- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- e2S-561-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25052-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- V. B. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Florinus“
- Trečiasis asmuo
- R. Š.
- Kategorijos
- 3.1.18.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. B. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Florinus“ dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2022 m. vasario 24 d. susirinkimo protokole nurodytų sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo R. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. B. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Florinus“ dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2022 m. vasario 24 d. susirinkimo protokole nurodytų sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo R. Š..
2. Ieškovė taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti 2022 m. vasario 24 d. Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokole nurodytų sprendimų vykdymą iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
3. Ieškovė nurodė, kad jos reikalavimas yra prima facie pagrįstas, kadangi pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Egzistuoja reali grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui ar bylos nagrinėjimo užsitęsimui dėl teisinės situacijos. Teismui pateikti argumentai, kuriais vadovaujantis ieškovė pagrindė susirinkimo protokole nurodytų sprendimų formuluočių neatitikimą susirinkimo darbotvarkėje nurodytoms svarstytinų klausimų formuluotėms, sprendimų formuluočių neatitikimą tikrovei, jų siurprizinį pobūdį, faktų iškraipymą, vėlesnį papildymą aplinkybėmis, kurios nebuvo svarstomos susirinkime (apskritai, galimai tik visai neseniai surašyto protokolo faktą), teisinių prielaidų nebuvimą priimti sprendimus ne sklypo bendraturčių sutarimu. Teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįvykdomas apskritai atsakovei pradėjus realizuoti absoliučiai neteisėtus ir niekinius susirinkimo sprendimus reikalaujant iš jungtinės veiklos susirinkimo dalyvių didžiulių ir jokiais dokumentais nepagrįstų sumų namo remontui, kaupiamųjų lėšų neteisėtam naudojimui ir pan., bandant apeiti nelyginamai sudėtingesnę sklypo bendraturčių bendro sutarimo procedūrą susirinkime nurodytais klausimais, kurie susiję su sklypu, pvz., nustatant naudojimosi sklypu tvarką, siekiant įsirengti tvorą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
6. Įvertinęs preliminariai ieškinyje nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
7. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos teismas pažymėjo, kad ieškovės siekiamas rezultatas yra, kad nebūtų vykdomi 2022 m. vasario 24 d. Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini) savininkų susirinkime priimti ir Protokole Nr. 1 nurodyti 10 sprendimų, juos panaikinant dėl ieškinyje nurodytų motyvų. Todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius nurodytų sprendimų vykdymą būtų patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas neišnagrinėjus bylos iš esmės. Pažymėjo, kad keli iš susirinkime priimtų sprendimų yra priimti ir ieškovei balsuojant „už“, kiti balsų dauguma. Padarė išvadą, jog ginčo dėl aukščiau nurodytų priimtų sprendimų tarp kitų butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų (atsakovės ir trečiojo asmens) nėra. Laikė, jog ieškovės prašomo taikyti laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos ir pažeistų kitų savininkų teisėtus interesus.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė V. B. G. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuriame prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad:
8.1. spręsdamas dėl laikinųjų apsaugo priemonių antrosios sąlygos teismas netyrė grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o analizavo, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitiktų atsakovės ir trečiojo asmens, balsavusių už ginčijamus sprendimus, interesus. Teismas neatkreipė dėmesio į ieškinyje detaliai nurodytas aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nesąžiningumą ilgą laiką neteikiant protokolo bei suformuluojant tokias sprendimų formuluotes, dėl kurių nebuvo sprendžiama susirinkime. Kai kurie klausimai susirinkime negalėjo būti svarstomi dėl jungtinės veiklos sutarties objektais negalinčių būti dalykų ir nesant teorinės susirinkimo kompetencijos galimybės spręsti tam tikrus dalykus. Sprendimais siekiama apsunkinti ieškovei galimybę realizuoti savo nuosavybės teisę, sukelti neproporcingai didelę finansinę naštą protokole nurodant tokius sprendimus, už kuriuos ieškovė ir jos atstovas nebalsavo. Atsakovė suklaidino teismą neteisingai nurodydama informaciją, jog ieškovės atstovas tariamai balsavo už tam tikrus sprendimus, kai tuo tarpu buvo balsuota už abstrakčias formuluotes, bet ne pritarta konkretiems sprendimams;
8.2. teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimų vykdymas sukeltų žalą ieškovei, o palankaus teismo sprendimo atveju tarpų neįmanomas arba gerokai pasunkėtų, kadangi būtų įgyvendinti priimti sprendimai. Ieškovė siekia kuo skubiau ir pasinaudodama visomis įstatymo suteiktomis teisėmis, efektyviai ginti savo teises, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra ir proporcingas, ir nepažeidžia ekonomiškumo principo. Priešingai nei nurodo teismas, balsų pasiskirstymas nereiškia, jog gali būti pažeidžiamos mažumos (susirinkime balsavusio „prieš“) teisės, kad jos negali būti efektyviai ginamos ir užtikrintos teisme;
8.3. atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas sukūrė konkurencinę situaciją su kitoje civilinėje byloje (civilinė byla Nr. e2-21132-1019/2022; teisminio proceso Nr. 2-68-3-16347-2022-6) priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti 2022 m. birželio 23 d. Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokole nurodytų sprendimų vykdymą iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo;
8.4. taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų sustabdyti iki civilinės bylos išnagrinėjimo susirinkime priimti ir ieškovės ginčijami sprendimai, o ne išnagrinėtas ginčas neišnagrinėjus bylos iš esmės. Ieškinyje plačiai pagrįstas kiekvieno sprendimo neteisėtumas ir niekinis pobūdis, susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimai, pagrindžia atsakovės nesąžiningus veiksmus, todėl svarbu, jog ginčijami sprendimai nebūtų vykdomi vykstant ginčui dėl susirinkimo sprendimų teisėtumo. Priešingu atveju galėtų kilti papildomi teisminiai ginčai ir nebūtų pasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų perteklinės, neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą, taip pat viešąjį interesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti 2022 m. birželio 23 d. Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokole nurodytų sprendimų vykdymą iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, jei asmuo tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi tikėtinai ne tik pagrįsti savo reikalavimą, bet ir argumentuoti teismo sprendimo negalimumo įvykdyti grėsmę. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja reikalavimo pagrįstumo iš esmės, bet tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikšto reikalavimo gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
12. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti ieškiniu pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama pozicija, jog teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017). Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-370/2017).
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga – preliminarus ieškinio pagrįstumas. Kadangi byloje ginčo dėl šios sąlygos nekyla, apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už ginčo ribų, dėl ieškinio prima facie detaliau nepasisako.
14. Netenkindamas laikinųjų apsaugos priemonių prašymo pirmosios instancijos teismas sprendė, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų išsprendžiamas ginčas neišnagrinėjus civilinės bylos iš esmės, kad nėra ginčo dėl priimtų sprendimų tarp kitų butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų (atsakovės ir trečiojo asmens), o tokios laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
15. Pažymėtina, kad antroji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ar yra kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai susijusios su pareikštu ieškinio reikalavimu, todėl pritartina ieškovės argumentui, jog nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, o jų nesiėmus galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nes nesustabdžius 2022 m. vasario 24 d. susirinkimo protokole nurodytų sprendimų vykdymo, jame priimti sprendimai sukels teisines pasekmes bendraturčiams, tarp jų ir ieškovei, kuri iš esmės ginčija minėtame susirinkime priimtus sprendimus, įrodinėja, jog tam tikrais klausimais sprendimai apskritai negalėjo būti svarstomi dėl jungtinės veiklos sutarties objektais negalinčių būti dalykų ir nesant teorinės susirinkimo kompetencijos galimybės atitinkamais klausimais priimti sprendimus. Taigi matyti, jog ginčijant nurodytais aspektais 2022 m. vasario 24 d. susirinkime priimtus sprendimus, apeliantė pagrindė grėsmės sąlygą būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui.
17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones išsprendžiamas kilęs ginčas iš esmės. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, jis sprendžiamas pagal CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus (sąlygų egzistavimą), kai tuo tarpu sprendžiant ginčą iš esmės atliekamas įrodymų tyrimas ir vertinimas bei jų pagrindu priimamos atitinkamos išvados (CPK 270 straipsnis). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo klausimą teismas bylos iš esmės nesprendžia ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo nepasisako. Laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, o tik įstatymo numatytos laikino pobūdžio priemonės, padedančios geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynimą. Dar daugiau taikytinomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra prašoma sustabdyti 2022 m. vasario 24 d. susirinkimo protokole nurodytų sprendimų vykdymą, kai tuo tarpu ieškiniu reiškiamas reikalavimas sprendimus panaikinti, t. y. dalykai skiriasi. Taigi nagrinėjamu atveju, įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių sąlygas, sprendžiamas tik ginčijamų sprendimų vykdymo klausimas iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės, imantis tokiu būdu prevencinių priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias tolimesniam teisių pažeidimui (jeigu toks būtų nustatytas).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrindo pritarti ir pirmosios instancijos teismo argumentui, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Priešingai, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo, t. y. nesustabdžius 2022 m. vasario 24 d. Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokole nurodytų sprendimų vykdymo, atsižvelgiant į priimtų sprendimų turinį, tai galėtų sąlygoti papildomus teisminius ginčus. Dėl to užsitęstų visas bylinėjimosi procesas, nebūtų pasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 3 straipsnis) bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas.
19. Apibendrinant išdėstytą laikytina, jog pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui sąlygos. Taigi tokios sąlygos egzistavimą nagrinėjamu atveju nustačius apeliacinės instancijos teisme, laikytina, jog skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama užkirsti kelią galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo grėsmei. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų status quo padėties išsaugojimą, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis naikintina ir ieškovės prašymas išsprendžiamas iš esmės – taikytinos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdomas 2022 m. vasario 24 d. Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokole nurodytų sprendimų vykdymas iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
tenkinti apeliantės (ieškovės) atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - sustabdyti 2022 m. vasario 24 d. Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokole nurodytų sprendimų vykdymą iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.