- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-06
- Bylos Nr.
- 2YT-30896-820/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24209-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Pareiškėjas
- R. O.
- Suinteresuotas asmuo
- I. P., VĮ Turto bankas
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. O. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – I. P. ir VĮ Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad miręs pareiškėjos tėvas S. P., po sutuoktinės L. P. mirties, priėmė mirusiosios palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti turtą. Pareiškime nurodo, jog pareiškėja yra vienintelė mirusiojo S. P. įpėdinė pagal testamentą. Po tėvo mirties liko vienintelis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. Po mirusios L. P. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, nes jokio vertingo turto palikėja nepaliko, o namų apyvokos daiktais naudotis liko sutuoktinis S. P.. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjos tėvas nesutvarkė paveldėjimo formalumų po savo sutuoktinės L. P. mirties. Pareiškėja nurodo, jog S. P., po savo sutuoktinės L. P. mirties pradėjo likusį turtą valdyti ir rūpintis kaip savo turtu, tokiais veiksmais aiškiai išreikšdamas valią priimti sutuoktinės palikimą. Pareiškėja nurodo, jog nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. P., faktiškai valdydamas, priėmė savo sutuoktinės L. P. palikimą reikalinga tam, kad pareiškėja galėtų priimti mirusio tėvo S. P. palikimą, jį registruoti savo vardu Nekilnojamojo turto registre ir vykdyti kitus su nekilnojamuoju daiktu susijusius veiksmus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog suinteresuotasis asmuo, atstovaujantis valstybę paveldėjimo santykiuose, nepriėmė palikimo po L. P. mirties. O teismui nustačius, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai laikytini svarbiomis palikimo priėmimo faktui nustatyti priežastimis, suinteresuotasis asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymui.
Teismo posėdžio metu pareiškėja bei suinteresuotasis asmuo I. P. palaikė pareiškimą ir prašė jį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.).
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas S. P. priėmė mirusios sutuoktinės L. P. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad S. P. mirė 2016 m. gegužės 4 d. (b. l. 3), sutuoktinė L. P. mirė 2010 m. kovo 19 d. (b. l. 8). Iš santuokos liudijimo matyti (b. l. 35) matyti, jog S. P. ir L. P. buvo susituokę. Duomenų apie S. P. ir L. P. ištuoką nėra, todėl konstatuotina, kad S. P. ir L. P. buvo sutuoktiniai iki L. P. mirties (b. l. 9).
Pareiškėja yra testamentinė S. P. įpėdinė (b. l. 6). Iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašų matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos L. P. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b. l. 10).
Teismui pateiktas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 7) patvirtina, kad S. P. ir L. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgiję žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. Pareiškėja pareiškime nurodė, jog po savo sutuoktinės L. P. mirties S. P. priėmė palikėjos L. P. palikimą, nes toliau naudojosi namų apyvokos daiktais, o dalį mirusiosios rūbų bei religinės tematikos paveikslų mirusioji buvo nurodžiusi atiduoti vargingai gyvenantiems kaimynams, kas buvo įvykdyta. Žemės sklype pjovė žolę. Šiais pareiškėjos nurodytas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino suinteresuotasis asmuo I. P. ir liudytoja.
Šios aplinkybės leidžia manyti, jog S. P. po palikėjos L. P. mirties turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad S. P. po sutuoktinės L. P. mirties faktiniu valdymu priėmė visą L. P. palikimą (CK 5.51 str. 1 d., 5.50 str. 2 d.).
Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikšmingas, sprendžiant turto, likusio po S. P. ir L. P. mirties, paveldėjimo klausimą. Kitokia tvarka pareiškėja, kaip mirusio S. P. testamentinė įpėdinė, negali gauti turto, likusio po S. P. mirties, palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų. Todėl pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 str. 2 d. 8 p. ir 445 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjos R. O. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos R. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2010 m. kovo 19 d., priėmė L. P. palikimą, faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo.
Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo nuorašą išsiųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17/4, Vilnius).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.