- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-09
- Bylos Nr.
- A-822-1707-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01534-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Mindaugas Kazlauskas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas A. K. skunde, paduotame atstovo pagal pavedimą advokato Mindaugo Kazlausko, teismo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reiklų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2011-06-30 sprendimą Nr. (15/4-1) 31-451 (00209) dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo. Nurodo, kad šiuo sprendimu buvo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2011-12-10. Su šiuo sprendimu nesutinka, kadangi jis priimtas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrus faktines aplinkybes, neatsižvelgus ir neįvertinus susiklosčiusių aplinkybių bei tikrosios padėties, yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. MD prie LR VRM Imigracijos reikalų skyrius vadovaudamasis 2011-05-16 Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus tarnybiniu pranešimu Nr. 10-27-PR5-1075 „Dėl Armėnijos Respublikos piliečio A. K. teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje“ priėmė sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pažymėjo, kad VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus atliktas patikrinimas buvo neišsamus ir atliktas netinkamai ištyrus visas faktines aplinkybes. UAB „Samhala“ vykdoma veikla yra maitinimo paslaugos ir šiuo metu bendrovė Žirnių g. 37, Vilniuje, turi kavinę, kurioje yra gaminamas tradicinis armėniškas šašlykas. Taip pat planuojama plėsti bendrovės veiklą ir teikti apgyvendinimo paslaugas, t. y. atidaryti viešbutį. Jis yra investavęs dideles pinigų sumas į naują projektą, t. y. viešbučio įrengimo darbus. Šias aplinkybes ir tai patvirtinančius įrodymus jis VPK Migracijos valdybos Užsieniečių skyriui pateikė, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių šių aplinkybių tiek VPK Migracijos valdyba, tiek MD prie LR VRM nevertino ir dėl jų nepasisakė.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovas MD prie LR VRM su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Ginčas byloje kilo dėl MD prie LR VRM 2011-06-30 sprendimo Nr. (15/4-1)-31-451 (00209), kuriuo pareiškėjui A. K. panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7262656, galiojantis iki 2011-12-10, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas MD prie LR VRM sprendimą panaikinti pareiškėjui A. K. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmė dviem savarankiškais pagrindais: Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 str. 1 d. 2 p. numatytu, t. y. kai paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 str. 1 d. 7 p. numatytu, t. y. kai nustatoma, kad įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios savininkas ar bendraturtis yra užsienietis, nevykdo deklaruotos veiklos ir (ar) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų bei vykdant veiklą. Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad ginčijame sprendime nurodytas leidimo panaikinimo pagrindas – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 str. 1 d. 2 p. – nėra konkretus ir nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 str. 1 d. yra 10 punktų, kuriuose numatyti savarankiški atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, o ginčijamame sprendime nėra įvardintas konkretus atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindas, taip pat nėra nurodytos aplinkybės, kurios patvirtintų tokio pagrindo buvimą. Tačiau šios aplinkybės teismas savaime nelaikė pagrindu panaikinti visą ginčijamą sprendimą, kuriuo panaikintas pareiškėjui A. K. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas įvertinus aplinkybę, kad jis yra įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė sudaro ne mažiau kaip 50 tūkst. litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas, siekiant šios įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą. Kaip patvirtina Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos užsieniečių reikalų skyriaus atlikto patikrinimo surinkta medžiaga, taip pat VĮ Registrų centras pateikti UAB „Samhala“ 2006-2010 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, UAB „Samhala“, kurios pagrindinė veikla – maitinimas, 2006, 2008, 2009 m. veikė nuostolingai, jos veiklos mąstai itin maži (pardavimo pajamos: 2006 m. – 22 430 Lt.; 2007 m. – 46 900 Lt; 2008 m. – 21 304 Lt; 2009 m. – 16 353 Lt.; 2010 m. – 15 515 Lt), joje šiuo laikotarpiu dirbo nuo 2 iki 5 darbuotojų (I tomas, b. l. 140-198), taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad šios įmonės veikla yra plėtojama, už ką, kaip teigiama (I tomas, b. l. 39-40, 62, 65), esančio atsakingu A. K. buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas. Aplinkybė, kad pareiškėjas A. K. yra investavęs lėšas į įmonės veiklą, o konkrečiai – į statomą, kaip teigiama, viešbutį, šiuo metu nėra joks pagrindas pripažinti pareiškėjo buvimą Lietuvos Respublikoje būtinu: statinys, kurį pareiškėjas ir UAB „Samhala“ raštuose dėl tarpininkavimo įvardija viešbučiu, o statybos rangos sutartyse jis įvardijamas vienbučiu gyvenamuoju namu (I tomas, b. l. 11-12, 17-18), yra statomas jau bent nuo 2007 m., tačiau iki šiol nėra pastatytas (I tomas, b. l. 86-87), jokių įrodymų, kad šiame užsitęsusiame procese pareiškėjo dalyvavimas yra būtinas, nėra. Be to, tai netiesiogiai patvirtina ir aplinkybė, kad A. K. nuo 2011-08-29 nebedirba UAB „Samhala“, naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje grindžia tuo, kad yra kitos, t. y. UAB „Luaven“, įmonės bendraturtis ir darbuotojas (II tomas, b. l. 12-22).
Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos užsieniečių reikalų skyriaus specialistė, 2011 m. balandžio mėn. atlikusi patikrinimą dėl Armėnijos piliečio A. K. veiklos UAB „Samhala“, nustatė, kad bendrovė deklaruotos veiklos Lietuvoje nevykdo, o vien tik akcijų turėjimas ir paskolų bendrovei suteikimas nesudaro teisinio pagrindo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl siūlė A. K. panaikinti turimą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (I tomas, b. l. 70). MD prie LR VRM 2011-06-30 sprendimu Nr. (15/4-1)-31-451 (00209), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 str. 1 d. 2 p. ir 50 str. 1 d. 7 p., panaikino Armėnijos Respublikos piliečiui A. K. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7262656, galiojantį iki 2011-12-10 (I tomas, b. l. 133-136).
III.
Pareiškėjas A. K. apeliaciniu skundu nesutinka su 2011 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir prašo sprendimą panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, mano, kad sprendimas priimtas nepagrįstai suvaržant pareiškėjo, kaip užsieniečio, teises ir teisėtus interesus, netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus bei klaidingai taikė teisės normas, nurodo šiuos argumentus:
Faktinės bylos aplinkybės netinkamai įvertintos, pasitelkti tik atsakovo pateikti įrodymai, teismas nebuvo aktyvus rinkdamas įrodymus, UAB „Samhala“ priklauso armėniška šašlykinė, kuri sėkmingai veikia, yra žinoma daugeliui vietinių gyventojų ir užsieniečių, pareiškėjas yra investavęs dideles pinigų sumas į verslą Lietuvoje, yra adaptavęsis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos darbuotojai atliko patikrinimą, apeliantui nepranešus, nesuteikus galimybės apeliantui pateikti paaiškinimus.Apeliantas yra UAB „Samhala“ plėtros direktorius, atsakingas už vedamas derybas su statybininkais bei kitus darbus, susijusius su viešbučio statybomis, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas neįvertino.Iš esmės sutinka su tuo, kad UAB „Samhala“ veikia nuostolingai, tačiau teigia, kad pelnas nėra tas faktorius, kuris turėtų būti vertinamas išduodant ar panaikinant leidimus laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiams, tokiu būdu būtų nepagrįstai diskriminuojami įmonių savininkai dėl jų pilietybės.Ta aplinkybė, kad apeliantas yra kreipęsis dėl naujo leidimo gyventi išdavimo kitu pagrindu (yra UAB „Luaven“ bendraturtis ir darbuotojas), negali būti vertinama kaip neigiamas faktorius šioje byloje.
Šalies argumentai
Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2011 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazėje patikrinus duomenis apie minėto užsieniečio darbinę veiklą, nustatyta, kad A. K. UAB „Samhala“ dirbo nuo 2009-03-27 iki 2010-02-01, po to nedirbo ir vėl pradėjo dirbti nuo 2010-04-01. Vadinasi, šis užsienietis du mėnesius negavo reguliarių pajamų ir nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Be to, minėtu laikotarpiu A. K. buvo mokamas 80 Lt darbo užmokestis, nesutampantis su nurodytuoju darbo sutartyje. 2010 m. vasario 1 d. dėl šeimyninių aplinkybių A. K. teko išvykti į Armėnijos Respubliką, todėl šalių susitarimu darbo sutartis su šiuo užsieniečiu buvo nutraukta. 2010 m. rugpjūčio 27 d. Migracijos departamentui prie LR VRM advokatas M. Kazlauskas pateikė 2010-08-26 raštą Nr. 1635/01, 2009-03-27 sudarytos darbo sutarties Nr. 13A ir 2010-04-01 sudarytos darbo sutarties Nr. 14 kopijas. Šiame rašte nurodyta, kad 2009-03-27 sudaryta darbo sutartis Nr. 13 buvo anuliuota ir sudaryta nauja darbo sutartis Nr. 13A, kurioje darbdavys įsipareigoja priimti į darbą A. K. plėtros direktoriumi ir jam mokėti 400 Lt, o nuo 2009-10-01 - 80 Lt darbo užmokestį. 2010 m. balandžio 1 d., minėtam užsieniečiui grįžus iš Armėnijos Respublikos, buvo sudaryta nauja darbo sutartis Nr. 14, kurioje nustatytas 80 Lt darbo užmokestis.
Atsižvelgiant į tai, kad Armėnijos Respublikos pilietis A. K. pradėjo gauti reguliarių pajamų, yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, ir nenustačius kitų pagrindų, nurodytų minėto įstatymo 35 str. 1 dalyje, dėl kurių šiam užsieniečiui galėtų būti atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, 2010 m. spalio 5 d. Migracijos departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis minėto įstatymo 40 str. 1 d. 5 punktu bei 45 str. 1 d. 3 punktu, priėmė sprendimą pakeisti A. K. turimą leidimą laikinai gyventi ir išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi vieniems metams.
Atkreipė dėmesį į tai, kad Migracijos departamento Imigracijos skyrius, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, 2010-10-06 raštu Nr. (15/4-3) 10K-29968 įpareigojo Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybą, praėjus keturiems mėnesiams po naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo A. K., atlikti patikrinimą, ar jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant UAB „Samhala“ tikslų bei vykdant veiklą (ar šis užsienietis dirba ir moka nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokas).
Armėnijos Respublikos piliečio A. K. pateiktame 2011-04-26 paaiškinime dėl UAB „Samhala" vykdomos veiklos teigiama, kad ši bendrovė užsiima maitinimo paslaugų teikimu. 2006 metais buvo nuspręsta plėsti UAB „Samhala“ veiklą ir įrengti viešbutį Vilniuje, Žirnių g. 37. 2007 m. vasario 8 d. UAB „Samhala“ ir UAB „Vilbosta“ sudarė statybos rangos sutartį, kurioje UAB „Vilbosta“ įsipareigojo iki 2007-07-26 atlikti numatytus šioje sutartyje statybos darbus. Tačiau iki nurodytos datos statybos darbai tinkamai nebuvo atlikti, todėl buvo nustatytas naujas terminas - statybos darbams užbaigti iki 2007-12-31. Šie darbai nustatytu laiku buvo atlikti ir minėtos sutarties objektas - vienbutis gyvenamasis namas Vilniuje, Žirnių g. 37, - perduotas UAB „Samhala“. Šį faktą patvirtinančių dokumentų A. K. nepateikė. Minėtame paaiškinime nurodyta, kad 2008 m. sausio 5 d. UAB „Samhala“ ir UAB „Vilbosta“ sudarė naują statybos rangos sutartį, kurioje UAB „Vilbosta“ įsipareigojo iki 2008-03-29 atlikti priestato statybinius darbus ir statinio elektros instaliavimo darbus. Nustatytu laiku ši bendrovės darbų neatliko ir juos užbaigė tik 2009 m. gegužės mėnesį (tai patvirtinančių dokumentų nepateikta). 2010 m. vasario 1 d. įvykusiame UAB „Samhala“ akcininkų susirinkime buvo nuspęsta šios bendrovės vardu pasiskolinti iš A. K. ir S. C. po 125 tūkst. Lt patalpų, esančių Vilniuje, Žirnių g. 37, vidaus apdailos darbams atlikti ir įrangai nupirkti. Visiškai įrengti šį viešbutį ir pradėti vykdyti veiklą planuojama tik nuo 2012 m. sausio 1 d. Vadinasi, UAB „Samhala“ tarpininkavimo raštuose pateikta informacija, kad bendrovės projektas dėl naujo viešbučio statybos, už kurį buvo atsakingas A. K., įvykdytas, neatitinka tikrovės.
Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2011-05-05 tarnybiniame pranešime Nr. 10-27-PR5-1056 nurodyta, kad 2011 m. gegužės 4 d. kartu su Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektoriumi nuvykus į UAB „Samhala“ buveinę Vilniuje, Žirnių g. 37, buvo nustatyta, kad šiuo adresu yra du pastatai: vienas iš jų medinis, kitas mūrinis. Ant medinio pastato yra iškaba „Šašlykinė“, aplinkui pastatą sustatyti stalai, ant lango iš vidinės pusės prisegti popieriaus lapai su užrašytu darbo laiku ir užrašu „DIRBAME“. Patikrinimas buvo atliekamas 13.00 val., tačiau nei darbuotojų, nei lankytojų nebuvo. Jokių požymių, kad šašlykinė būtų lankoma nėra - takeliai užžėlę, neįrengta maisto, kepamo lauke, gaminimo vieta, nėra malkų atsargų. Nustatyta, kad mūrinis pastatas nebaigtas statyti, jokie statybos ar vidaus apdailos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnis suteikia teisę apeliacinį skundą pateikusiam asmeniui jo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų, ir tai yra pagrindas teismui nutraukti apeliacinį procesą (ABTĮ 132 str. 2 d.).
Iš pateikto teismui 2012 m. vasario 23 d. pareiškėjo A. K. pareiškimo, pateikto teismui, matyti, jog pareiškėjas A. K. minėta įstatymo suteikta galimybe pasinaudojo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo kiti proceso dalyviai apskundę nebuvo, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, pareiškėjui apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės yra aiškios, todėl atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas, o apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje nutraukiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį procesą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimo panaikinimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.