- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-182-580/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11961-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- R. T.
- Atsakovas
- R. T.
- Trečiasis asmuo
- AB „SEB bankas“
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo (apelianto) R. T. pareiškimą dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei R. T. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo AB „SEB bankas“, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. T. prašė: 1) santuoką, sudarytą tarp atsakovės R. T. ir ieškovo, nutraukti dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti jų po santuokos įgytas pavardes; 3) nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; 4) nepilnamečių vaikų J. T. ir A. T. išlaikymui iš atsakovės priteisti po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki vaikų pilnametystės; 5) santuokos metu įgytą turtą padalinti ieškinyje nurodytu būdu; 6) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalims gimė du sūnūs. Atsakovė vienašališkai atsisakė vykdyti santuokines pareigas ir nebuvo ieškovui lojali. Nuo pat gyvenimo su atsakove skyrium pradžios nepilnamečiai vaikai didžiąją laiko dalį gyvena būtent ieškovą, ieškovas tinkamai rūpinasi savo vaikų išlaikymu, laisvalaikiu, mokslais. Vaikai yra išreiškę norą gyventi su tėvu. Ieškovas turi geresnes sąlygas tinkamai pasirūpinti vaikais. Santuokos metu įgytą turtą prašė padalinti ieškinyje nurodytu būdu.
Ieškovas papildomai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-31 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą grindė tuo, kad nors vaikai didžiąją laiko dalį gyvena pas ieškovą, tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Atsiliepimas
Atsakovė R. T. atsiliepimu nesutiko su ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, jog vaikų laikina gyvenamoji vieta su ieškovu negali būti nustatyta, nes vaikų gyvenamoji vieta prasidėjus šalių santuokos nutraukimo procesui buvo ir yra su atsakove. Vaikai dalį laiko leidžia su tėvu ir su motina, todėl dėl to nėra pagrindo vaikų gyvenamosios vietos nustatyti su ieškovu. Atsakovė atsižvelgdama į vaikų interesus tiesiog neriboja vaikų bendravimo su tėvu. Ieškovo atžvilgiu vykdomi baudžiamieji procesai ne tik neužtikrina vaikų saugumo, bet ir daro neigiamą jiems įtaką.
Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė, jog abi šalys turi tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi vaikais, vaikai nori gyventi ir su motina, ir su tėvu po lygiai. Pateikė nuomonę, jog vaikų interesus labiau atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Nustatė, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus. Vaikai nori gyventi po lygiai su abiem tėvais. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Šalių santykiai yra konfliktiški. Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, todėl spręsdamas laikinosios vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą teismas pasisakytų dėl ieškovo reikalavimo esmės neišnagrinėjęs bylos iš esmės. Byloje nėra duomenų dėl grėsmės nepilnamečių interesams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas R. T. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-31 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nurodė, kad teismo teiginiai skundžiamojoje nutartyje prieštarauja bylos medžiagai. Faktiškai vaikai gyvena su ieškovu, didžiąją savo laiko dalį jie praleidžia būtent su ieškovu, be to, tai, kad su ieškovu vaikai gyvena didžiąją laiko dalį patvirtino ir atsakovės atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu. Nėra aišku, apie kokią nusistovėjusią praktiką dėl vaikų gyvenamosios vietos teismas kalba ir kaip prašoma nustatyti laikina vaikų gyvenamoji vieta tokią praktiką pažeis. Po 2016 m. balandžio mėn., kuomet atsakovė išsikraustė iš bendrų namų, iš pradžių pasiimdama ir vaikus, ilgainiui nusistovėjo tokia vaikų faktinės gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarka, kad vaikai didžiąją laiko dalį gyveno savo namuose pas ieškovą, o pas atsakovę į savaitę 2-3 kartus važiuodavo nakvoti ar leisdavo sekmadienio popietes. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada byloje pateikta 2016-05-23, t. y. praėjus pusantro mėnesio po apsigyvenimo skyrium, o situacija nuo gegužės mėn. iki lapkričio mėn. pasikeitė iš esmės (didesne laiko dalį vaikai yra pas tėvą). Teismas buvo įpareigojęs Vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti naują išvadą byloje, tačiau iš naujo apklausti vaikai nebuvo – institucija palaikė savo išvadą, pateikta prieš 6 mėn. Tokia išvada negalėjo būti pagrindas teismo išvadai apie tai, kad vaikai lygiai tiek pat gyvena pas abejus tėvus. Vaikai didžiąją laiko dalį gyvena pas ieškovą, ieškovas patiria dėl to daugiau vaikų išlaikymo išlaidų, tačiau laikino išlaikymo sumas privalo pervesti atsakovei, su kuria vaikai faktiškai negyvena ir praleidžia mažą dalį laiko. Atsakovė laikinai apsistojusi nuomojamame būste, kurio nuomos terminas baigiasi 2017 m. kovo mėn., todėl atsakovė vėl bus priversta keisti gyvenamąją vietą, o toks gyvenamosios vietos dažnas keitimas neatitiktų vaikų teisių ir interesų.
Atsiliepimas
Atsakovė R. T. atsiliepime prašė skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teiginys „faktiškai vaikai gyvena su ieškovu, didžiąją savo laiko dalį jie praleidžia būtent su ieškovu“ yra visiškai nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės. Paskutinius porą mėnesių vaikai didžiąją laiko dalį gyvena būtent su atsakove jos nuomojamame bute. Tai, kad vaikai dalį laiko praleidžia ir su ieškovu, nėra pagrindas teigti, kad jų gyvenamoji vieta privalo būti nustatyta su atsakovu. Ieškovas visą santuokos laikotarpį buvo neištikimas, nuolat smurtavo (ne tik atsakovės, bet ir vaikų atžvilgiu), turėjo ir turi itin rimtų problemų su alkoholio vartojimu, yra grasinęs nusižudyti. Vaiko teisių apsaugos skyrius teismo pavedimu lankėsi šalių gyvenamosiose vietose, nustatė, jog abi šalys turi tinkamas gyvenimo sąlygas, vaikai nori gyventi ir su motina, ir su tėvu po lygiai. Ieškovo pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones esmė yra turtinis interesas nemokėti išlaikymo vaikams. Ieškovo teiginiai apie tai, jog jis neva patiria daugiau išlaidų, nepagrindžiami jokiais įrodymais. Skunde teisiškai klaidingai aiškinama laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis. Atsakovė turi galimybę pratęsti nuomos terminą, be to, atsakovė turi pirmenybės teisę atnaujinti sutartį. Atsakovė turi stabilų pajamų šaltinį. Neaišku, kuo ieškovas grindžia menamą nepilnamečių vaikų teisių ir interesų pažeidimą, išskyrus tuo, kad pažeidžiami jo paties turtiniai interesai.
Šalies argumentai
Ieškovas (apeliantas) pateikė pareiškimą, kuriame prašė nutraukti apeliacinį procesą pagal pateiktą atskirąjį skundą. Nurodė, kad šalys tarpusavio ginčą išsprendė taikiai (Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktiniu bendru sutarimu), todėl pateikto skundo nagrinėjimas nėra tikslingas. Ieškovui yra žinomos atsisakymo nuo atskirojo skundo pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 308 straipsnio nuostatas, apeliacinį (atskirąjį) skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti apeliacinio (atskirojo) skundo iki baigiamųjų kalbų, o jei skundas yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki šio skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų.
Apeliantas pareiškimą atsisakyti atskirojo skundo pateikė iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pradžios, atsisakymas nuo atskirojo skundo imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis), apeliantui yra žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo procesinės pasekmės, numatytos CPK 308 straipsnio 3 dalyje.
Atsižvelgiant į tai, kad daugiau atskirųjų skundų dėl ginčijamos nutarties nėra paduota, todėl, priėmus apelianto atsisakymą nuo atskirojo skundo, apeliacinis procesas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutrauktinas (CPK 308 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Priimti ieškovo (apelianto) R. T. atsisakymą nuo atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties ir apeliacinį procesą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties nutraukti.