Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo A. K. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos ,,Ketrika“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis.) Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkinamas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2851-855/2019 mažajai bendrijai „Ketrika“ iškėlė bankroto bylą. Ta pačia nutartimi teismas įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. balandžio 29 d. Teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi pripažino mažąją bendriją „Ketrika“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad atsakovas A. K. nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo mažosios bendrijos „Ketrika“ vadovu. Kelių transporto priemonių registro išrašas patvirtina, kad įmonei priklauso transporto priemonės Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas šių transporto priemonių neperdavė bankroto administratoriui. Dėl to ieškovė prašo atlyginti turtinę žalą. Turtinės žalos dydį ieškovė grindžia duomenimis apie vidutinę transporto priemonių rinkos kainą - Ford Galaxy (1998 m.) 792,50 Eur, VW Multivan (1992 m.) 1933,00 Eur.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalis numato, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus. Įvertinus tai, kad pagal juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas jis taikomas toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos įsigaliojus šiam įstatymui, taip pat į tai, kad įstatymas įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., tuo tarpu bankroto byla ieškovei iškelta dar 2019 m. balandžio 18 d., o ieškovė į teismą dėl žalos atlygimo kreipėsi 2019 m. gruodžio 23 d., nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl vadovo civilinės atsakomybės, yra pagrindas taikyti iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numatė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo bankroto administratoriui perduoti visą bankrutuojančios įmonės turtą bei dokumentus. To paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo numatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo.

Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio bylose, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015 ir kt.).

Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi jam, kaip buvusiam įmonės vadovui, nustatyto ir įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinto įpareigojimo perduoti bendrovės bankroto administratoriui įmonės turtą. Perdavus transporto priemones jos būtų parduotos bankroto procese ir iš gautų pinginių lėšų būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Kadangi atsakovas neįvykdė pareigos perduoti bendrovės turtą, atsakovas, kaip asmuo atsakingas už bendrovės turto apskaitą ir išsaugojimą, privalo atlyginti bendrovei ir jos kreditoriams žalą, kurią jie patyrė dėl to, jog atsakovas neišsaugojo ir neperdavė administratoriui bendrovės turto. Žalos dydį ieškovė apskaičiavo pagal neperduotų transporto priemonių Ford Galaxy (1998 m.) ir VW Multivan (1992 m.), parduodamų ieškinio pateikimo dienai portale autoplius.lt, vidutinę kainą (Ford Galaxy (1998 m.) 792,50 Eur, VW Multivan (1992 m.) 1933,00 Eur). Atsakovui dokumentai įteikti tinkamai, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nei reikalavimo nei žalos dydžio ar jo aspkaičiavimo neginčijo. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 2725,50 Eur nuostolių.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kadangi ieškovė, kaip bankrutavusi įmonė, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, 61,00 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo valstybės naudai CPK 96 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 5,37 Eur ir yra priteistinos iš atsakovo valstybės naudai, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, CPK 92 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti atsakovo A. K. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos ,,Ketrika“ naudai 2725,50 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt penkis eurus penkiasdešimt euro centų) nuostolių.

Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos ,,Ketrika“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą 2725,50 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gruodžio 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. K. valstybės naudai 61,00 Eur (šešiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 5,37 Eur (penkis eurus trisdešimt septynis euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.