė naują statybos leidimą Nr. LNS-25-120312-00011 (statyti naują gyvenamąjį namą ir griauti gyvenamąjį namą lAlm, ūkinius pastatus 211 m, 311 m, garažą 6Glp, šiltnamius 7Šlm ir 4Šlm), t.y. atliko savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą. 2012-03-12 statybos leidimo išdavimo metu galiojo Jonavos miesto bendrasis planas, patvirtintas Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2011-02-17 sprendimu Nr. 1TS-47, kuriuo yra nustatyti aukštingumo reglamentai. Ginčo žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytas aukštingumas iki 10 m. Ieškovių teiginys, kad ginčo sklype nauja statyba be detaliojo plano negalima, yra klaidinantis. Nei pirmojo, nei antrojo statybos leidimų išdavimo metu neturėjo būti patvirtintas sklypo detalusis planas, nes galiojantys teisės aktai to nenumatė.
Teismo posėdyje savivaldybės atstovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, patvirtino, kad tek architektas, tiek kitos institucijos pasisakė, kad detaliojo plano nereikia. Tas pats pasakyta ir Teritorijų planavimo įstatyme, kad detalusis planas nerengiamas, kai žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo rėžimas nekeičiamas. Pagal bendrąjį planą, aukštingumas toje vietoje numatytas iki 10 m. Tai reiškia, kad atsakovė galėjo statyti namą iki 10 m aukščio. Be to, visi atstumai 3 m iki sklypo ribos, numatyti STR, išlaikyti. Savavališkos statybos aktas, buvo panaikintas, nes pagal galiojantį Statybos įstatymą, gali būti išduotas kitas statybos leidimas, įteisinantis savavališką statybą.
Atsakovė L. J. į teismo posėdį neatvyko, ją atstovauja advokato padėjėjas Edvardas Bandariavičius, veikiantis pagal 2012 m. liepos 25 d. atstovavimo sutartį (II t., b.l. 59). Šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje yra laikytinas tinkamu šalies dalyvavimu (CPK 246 str. 5 d.). Savo atsiliepime atsakovė nurodė, kad fizinis asmuo nėra ir negali būti detaliojo plano organizatoriumi, todėl atsakovė negalėjo pažeisti normų, liečiančių detaliojo plano rengimą ar nerengimą. Atsakovės sklypo paskirtis ir naudojimo rėžimas nekito. Sklypas nebuvo formuojamas naujai, jo ribos liko nepakitusios. Ieškovės neturi jokios teisės reikalauti iš savivaldybės atlikti detalųjį planą arba reikalauti neatlikinėti detaliojo plano, nes tik savivaldybės institucija nustato, ar pagal galiojančius teisės aktus reikalingas detalusis planavimas. Detalusis planas yra siejamas ne su statybos darbų vykdymu, o su žemės sklypo formavimu, jo funkcijų keitimu ar naudojimosi ribojimu. Detaliojo plano nebuvimas kaip tik patvirtina, kad ieškovių teisės nebuvo ir negalėjo būti pažeistos, nes sklypo ribos ir jo naudojimosi režimas nekito. Insoliacijos rodikliai ieškovių sklype atitinka STR 2.02.09:2005 Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai 7.21 p., 19 p. keliamus reikalavimus. Atsakovės statomas namas nėra trijų aukštų, kaip nurodo ieškovės, jo aukštis neviršija leidžiamo statyti statinio aukščio. Pastatas yra dviejų aukštų, neviršija 8,5 m aukščio ir pastatytas išlaikius 3 m atstumą iki sklypo ribos. Atsižvelgiant į tai, kad pastatas pastatytas nepažeidžiant teisės normų reikalavimu, į tai, kad statinio projektą tikrino įvairios institucijos, laiko, kad ieškovių teisės nebuvo pažeistos.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo D. U. teismo posėdyje paaiškino, kad jos tėvai ir ji visada konfliktavo su ieškovėmis. Ieškovės piktnaudžiauja savo teisėmis, viską fotografuoja, vakarais su prožektorium šviečia į akis, kviečiamos įvairios institucijos dėl šunų skiepijimo ir pan. Ji rūpinosi statybos leidimais pagal J įgaliojimą. Gavo visas projekto sąlygas, leidimą statyti, bet pažeidė reikalavimą – pakeitė stogą (vietoj lygaus padarė šlaitinį). Taisė projektą, vėl gavo visus leidimus. Namo aukštis - 7,39 m, užstatymas -16,01 proc., tankumas -13,07 proc. Viskas įvertinta, tūris irgi nurodytas. Dėl insoliacijos derinta su Visuomenės sveikatos centru, kuris viską vertino ir parašė, kad viskas atitinka. Ieškovės savo name (duomenys neskelbtini) turi bent du langus, į kuriuos saulė šviečia daugiau nei 2,5 val. kovo 22 d arba rugsėjo 22 d. Pas juos yra du langai iš rytų pusės, du langai iš pietų, du langai iš vakarų pusės ir du langai iš šiaurės pusės. Pietų saulė patenka iš pietų, rytinė saulė patenka į rytų langus. Nepatenka tik besileidžiančios vakarinės saulės spinduliai. Šviečia saulė daugiau negu 2,5 val. į ieškovės du konkrečius langus. Ten insoliacijos reikalavimai nepažeidžiami. Civilinį ieškinį prašo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, palaiko savo atsiliepime išdėstytą nuomonę. Atsiliepime į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad inspekcijos specialistas D. U. 2011-10-26 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-111026-00143, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra savavališkai statomas 215 kv.m, 1158 kb.m gyvenamasis namas. Statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas neatitinka statinio projekto, projekte numatytos gelžbetonio perdangos, o sudėtos medinės, projekte numatytas pastato aukštis - 6,5 m, faktiškai - 7,59 m. 2011-11-07 buvo surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-111107-00151, kuriuo iš D. U. pareikalavo iki 2012-05-07 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. atstatyti statinį į projektinę padėtį, t.y. statinio aukštis ir perdangų konstrukcija turi atitikti 2010 UAB „Sava kryptis“ parengtą projektą Nr. 1002/04, pagal kurį išduotas Statybos leidimas Nr. 1. Teisės aktai numato, kad asmuo turi teisę parengti projektinę dokumentaciją, teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Inspekcijos Kauno skyrius 2012-03-13 gavo D. U. prašymą, kuriuo j rašoma panaikinti Reikalavimą su pridėtu Statybos leidimu Nr. 2. 2012-03-28 buvo surašytas statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas Nr. LDIPA-20-120328-00041, kuriuo buvo nustatyta, kad Statybos leidimas Nr. 2. pagal 2011 m. projektą Nr. 0038/11, parengtas ir išduotas laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatų. Inspekcijos skyriaus specialistas 2012-04-30 atliko statybos patikrinimą Kalnų g. 30, Jonavoje, kurio metu esminių pažeidimų nenustatyta. Inspekcijos Kauno skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 18 d. potvarkiu Nr. P3-913 buvo panaikintas Reikalavimas. Į ieškovių atstovo prašymus Inspekcija raštu atsakė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-02-01 išrašo duomenimis, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas -įgyvenamosios teritorijos, pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas ir nustatyti statybos reglamentai yra nepakeisti. Atsižvelgiant į tai sklypo detaliojo plano rengti nereikėjo. Statybos leidimas Nr. 1 yra panaikintas, o patikrinus Statybos leidimą Nr.2, nustatyta, kad jis yra išduotas teisėtai, todėl ieškinys yra atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovės savo patikslintą reikalavimą panaikinti 2010-04-09 ir 2012-03-12 išduotus statybos leidimus atsakovei L. J. statyti gyvenamąjį namą žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), grindžia tuo, kad šie leidimai yra išduoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t.y. neparengus detaliojo plano, kuris yra, ieškovių nuomone, privalomas naujai statant gyvenamąjį namą. Ieškovės detaliojo plano būtinumą grindžia tuo, kad tik detaliajame plane gali būti nustatytas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, nustatantis leistiną statomų pastatų aukštį, leistiną sklypo užstatymo tankumą ir intensyvumą ir kad tik detaliajame plane gali būti nustatytas insoliacijos rėžimas. Šiuo atveju šalia statybvietės esantis ieškovei O. Č. gyvenamasis namas dėl statomo naujo gyvenamoji namo parametrų atsidūrė to namo šešėlyje, todėl statyba neatitinka STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytų reikalavimų insoliacijai. Ieškovių nuomone, dėl padarytų statybos darbų ir statomo namo aukštingumo padidinimo (vietoje buvusio vieno aukšto namo statomas dviejų aukštų namas) joms kyla neigiamos pasekmės – turtinė ir neturtinė žala dėl sumažėjusio apšvietimo tiesioginiais saulės spinduliais.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismų formuojamoje praktikoje yra pripažįstama, kad konkrečioje byloje yra svarbu nustatyti, ar asmuo kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, ar subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą. Kai asmuo savo reikalavimą grindžia savo privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertinama, jog jis kreipėsi gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą. O tais atvejais, kai asmuo savo reikalavimą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad jis kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą. Ieškovės šioje byloje nurodo, kad neparengus detalaus plano naujai statybai žemės sklype (duomenys neskelbtini), pažeidžiamos būtent jų asmeninės teisės ir teisėtai interesai, nes statomo namo šešėlis sumažina jų namo apšvietimą saulės spinduliais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra ginamas privatus, o ne viešas interesas, todėl ieškovių reikalavimas dėl atsakovo administracinio akto panaikinimo yra nagrinėtinas tik galimai pažeistų ieškovių teisių gynimo atžvilgiu. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tik tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami.
Kaip jau buvo minėta, ieškovės savo teisių pažeidimą grindžia ta aplinkybe, kad dėl atsakovės L. J. statomo namo per didelio aukščio, jo tūrio ir ploto ieškovių žemės sklypui ir namui nepakanka tiesioginių saulės spindulių, namas atsidūrė šešėlyje, ieškovės prarado privatumą, sudarkytas kraštovaizdis, statomas namas atskyrė jas nuo kitų kaimynų, dėl susidariusio skersvėjo padidėjo ieškovių sergamumas peršalimo ligomis.
Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai (Žin., 2005, Nr. 93-3464, Nr. 149-6689; 2010, Nr. 60-2876) 7.21. punkte insoliacija yra apibrėžiama, kaip teritorijų, pastatų ir patalpų apšvita tiesioginiais saulės spinduliais. Reglamento 19 p. nustato namo insoliacijos reikalavimus: 1–3 kambarių Name bent viename kambaryje, o 4 ir daugiau kambarių namuose, – bent dviejuose kambariuose kovo 22 d. arba rugsėjo 22 d. insoliacijos trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 2,5 valandos. Per šią trukmę tiesioginių saulės spindulių kritimo kampai turi būti ne mažesni kaip: 19.1. vertikalus kampas – 6° (kampas, kurį sudaro saulės spindulys su horizontaliu paviršiumi, esančiu išorinės sienos įstiklinto paviršiaus apatinės dalies lygyje); 19.2. horizontalus kampas – 20° (kampas, kurį sudaro saulės spindulys su išorinės sienos įstiklintu paviršiumi). Ieškovės savo argumentus grindžia būtent šio reglamento nustatytų insoliacijos rodiklių jų name, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeidimu, tačiau teismui nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, ar ieškovių namas, kurio insoliacijos rodikliai galimai pažeisti, yra 1-3 kambarių, ar 4 ir daugiau kambarių, nes nenustačius šios faktinės aplinkybės nėra galimybės nustatyti viename ar dviejuose namo kambariuose turi būti vertinama insoliacijos trukmė. Be to reglamente yra aiškiai nurodyta, kad nurodytu kalendoriniu laikotarpiu minimali 2,5 valandų insoliacijos trukmė turi būti bent viename ar dviejuose namo kambariuose nepriklausomai nuo to, kurioje pusėje tie kambariai yra. Šiuo atveju ieškovės nurodo, kad natūralus apšvietimas sumažėjo tik konkrečiuose dviejuose kambariuose, kurių langai yra atsakovės L. J. sklypo pusėje arba vakarinėje namo dalyje, o apie apšvietimą kituose namo kambariuose duomenų nepateikia. Ar nepažeisti teisės aktų nustatyti insoliacijos rodikliai konkrečiame pastate, teismas gali nustatyti tik kompleksiškai įvertinęs insoliacijos trukmę visuose ieškovių namo kambariuose, esančiuose ne tik vakarinėje, bet ir šiaurinėje, rytinėje ir pietinėje namo pusėse. Tokie duomenys teismui nepateikti ir šios aplinkybes laikytinos neįrodytomis. Ieškovių atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad šių rodiklių niekas netyrė ir kad jie remiasi tik teismui pateiktomis nuotraukomis, kurias jo nuomone teismas turi įvertinti ir jų pagrindu nustatyti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.
Savo argumentus, kad dėl statomo namo ieškovės patiria nepatogumus, kad dėl nepakankamos insoliacijos trukmės jų name joms daroma turtinė ir neturtinė žala, ieškovės grindžia vieninteliu įrodymu – nuotraukomis (III t., b.l. 11, 12), kurios, kaip nurodo ieškovės, patvirtina minimalių insoliacijos reikalavimų bei ieškovių teisėtų interesų pažeidimus dėl ginčo statybos leidimų išdavimo. Šie įrodymai yra vertintini kritiškai, nes iš pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, kuriuo paros metu ir esant kokioms meteorologinėms oro sąlygoms (saulėta ar apsiniaukusi diena) jos yra padarytos. Iš namo viduje (kambaryje) darytų nuotraukų (III t., b.l. 11) neįmanoma nustatyti, kokio konkretaus pastato viduje, kokiame konkrečiame kambaryje ar kambariuose, kuriuo paros metu, esant kokioms meteorologinėms oro sąlygoms jos darytos, kurioje šalies pusėje yra nuotraukose užfiksuoti langai. Teismui palyginimui nepateiktos kitų namo kambarių nuotraukos. Šalia nuotraukų ieškovių ar jų atstovo ranka padaryti paaiškinamieji įrašai negali būti vertinami kaip objektyvias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, nes jie yra daryti suinteresuotos šalies, be to neturinčios tam reikiamų specialių žinių ir priemonių, kurių pagrindu būtų galima objektyviai įvertinti esamos insoliacijos rodiklius. Be to ieškovių pateiktiems įrodymams prieštarauja trečiojo asmens D. U. pateikti tokios pat rūšies įrodymai – ieškovių ir atsakovės namo nuotraukos (II t., b.l. 39-44), kuriose yra užfiksuotas namo apšvietimas vakaro metu 2012m. liepos mėnesį. Kita vertus teismas, vadovaudamasis betarpiškumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principais daro išvadą, kad šios trečiojo asmens pateiktos nuotraukos taip pat negali būti vertinamos kaip objektyvūs ir teisiškai reikšmingi įrodymai remiantis jau aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ieškovių pateiktų įrodymų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pateiktų įrodymų (nuotraukų) nepakanka teisingai nustatyti teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes – ieškovių namo, esančio (duomenys neskelbtini), insoliacijos trukmės rodiklių. Be to pažymėtina, kad tokių duomenų, kaip pastato insoliacijos trukmės rodiklių, nustatymas reikalauja specialių žinių, todėl tik konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti atitinkamus duomenis.
Ieškovė D. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jų namas iš trijų pusių yra apsuptas kitais namais, t.y. greta yra dar pastatyti namai pietryčių pusėje, pietų pusėje ir atsakovės namas – pietvakarinėje (ar vakarinėje) pusėje. Šiaurinėje namo pusėje – status šlaitas. Be to ieškovės paaiškinimu pietinėje pusėje stovintis namas yra pastatytas ant sklypo ribos, t.y. nesilaikant teisės aktuose nustatytų minimalių atstumų, todėl remiantis ieškovės paaiškinimais, tikėtina, kad jų namo insoliacijos trukmei turi reikšmės ne tik pietvakarinėje (ar vakarinėje) pusėje esantis atsakovės L. J. naujai statomas namas, bet ir gretimi kaimyniniai namai, esantys pietrytinėje ir pietinėje namo pusėse, taip pat jų pastatymo vieta ir aukštis.
Ieškovės D. Č. teismo posėdyje nurodyti kiti argumentai dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, kad dėl atsakovės D. J. statomo namo ieškovės prarado privatumą, kad sudarkytas kraštovaizdis, kad statomas namas atskyrė jas nuo kitų kaimynų, kad dėl susidariusio skersvėjo padidėjo ieškovių sergamumas peršalimo ligomis, yra tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kurie nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais.
Atsakovei priklausantis 1507 kv. m. namų valdos žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra suformuotas matavimų pagrindu pagal faktiškai naudotas sklypo ribas. Pagrindinė žemės paskirtis ir naudojimo būdas yra - kitos paskirties žemė, venbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorijos. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai 8 priede, nustatančiame išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimus, yra nurodyta, kad statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Todėl šiuo reglamentu yra nustatyti mažiausi atstumai nuo statinių iki sklypo ribos: pastatų (priestatų) iki 8,5 m ,aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Šalių paaiškinimais yra nustatyta (ir ginčo dėl šio fakto tarp šalių nėra), kad atsakovės statomo namo atstumas nuo sklypo ribos su ieškovių žemės sklypu yra apie 3,50 m, t.y. didesnis negu nustatytas minimalus atstumas. Statomo namo projektinis aukštis – 7,82 m, taip pat neviršija nustatytą maksimalų 8,5 m aukštį. Reglamento 9 priedo lentelėje nustatyta, kad maksimalus 1500 kv. m dydžio žemės sklypo užstatymo tankis gali būti 25 proc., o maksimalus pastatų užimamas plotas 375 kv.m. Pagal statybos projektą – atsakovės L. J. statomo gyvenamojo namo užstatymo plotas 196,85 kv. m, žemės sklypo užstatymo intensyvumas 16.01 proc., žemės sklypo užstatymo tankumas 13,06 proc., t.y. neviršija reglamentu nustatytų leistinų maksimalių parametrų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės statomo namo aukštis, jo atstumas nuo sklypo ribos, užstatymo plotas ir tankis neprieštarauja tesės aktų nustatytiems reikalavimams tokių statinių statybai, ir šiuo aspektu nepažeidžia gretimo sklypų savininko ar naudotojo saugomų interesų.
Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovės nepateikė teismui pakakamai įrodymų, patvirtinančių jų ieškinio reikalavimo pagrįstumą ieškovių subjektinių teisių pažeidimo aspektu.
Pripažinus, kad ieškovių ieškinys šiuo atžvilgiu yra nepagrįstas ir ieškovių interesai nėra pažeisti, atsakovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos išduotų statybos leidimų teisėtumo klausimas tuo pagrindu, kad nebuvo parengtas žemės sklypo detalusis planas, nelaikytinas esminiu šioje byloje, nes tai liečia tik Teritorijų planavimo įstatyme ir Statybos įstatyme numatytus viešojo administravimo subjektus, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susiję teritorijų planavimo ir statybos dokumentų rengimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo procedūros. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovės savo ieškinyje, tiek kiti proceso dalyviai savo atsikirtimuose į ieškinį pasisako dėl detaliojo plano būtinumo išduodant statybos leidimą naujai statybai, teismas taip pat pasisako šiuo klausimu.
Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; red. 2004, Nr. 21-617; toliau – įstatymas) 22 straipsnio 1 dalis įtvirtina atvejus, kada yra rengiami detalieji planai. Tuo tarpu 22 straipsnio 3 dalis (redakcija galiojusi statybos leidimų išdavimo metu) nustatė atvejus, kada detalieji planai yra nerengiami. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos (adm.byla Nr. A2-235/2007), detalieji planai neturi būti rengiami, jeigu nėra sąlygų, nustatytų Teritorijų planavimo 22 straipsnio 1 dalyje ir yra bent viena to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąlyga, esant kuriai detalusis planas neturi būti rengiamas. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius, kuris Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdo Aplinkos ministerijos įgaliota institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos ir jos skyriai. Detaliųjų planų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (redakcija Žin., 2006, Nr. 114-4364) 17 punktas nustato, kad vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo, poįstatyminių ir kitų teisės aktų nuostatomis, savivaldybės institucija kiekvienu konkrečiu atveju, išnagrinėjusi žemės sklypo naudotojo ar valdytojo prašymą ir turimus teritorijų planavimo dokumentus, sprendžia, ar numatytai veiklos programai realizuoti (tęsti) būtinas detalusis planas (jo keitimai), ar gali būti rengiamas statybos ar kitokios veiklos projektas. Tai reiškia, kad būtent savivaldybės institucijos kompetencijoje yra spręsti ar konkrečiu atveju yra būtina rengti detalųjį planą. Atsižvelgiant į įstatymo nustatytas minėtų viešojo administravimo subjektų funkcijas, joms suteiktas teises ir įgaliojimus, darytina išvada, kad šių institucijų statusas teritorijų planavimo ir statybos vykdymo procese yra itin reikšmingas, o jų teikiamos išvados ir priimami teisės aktai įstatymų numatytais atvejais yra privalomi kitiems teisės subjektams. Šios bylos nagrinėjimo kontekste yra pažymėtina, kad tiek atsakovas Jonavos rajono savivaldybės administracija, kurios diskrecijoje yra spręsti detaliųjų planų rengimo būtinumo klausimus, tiek valstybinę priežiūrą vykdanti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei kitais statybos ir teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais, vienareikšmiškai pasisakė, kad konkrečiu statybos žemės sklype adresu Kalnų g. 30, Jonavoje, atveju detalaus plano rengimo procesas nėra būtinas. Jau minėtu 2012 m. balandžio 30 d. Statybos patikrinimo aktu Nr. PS1-544-(15.6) (II t., b.l. 121) nustatyta, kad statinio statyba nepažeidžia esminių statinio projekto sprendinių ir teisės aktų reikalavimų.
Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad detalieji planai nerengiami miestų dalims, miesteliams ir kaimams, esantiems teritorijose, kurių bendrasis planas parengtas masteliu M 1:2000 ar stambesniu ir jo reglamentai apibrėžia teritorijoje galimas veiklos rūšis, užstatymo tipą ir užstatymo rodiklius (užstatymo tankumą, aukštį ir intensyvumą). Pažymėtina, kad 2010 m. balandžio 9 d. išduodant atsakovei J. J. pirmąjį statybos leidimą buvo vadovaujamasi Jonavos miesto centrinės dalies detalaus išplanavimo projektu (mastelis 1:2000), kuriuo buvo apibrėžtos toje teritorijoje galimos veiklos rūšys, užstatymo tipai ir rodikliai. Projekte nustatytas ginčo žemės sklype galimas aukštingumas iki 2 aukštų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad toje teritorijoje, kurioje yra parengtas miesto dalies detalaus išplanavimo projektas masteliu 1:2000, konkrečiame sklype rengti detalaus plano naujai statybai nereikia.
Atsakovės L. J. 0,1507 ha namų valdos žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (II t., b.l. 79), nustatytas sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (registro Nr. 46/6496). Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2011-02-17 sprendimu Nr. 1TS-47, teritorijos (I t., b.l. 100), kurioje yra 1507 kv. m dydžio žemės sklypas adresu Kalnų g. 30, Jonavoje, pagrindinė žemės paskirtis ir naudojimo būdas yra - kitos paskirties žemė, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorijos, numatytas maksimalus aukštingumas iki 10 metrų, užstatymo intensyvumas - iki 40 proc. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 Vienučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai 9 priede nustatytas maksimalus 1500 kv.m dydžio žemės sklypo užstatymo tankis yra 25 proc., maksimalus pastatų užimamas plotas 375 kv.m. Pagal statinio projektą - gyvenamas namas dviejų aukštų, projektinis aukštis 7.82 m, gyvenamojo namo užstatymo plotas 196,85 kv. m, žemės sklypo užstatymo intensyvumas 16.01 proc., žemės sklypo užstatymo tankumas 13,06 proc. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčo sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas ir nustatyti statybos reglamentai nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose ir kituose norminiuose teisės aktuose yra nepakeisti, todėl sklypo detaliojo plano rengti nereikėjo. Pažymėtina, kad šios faktinės aplinkybės buvo nurodytos ir Inspekcijos Kauno skyriaus 2012-06-06 rašte (II t., b.l. 114) adresuotame ieškovių atstovui.
Kaip jau buvo minėta, Jonavos rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2010 m. balandžio 6 d. patikrinusi atsakovės pateiktus dokumentus, nustatė, kad statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir rekomendavo išduoti statybos leidimą (I t., b.l. 65), todėl remiantis šios komisijos išvadomis ir projektavimo sąlygomis atsakovei L. J. 2010 m. balandžio 9 d. buvo išduotas Statybos leidimas Nr. LNS-25-100409-00047 (I t., b.l. 63). Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, galiojusio 2010-04-09 statybos leidimo išdavimo metu, 16 punkte buvo nurodyta, kad Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Šis komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Nuolatinės statybos komisijos sprendimas yra valinis administracinis aktas, kuris laikomas teisėtu, kol neapskųstas ir nepanaikintas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl statybos leidimo, kuris yra išduotas tokio akto pagrindu, panaikinimas negali sukelti atitinkamas teisines pasekmes, jeigu kartu nėra reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu ir atitinkamos komisijos sprendimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl Inspekcijos Kauno skyriaus 2012-03-28 Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akto Nr. LDIPA-20-120328-00041 (II t., b.l. 117) ir 2012 m. balandžio 30 d. surašyto Statybos patikrinimo akto Nr. PS1-544-(15.6) (II t., b.l. 121), kurie taip pat yra administraciniai aktai, būtų paduoti skundai Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl atsižvelgiant į šiame sprendime išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad 2010-04-09 ir 2012-03-12 išduoti Statybos leidimai statytojai L. J. yra teisėti, nepažeidžia ieškovių teisių ir teisėtų interesų, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje yra atmestinas.
Nepatenkinus ieškinio reikalavimo dalyje dėl 2010-04-09 ir 2012-03-12 išduotų Statybos leidimų panaikinimo, atmestini ir išvestiniai reikalavimai įpareigoti atsakovę L. J. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti naujai pastatytą gyvenamąjį namą adresu Kalnų g. 30, Jonavoje ir sutvarkyti statybvietę, bei reikalavimas skirti baudą.
Šioje byloje atsakovė L. J. ir trečiasis asmuo D. U. turėjo iš viso 2900,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba rengiant atsiliepimus į ieškinius ir patikslintus ieškinius, bei advokato padėjėjo dalyvavimu teismo posėdžiuose: L. J. sumokėjo 2300,00 Lt (I t., b.l. 125; II t., b.l. 75), o D. U. – 600,00 Lt (II t., b.l. 46). Vadovaujantis CPK 93 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, bei už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Trečiasis asmuo D. U. atsakovės L. J. pusėje į procesą buvo įtraukta ieškovių iniciatyva. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtis – sudaryti sąlygas šiam asmeniui savarankiškai ginti savo teises ir interesus, todėl atsisakymas atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai ribotų jo turtinius interesus ir galimybes tinkamai ir kvalifikuotai įgyvendinti savo materialiąsias teises bei prieštarautų teisingumo principui (CPK 3 str. 1 d. CK 1.5 str.). Be to pagal CPK 47 str. 2 d. tokiems asmenims suteiktos lygios su šalimis procesinės teisės ir pareigos, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su disponavimu ginčo dalyku. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo trukmę, į tai, kad į ieškovių ieškinius ir patikslintus ieškinius atsakovės ir trečiojo asmens atstovo buvo parengti penki atsiliepimai, iš ieškovių lygiomis dalimis priteistinos atsakovės L. J. ir trečiojo asmens D. U. turėtos bylinėjimosi išlaidos – iš kiekvienos ieškovės po 1150,00 Lt atsakovei L. J. ir po 300,00 Lt trečiajam asmeniui D. U.. Remiantis CPK 96 str. nuostatomis, iš ieškovių valstybei lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – iš kiekvienos ieškovės po 64,24 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovių O. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 1150,00 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt litų) atsakovei L. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ir po 300,00 Lt (tris šimtus litų) trečiajam asmeniui D. U. a.k. (duomenys neskelbtini) atstovavimo išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovių O. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 64,24 Lt (šešiasdešimt keturis litus 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.