- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-21
- Bylos Nr.
- 1-32-635/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41463-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
- Kaltinamasis
- D. U., K. B., V. R.
- Nukentėjusysis
- R. V.
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šilutės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šilutės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą 2019-03-25 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų priimtas baudžiamasis įsakymas pagal BK 146 str. 2 d., 140 str. 1 d. paskirta 45 parų arešto bausmė, kuri teismo 2019-05-23 nutartimi subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-01-26 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams, 2019-06-20 paleistas atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,
V. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šilutės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „Viarmi turtas“ projektų vadovu, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. U., K. B. ir V. R., veikdami bendrininkų grupe, (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, K. B. su V. R. laikant R. V. už rankų ir taip atėmus galimybę priešintis, D. U. tyčia rankomis sudavė R. V. ne mažiau vieną kartą į galvos sritį, taip padarydami dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio (dešinės akiduobės vidinės ir apatinės sienelių) lūžį, poodines dešinio skruosto ir paakio kraujosruvas bei kraujo išsiliejimą po dešinės akies obuolio jungine, kas nukentėjusiajam R. V. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
D. U. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną jam paskambino K. B., kuris pasakė, kad vyksta kažkokie nesutarimai ir norėjo susitikti, dėl ko neminėjo. Tuo metu jis buvo su A. M., todėl pasikvietė ir jį, nes suprato, kad K. B. atvažiuos ne vienas. Su K. B. prieš tai buvo bendravę tik porą kartų. K. B. atvažiavo su savo draugu jų pasiimti. K. B. įspėjo, kad gali pats nukentėti, nes žinojo R. V. brolio kompaniją, kad jie yra konfliktiški Iš viso atvažiavo du automobiliai. Nuvyko į (duomenys neskelbtini). Pradžioje buvo kalba, kad važiuos pasiimti alkoholio, bet K. B. pasakė, kad kažkokie žmonės iš (duomenys neskelbtini) įžeidė jo šeimą. Į (duomenys neskelbtini) viename automobilyje važiavo jis, K. B., A. M., A., o vairuotojo nepažinojo. Į kokią konkrečiai vietą važiuoja, nežinojo. Tuo metu jau buvo išgėręs. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) ir nieko neradus, apsisuko ir važiavo atgal į Šilutę. Nepamenu tiksliai, ką darė Šilutėje, bet neilgai trukus apsisuko ir vėl atgal važiavo į (duomenys neskelbtini). Nuvykus, vyko pokalbis, jis norėjo įsiterpti, įvyko nesusipratimas ir jis sudavė R. V.. Buvo neblaivus, nesiorientavo kas vyksta, galbūt todėl ir sudavė. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo. Pats buvo po traumos, jam buvo lūžęs žandikaulis, todėl nusprendė, kad reikia save apsiginti. Buvo didelis sąmyšis, todėl akimirką nesuprato kas dedasi, jis tiesiog norėjo patraukti K. B. nuo R. V.. Jie kalbėjosi, agresyviai neatrodė. Kai sudavė nukentėjusiajam, šalia buvo dar du žmonės. A. M. stovėjo toliau. Nukentėjusiajam kumščiu sudavė tris smūgius į veidą. Tuo metu nepastebėjo ar R. V. sužalojo. Smūgius sudavė nestiprius, nes visada apskaičiuoja, kad žmogui nebūtų rimtų pasekmių. Gailisi sudavęs nukentėjusiajam, bandė su juo susisiekti per socialinius tinklus, norėjo susitikti ir atsiprašyti, bet R. V. atsisakė susitaikyti. Nemano, kad dėl jo smūgių galėjo lūžti žandikaulis, bet dėl to nėra užtikrintas.
Nukentėjusiojo ir ligonių kasos civilinius ieškinius pripažįsta. Visų jų (kaltinamųjų) kaltė vienoda, todėl žalą turėtų atlyginti visi trys lygiomis dalimis, nes jeigu K. B. jo nebūtų pasikvietęs, jo ten nebūtų buvę, o V. R. tame dalyvavo, žinojo kur važiuoja. Nepripažįsta tos aplinkybės, kad R. V. buvo laikomas. Be jo suduotų trijų smūgių, daugiau smūgių niekas nesudavė. V. R. arti R. V. nematė, nemano, kad dėl girtumo galėjo jo nepastebėti. Kažkas iš nugaros jį patraukė, jis pagalvojo, kad tai R. V., todėl jam sudavė tris smūgius. Ką darė kiti kaltinamieji nepamena, nes buvo išgėręs ir jau praėjo ne mažai laiko, bet jie nieko R. V. nepadarė. Kas vyko toliau nematė, nes K. B. su R. V. įsėdo į automobilį. Vėliau K. B. pasakė, kad visi bėgtų iš kiemo, nes atvažiuoja policija. Kas subadė pilko automobilio ratus, nežino. Kiemas nebuvo apšviestas, automobilių žibintai nebuvo įjungti. Iš pradžių nesuprato kokiu tikslu važiuoja, vėliau buvau įspėtas, kad gali įvykti konfliktas. Neblaivumas turėjo įtakos jo elgesiui.
Kaltinamasis K. B. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaltu neprisipažino parodė, kad su draugais Pauliumi ir Audriumi įsikalbėjo, kad iš užsienio yra grįžęs P. D., kuris yra jų bendras draugas. Tą dieną su P. D. susirašinėjo žinutėmis ir planavo susitikti. Besišnekant su P. pamatė, kad eina D. U. su draugais ir pasiūlė jį pasikviesti. Su D. U. kartu buvo ir A. M.. Važinėjosi po miestą ir jis pasiūlė nuvažiuoti pas P. D. į (duomenys neskelbtini) parūkyti. Įvažiavus į kiemą, ten stovėjo sidabrinė mašina, kuri buvo R. V. brolio J.. Su J. V. susitikti neplanavo. Matė, kad name dega šviesa. Jis priėjo prie durų, pabeldė vieną kartą, antrą kartą, bet niekas neatidarė. Tada priėjo prie to lango, kur degė šviesa, dar pabeldė ir tada šviesa užgeso. Lango, durų nedaužė, tik pabeldė. Tame name gyvena kelios šeimos. Kai P. D. nerado, išvažiavo. Išvažiavus iš kiemo, už kelių šimtų metrų prasilenkė su kita mašina, kuri įsuko į jo draugo kiemą. Tuomet jie apsisuko, nes pagalvojo, kad grįžo P. D.. Atvažiavus į kiemą pamatė, kad stovi R. V. automobilis. Kiek pamena jis išlipo pirmas, priėjo prie jo, pliaukštelėjo ranka per petį ir paklausė: „nu, ką tu?“. Jie buvo draugai, piktumų neturėjo. Jis pažino, kad tai R. V.. Kiek pamena, buvo įjungtos automobilio gabaritinės šviesos. Nebuvo visiškai tamsu, nes šalia yra pasienis ir apsišviečia. R. V. nesakė, kad jis papuolė. Jis stovėjo priešais R. V., kažkaip pasisuko į šoną, priėjo V. R. ir kai atsisuko, jau viskas vyko. Jis stovėjo priešais R. V., V. R. stovėjo jam iš kairės už kokio pusantro metro. D. U. trenkė R. V., po ko jie su V. R. skyrė, kad jie nesimuštų. A. ir P. sėdėjo automobilyje prie kiemo įvažiavimo. Tada pašaukė A. M., kad D. U. nuvestų į automobilį. D. U. neatrodė labai neblaivus. Nežino, kodėl D. U. sudavė R. V.. Po D. U. suduotų smūgių R. V. sakė, kad atsisėstų į savo automobilį, nesakė, kad jis buvo sumuštas vietoj savo brolio. Nežino kodėl į P. D. kiemą atvažiavo R. V., su kuriuo neplanavo susitikti, o atvažiavo pas P. D., ten P. D. namai. Su P. D. susirašinėjo žinutėmis, rašė, kad atvažiuoja iki jo parūkyti. Dabar tų žinučių nebeturi. Ikiteisminio tyrimo metu žinučių tyrėjai neprašė. P. D. su V. R. taip pat yra draugai. Jam paskambino V. R. klausė ką veikia, jis pasakė, kad važiuos pas P. D. parūkyti, nes šia yra grįžęs iš užsienio. V. R. pasakė, kad taip pat prisijungtų. Jis su kitais penkiese važiavo Audriaus automobiliu, o V. R. su savo vienas. Kai įvažiavo į kiemą, V. R. atvažiavo už kokių kelių minučių. Prieš įvykį su R. V. nebuvo susipykę, konfliktų tarp jų nėra buvę. Ar V. R. su R. V. yra turėjęs nesutarimų, nežino. Jis neturėjo tikslo susitikti su R. V. ir kažką aiškintis, su R. V. broliu piktumų neturi. Nežino kodėl R. V. galėtų jį apkalbėti. Gal neteisėtai nori praturtėti, nes jo praeitis ne kokia, darydavo nelegalius dalykus, yra girdėjęs, kad yra daug žmonių apgavęs. Mano, kad civilinio ieškinio neturi atlyginti. Jokios skolos nei J. V. jam neturėjo, nei jis jam. Kitą rytą P. D. jam parašė, kad tą vakarą jis išvažiavo su mergina, todėl nebuvo namuose. Jis ir V. R. išvažiavo dviese V. R. automobiliu, o kiti Audriaus automobiliu. Nežino, kodėl P. D. duodamas parodymus teigė, kad išsigando, todėl neatidarė durų. Prieš gaunant teismo šaukimus buvo susitikęs su P. D. ir jis sakė, kad R. V. prašė P. D., kad jis liudytų už jį. Nesutinka, kad jis D. U. sakė, kad bus kažkokios muštynės. Po šio įvykio su D. U. nebebendrauja, nežino ar jis turi kokį tikslą jį apkalbėti.
Kaltinamasis V. R. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaltu neprisipažino parodė, kad susiskambino su K. B. ir jis paminėjo, kad iš užsienio yra grįžęs jų bendras draugas P. D. ir sugalvojo jį aplankyti. Nuvažiavo visiį (duomenys neskelbtini), pabeldė į duris, niekas durų nedarė, bandė prisiskambinti, bet nebuvo ryšio, todėl įsėdo į automobilius ir išvažiavo link Šilutės. Prasilenkė su automobiliu, kuris įsuko į P. D. kiemą, todėl pagalvojo, kad jis grįžo namo, bet ten buvo R. V.. Prie jo priėjo, o D. U. gal kažką ne taip supratęs pribėgo ir R. V. sudavė smūgius. Kiek buvo smūgių, nematė. Tada juos atskyrė ir R. V. liepė sėsti į savo automobilį, kad daugiau nebenukentėtų. D. U. neteisingai suprato ir taip gavosi. Viskas įvyko labai greitai. Su R. V. turėjo nesutarimų dėl pinigų, todėl nustojo bendrauti. Tai nebuvo priežastis dėl ko važiavo. Ten yra P. D. namai, o R. V. gyvena už kelių kilometrų. Šiuo metu su P. D. nebendrauja, nes turėjo nesutarimą dėl kažkokių pasakytų žodžių. Mano, kad R. V. meluoja, nes turi labai daug skolų. Asmeniškai su P. D. tą vakarą nebendravo, nežino, kodėl jis teigia, kad jų išsigando. R. V. brolis jį apkalba dėl jo nesutarimų su broliu dėl pinigų. Kai jam paskambino K. B., jis buvo Šilutės mieste, tada atvažiavo į (duomenys neskelbtini) Nuvažiavus, išlipo jis, K. B. ir dar kažkas, tiksliai nepamena. Kai niekas neatidarė durų, parūkė, pašnekėjo ir išvažiavo link Šilutės. Tada pamatė, kad kažkoks automobilis grįžta į P. D. kiemą, apsisuko, nes galvojo, kad grįžo P. D., bet atvažiavę pamatė, kad tai R. V.. Kiek pamena, kai įvažiavo į kiemą, R. V. iš automobilio buvo išlipęs. Kur tiksliai stovėjo, nepamena. Atpažino, kad tai R. V., D. U. ir A. M. iki įvykio nepažinojo.
Nukentėjusysis R. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) jam paskambino P. D. ir pasakė, kad pas jį į namus kažkas braunasi. Prašė, kad iškviestų policiją, nes pas jį namuose nebuvo ryšio ir bijo išeiti į lauką. Jis paskambino telefonu 112, pasakė, kad pas draugą į namus kažkas veržiasi. Po kurio laiko nusprendė nuvažiuoti ir pažiūrėti ar jam viskas gerai. Dar neįvažiavus į jo kiemą matė, kad prie šalia jo namų esančios stotelės stovi automobilis ir asmenys. Matė tik vieną automobilį, jo valstybinius numerius, todėl atpažino, kad tai yra A. G. automobilis, todėl nusprendė nevažiuoti į P. D. kiemą, nes žinojo, kad jis bendrauja su K. B., todėl pagalvojo, kad gal jie ir braunasi į P. D. namus. Jis pravažiavo, nuvažiavo kelis kilometrus, apsisuko ir vėl važiavo link P. D. namų ir su jais prasilenkė. Jie važiavo link Šilutės pusės. Pasižiūrėjo, kad jie negrįžta ir įsuko į P. D. kiemą. Beldė į duris, bet durų niekas nedarė, o telefonas buvo išjungtas. Tada nusprendė važiuoti namo. Po 2-3 min. į kiemą įvažiavo automobilis. Prie namo buvo naktinio apšvietimo lempa. Visiškai šviesu nebuvo, bet pakankamai gerai matė. Staiga į kiemą įvažiavo automobilis ir parbėgo keturi asmenys. Jis bėgo į savo automobilį, bet nespėjo. Jie pribėgo ir be jokių žodžių pradėjo muštis. V. R. su K. B. smūgių nesudavė, bet laikė už rankų ir jis negalėjo gintis. Iš pradžių vienas sudavė, dar kažkiek spėjo užsidengti, po to paėmė už rankų ir nebegalėjo užsidengti ir todėl gavo smūgius į galvą. D. U. ir tas kitas, kurio jis nepažįsta, smūgiavo kumščiais į galvą, sudavė gal 5-6 smūgius kumščiais į galvą. Prašė, kad nebemuštų, paleistų. Tada paleido. Nepamena, kuris pirmas sudavė ar D. U., ar A. M.. Dėl suduotų smūgių skaičiaus geriau atsiminė, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu iš nuotraukų atpažino tik vieną iš tų asmenų, kurie jį mušė. Po smūgių buvo sužalotas: bėgo kraujas, ištino lūpa. Jeigu kaltinamieji K. B. ir V. R. jo būtų nelaikę, mano, kad vis tiek būtų buvęs sužalotas. Užpuolimas jam buvo netikėtas. Po įvykio jam buvo nustatytas kaulų lūžis galvos dalyje. K. B. ir V. R. pažinojo, D. U. nepažinojo. Jam pasakė, kad sumušė už jo brolį. Nepamena ar taip pasakė K. B., ar V. R.. V. R. konfliktavo su jo broliu J. V.. Brolis prieš tai dirbo su V. R. Š., kartu gyveno ir apsipyko. Tikslios priežasties, kodėl jie pykosi, nežino, lyg dėl pinigų. Žino kad darbe jie pradėjo nesutarti ir tai išaugo į didesnį nesutarimą. Su P. D. yra geri pažįstami. Su broliu iki įvykio buvo tokia kalba, kad jį „medžios“. Brolis V. R. nebuvo skolingas. Jo broliui, kad jį „medžios“ į „facebook“ paskyrą rašė V. R.. Jam nebuvo žinoma dėl kokios sumos jie konfliktavo. Po smūgių jis įsėdo į savo automobilį. Kartu su juo įsėdo K. B. ir V. R.. Pašnekėjo kokią minutę. Klausė jų, kodėl taip padarė, nes jie nebuvo susipykę. Jam pasakė, kad sumušė dėl brolio. Jie negalėjo jo sumaišyti su broliu, nes prie namo degė šviesa. Su broliu yra šiek tiek panašūs. Po smūgių kažkuris pasakė, kad čia ne tas, bet nemano, kad galėjo apsirikti, turėjo iš karto jį atpažinti. K. B. su V. R. buvo išgėrę, dėl kitų nežino. Kai pasikalbėjo, pamatė, kad keliuku pravažiavo policija. Tada du asmenys įsėdo į mašiną ir išvažiavo, o K. B. ir V. R. pabėgo. Jis taip pat nusprendė važiuoti namo. Išvažiuojant iš P. D. kiemo, jį sustabdė policija, pažiūrėjo dokumentus ir išvažiavo namo. Iki įvykio su K. B. ir V. R. jokių piktumų neturėjo, susipykę nebuvo. Po įvykio P. D. pasakojo, kad jį sumušė, sakė kas sumušė, kas laikė. Policijai apie sumušimą iš karto nepasakojo, nes galvojo, kad nieko rimto nebus, bet ryte atsikėlus prastai jautėsi, todėl nuvažiavo į ligoninę. Nepamena ar skambučiu, ar sms žinute broliui pranešė kas įvyko. Nepamena, ar kai buvo įvykio vietoje jie reikalavo, kad iškviestų brolį. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, gal tada labiau atsiminė smulkmenas nei dabar. Jeigu taip parašyta, tai taip ir buvo, kad reikalavo, jog iškviestų brolį.
Prašo priteisti 10000 Eur neturtinės žalos ir 1000 Eur advokato atstovavimo išlaidas, nes po įvykio negalėjo dirbti, turėjo išlaikyti šeimą, vaikas serga ūmine astma, todėl negali jo leisti į darželį, jo sugyventinė tuo metu nedirbo. Dirbdamas užsienyje gaudavo iki 3000 Eur per mėnesį. Duomenis apie gautą darbo užmokestį turi, galėtų pateikti. Dirbti negalėjo apie du mėnesius. Tiksliai negali pasakyti, kiek laiko buvo nedarbingas. Dėl kaulų lūžių gėrė paskirtus vaistus. Negalėjo valgyti, nes nejuto priekinių dešinės pusės keturių dantų, buvo iki akies nutirpęs skruostikaulis. Normaliai kramtyti negalėjo porą mėnesių. Po dviejų mėnesių vėl važiavo pas tą patį chirurgą, nes labai skaudėjo, negalėjo valgyti, jam pasakė, kad jeigu dar porą mėnesių nepraeis, reikės daryti operaciją. Operacijos neprireikė, bet skausmai truko apie 4 mėnesius. Neturtinę žalą sudaro tai, kad negalėjo dirbti ir dėl to pergyveno, emociškai jautėsi blogai. Taip sumuštas buvo pirmą kartą. Po įvykio buvo išvažiavęs į užsienį, nes galvojo, kad galės dirbti, bet dėl prastos sveikatos, negalėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. V. parodė analogiškai (1 t., 2, 30-33 b. l.).
Liudytojas P. D. parodė, kad pažįsta K. B., R. V. ir V. R.. Grįžęs namo į (duomenys neskelbtini)., savo sodyboje buvo vienas. Kažkas pradėjo belsti į langus, tuo metu jau buvo tamsu, jis jau buvau atsigulęs. Negirdėjo, kad į kiemą būtų atvažiavę automobiliai. Buvo grasinama: „daryk duris, langus išdaužysim, užmušiu“. Dėl grasinimų išsigando. Visiškai neįtarė, kas tai galėtų būti. Nematė kiek žmonių buvo, nes buvo visiškai tamsu, apšvietimo kieme nebuvo. Pagal garsus, balsus žmonių buvo daugiau negu vienas, kiek tiksliai nežino. Tada paskambino ar parašė R. V. ir pasakė, kad aplink jo namo langus vaikšto ne vienas asmuo. Bandė skambinti policijai, bet nėjo prisiskambinti, nes jo namuose labai blogas ryšys. Po visko, R. V. papasakojo kas įvyko. R. V. pas jį atėjo prieš policiją. Ant R. V. veido matėsi mėlynė. Kieme nei žmonių, nei automobilių jau nebebuvo. R. V. papasakojo, kad buvo V. R. ir K. B., o kitų dviejų nepažinojo. Nesakė, kuris konkrečiai sudavė smūgius ir dėl ko jį sumušė. Nebuvo girdėjęs, kad tarp R. V., K. B. ir V. R. būtų buvę kokie nors nesutarimai. R. V. brolį pažinojo, bet šiuo metu taip pat nebendrauja. Su R. V. nebendrauja dėl asmeninių priežasčių, su pinigais tai nesusiję. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, visas aplinkybes atsiminė geriau negu dabar, nes daug laiko praėjo. R. V. nepasakojo dėl kokių priežasčių buvo sumuštas. Apklausos protokolą permetė akimis, atidžiai neperskaitė ir pasirašė. Aplinkybių kaip buvo sumuštas R. V., ar jį laikė K. B., ar V. R. patvirtinti negali, bet gal ir galėjo taip pasakyti tyrėjai. Tą vakarą namo grįžo su J. V. automobiliu, gal todėl kaltinamieji galėjo sumaišyti. Žinojo aplinkybę, kad kaltinamieji buvo susipykę su J. V., bet dėl ko, nežino. Apie žinutes, kuriose buvo rašoma apie gresiantį pavojų J. V., nežino. Su K. B. ir V. R. visiškai nebendrauja, jų telefonų numerių neturi. K. B. tą dieną jam rašė, kad nori susitikti ir atsigerti alaus, bet jis nesutiko, nes buvo su drauge. Su J. V. automobiliu išvažiavo į miestą po policijos apsilankymo. Jeigu neklysta, buvo nuleisti du automobilio ratai.
Liudytojas P. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. V., J. V. ir V. R. – jo vaikystės draugai, taip pat pažįsta ir K. B.. Gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau daug laiko praleidžia sodyboje (duomenys neskelbtini). Įvykio išvakarėse ten nuvyko, ketindamas likti nakvoti. Galimai po vidurnakčio išgirdo triukšmą lauke, beldimą į langus, girdėjo nepažįstamus vyriškus balsus, kurie ragino jį atidaryti duris arba išdaužys langus. Buvo užtraukęs visų langų žaliuzes, todėl nematė, kiek vyrų buvo kieme ir kaip jie atrodė. Sodyba pasienio ruože, kur prastas ryšys, todėl R. V. parašė pranešimą, kad atvyktų, taip pat pavyko prisiskambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir išsikviesti policiją. Po kiek laiko triukšmas lauke nurimo, o dar po kiek laiko R. V. parašė pranešimą, kad įsileistų į vidų. Matė, kad šis buvo sumuštas, sutinusiu skruostu. R. V. pasakojo, kad jį laikė K. B. ir V. R., o tuo metu du nepažįstami vaikinai mušė, rankomis smūgiuodami į veidą (t. 1 , b. l. 139-142).
Liudytojas J. V. parodė, kad su V. R. ir K. B. pažįstami daug metų, šiuo metu yra susipykę. Nukentėjusysis R. V. yra jo brolis, santykiai su juo geri. Viskas prasidėjo (duomenys neskelbtini) m. vasarą (duomenys neskelbtini). Ten gyveno su V. R. ir tarp jų prasidėjo ginčai, nesutarimai dėl finansų. Prieš tai jis jam buvo paskolinęs pinigų, bet gavęs atlyginimą jam grąžino. Po kiek laiko V. R. gyveno iš jo pinigų ir kai jis paprašė pinigų, prasidėjo visi nesutarimai. V. R. skolingas yra jam, bet jis sako, kad skolingas jis R.. Dėl skolos bandė aiškintis ir susirašinėdami per socialinius tinklus, tačiau vis tiek jų nuomonės skyrėsi ir išsiaiškinti nepavyko. Grįžus į Lietuvą iš P. D. sužinojo, kad jį nori „medžioti“. Konkrečios priežasties, kodėl jį nori „medžioti“ nenurodė, bet kalba ėjo apie tą patį.. P. D. buvo paskolinęs savo automobilį ir jis stovėdavo pas P. D. V. k. Naktį P. D. skambino jo broliui (R. V.) ir sakė, kad kažkas braunasi į jo namus. P. D. kieme stovėjo jo automobilis, kurio padangos buvo pradurtos ir ten sumuštas jo brolis. Šias aplinkybes jam papasakojo brolis. Brolis sakė, kad jį sumušė dėl jo, bet dėl ko, nesakė. Pasakojo, kad jį laikė K. B. ir V. R., o mušė D. U. ir dar vienas, bet jo nei vardo, nei pavardės nežino. Sakė, kad gavo tris ar keturis smūgius į veidą. Brolį matė ryte, nes vežė į ligoninę, jo akis buvo kruvina, matėsi kraujosruvos. Kiek žino, V. R. su K. B. ten tikėjosi rasti jį, o ne brolį, o kodėl buvo kiti, nežino. Po šio incidento vežė brolį į ligoninę Klaipėdoje, kur dėl sveikatos jis praleido kelias dienas. Po įvykio brolis negalėjo dirbti, normaliai valgyti, įtraukti šaltą orą. Tokia jo savijauta tęsėsi apie porą mėnesių. Nepamena, kada po įvykio brolis išvažiavo į užsienį dirbti, bet dirbti negalėjo dėl sveikatos būklės. Nežino kaip su tuo susijęs K. B., gal jam buvo primeluota ir jis patikėjo gandais. Po to įvykio nei su V. R., nei su K. B. nebendravo, jokių grasinimų nesulaukė. Grįžęs į Lietuvą ir iš P. D. sužinojęs, kad jį ruošiasi „medžioti“, nuo V. R. ir K. B. nesislapstė, gyveno savo gyvenimą. Brolis jam pasakojo, kad jam K. B. sakė, kad jį vis tiek susiras ir papjaus. Nemano, kad tai realus grasinimas.
Liudytojas A. G. parodė, kad nukentėjusįjį, kaltinamuosius pažįsta. Nei su vienu nesieja giminystės ar artimi santykiai, piktumų neturi. Galėjo būti, kad tai įvyko (duomenys neskelbtini) m. rudenį. Su draugais automobiliu važinėjosi po miestą, nes neturėjo ką veikti. Be jo, automobilyje dar buvo K. B. ir P. S., kuris vairavo. Vartojo alkoholį, buvo stipriai išgėręs. Vėliau prie jų prisijungė D. ir A.. Tą vakarą buvo nuvažiavę į (duomenys neskelbtini). pas P. pavardės nežino. Jis buvo ir jo pažįstamas. Kažkokio tikslo važiuoti neturėjo. P. buvo grįžęs iš užsienio, važiavo parūkyti. K. B. jį taip pat pažinojo. Nuvažiavo vienu automobiliu, vėliau kitu automobiliu atvažiavo V. R.. Kitą dieną jam pasakė, kad kažkas kažkam sudavė, bet kas ir kam, nežino. Kai vyko konfliktas jis sėdėjo automobilyje, todėl nieko nematė, buvo stipriai išgėręs. Tą vakarą niekas nieko nepasakojo. Automobilyje kartu su juo dar buvo P. S., jis taip pat nebuvo išlipęs. Kiek iš automobilio išlipę užtruko jo draugai, tiksliai pasakyti negali. Gal tą vakarą D. U. kažką dejavo dėl rankos. Kitą dieną kalbos kas ką sumušė, nebuvo.
Liudytojas A. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad važiuojant D. U. sakė, jog skauda ranką, o kitą dieną paaiškino, kad sumušė R. V. (t. 1, b. l. 133-136).
Liudytojas A. M. parodė, kad nukentėjusiojo R. V., kaltinamojo V. R. nepažįsta, pažįsta D. U., bendraudavo vaikystėje, K. B. žino tik iš matymo, nebendrauja. Nei su vienu iš jų nesipyksta. Tai įvyko praeitų metų rugsėjį. Važiavo su D. U., A., K., jų pavardžių nežino, pats buvo blaivus. Jis išėjo į lauką pabūti, pasivažinėti. Jam važiuoti pasiūlė D. U.. Nuvažiavo už (duomenys neskelbtini)į kažkokią sodybą. Ten važiavo be jokio tikslo, o kokiu tikslu važiavo kiti, nežino, nieko nekalbėjo. Galvojo, kad važiuoja pirkti butelio. Nuvykus į tą sodybą sėdėjo automobilyje, o D. U., K. buvo išlipę. Keliese važiavo automobilyje tiksliai nepamena, bet gal keturiese ar penkiese. Išlipo iš automobilio parūkyti ir pamatė, kad kažkas susistumdė. Kas susistumdė nematė, nes buvo tamsu. Prie besistumdančių jis atbėgo ir pamatė, kad susistumdė iš jo draugų. Jis nematė smūgių, bet jie šaukė vienas ant kito, todėl D. U. atitraukė ir nuvedė į automobilį. Tiksliai nežino kas su kuo konfliktavo. Nepamena ar grįžtant kalbėjo apie tą įvykį ir ar D. U. sakė, kad kam nors sudavė. Nepamena, kad K. B. buvo priėjęs prie namo durų ir beldė, bet jeigu apklausiamas tyrimo metu taip sakė, reiškia taip ir buvo. Jeigu duodamas parodymus sakė, kad kažkas laikė tą asmenį, tai gal tada ir laikė, dabar to nepamena. Matė, kad asmuo buvo užsiėmęs už veido, todėl ir suprato, kad jis buvo sumuštas. Buvo tamsu, todėl nežino ar jis buvo kruvinas. Jų ir kito automobilio šviesos buvo įjungtos. Tarp automobilio, kuriuo atvyko, sustojimo vietos ir konflikto vietos atstumas buvo nuo 30 iki 50 metrų. Apšvietimas kur vyko konfliktas buvo mažas, buvo tamsu. Jis į konflikto vietą atbėgo todėl, nes pamatė, kad jie susistumdė, norėjo išskirti. Buvo tamsu, bet matėsi, kaip juda žmonės.
A. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, be kitų aplinkybių parodė, kad įvykio vietoje lipdamas iš automobilio, girdėjo triukšmą prie namo durų. Priėjęs arčiau, pamatė, kaip K. B. su tuo nepažįstamu vaikinu, kuris atvyko kitu automobiliu, laikė maždaug už pečių pirmuoju automobiliu atvykusį vaikiną, kurio nepažįsta. Šis stumdėsi su D. U., todėl pastarąjį suėmė rankomis ir atitraukė į šoną. Po to, apšaukė vaikiną, kuris stumdėsi su D. U., nes šis veržėsi link D. U., rankomis buvo susiėmęs už veido. Nei šaukdamas, nei atitraukdamas D. U., to vaikino nekliudė, smūgių nesudavė, jokio fizinio kontakto tarp jų nematė. D. U. nusivedė į jų automobilį, o K. B. su tais dviem nepažįstamais vaikinais nuėjo į kitą automobilį (t. 2, b. l. 25-28).
Liudytoja D. J. policijos pareigūnė parodė, kad atsimena kaltinamąjį D. U., nes ne kartą anksčiau su juo susidūrė, kitų kaltinamųjų nežino. (duomenys neskelbtini)m. darbo metu pagal gautą pranešimą vyko prie (duomenys neskelbtini) užkardos. Iš nurodyto buto ar namo išvažiavo du automobiliai, kuriuos sustabdė. Užsirašė jų duomenis, paklausė ar kas nors turi pretenzijų. Pretenzijų niekas neturėjo, todėl juos paleido. Tuomet nuvyko į tą namą, į kurį buvo iškvietimas, ten juos pasitiko asmuo, kuris teigė, kad jokių pretenzijų neturi ir pareiškimą rašyti atsisakė. Kokio pobūdžio buvo gautas pranešimas į kurį vyko, nepamena. Prie namo matė nukentėjusįjį R. V..
Liudytojas D. A. policijos pareigūnas parodė, kad pamena, tik, kad buvo kažkoks įvykis (duomenys neskelbtini) k. Sustabdė automobilį ir užsirašė jame buvusių asmenų duomenis. Lygtais buvo gautas pranešimas, kad kažkas braunasi į namus. Niekas nesiskundė, kad būtų sumuštas, niekam greitosios nereikėjo. Negali pasakyti ar iš salėje esančių asmenų yra tas asmuo, kuriam bėgo kraujas. Buvo naktis, todėl veidų neįsidėmėjo.
L. M. J., policijos pareigūnas parodė, kad įvykio aplinkybių nepamena, jas išdėstė tarnybiniame pranešime, kuriame pažymėjo kas ką teigė, tai reiškia, kad pats su tais asmenimis bendravo. Nemano, kad tie asmenys buvo apklausti tą pačią dieną. Į iškvietimą jis nevažiavo, nes tuo metu nedirbo. Bylą gavo tik kitą dieną. Pamena, kad lyg kažkuriuos asmenis kvietėsi į komisariatą, su jais bendravo. Kiek pamena, bendravo su tuo asmeniu, kuriam skaudėjo ranką ir su nukentėjusiuoju, tačiau, jei gerai pamena, vėliau jis išvyko į užsienį. Į įvykio vietą buvo nuvažiavęs, bet ne tą pačią dieną.
Liudytojas P. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną važiavo su kitais asmenimis į Vileikių k. Nieko nežino apie kam nors suduotus smūgius, iš automobilio išlipęs nebuvo. Kartu važiavęs D. U. galimai užsiminė, jog skauda ranką, bet nesakė dėl ko (1 t., 159-162 b. l.).
(duomenys neskelbtini) nukentėjusysis kreipėsi į policijos komisariatą dėl (duomenys neskelbtini) prieš jį pavartoto fizinio smurto ir parodė, kad K. B. ir V. R. jį laikant kiti du jam nepažįstami asmenys sudavė smūgius (1 t., 1-3 b. l.).
Bendrojo pagalbos centro pateikti duomenys ir pateiktas garso įrašas, patvirtina, kad R. V. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. pranešė apie tai, jog gavo SMS pranešimą iš draugo P. D., kuris prašo iškviesti pareigūnus, nes kažkokie asmenys braunasi į namus (1 t., 16-20, 183-185 b. l., CD diskas su garso įrašu).
(duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 21-27 b. l.) užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – gyvenamojo namo kiemas, adresu: (duomenys neskelbtini).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis R. V. atpažino kaltinamąjį D. U. kaip vieną iš jį sumušusių vaikinų (t. 1, 52-87 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. G 2135/2019(03) nurodyta, kad R. V. nustatyti sužalojimai – dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio (dešinės akiduobės vidinės ir apatinės sienelių) lūžis, poodinės dešinio skruosto ir paakio kraujosruvos bei kraujo išsiliejimas po dešinės akies obuolio jungine, padaryti, sumušus dešinę veido pusę, galimai sudavus kumščiu, galėjo gautis nuo vieno smūgio. R. V. padarytas veido kaulų lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kiti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b. l. 115-116). (duomenys neskelbtini) papildomoje išvadoje Nr. pG 933/2020(03) nurodyta, kad R. V. nustatyti sužalojimai padaryti sudavus ne mažiau kaip vieną smūgį į dešinę veido pusę (1 t., 125 b. l.).
2019-09-27 medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad nukentėjusysis R. V. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo gydomas stacionare, nustatytas dešinės akiduobės dugno, medialinės sienelės lūžis bei nurodyta, kad pacientas išsako hipoestziją palei trišakinio nervo II šaką. Žandikaulio judesiais laisvi, neskausmingi (1 t., 44 b. l.).
(duomenys neskelbtini) prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dalyje įtariamojo A. M. atžvilgiu trūkstant įrodymų, kad jis padarė nusikaltimą (2 t., 47-54 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmių skyrimo
Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Kaltinamasis D. U. pripažįsta, kad sudavė tris smūgius nukentėjusiajam į veidą, o V. R., K. B. buvo šalia, tačiau nukentėjusiojo tuo metu nelaikė ir patvirtino, kad dėl neblaivumo visų detalių tiksliai nepamena, teigia, kad nesiorientavo kas vyksta. Kaltinamieji V. R., K. B. neneigia, kad buvo šalia R. V., kai D. U. šiam sudavė, tačiau tvirtina, kad nukentėjusiojo nelaikė, kad šis nesipriešintų. Įvykio metu įvykio vietoje buvę kiti apklausti asmenys, liudytojai parodė, kad paties įvykio ir nukentėjusiajam suduotų smūgių nematė. Nukentėjusysis parodė, kad kai K. B. su V. R. jį laikė, taip jis nebegalėjo apsiginti nuo D. U. smūgių. Paties nukentėjusiojo veiksmai nesikreipiant į policijos pareigūnus pagalbos iš karto, o tik nustačius rimtą sužalojimą – kaulų lūžį, rodo, kad nukentėjusysis neturėjo pagrindo apkalbėti kaltinamuosius K. B. ir V. R. kerštaudamas dėl ankstesnių nesutarimų. Nukentėjusiojo parodymai dėl to, kad D. U. suduodant smūgius, kaltinamieji K. B. ir V. R. jį laikė už rankų, nuoseklūs tiek ikiteisminio, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Tokias pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir savo broliui J. V. bei P. D..
Kaltinamieji V. R. ir K. B. neneigė aplinkybės, kad turėjo nesutarimų su nukentėjusiuoju ir jo broliu. Tokią aplinkybę nurodė ir kaltinamasis D. U., kuris parodė, kad K. B. jam sakė, jog jo šeimą kažkas įžeidė, jis gali nukentėti. Tai, kad nukentėjusiojo nurodytos įvykio aplinkybės nėra jo išgalvotos, patvirtina ir kaltinamųjų veiksmai iki įvykio. P. D. nurodė, kad su K. B. susitikti nesutiko ir jo tolimesni veiksmai, neįsileidus atvykusiųjų bei išsikvietus pagalbą patvirtina, kad kaltinamieji atvažiavo į įvykio vietą, nakties metu pas P. D. ne susitikti, bet kaip patvirtino ir D. U., dėl esančių nesutarimų. Kaltinamųjų parodymais dėl to, kad kaltinamieji K. B. ir V. R. nelaikė nukentėjusiojo, D. U. suduodant šiam smūgius, teismas vertina kaip gynybinę poziciją, kurią paneigia anksčiau aptartos nustatytos aplinkybės bei nukentėjusiojo nuoseklūs parodymai. Nukentėjusiajam padaryto sužalojimo faktą ir jo sunkumą patvirtina specialisto išvada.
Įvertinus aptartus įrodymus, teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankami duomenys – nukentėjusiojo, liudytojų pačių kaltinamųjų parodymai, parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolas, patvirtinantys kiekvieno kaltinamojo kaltumą dėl jiems inkriminuojamų veiksmų, t. y. fizinio smurto prieš nukentėjusįjį pavartojimas, padariniai – nesunkus sveikatos sutrikdymas, priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų bendrų veiksmų ir kilusių padarinių ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – tyčia. Kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. kaip tyčinis nesunkus kūno sužalojimas.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), o K. B. dar ir būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.), D. U. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos darymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamieji padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis K. B. teistas, teistumas neišnykęs, D. U., V. R. neteisti. Visi trys kaltinamieji K. B. ( 2 t. 127-128 b. l.), D. U. (2 t., 90-92 b. l.), V. R. (3 t., 18-22 b. l.) bausti už administracinius nusižengimus, V. R. baustas už teisės pažeidimus ir užsienyje (3 t., 22-28 b. l.). V. R. ir K. B. dirba, D. U. nedirba. K. B. augina mažametį vaiką.
Bausmė kaltinamiesiems skiriama atsižvelgiant į jų asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, motyvus, nusikaltimo pasekmes nukentėjusiojo poziciją, konflikto trukmę – konfliktas kilo dėl asmeninių nesutarimų, truko trumpai, kaltinamieji nukentėjusiojo neatsiprašė, žalos neatlygino, nukentėjusysis dėl sužalojimo buvo nedarbingas, kaltinamųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Siekiant bausmės tikslų, kaltinamiesiems D. U. ir V. R. skirtina laisvės apribojimo bausmė, teistam kaltinamajam R. B. skirtina griežtesnė nei laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. B. dirba, po įvykio praėjus beveik dviem metams naujų nusikalstamų veikų nepadarė, augina ir išlaiko (duomenys neskelbtini) m. gimusį mažametį vaiką, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus ne laisvės atėmimo bausmę, o maksimalią 90 parų arešto bausmę.
Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų
N. R. V. pareiškė 10 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 88-98 b. l.). Kaltinamasis D. U. ieškinį pripažino, kaltinamieji V. R. ir K. B. nepripažino. Nukentėjusiojo ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir BPK) 115 straipsnio 1dalis). Akivaizdu, kad dėl kaltinamųjų veiksmų, nukentėjusysis patyrė skausmą, buvo sužalotas, nedarbingas ir patyrė nepatogumus gydymo metu, todėl jam buvo padaryta neturtinė žala. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmeninio gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018).
Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta nors ir tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, tačiau tai nebuvo padaryta ilgai besitęsiančiais veiksmais. Ieškovo sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas nenustatytas, nėra nustatytas netektas nedarbingumas, stacionare buvo gydomas 2 dienas. Iš karto po įvykio ir gydymo stacionare, nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) kreipėsi į policijos komisariatą (1 t., 1-3 b. l.) ir pareiškime dėl įvykio, be kitų aplinkybių nurodė, kad sekančią dieną išvyksta į Vokietiją dirbti. Nukentėjusysis pripažino, kad buvo išvykęs dirbti, tačiau nurodė, kad išvykęs, dirbti dėl sveikatos būklės negalėjo, tačiau šios aplinkybės nepagrindė jokiais įrodymais.
Įvertinus aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į teismų praktiką analogiškose bylose ir siekiant protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, nukentėjusiajam dėl padaryto sužalojimo nustatytinas 2500 eurų neturtinės žalos dydis. Žala nukentėjusiajam padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais ir iš kaltinamųjų priteistina solidariai (CK 6.283 str.1d. , 6.279 str., 6.280 str.).
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 271,76 Eur civilinis ieškinys dėl suteiktų medicininių paslaugų nukentėjusiajam (2 t., b. l. 4-6), pagrįstas ir tenkintinas visiškai (BPK 115 str.1d.). Dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų bendrais kaltinamųjų kaltais veiksmais, buvo suteiktos medicininės paslaugos, patirtos išlaidos, kurias kaltinamieji privalo atlyginti solidariai (CK 6.283 str.1d. , 6.279 str., 6.280 str.).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į bylos apimtį, jos nagrinėjimo trukmę, atstovo darbo sąnaudas mano, kad prašoma priteisti suma nėra aiškiai per didelė, šios 1000 Eur išlaidos (4 t. b. l. 81-83) pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų.
Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – D. U. (2t. 120-121) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, K. B. – namų areštas (4 t. b. l. 61-62), V. R. (3 t. 61-62, 64-65, 69-70) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus D. U. ir V. R. panaikintinos (BPK 139str.).
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: D. U. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (4t. b. l. 32, 42-43), K. B. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ( 4t. b. l. 61-62 ) (BK 66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305, 307 - 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant visą laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje.
V. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant visą laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje.
K. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti areštą 90 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką D. U. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), K. B. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamųjų D. U. K. B. ir V. R. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai solidariai priteisti 271,76 Eur žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš iš kaltinamųjų D. U. K. B. ir V. R. nukentėjusiajam R. V. solidariai priteisti 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei 1000 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Likusioje dalyje nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi K. B. ir V. R. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą – teisės į jų pinigines lėšas, esančias jų vardu atsidarytose banko sąskaitose, palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo žalos atlyginimo dalyje.
Kaltinamiesiems paskirtas kardomąsias priemones – D. U. rašytinį pasižadėjimą neišvykti, K. B. namų areštą, V. R. rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.
Išaiškinti kaltinamiesiems, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde