- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-18
- Bylos Nr.
- e2-19440-984/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14112-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- V. K. Č., S. G.
- Trečiasis asmuo
- E. Č.
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danutei Rainienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams V. K. Č. ir S. G., trečiasis asmuo E. Č. dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. I. V. vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama laikinai apriboti V. K. Č. ir S. G. tėvų valdžią sūnui M. G.; priteisti iš atsakovų po 150 Eur išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės; nustatyti vaikui nuolatinę globą, jo globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti E. Č.; nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su globėja; teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovų.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovai turi mažametį sūnų M. G. (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu tėvų valdžios neįgyvendina. Pirmą kartą pranešimas apie galimus mažamečio teisių ir teisėtų interesų pažeidimus gautas 2018 m. rugsėjo 7 d. Tarnybos darbuotojams nuvykus pas atsakovę, buvo nustatyta, kad atsakovė ir mažametis M. G. gyvena kartu su atsakovės tėvais. V. K. Č. rasta gulinti lovoje, nereagavo į specialistus ir nesiorientavo aplinkoje. Atsakovės tėvas E. Č. T. darbuotojams paaiškino, kad ji gydėsi psichiatrijos ligoninėje, vartoja stiprius psichiatro išrašytus vaistus, kurie ją slopina. Tarnybos specialistai nustatė, kad namuose netinkamos sąlygos gyventi kūdikiui, aplinka skurdi, nešvari, netvarkinga, vyko remonto darbai (matėsi atviri laidai), namuose laikomas šuo, kuris tuštinasi prieangyje, vaikas rastas ropojantis per šuns šlapimo balas ir išmatas. Ant vaiko galvos, kojų srityje pastebėti sumušimai ir mėlynės, ant nugaros – nubrozdinimai. Atsakovės paklausus apie vaiko tėvą, ji nurodė, kad sūnaus tėvas S. G. vaiku nesirūpina, išlaikymo neteikia. Tarnybos specialistai paėmė vaiką iš nesaugios jam aplinkos, Vilniaus greitosios medicinos pagalbos darbuotojai kūdikį nuvežė į Viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninę. 2018 m. rugsėjo 11 d. Tarnybos specialistei paskambinus į ligoninę pasiteirauti apie vaiko sveikatos būklę, buvo gauta informacija, kad vaikas po apžiūros išleistas į namus su motina. Tą pačią dieną Tarnybos specialistai pakartotinai nuvyko į V. K. Č. gyvenamąją vietą, tačiau moteris vėl buvo rasta galimai apsvaigusi nuo raminamųjų vaistų, gulėjo lovoje ir nereagavo į aplinkinius, todėl vaikas pakartotinai buvo paimtas iš nesaugios aplinkos ir nuvežtas į VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę laikinam apgyvendinimui. Tarnybos specialistai 2018 m. rugsėjo 11 d. atliko grėsmės vaikui lygio vertinimą, nustatė antrą grėsmės vaikui lygį. 2018 m. rugsėjo 21 d. Biudžetinėje įstaigoje (toliau – BĮ) Vilniaus miesto socialinės paramos centre vykusio atvejo vadybos posėdžio metu abu vaiko tėvai pripažino, kad neturi tinkamų sąlygų ir galimybių pasirūpinti mažamečiu sūnumi. Vilniaus miesto apylinkės teismui leidus paimti mažametį M. G. iš jo tėvų, vaikui nuo (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji globa VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro budinčių globotojų šeimoje.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2018 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centre vyko pagalbos atsakovų šeimai plano peržiūra, kurios metu nustatyta, kad tėvai nėra pasiruošę savarankiškai auginti sūnų, priimtas sprendimas tęsti M. G. laikinąją globą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) vaiko laikinąja globėja paskirta jo senelė E. Č..
4. 2019 m. liepos 18 d. visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ Vaiko ir šeimos centre vyko atsakovų šeimos pagalbos plano peržiūra, kurios metu nustatyta, kad S. G. pasirašytus įsipareigojimus vykdo nenuosekliai, Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymų nebaigė (dalyvavo tik dviejuose užsiėmimuose), dažnai nerandamas namuose, ne visada atsiliepia ir į socialinės darbuotojos skambučius, jam sunku teikti socialinės priežiūros paslaugas, kadangi dėl intensyvaus jo darbo grafiko jis nuolat dirba. Socialinė darbuotoja nurodė, vaiko auginti atsakovas neturi galimybių, nes neturi tinkamų sąlygų, nuosavo būsto.
5. 2019 m. kovo 31 d. Tarnybos specialistai atliko neeilinę M. G. laikinosios globos peržiūrą, kurios metu nustatė, kad vaiko motina gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini)., palaiko kontaktą su sūnumi nuotolinėmis ryšio priemonėmis, išlaikymo sūnui neteikia. Tėvas su sūnumi palaiko minimalų ryšį telefoninėmis žinutėmis, neteikia vaikui išlaikymo. S. G. socialinei darbuotojai teigė, kad negalvoja apie sūnaus sugrąžinimą į šeimą, kadangi jam reikia įsitvirtinti darbe. Socialinė darbuotoja pažymėjo, kad pagalbos plane pasirašytus įsipareigojimus atsakovas vykdo nenuosekliai, bendravimas su socialine darbuotoja vyksta tik socialinės darbuotojos iniciatyva ir tik telefonu. S. G. teigė, kad neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, nes gyvena 2-jų kambarių bute su tėvais, yra užimtas darbe, neturi pakankamai lėšų užtikrinti visapusiškų vaiko poreikių, tėvystės įgūdžių. Tarnyba nurodo, kad VŠĮ Antakalnio poliklinikos duomenimis, atsakovei diagnozuotas (duomenys neskelbtini).
6. Tarnybos vertinimu, atsakovai vengia atlikti ir neatlieka savo pareigų tinkamai ir atsakingai rūpintis mažamečiu vaiku bei nusišalino nuo savo sūnaus priežiūros, auklėjimo ir tėvų valdžios įgyvendinimo, nes antrus metus negyvena kartu su sūnumi, jo neauklėja, neprižiūri, nesirūpina kasdieniais jo poreikiais, neišlaiko, o tai sudaro pakankamą pagrindą taikyti tėvų valdžios apribojimą. Atsižvelgiant į tai, kad ryšys tarp mažamečio ir jo tėvų nėra visiškai nutrūkęs, atsakovai palaiko ryšį su vaiku, tėvų valdžia atsakovams sūnaus atžvilgiu apribotina laikinai.
7. Vaiko laikinoji globėja E. Č. išreiškė norą ir sutikimą būti paskirta nuolatine vaiko globėja, kuris jos šeimoje globojamas nuo (duomenys neskelbtini). Moters pasirengimas būti vaiko globėja buvo vertinamas VšĮ Sotas. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad E. Č. yra pasirengusi globoti vaikaitį M. G.. Moteris su šeima gyvena nuosavame 5 kambarių name, kuriame sudarytos sąlygos vaikui ugdyti ir ilsėtis. Tarnyba neturi duomenų, apie tai, kad E. Č. būtų atskirta nuo vaiko (ų), kad jai būtų apribota motinos valdžia, ar ji būtų nušalinta nuo vaiko (ų) globėjos (rūpintojos) pareigų. Tarnyba nėra gavusi kitų fizinių asmenų prašymų dėl paskyrimo vaiko nuolatiniais globėjais. Laikinoji globa E. Č. šeimoje vyksta sklandžiai, vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų nenustatyta.
Atsiliepimas
8. Atsakovas S. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškiniu sutinka. Atsakovui šaukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai, į teismo posėdį atsakovas neatvyko, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
9. Atsakovė V. K. Č. atsiliepimu į ieškinį sutinka su visais ieškinio reikalavimais, tačiau su ieškinyje nurodytomis vaiko paėmimo aplinkybėmis sutinka tik iš dalies. Nurodė, kad Tarnybos darbuotojams atvykus į tuometinę jos gyvenamąją vietą, kuri buvo kartu su jos motina, ji miegojo, nes buvo išgėrusi slopinančių vaistų, todėl buvo padaryta klaidinga išvada, kad vaiku nesirūpinama. Teigia, kad vaikas nešliaužiojo po namuose esančio šuns išmatas, nes jos buvo išvalytos ir matėsi tik nuo jų likusios dėmės. Teigė, kad ant vaiko matytos mėlynės, sumušimai ar nubrozdinimai atsirado dėl to, kad vaikas mokėsi vaikščioti ir kartais užsigaudavo. Antrą kartą vaikas iš jos buvo paimtas per prievartą, su policijos pareigūnų pagalba. Po to, kai vaikas buvo paimtas iš šeimos, iki tol buvęs aktyvus ir pagal amžių besivystantis linksmas vaikas tapo užsidariusiu, vangiu, nevalgiu. Kai vaikas buvo atiduotas į globėjos šeimą, buvo kreiptasi į medikus dėl vaiko kalbos raidos sutrikimo ir dirglumo. Taip pat dėl Tarnybos darbuotojų elgesio jį paimant iš šeimos, vaikas iki šiol bijo didesnės nei dviejų asmenų grupės įeinančios pro duris vienu metu.
10. Trečiasis asmuo E. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdyje ieškovės atstovė Danutė Rainienė palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovai nededa pastangų susigrąžinti vaiką, nesirūpina vaiku, neteikia išlaikymo ir neprisideda prie vaiko auginimo bei nėra duomenų, kad situacija gali pasikeisti artimiausiu metu. Teigė, kad vaiko laikinoji globėja tinkamai atlieka savo pareigas, vaiko globos metu pažeidimų nenustatyta, todėl prašė nustatyti vaiko nuolatinę globą su jo senele.
Šalies argumentai
12. Atsakovė V. K. Č. teismo posėdyje sutiko su ieškiniu ir jo reikalavimais bei prašė jį tenkinti. Nurodė, kad serga psichine liga, dėl kurios jai sunku pasirūpinti vaiku savarankiškai. Tėvas nesirūpina vaiku, neteikia jam išlaikymo, tačiau turi galimybę teikti Tarnybos prašomo dydžio išlaikymą. Atsakovė nurodė, kad ji ieško darbo, todėl neturi galimybės teikti reikalaujamo dydžio išlaikymo šiuo metu, tačiau nurodė, kad J. K. užsidirbo pinigų, be to, planuoja artimiausiu metu įsidarbinti ir teikti vaikui išlaikymą.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo E. Č. teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad vaiko tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo išlaikymo ir vaiko auginimo, o dukros psichinė liga lemia, kad jos dukra negali tinkamai šiuo metu rūpintis mažamečiu vaiku. Motina neprisideda prie vaiko išlaikymo, o tėvas dėl savo būdo bruožų neturi galimybių rūpintis vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
14. Byloje nustatyta, kad atsakovai V. K. Č. ir S. G. yra nepilnamečio M. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė prašo laikinai apriboti tėvų valdžią sūnui bei nustatyti vaikui nuolatinę globą, jo globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti senelę E. Č..
Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Tėvai neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais.
16. Byloje nustatyta, kad nepilnametis M. G. liko be tėvų globos. 2018 m. rugsėjo 7 d. Tarnyboje gautas pranešimas telefonu, pagal kurį Tarnyba nuvyko nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) bei nustatė, kad V. K. Č. gyvena kartu su mažamečiu sūnumi M. G. tėvų namuose. Moteris rasta gulinti lovoje, nereagavo į darbuotojus ir nesiorientavo aplinkoje. Namai buvo netvarkingi, vyko nebaigtos statybos. Nustatyta, kad namuose netinkamos sąlygos gyventi mažamečiam vaikui: aplinka skurdi, nešvari, netvarkinga, vyko remonto darbai. Atsižvelgiant į tai, buvo surašytas 2018 m. rugsėjo 11 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktas, kuriuo vaikas paimtas iš jam nesaugios aplinkos ir apgyvendintas VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Be to, nurodyta, kad motina nėra motyvuota prižiūrėti vaiką, nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, visą vaiko priežiūros atsakomybę perkelia jo senelei.
17. Iš 2018 m. lapkričio 16 d. Tarnybinio pranešimo nustatyta, kad vaikas po 2018 m. rugsėjo 11 d. vykusios apžiūros išleistas į namus su motina be Tarnybos žinios. Tą pačią dieną Tarnybos specialistai pakartotinai nuvyko į V. K. Č. gyvenamąją vietą, moteris vėl buvo rasta galimai apsvaigusi nuo raminamųjų vaistų, gulėjo lovoje ir nereagavo į aplinkinius, todėl vaikas pakartotinai buvo paimtas iš nesaugios aplinkos ir nuvežtas į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę laikinam apgyvendinimui, vaikui nustatytas 2 grėsmės lygis.
18. Grėsmės lygio vertinimo anketoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad matyti sumušimai vaiko galvos ir kojų srityje, motina vartoja stiprius raminamuosius vaistus, gydėsi psichiatrijos ligoninėje. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vaikas paimtas iš motinos.
19. 2018 m. rugsėjo 20 d. Tarnybos Vilniaus miesto mobiliosios komandos pažymoje nurodyta, kad motina pripažino, kad vartoja vaistus, dėl kurių poveikio negali tinkamai rūpintis sūnumi. Pripažino, kad jai yra sunku empatiškai bendrauti su vaiku ir atsiliepti į jo emocinius poreikius. Abu vaiko tėvai neturi sąlygų ir galimybių pasirūpinti mažamečiu sūnumi ir užtikrinti tiek fizinės, tiek psichinės vaiko gerovės bei tinkamai užtikrinti raidos metu kylančių poreikių.
20. Atvejo vadybos posėdžio metu buvo sudarytas 2018 m. rugsėjo 21 d. pagalbos šeimai planas, kuriame atsakovai įsipareigojo vykdyti pagalbos plane iškeltas užduotis, tačiau Tarnybos nuomone, užduotys nėra tinkamai ir nuosekliai vykdomos, o tėvai ir toliau yra nusišalinę nuo vaiko priežiūros. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu M. G. nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo nustatyta laikinoji globa VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre. 2018 m. spalio 24 d. Pagalbos šeimai plano peržiūroje atsakovė nurodė, kad dėl psichinės ligos ir asmenybės sutrikimo viena visiškai negali pasirūpinti vaiku. Teigė, kad vaiko tėvas neteikia išlaikymo, nesirūpina vaiko auklėjimu, vyras nestabilus psichiškai, pasitaiko pykčio priepuoliai. Trečiasis asmuo teigė, kad tiek jos dukra, tiek tėvas nėra tinkamai pasirengę prižiūrėti savo vaiką. Byloje pateiktas VšĮ Antakalnio poliklinikos medicinos dokumento išrašas, iš kurio nustatyta, kad V. K. Č. serga (duomenys neskelbtini), gydoma (duomenys neskelbtini).
21. 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu M. G. nuo 2018 m. gruodžio 1 d. buvo nustatyta laikinoji globa VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro budinčių globotojų šeimoje. Gavus vaiko senelės (trečiojo asmens) prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jo laikinąja globėja nuo 2019 m. vasario 4 d. paskirta senelė E. Č.. Pažymėtina, kad paslaugas šeimai teikiančiose įstaigose vyko pagalbos atsakovų šeimai plano peržiūros ir naujų uždavinių iškėlimas. Atvejų nagrinėjimo metu atsakovė teigdavo, kad dėl psichinės ligos abejoja ar sugebėtų tinkamai prižiūrėti vaiką. Iš 2019 m. liepos 18 d. visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ Vaiko ir šeimos centro „Duok ranką“ pagalbos plano nustatyta, kad S. G. prisiimtus įsipareigojimus vykdo nenuosekliai, pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymų nebaigė (dalyvavo tik dviejuose užsiėmimuose), dažnai nerandamas namuose, ne visada atsiliepia ir į socialinės darbuotojos skambučius, jam sunku teikti socialinės priežiūros paslaugas dėl intensyvaus jo darbo grafiko. Socialinė darbuotoja nurodė, jog vaiko auginti atsakovas neturi galimybių, nes neturi tinkamų sąlygų, nuosavo būsto. Panašios aplinkybės konstatuotos ir 2020 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro pagalbos šeimai skyriaus pasitarimo protokole dėl atsakovų šeimos, kuriame nurodyta, kad atsakovas nesirūpina vaiko poreikiais, nes yra užimtas darbe, nenuosekliai vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Iš 2020 m. vasario 20 d. informacinio rašto nustatyta, kad atsakovė pakeitė gyvenamąją vietą ir išvyko dirbti (duomenys neskelbtini), o vaiku rūpinasi jo senelė. Gyventojų registro duomenimis, V. K. Č. 2020 m. sausio 13 d. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini).. Tačiau teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad šiuo metu yra Lietuvoje. Taip pat nustatyta, kad S. G., sugrįžęs iš privalomos karo tarnybos, su sūnumi palaiko minimalų ryšį kartais parašydamas žinutę, tačiau šiuo metu išlaikymo vaikui neteikia.
22. Šiuo atveju tiek abu atsakovai, tiek nepilnamečio M. G. laikinoji globėja pripažįsta, jog vaiko tėvai nesugeba užtikrinti sūnaus poreikių patenkinimo, nes yra nusišalinę nuo vaiko priežiūros: neauklėja, nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, neteikia išlaikymo. Byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia teismui daryti išvadą, kad abu atsakovai neįgyvendina savo valdžios nepilnamečiam vaikui ir abu yra nusišalinę nuo vaiko priežiūros. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prieštarauja dėl tam tikrų Tarnybos nustatytų vaiko paėmimo iš motinos aplinkybių, teigdama, kad namuose buvo tvarkinga, o vaikas nebuvo mušamas, tačiau šios neįrodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės priimant sprendimą, nes teismas iš bylos duomenų nustatė, jog tėvai nesugeba užtikrinti sūnaus poreikių patenkinimo ir juo nesirūpina (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog situacija šeimoje artimiausiu metu galėtų pasikeisti.
23. Nustatyta, kad atsakovė neteista, bausta administracine tvarka (per 5 metus) pagal (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) duomenų bazės 2020 m. balandžio 28 d. išrašo duomenimis V. K. Č. nuo 2020 m. Lietuvoje oficialiai nedirbo. Surinkus atsakovą charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovas neteistas, baustas administracine tvarka (per 5 metus) pagal (duomenys neskelbtini). VSDFV duomenų bazės 2020 m. balandžio 28 d. duomenimis, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, atsakovai nėra teisti baudžiamąja tvarka.
24. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios ribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardintų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pažymėtina, kad tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuoto jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) priemonė. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Taigi, atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas (laikinas ar neterminuotas).
25. Nagrinėjamu atveju vaiko tėvai nevykdo pareigų sūnui – neauklėja, neprižiūri, nesirūpina sveikata, kasdieniais poreikiais, materialiai neišlaiko. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą apriboti V. K. Č. ir S. G. tėvų valdžią nepilnamečiam sūnui M. G.. Tačiau teismas bylos duomenimis nustatė, kad atsakovų ir tėvų ryšys nėra visiškai nutrūkęs. 2019 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro šeimos pagalbos plano peržiūroje nustatyta, kad abu vaiko tėvai sūnų lanko, tėvas tuomet prisidėjo ir prie sūnaus išlaikymo, tačiau buvo nustatyta, kad savarankiškai auginti mažametį sūnų nei vienas iš tėvų sąlygų ir galimybių neturi. Iš bylos duomenų nustatyta, kad tėvai palaiko minimalų ryšį su vaiku – tėvas vaikui kartais parašo žinutes, o motina palaiko kontaktą su sūnumi jį lankydama ir nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet atsakovė dėl psichinės ligos, o atsakovas dėl aplaidumo ar netinkamo gyvenimo būdo negyvena kartu su vaiku, o tai vertintina, kaip kalti jų veiksmai, kadangi tėvai neįgyvendina savo teisių ir pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad asmuo pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos.
26. Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas ir paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Todėl atsakovų tėvų valdžios apribojimas M. G. atžvilgiu gali būti panaikinamas tada, kai išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
27. Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis, į faktą, jog tėvai yra nusišalinę nuo vaiko priežiūros, siekiant suteikti atsakovams galimybę imtis realių veiksmų susigrąžinti vaiką į šeimą (keisti gyvenimo būdą ir požiūrį į vaiko ugdymą, gydytis nuo psichinės ligos ir dirbti), sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas ir sąlygos laikinai apriboti V. K. Č. ir S. G. tėvų valdžią nepilnamečio sūnaus M. G. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas ieškinio reikalavimą laikinai apriboti V. K. Č. ir S. G. tėvų valdžią sūnaus M. G. atžvilgiu tenkina. Teismo vertinimu, laikinas tėvų valdžios apribojimas atitinka vaiko interesus.
28. Šalims išaiškintina, kad laikinai apribojus tėvų valdžią, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
29. CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Išnykus laikino apribojimo pagrindams, t. y. pasikeitus situacijai ir atsakovams pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį, pradėjus rūpintis vaiku, jo ugdymu ir sveikata, užtikrinus saugią ir tvarkingą vaiko gyvenamąją aplinką, atsakovai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.
Dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo
30. Apribojus atsakovams tėvų valdžią, vadovaujantis CK 3.257 straipsnio 3 punktu, atsakovų nepilnamečiam sūnui M. G. nustatytina nuolatinė globa. Ieškovas prašo nustatyti nuolatinę globą M. G., jo globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti vaiko laikinąją globėją E. Č.. Trečiasis asmuo E. Č. teismo posėdyje nurodė, jog sutinka būti paskirta nuolatine nepilnamečio vaiko globėja.
31. Minėta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 11 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) vaiko laikinąja globėja nuo 2019 m. vasario 4 d. paskirta vaiko senelė E. Č.. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad vaiko senelė E. Č., tėvams nusišalinus nuo rūpinimosi vaiku, augina vaiką savo namuose, išlaiko jį ir tenkina vaiko poreikius. E. Č. išreiškė norą būti vaikaičio globėja. Jos šeimoje vaikas laikinai globojamas nuo 2019 m. vasario 4 d. E. Č. yra vaiko senelė, juos sieja artimi ir šilti tarpusavio ryšiai bei santykiai. Moteris atitinka įstatymuose vaikų globėjams keliamus reikalavimus ir yra tinkamai pasirengusi globoti M. G.. VšĮ Sotas 2018 m. gruodžio 5 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad E. Č. yra pasirengusi globoti vaiką. E. Č. su šeima gyvena nuosavame 5 kambarių name, kuriame sudarytos sąlygos vaikui ugdytis ir ilsėtis. E. Č. bausta administracine tvarka, tačiau nėra teista. VšĮ Antakalnio poliklinikos 2020 m. birželio 17 d. medicininis pažymėjimas patvirtina, kad jos sveikatos būklė yra pakankamai gera, kad ji galėtų būti vaiko globėja. Nėra duomenų, apie tai, kad E. Č. būtų atskirta nuo vaiko (ų), jai būtų apribota motinos valdžia, ar ji būtų nušalinta nuo vaiko (ų) globėjos (rūpintojos) pareigų. Tarnyba pažymėjo, kad nėra gavusi kitų fizinių asmenų prašymų dėl paskyrimo vaiko nuolatiniais globėjais. Buvo vertinama laikinoji vaiko globa E. Č. šeimoje ir nustatyta, kad laikinoji globa vyksta sklandžiai, vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų Tarnyba nenustatė.
32. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, daro išvadą, kad trečiasis asmuo E. Č. atitinka įstatymo keliamus reikalavimus globėjai, tinkamai atlieka laikinosios globėjos pareigas. Esant nustatytoms aplinkybėms, trečiasis asmuo E. Č. skirtina nepilnamečio M. G. nuolatine globėja. Nepilnamečio M. G. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su globėja E. Č. (CK 3.265 straipsnio 1 punktas). Vaikas turto neturi, todėl turto administratorius neskiriamas (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).
33. CK 3.255 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia, kai nustatoma nuolatinė globa (rūpyba). Atsižvelgiant į tai, šia teismo nutartimi nustačius nuolatinę globą nepilnamečiam M. G., naikintina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 11 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos M. G. nustatymo“ M. G. nustatyta laikinoji globa.
34. Suinteresuotam asmeniui E. Č. išaiškinama, kad vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.
Dėl išlaikymo priteisimo
35. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
36. Ieškovė prašo priteisti iš kiekvieno atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. K. Č. šiuo metu nedirba. Tačiau, bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė 2020 m. sausio 13 d. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Bylos šalys paaiškino, kad šioje šalyje atsakovė uždarbiavo. VSDFV duomenų bazės 2020 m. balandžio 28 d. duomenimis, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), už 2020 m. kovo mėn. atsakovas gavo (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį.
37. Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).
38. Pažymėtina, kad atsakovai yra jauno ir darbingo amžiaus. Atsakovei K. V. Č. yra diagnozuota psichinė liga, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovams būtų nustatytas nedarbingumas, todėl, teismo vertinimu, atsakovai turi imtis visų galimų priemonių užtikrinti sūnaus išlaikymą. Pažymėtina, kad atsakovė teismo posėdyje nurodė, jog J. K. užsidirbo pinigų, kurių neplanavo skirti vaiko išlaikymui. Taip pat nurodė, kad ieško darbo ir planuoja ateityje dirbti, bei teikti vaikui išlaikymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai, jog atsakovai yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie tai, kad jiems būtų nustatytas nedarbingumas, išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, tenkina ieškovės prašymą ir priteisia iš atsakovų V. K. Č. ir S. G. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. G., mokamą po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
39. M. G. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise vaiko nuolatinei globėjai E. Č. (CK 3.275 straipsnis).
40. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
41. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovų valstybės naudai priteistina po 78 Eur žyminio mokesčio už reikalavimus dėl nuolatinės globos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ((300 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) - 25 proc. + 75 Eur / 2 atsakovai) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
42. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 7,01 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis, tenkanti kiekvienam atsakovui, neviršija 5 Eur, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos iš šalių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Laikinai apriboti atsakovų V. K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valdžią nepilnamečiam vaikui M. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nuolatinę globą nepilnamečiam M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatine vaiko globėja bei gaunamų lėšų administratore paskiriant E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nuolatinę nepilnamečio M. G., gyvenamąją vietą su nuolatine vaiko globėja E. Č..
Priteisti iš atsakovės V. K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 150 Eur (šimtą penkiasdešimt Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-05-19) iki M. G. pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 150 Eur (šimtą penkiasdešimt Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-05-19) iki M. G. pilnametystės.
Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją globą.
Priteisti iš atsakovų V. K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 78 Eur (septyniasdešimt aštuonis Eur) žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo bei dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.