Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Č. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, J. L. Č., AB DNB bankas, Mokslinė-komercinė J.Čigriejaus firma,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. Č. kreipėsi su skundu dėl antstolės Virginijos Meškauskienės atsisakymo tenkinti pareiškėjos 2016 m. vasario 1 d. prašymą panaikinti 2007 m. rugsėjo 5 d. patvarkymą Nr. 15/07/06275-8 vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/06275, kuriuo skolos išieškojimas nukreiptas į pareiškėjos gaunamą darbo užmokestį. Pareiškėjos teigimu, išskaitos iš jos pajamų atliekamos nepagrįstai ir neteisėtai, todėl šie veiksmai nutrauktini. Pareiškėja nurodė, kad AB DNB Banko skolininkė yra Mokslinė-komercinė J. Čigriejaus firma, kurios savininkas yra tik jos sutuoktinis J. L. Č., o pareiškėja tik formaliai buvo viena iš steigėjų, bet įmonės veikloje niekada jokia forma nedalyvavo. Nurodė, kad antstolės sprendimas nukreipti išieškojimą į pareiškėjos darbo užmokestį buvo priimtas remiantis vieninteliu motyvu, t. y. kad pareiškėja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre buvo nurodoma kaip įmonės savininkė. Pareiškėja nurodė, kad ginčijamo patvarkymo priėmimo metu jau galiojo Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas (toliau – IĮĮ), kurio 6 straipsnio 1 dalis numatė, kad individualioje įmonėje yra tik vienas savininkas. Atsižvelgiant į tai, kad IĮĮ nenumato galimybės individualios įmonės savininku pripažinti daugiau nei vieną asmenį, 2015 m. lapkričio 30 d. buvo priimtas sprendimas dėl įmonės savininko, kuriuo nuspręsta, kad įmonės savininkas yra tik J. L. Č., pakeitimai įregistruoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Pareiškėja nurodė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką subsidiariai atsakingas už individualios įmonės prievoles yra tas sutuoktinis, kuris yra įmonės savininkas. Remdamasi teismų praktika, taip pat nurodė, kad jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Pareiškėjos teigimu, ji nėra įmonės savininkė, todėl jai negali kilti teisinė pareiga atsakyti pagal individualios įmonės prievoles. Pareiškėja prašė panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2016 m. vasario 23 d. patvarkymą Nr. S1-671 ir 2007 m. rugsėjo 5 d. patvarkymą Nr. 15/07/06275-8 bei nutraukti išskaitas iš pareiškėjos gaunamų pajamų 1999 m. vasario 9 d. vykdomojo rašto Nr. 2⁵- 704/199 pagrindu (b.l. 4-7).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi konstatavęs, kad pareiškėjos J. Č. skundas dėl antstolės Virginijos Meškauskienės 2007 m. rugsėjo 5 d. patvarkymo Nr. 15/07/06275-8 yra nenagrinėtinas teisme, nes paduotas suėjus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam terminui, civilinę bylą Nr. 2YT-16780-1012/2016 nutraukė (b.l. 27-30).

Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi, šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjos skundas dalyje, kuria prašoma nutraukti išskaitas iš pareiškėjos gaunamų pajamų pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. vasario 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2⁵ - 704/199.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Vykdomosios bylos Nr. 0015/07/06275 duomenimis nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo 1999 m. vasario 9 d. vykdomąjį raštą, išduotą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo byloje Nr. 2⁵-704/1999 dėl 38 5744,38 Lt negrąžintos paskolos, palūkanų ir delspinigių bei 18 368,78 Lt teismo išlaidų priteisimo iš J. Čigriejaus Mokslinės-komercinės firmos (individualios įmonės) (1 t., vykd.b.l. 1). Antstolis Gintaras Matkevičius 2005 m. vasario 5 d. patvarkymu Nr. 0003/03/04473 areštavo pareiškėjos lėšas bankų sąskaitose (1 t., vykd.b.l. 21-23). Antstolė Virginija Meškauskienė, perėmusi antstolio Gintaro Matkevičiaus vykdytas bylas, 2007 m. rugsėjo 5 d. priėmė patvarkymą Nr. 15/07/06275-8 dėl išskaitų iš J. Č. gaunamų pajamų, kuriuo taip pat buvo panaikintas antstolio Gintaro Matkevičiaus 2005 m. vasario 5 d. patvarkymas Nr. 0003/03/04473 (1 t., vykd.b.l. 111-112). Remiantis 2017 m. sausio 13 d. Juridinių asmenų registro išrašu, Mokslinės-komercinės J.Čigriejaus firmos direktorius yra suinteresuotas asmuo J. L. Č., kuris taip pat įregistruotas vieninteliu įmonės savininku (b.l. 68-69) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjos ir antstolės kilo ginčas dėl antstolės teisės išieškojimą nukreipti į pareiškėjos gaunamas pajamas, kai skolininku pagal vykdomąjį dokumentą yra Mokslinė-komercinė J.Čigriejaus firma, o pareiškėja nėra jos savininkė.

Remiantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis). Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taigi, antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Pagal CPK 594 straipsnio 1 dalį antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi, vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (AĮ 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

Remiantis Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tokio juridinio asmens turtas priklauso jam nuosavybės teise, o turtą sudaro individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs ir įmonei perduotas turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Kaip ir kiti juridiniai asmenys, individuali įmonė atsako pagal savo prievoles jai nuosavybės teise ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Tačiau tuo atveju, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka individualios įmonės turto, už jos prievoles atsako savininkas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Šios nuostatos reiškia, kad individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinių teisinių santykių subjektai, galintys prisiimti atskiras prievoles ir pagal jas atsakyti. Tik tuo atveju, jeigu individualios įmonės turto nepakanka, kyla įmonės savininko atsakomybė, t. y. jo atsakomybė už individualios įmonės prievoles yra subsidiari. Vykdymo procese išieškojimo iš individualios įmonės tvarką nustato CPK 673 straipsnis, pagal kurį jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą.

Pareiškėja prašo nutraukti išskaitas iš jos gaunamų pajamų, šį prašymą iš esmės motyvuodama tuo, kad pagal vykdomąjį dokumentą skolininkė yra Mokslinė-komercinė J. Čigriejaus firma, kurios savininkas yra tik jos sutuoktinis J. L. Č., o pareiškėja tik formaliai buvo viena iš steigėjų, bet įmonės veikloje niekada jokia forma nedalyvavo. Iš byloje esančio 2017 m. sausio 13 d. Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad Mokslinės-komercinės J.Čigriejaus firmos direktoriumi bei vieninteliu įmonės savininku yra įregistruotas suinteresuotas asmuo J. L. Č.. Taigi remiantis viešojo registro duomenimis, kurie nėra nuginčyti, pareiškėja nėra Mokslinės-komercinės J.Čigriejaus firmos savivinkė.

Pažymėtina, kad tiek pareiškėja, tiek anstolė remiasi ta pačia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kurioje kasacinis teismas išaiškino, jog individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje; tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas yra bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą. Nagrinėjamu atveju tiek pareiškėja, tiek antstolė sutinka, jog individualios įmonės savininko sutuoktinė turėtų pareigą atsakyti pagal įmonės prievoles tuo atveju, jei individuali įmonė būtų šeimos verslas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, jog individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto. Jei kreditorius neįrodo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio individualios įmonės kaip šeimos versle, tai individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė atsakyti pagal individualios įmonės prievoles neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog pareiškėja jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo Mokslinės-komercinės J.Čigriejaus firmos kaip šeimos versle (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad teismas nenustatė teisinio pagrindo pareiškėją laikyti subsidiaria skolininke kartu su Moksline-komercine J.Čigriejaus firma.

Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartimi, taip pat nurodo, kad jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą. Šioje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Tokiu būdu antstolis, kuriam pateikiamas vykdomasis dokumentas, informuojamas apie skolininką, iš kurio turi būti išieškoma, kartu ir apie jo atsakomybę – ji asmeninė, subsidiarioji ar solidarioji. Jeigu, vykdant vykdomąjį dokumentą, paaiškėja, kad išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų (pvz., sutuoktinio), kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų. Prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva. Taigi, iš individualios įmonės veiklos atsiradusių prievolių pobūdžio, asmenų, atsakingų pagal šias prievoles, bei jų atsakomybės atsiradimo pagrindų nustatymas nepatenka į vykdymo proceso apimtį, nes šie klausimai yra tiesiogiai susiję su teisių ir pareigų nustatymu ir gali būti išspręsti tik nagrinėjant konkrečią bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. vasario 9 d. vykdomajame rašte Nr. 2⁵-704/1999 skolininke nurodyta tik Mokslinės-komercinės J.Čigriejaus firma, todėl darytina išvada, kad minėtą civilinę bylą nagrinėjęs teismas nėra priėmęs sprendimo dėl pareiškėjos teisių ir pareigų. Atsižvelgiant į tai, antstolės teiginys, jog jai pateiktas vykdomasis raštas dėl išieškojimo iš Mokslinės-komercinės J.Čigriejaus firmos yra pakankamas pagrindas nukreipti išieškojimą į pareiškėjos turtą, nepaisant to, kad vykdomajame rašte ji nėra nurodyta kaip subsidiari skolininkė, atmestinas kaip prieštaraujantis kasacinio teismo suformuotai praktikai.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, bei remdamasis suformuota kasacinio teismo praktika, teismas konstatuoja, jog nenustatė teisinio pagrindo pareiškėją laikyti subsidiaria skolininke kartu su Moksline-komercine J.Čigriejaus firma ir išieškojimą nukreipti į pareiškėjos turtą, todėl pareiškėjos skundas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, įpareigojant antstolę nutraukti išskaitas iš pareiškėjos gaunamų pajamų vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/06275 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. vasario 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2⁵- 704/199.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos J. Č. skundą tenkinti.

Įpareigoti antstolę Virginiją Meškauskienę nutraukti išskaitas iš pareiškėjos J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/06275 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. vasario 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2⁵- 704/199.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.