- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-23
- Bylos Nr.
- I2-3201-583/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00064-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Remigijus Arminas (pirm.)
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
- Pareiškėjas
- S. S.
nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Jurgitai Nekrašienei,
2022 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. S. (toliau – ir Pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 21R2-26(AG2-4/14-2022) (toliau – ir skundžiamas sprendimas). Skundo nagrinėjimo ribos buvo apibrėžtos 2022 m. sausio 31 d. nutartimi sprendžiant skundo priėmimo klausimą.
Pareiškėja nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai reikalinga pateikti metinę gyventojo turto deklaraciją (toliau – ir Turto deklaracija) už 2021 metus, kadangi siekia gauti kompensaciją už socialinio būsto nuomą. 2022 m. sausio 4 d. pateikė prašymą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir atsakovė, Klaipėdos AVMI) prašymą dėl metinės gyventojo turto ir pajamų deklaracijos išdavimo. Prašyme nurodė, kad būtimi duomenys apie gautas (išmokėtas) pajamas (pensijos išmokas). 2022 m sausio 5 d. išduota metinė gyventojo turto ir pajamų deklaracija, kurioje nurodytos priskaičiuotos pajamos, t. y. išduota deklaracija su nepilnais duomenimis. Pareiškėjos teigimu atsakovė neteisėtai padidino jos gautas pajamas, turint tikslą jai pakenkti.
2022 m. sausio 6 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui (toliau – ir AGK Klaipėdos skyrius), prašydama panaikinti Klaipėdos AVMI 2022 m. sausio 5 d. Metinę gyventojo turto deklaraciją, įpareigoti išduoti naują deklaraciją su visais duomenimis.
Nurodo, kad 2022 m. sausio 19 d. registruotu laišku (RS190551642) iš AGK Klaipėdos skyriaus gavo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 2 lR2-26(AG2-4/14-2022) atsisakyti priimti skundą nagrinėti Komisijoje. Sprendimas nemotyvuotas, jame konstatuota, kad aktas negali sukelti jokių man negatyvių pasekmių.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su sprendimu, teigia, kad deklaracija buvo skirta dėl kompensacijos gavimo, dirbtinai padidinus jos pajamas užkertama teisė į kompensacijos gavimą. AGK Klaipėdos skyrius neišsiaiškinęs faktinių aplinkybių priėmė neteisingą sprendimą. Klaipėdos AVMI sistemoje turi visus reikalingus duomenis bet deklaracija buvo išduota su nepilnais duomenimis. Mano, kad tai buvo daroma tyčia, AGK Klaipėdos skyrius pažeidė jos teisę kreiptis teisminės gynybos, taip pat buvo pažeista jos teisė gauti metinę gyventojo turto deklaraciją su pilnais duomenimis.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į skundą ir atsakovo atstovė Jurgita Nekrašienė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr.: LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-800-502/2020).
Akcentuojama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) ne kartą yra nurodęs, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų (veiksmų), priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-74-629/2019). Esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui ar jų grupei. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.
Teigiama, kad pagrindinė ginčo esmė, jog Klaipėdos AVMI Turto deklaracijoje nenurodo visų duomenų apie Pareiškėjai priskaičiuotas pajamas ir jos realiai gautas pajamas, t. y., kaip galima suprasti, Pareiškėja nesutinka su gautų pajamų, susijusių su pensijos išmokėjimu, sumos dydžiu, nurodytu Turto deklaracijoje.
Pažymima, kad Pareiškėjos Turto deklaracijoje nurodyta pajamų suma, tai priskaičiuota senatvės pensija, kuri nėra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, nuo jos taip pat nėra skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokos. Turimais duomenimis iš Pareiškėjos gaunamos priskaičiuotos pensijos yra vykdomi piniginiai išieškojimai pagal valstybės institucijų ir teismų išduotus vykdomuosius dokumentus. Mokesčių administratoriui yra suprantama, kokius duomenis Turto deklaracijose nori matyti Pareiškėja, t. y., kad būtų deklaruojama ta suma, kuri lieka iš priskaičiuotos sumos atskaičius sumas pagal vykdomuosius dokumentus.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti Turto deklaraciją už 2021 metus, o reikalavimas išduoti naują Turto deklaraciją pagrįstai ginčijamu sprendimu pripažintas kaip išvestinis reikalavimas. Pareiškėjos Turto deklaracijoje yra pateikti tik faktiniai duomenys apie jos 2021 m. gautas pajamas ir nėra nustatyta kokių nors Klaipėdos AVMI patvarkymų, ja nėra nuspręsta dėl Pareiškėjos teisių ir pareigų, nėra išreiškiami privalomojo pobūdžio patvarkymai, ja nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, todėl Turto deklaracija pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas sukeliantis teisines pasekmes ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Be to, net ir panaikinus Turto deklaraciją, Pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis
Pažymima, kad MAĮ II skirsnyje (73-80 str.) yra reglamentuota bendra mokesčių deklaracijos pateikimo tvarka. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnyje yra išvardinti gyventojai, kuriems yra prievolė teikti Turto deklaraciją, deklaruojant joje praėjusių kalendorinių metų gruodžio 31 dieną turimą turtą (įskaitant gautas pajamas). Pareiškėja teigdama, kad Turto deklaracijoje nurodyti duomenys neteisingi, turi teisę tikslinti Turto deklaraciją Taisyklių nustatyta tvarka, tačiau šia teise Pareiškėja iki šiol nėra pasinaudojusi.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašo Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. sausio 11 d. sprendimo atsisakyti priimti skundą nagrinėti komisijoje Nr. 21R2-26 (AG2-4/14-2022 (b. l. 4), teisėtumo ir pagrįstumo.
Šioje byloje keliamas klausimas dėl AGK Klaipėdos skyriaus sprendimo atsisakyti priimti nagrinėti skundą teisėtumo ir pagrįstumo, taigi šio skundo nagrinėjimas pagal formuojamą teismų praktiką iš esmės prilyginamas atskirojo skundo institutui ir vertinama ar pagrįstai atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja S. S. kreipėsi į AGK Klaipėdos skyrių prašydama panaikinti 2022 m. sausio 5 d. metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją ir įpareigoti atsakovę išduoti naują metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją su pilnais duomenimis, kurioje atsispindėtų realiai gautos pajamos. Skunde nurodoma, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, siekiant gauti kompensaciją už socialinio būsto nuomą, reikalinga pateikti metinę gyventojo turto deklaraciją už 2021 metus. Teigiama, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, gavusi duomenis su nepilnais deklaracijoje pateiktais duomenimis, atsisako suteikti kompensacijas ir nesuteikia socialinės paramos, nors objektyviai pareiškėja turi teisę jas gauti.
AGK Klaipėdos skyrius spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą nurodė, kad iš Pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji skundžia 2022 m. sausio 5 d. metinę gyventojo turto deklaraciją, kurioje yra pateikti tik faktiniai duomenys apie pareiškėjos gautas pajamas 2021 metais. Deklaracijoje nėra nustatyta kokių nors atsakovės patvarkymų, ja nėra nuspręsta ir dėl pareiškėjos teisių ar pareigų. Tokio pobūdžio Turto deklaracija pati savaime laikytina teisinių pasekmių nesukeliančiu dokumentu, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Be to, administracinių teismų kompetencijai (šiuo atveju ir Komisijos kompetencijai) nepriskirtinas nagrinėjimas skundų (prašymų), kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020).
Skundžiamame sprendime nurodoma, kad skundo reikalavimai dėl Klaipėdos AVMI 2022 m. sausio 5 d. gyventojo metinės turto deklaracijos panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę išduoti naują metinę gyventojo turto deklaraciją su pilnais duomenimis, kurioje atsispindėtų realiai gautos pajamos, nepriskirtini Komisijos kompetencijai, todėl skundą atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ)) 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris savo turiniu ir esme atitinka IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).
Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pareiškėja kreipėsi su skundu į AGK komisiją prašydama panaikinti 2022 m. sausio 5 d. metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją ir įpareigoti Klaipėdos AVMI išduoti naują metinę gyventojo turto deklaraciją su pilnais duomenimis, kurioje atsispindėtų realiai gautos pajamos. Teismas konstatuoja, kad remiantis anksčiau išdėstytu AGK Klaipėdos skyrius skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos skunde keliami reikalavimai Pareiškėjos teisių ir pareigų apimties nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis, kadangi pareiškėja siekia fakto konstatavimo. Tuo pačiu pareiškėjai išaiškinta, jog manydama, kad Turto deklaracijoje pateikti ne visi duomenys ar jie neteisingi, turi teisę Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. VA- 178 redakcija), XI skyriuje nustatyta tvarka pati patikslinti Turto deklaracijos duomenis, pateikdama visiškai užpildytą patikslintą deklaraciją kartu su reikalingais jos priedais mokesčių administratoriui.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuojama, kad AGK Klaipėdos skyrius spręsdamas pareiškėjos S. S. skundo priėmimo klausimą tinkamai taikė teises normas, pagrįstai nurodė, jog skundas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai ir pagrįstai atsisakė jį priimti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. sausio 11 d. sprendimas atsisakyti priimti skundą nagrinėti komisijoje Nr. 21R2-26 (AG2-4/14-2022) paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjos S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.