- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- 2S-236-613/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Suinteresuotas asmuo
- V. G., R. M.
- Advokatai
- Mantas Pakamanis
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.24Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. G., R. M. dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo bei įstatyme numatytų poveikio priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis A. S. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su prašymu išspręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. e2-4431-889/2018 neįvykdymo ir už vykdomojo rašto reikalavimų nevykdymą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 2 dalyje numatytas poveikio priemones, t. y. sprendime numatytas sprendimo nevykdymo pasekmes.
2. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4431-889/2018 įsiteisėjo 2019 m. balandžio 12 d. Sprendime nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės – atsakovui R. M. nevykdant teismo sprendimo už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo paskirta 3,00 Eur dydžio bauda, baudą sumokant ieškovės V. G. naudai. Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, R. M. surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas dėl to, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu Nr. S1d-101072 suinteresuotas asmuo R. M. buvo įpareigotas ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose patalpose a-6 ir a-7 savavališkai atliktus darbus: pašalinti a-6 nišoje įrengtas duris; patalpoje a-6 perkelti liuką į senąją vietą ir užsandarinti naujai įrengtą angą; atstatyti patekimą į patalpą a-7 ir apie vykdomojo dokumento reikalavimo įvykdymą nedelsiant informuoti antstolį, pateikti tai patvirtinančius dokumentus. R. M. 2019 m. gruodžio 16 d., 2020 m. sausio 13 d. pranešimais informavo antstolį, jog yra įvykdęs visus reikalavimus, tačiau išieškotoja V. G. mano, kad darbai nėra atlikti iki galo. Ji 2019 m. gruodžio 23 d., 2020 m. sausio 30 d. elektroniniais laiškais nesutiko ir nurodė, kad liukas atstatytas per siauras, savavališkai išpjauta anga užsukta tik gipso lapu, virš patalpos ir savavališkai išpjautos angos nebėra perdengimo. 2020 m. rugpjūčio 26 d., 2020 m. rugsėjo 16 d. R. M. laiškais nurodė, kad teismo sprendimo reikalavimus įvykdė, kartu pateikė antstolės V. D. 2019 m. gruodžio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0004/19/F-1173. Tačiau išieškotoja V. G. 2020 m. spalio 20 d. raštu nurodė, jog skolininkas nėra tinkamai įvykdęs teismo sprendimo reikalavimų, ir pateikė ginčo objekto apžiūros aktus (įmonės CIVINITY), kuriuose nurodoma, jog liuko į palėpę anga yra mažesnių matmenų, nei buvo prieš tai, taip pat iš palėpės nepašalinti daiktai.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo V. G. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su antstolio pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Pažymėjo, jog namo administratorė UAB „Vitės valdos“ ne kartą atliko statinio apžiūrą ir surašė aktus, kad R. M. teismo sprendimo nėra tinkamai įvykdęs, nes liuko anga yra mažesnė nei anksčiau buvusi ir dėl šios priežasties nėra galimybės iš palėpės iškraustyti didesnių gabaritų daiktų, kurie buvo sudėti esant buvusiai didesnių matmenų angai į palėpę.
4. Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė atsiliepimą, nurodė, jog nesutinka su antstolio pareiškimu ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad įvykdė visus vykdomajame rašte nurodytus Nr. e2-4431-889/2018 reikalavimus ir tai patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0004/19/F1173. Pažymėjo, kad V. G. pretenzijos nepagrįstos jokiais teisiniais dokumentais, ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekdama jam pakenkti ir norėdama pasipelnyti. Taip pat nurodė, kad nei namo byloje, nei kituose oficialiuose dokumentuose nėra liuko egzistavimo fakto, jo matmenų ar lokacijos. Papildomame paaiškinime nurodė, jog antstolis formaliai atlieka savo pareigas, neįsigilina į įpareigojimų esmę, nevyksta į apžiūrą konstatuoti faktinių aplinkybių, veikia neobjektyviai ir šališkai, atstovauja tik išieškotojos interesams.
5. Suinteresuotas asmuo V. G. teismui pateiktame papildomame paaiškinime nurodė, jog R. M. pateiktame antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nevertinta, ar perkeltas liukas tokio dydžio kaip anksčiau, ar toje vietoje įstatytas kitas mažesnis liukas. Nurodė, jog antstolis pagrįstai surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą su prašymu spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomojo rašto Nr. e2-4431-889/2018 nevykdymo ir taikyti CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatytas poveikio priemones. Pažymėjo, kad tokiu atveju, jei bus pripažinta, kad R. M. teismo sprendimą įvykdė ir vykdymo procesas bus užbaigtas, dėl įstatyto mažesnio liuko nei buvusi liuko anga į palėpę iškraustyti didesnių gabaritų daiktų iš palėpės neliks galimybės, toliau bus pažeidžiami Priešgaisrinės saugos įstatymo ir Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimai, kils grėsmė namo ir gyventojų saugumui. Taip pat pažymėjo, kad R. M. naudojasi tuo, kad namo (duomenys neskelbtini) dokumentuose nėra nurodyti buvusio liuko matmenys, tačiau iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad liuko anga buvo per visą koridoriuko (patalpoje a-6 prie nišos, esančios buto Nr. 6 durų) plotį ir ilgį. Teigia, kad liukas buvo didesnis, nei įstatė R. M., priešingu atveju didelių gabaritų daiktai nebūtų galėję patekti į palėpę.
6. Suinteresuotas asmuo R. M. teismui pateiktame paaiškinime dėl papildomų dokumentų pridėjimo nurodė, jog civilinėje byloje Nr. e2-4431-889/2018 nebuvo pateikta įrodymų apie liuko parametrus, išieškotoja reikalavo tik perkelti liuką nuo jos buto Nr. 7 durų į seną vietą. Minėtoje civilinėje byloje nebuvo reikalavimų, kuriuos dabar kelia išieškotoja V. G..
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimo netenkino.
8. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-4431-889/2018 dalis, kuria suinteresuotas asmuo R. M. buvo įpareigotas ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose patalpose a-6 ir a-7 savavališkai atliktus darbus: pašalinti a-6 nišoje įrengtas duris; atstatyti patekimą į patalpą a-7, yra įvykdyta tinkamai, suinteresuoti asmenys vienas kitam dėl šio įpareigojimo pretenzijų nereiškia. R. M. taip pat buvo įpareigotas patalpoje a-6 perkelti liuką į senąją vietą ir užsandarinti naujai įrengtą angą.
9. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įvykdė R. M. įpareigojimą perkelti liuką į senąją vietą ir užsandarinti naują angą, konstatavo, kad ir ši teismo sprendimo dalis yra įvykdyta. Tai patvirtina byloje pateiktas 2019 m. gruodžio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0004/19/F-1173, iš jo matyti, kad 2019 m. gruodžio 12 d. užfiksuotas patalpoje a-6 (priešais 7 buto duris) lubose įrengtas liukas, pro kurį patenkama į palėpę; 2019 m. gruodžio 15 d. užfiksuotas patalpoje a-6 (priešais 7 buto duris) lubose įrengtas liukas, pro kurį patenkama į palėpę, perkeltas į kitą lubų vietą, t. y. prie 6 butų durų, o senoji liuko vieta užsandarinta, panaudojant gipskartonio plokštę.
10. Teismas, vertindamas suinteresuoto asmens V. G. nurodytas aplinkybes, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju byloje nesprendžiamas klausimas kokio konkretaus dydžio senąjį liuką reikėjo atstatyti. Nei sprendime, nei išduotame vykdomajame rašte nenurodyti liuko matmenys, taip pat nenurodyta, kokiu būdu ir kokiomis medžiagomis turi būti užsandarintas neteisėtai padarytas liukas. Teismas nusprendė, kad minėtas klausimas nėra bylos pagal antstolio pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo dalykas, tokių klausimų kėlimui ir sprendimui įstatymas numato kitas bylos nagrinėjimo formas – proceso atnaujinimą (CPK XVIII skyrius), teismo sprendimo vykdymo išaiškinimą (CPK 278 straipsnis).
11. Teismas konstatavo, kad R. M. įvykdė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduotą vykdomąjį raštą vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/10082, todėl pareiškėjo prašymas taikyti CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatytas poveikio priemones R. M. netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Suinteresuotas asmuo V. G. (toliau – apeliantė) teismui pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis) arba pakeisti spendimo vykdymo tvarką ir nustatyti išieškotojai teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nes priimta netinkamai įvertinus įrodymus.
12.2. Teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino į bylą pateiktų įrodymų, kad teismo sprendimas nėra tinkamai įvykdytas, nes įstatytas mažesnis nei buvęs liukas, dėl to nėra galimybės iš palėpės iškraustyti didelių gabaritų daiktų. Tačiau sutinka, kad nei sprendime, nei vykdomajame dokumente nėra nurodytas konkretus įstatytino liuko dydis.
12.3. Taip pat teigia, kad R. M., įstatydamas mažesnį liuką, kenkia gyventojų saugumui, pažeidžia Priešgaisrinės saugos įstatymo reikalavimus.
12.4. Pažymėjo, kad teismo sprendime buvo numatyta R. M. bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną (CPK 273 straipsnio 3 dalis), tačiau nebuvo numatyta galimybė išieškotojai atlikti vykdymo veiksmus skolininko lėšomis (CPK 273 straipsnio l dalis).
12.5. Mano, kad teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, turėjo priimti nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis) arba pakeisti sprendimo vykdymo tvarką ir nustatyti išieškotojai teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis).
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo R. M., atstovaujamas advokato Manto Pakamanio, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nei teismo sprendime, nei jo pagrindu išduotame vykdomajame dokumente nėra nurodyta, kokio dydžio senąjį liuką reikėjo įstatyti.
13.2. Teigia, kad, vadovaudamasis protingumo principu, atstatė protingo dydžio liuką.
13.3. Teigia, kad V. G. neteisėtas reikalavimas pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą pažeidžia CPK 18 ir 279 straipsnių nuostatas.
13.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino V. G. reikalavimus kaip nepagrįstus samprotavimus, kadangi jokiuose dokumentuose nėra nurodyti buvusio liuko matmenys. Šias aplinkybes pripažįsta ir pati apeliantė.
13.5. Teigia, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad mansardoje yra dvi angos, todėl apeliantės teiginiai, kad ji neturi galimybės paimti palėpėje esančių daiktų, o tai galbūt pažeidžia namo priešgaisrinės saugos reikalavimus, vertintini kaip nesąžiningi ir nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
16. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas antstolio prašymas už teismo sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto reikalavimų nevykdymą taikyti CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatytas poveikio priemones (sprendime numatytas sprendimo nevykdymo pasekmes), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Pažymėtina, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, turi veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).
18. CPK 771 straipsnio redakcijos 2 dalyje numatyta, kad jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nustatęs, kad R. M. įvykdė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduotą vykdomąjį raštą vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/10082, t. y. pašalino gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose patalpose a-6 ir a-7 savavališkai atliktus darbus: pašalino a-6 nišoje įrengtas duris; patalpoje a-6 perkėlė liuką į senąją vietą bei užsandarino naujai įrengtą angą; atstatė patekimą į patalpą a-7, pareiškėjo prašymo taikyti CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatytas poveikio priemones R. M. netenkino. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, pateikė atskirąjį skundą, jį iš esmės argumentuoja tuo, jog teismo sprendimas nėra tinkamai įvykdytas, kadangi įstatytas mažesnis nei prieš tai buvęs liukas. Prašo taikyti sprendime nurodytus padarinius ar pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, nustatyti išieškotojai teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad R. M. yra įvykdęs teismo sprendimu paskirtus įpareigojimus. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, akcentuoja, kad teismo sprendimas nėra tinkamai įvykdytas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vykdomojoje byloje surinktus duomenis, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad R. M. įvykdė teismo sprendimu paskirtus įpareigojimus.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis ir pažymi, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui nedaro, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
22. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, klausimas dėl sprendimo tinkamo įvykdymo turi būti sprendžiamas kitais įstatyme numatytais būdais.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
25. Suinteresuotas asmuo R. M. nurodo, kad jo bylinėjimosi išlaidas sudaro 480,00 Eur išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir 150,00 Eur išlaidos antstolei V. D. už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teisme šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo pareikšti ir teismo išnagrinėti, klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo nesprendžia. Apeliantės atskirojo skundo netenkinus, suinteresuoto asmenes R. M. bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš apeliantės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti R. M. iš V. G. 480,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.