Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka mišriu nuotoliniu būdu, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, Sodros duomenimis, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Kaltinamasis M. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent 2025-03-22 apie 16.42 val. Vilniaus g. 9, Dieveniškių mstl., Dieveniškių sen., Šalčininkų r. vairavo jam priklausantį motociklą „KXD KX125“, kai jam 2025-03-22 17.46 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB0156, buvo nustatytas 1,86 promilės neblaivumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkte numatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis M. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko būti tuoj pat teisiamas, taip pat sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad motociklas priklauso jam, jo neįregistravo. Nuo 2013 metų turi įgijęs tik B kategoriją, teisės vairuoti motociklą neturi. Įvykio dieną dienos metu buvo namuose, skaldė malkas, išgėrė tris litrinius butelių alaus. Buvo susipykęs su savo sugyventine K. M.. Po to nusprendė nusipirkti dar alkoholio, atsisėdo ant motociklo ir nuvažiavo į Dieveniškėse esančią parduotuvę, kur motociklo nesuvaldė ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Išėjęs iš parduotuvės šio automobilio savininkas iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai nustatė jam neblaivumą, o motociklą nugabeno į saugomą aikštelę. Su alkotesterio parodymais jis sutiko. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas. Buvo baustas administracine tvarka, tačiau teisės jam nebuvo atimtos, buvo skiriamos tik baudos. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį K. M. atsakomybei. Išvadas padarė, pasižada daugiau nenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. V. parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam, jo gynėjui ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis): policijos pareigūno Ruslano Kločko tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatyto aktas, alkotesterio parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio fiksavimo protokolas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, liudytojo A. Ž. parodymai, kaltinamojo M. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu.

Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo M. V. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis M. V. 2025-03-22 apie 16.42 val. Vilniaus g. 9, Dieveniškių mstl., Dieveniškių sen., Šalčininkų r. vairavo motociklą „KXD KX125“, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,86 promilės neblaivumas.

Kaltinamojo M. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas).

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Teisiamojo posėdžio metu K. M. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Prašyme ir teisiamojo posėdžio metu K. M. paaiškino, kad M. V. yra jos sugyventinis. Gyvena kartu pakankamai ilgai, apie 7 metus, gyvena kaip sutuoktiniai, nuolat bendrauja su sugyventiniu, turi bendrą 6 metų sūnų, santykiai geri. M. V. įsiklauso į jos patarimus. Įvykio dieną buvo susipykusi su sugyventiniu, matė, kad jis gėrė alų ir norėjo sėsti už automobilio vairo, tačiau jam to padaryti neleido, paėmė automobilio raktus, bet jis jai nežinant sėdo už motociklo. Bendravo su sugyventiniu apie įvykį, šis labai gailisi dėl įvykio, pasižadėjo daugiau tokių klaidų nedaryti. Pati ji anksčiau nebuvo teista ar bausta, registruota Užimtumo tarnyboje, charakterizuojama tik teigiamai. Todėl mano, kad gali daryti teigiamą poveikį ir užtikrinti, jog M. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Prašo taikyti laidavimą be užstato, nes šiuo metu nedirba.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos - asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyse esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju M. V. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Anksčiau M. V. nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, praeityje baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau paskirtos nuobaudos įvykdytos, o padaryti nusižengimai nėra itin pavojingi, analogiškų nusižengimų nėra padaręs. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu M. V. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, padarė tinkamas išvadas. Todėl spręstina, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio. Nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad M. V. ateityje vis tik laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nepažeidinės įstatymų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo sugyventinė K. M. pateikė teismui prašymą atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu K. M. iš esmės patvirtino kaltinamojo teigiamą asmenybę, apibūdino jį kaip asmenį, atsižvelgiantį į jos nuomonę ir patarimus. Bylos duomenimis, K. M. yra neteista ir jos atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nepradėti, administracine tvarka nebausta, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama tik teigiamai, 7 metus palaiko gerus šeimyninius ryšius su M. V., augina nepilnametį sūnų. Todėl, teismo vertinimu, K. M. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui bei užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse numatytas sąlygas ir atsižvelgiant į teigiamą kaltinamojo asmenybę, M. V. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos K. M. atsakomybėn. Atsižvelgdamas tiek į kaltinamojo, tiek į laiduotojos teigiamas asmenybes, teismas nemato pagrindo griežtinti taikytino laidavimo piniginiu užstatu, todėl aptariamu atveju taiko laidavimą be užstato ir nustato minimalų vienerių metų laidavimo terminą.

Kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas.

Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, turi įvertinti ne tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, asmenines charakteristikas, tačiau ir veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-976/2019).

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju M. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemonėmis. Teismo vertinimu, jos padaryta veika yra ypač pavojinga, kelianti didelį pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę ji vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, jam nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą (1,51 promilės), nes buvo nustatytas 1,86 promilės neblaivumas, važiavo viena iš pagrindinių Dieveniškių miestelio gatvių dienos metu, kuomet eismo intensyvumas paprastai yra didesnis, alkoholį vartojo prieš pat sėsdamas už motociklo vairo, jo vartojo pakankamai gausiai, be to, už motociklo vairo sėdo be jokios protingos ir būtinos priežasties, o vairuodamas motociklą sukėlė eismo įvykį. Šios aplinkybės rodo lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą kaltinamojo požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą, abejingumą daromai nusikalstamai veikai. Be to, kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Remiantis tuo, M. V. taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į minėtas padarytos veikos aplinkybes ir jos sunkumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir sunkinančių nebuvimą, iš esmės teigiamą kaltinamojo asmenybę, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatomas artimas minimaliam – dveji metai (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2025-03-24. Paskirta poveikio priemone šioje konkrečioje situacijoje siekiama užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.

M. V. vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodamas jį išdavusiai įstaigai - AB „Regitra“.

Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti M. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką M. V. padarė veikdama tiesiogine tyčia ir panaudodamas motociklą „KXD KX125“. Ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Kaip minėta anksčiau, M. V. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles bei buvo abejingas daromai nusikalstamai veikai. Išvardintos aplinkybės neduoda pakankamo pagrindo tikėtis, kad motociklo palikimas M. V. valdyti atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus. Bylos duomenimis, motociklas „KXD KX125“ nuosavybės teise priklauso pačiai kaltinamajam. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje M. V. taikytina ir baudžiamojo poveikio priemonė – motociklo „KXD KX125“ konfiskavimas. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju yra ne tik tikslingas, bet ir suderintas su kita paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Neskyrus aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės, būtų formuojama asmens nebaudžiamumo nuotaika bei nepagarba baudžiamajam įstatymui bei sudarytos sąlygos pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

Nusprendžia:

Atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos K. M. atsakomybei be užstato ir nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą M. V. nutraukti.

Kardomąsias priemones: specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Taikant BK 68 straipsnį, skirti M. V. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti M. V. 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2025-03-24.

M. V. vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai įstaigai - AB „Regitra“.

Taikant BK 72 straipsnį, skirti M. V. baudžiamojo poveikio priemonę – motociklo „KXD KX125“, VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Išaiškinti M. V., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai K. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.