- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-311-324/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00662-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- V. T., J. T., Šakių rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- S. T., J. T., J. Š.
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų V. T., J. T., trečiojo asmens S. T. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-876/2013 pagal M. Š. ieškinį atsakovams V. T., J. T., Šakių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims S. T., J. T., J. Š. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodančios institucijos – Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė nustatyti jos ir sūnaus J. T. bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: motina su sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio trečią savaitgalį savo namuose nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.; sūnų iš senelės namų ar globėjų namų ieškovė pasiima pati ir pristato pati; ieškovė su sūnumi bendrauja kiekvienais metais rugsėjo 1-ąją mokykloje ir dienos metu už mokyklos ribų; motina sūnaus gimimo dieną lankys jį senelės arba globėjų namuose dienos metu; Motinos dieną nepilnametis sūnus praleis su mama jos namuose ar kitoje vietoje pagal motinos susitarimą su sūnumi. Ieškinį grindė tuo, kad ieškovė neturi galimybės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šakių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu patenkino ieškinį. Atskyrė J. T. nuo jo motinos ieškovės M. Š., nustatė J. T. nuolatinę rūpybą šeimoje, nuolatiniais rūpintojais paskiriant atsakovus V. T., J. T., nustatant nuolatinės rūpybos vietą rūpintojų gyvenamojoje vietoje, priteisė iš ieškovės sūnaus J. T. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo paskelbimo dienos iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, paskyrė V. T. ir J. T. administruoti J. T. išlaikymui skirtas pinigines lėšas iki jo pilnametystės, nustatė ieškovės ir jos sūnaus J. T. bendravimo tvarką. Konstatavo, kad ieškinys tenkintinas visiškai, todėl valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos (1 194,11 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti) turėtų būti priteistos iš atsakovų. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovai yra vaiko globėjai, kurie atlieka globėjo pareigas, augina, rūpinasi vaiku, kuris šiuo metu negali gyventi savo biologinėje šeimoje, vaikų globa laikytina viešuoju interesu, o globėjai – asmenimis, ginančiais viešą interesą, vadovaudamasis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, sprendė, jog atsakovai atleistini nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, o šioje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliacinius skundus padavė atsakovai V. T., J. T. ir trečiasis asmuo S. T.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai V. T. ir J. T. nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Neišspręstas atsakovų išlaidų, turėtų nagrinėjant ieškinio dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir skundo dėl globos sprendimų panaikinimo reikalavimus, kurių ieškovė vėliau faktiškai atsisakė, priteisimo klausimas. Byloje pateikti ir išnagrinėti reikalavimai dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo faktiškai buvo naujas ieškinys, turintis savarankišką dalyką ir pagrindą, todėl negalėjo būti vertinami kaip pradinio ieškinio patikslinimas. Teismas 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi neteisingai išsprendė patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, neišspręsdamas ieškinio reikalavimų atsisakymo, kaip tai numato CPK 140, 141 straipsniai. Šie pažeidimai sąlygojo neteisingą teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes teismas neišsprendė atsakovų bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant aiškiai nepagrįstus ir neteisėtus pirminius ieškovės reikalavimus, kurių ji faktiškai atsisakė, priteisimo klausimo.
Šalies argumentai
Apeliantai prašo įvertinti teismo motyvus ir išvadas, kurie galėjo nulemti atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nes neatsižvelgta, kad atsakovų procesinis elgesys byloje buvo sąžiningas. Procesas vyko dėl jų globojamų vaikų, todėl byloje jie veikė vadovaudamiesi išimtinai abiejų nepilnamečių vaikų interesais. K. sulaukus pilnametystės, atsakovai siekė apginti nepilnamečio J. teisėtus interesus. Teismo sprendime be pagrindo ir neteisingai atsakovai kaltinami dėl užsitęsusio proceso. Nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovė negalėjo įgyvendinti motinos valdžios. Prašo nepagrįstomis ir neteisingomis pripažinti šias teismo išvadas: „Nors atsakovai nurodo, kad netrukdo vaikui bendrauti su motina, tačiau realiai nededa ir pastangų, kad šis bendravimas vyktų. Yra deklaruojama, jog vaikas nenori bendrauti su motina, ir tuo ginamasi nuo ieškovės pastangų matytis su sūnumi. Dėl šių priežasčių nuoseklus ir sistemingas bendravimas tarp motinos ir sūnaus nevyksta. Ieškovė nori bendrauti su sūnumi, tuo tarpu globėjai nurodydami vaiko nenorą bendrauti teigia, jog ginčo dėl bendravimo nėra. Atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją teismas mano, jog esant tokioms aplinkybėms bendravimo tvarką yra būtina nustatyti, siekiant jog tiek globėjai, tiek nepilnametis vaikas suprastų savo pareigą ir šio bendravimo būtinybę.
Teismo posėdžio metu J. T. ne kartą yra nurodęs, jog jo sesuo motinos nekenčia, globėjai nors ir teigia, kad nenuteikinėja vaiko, tačiau jų neigiamas požiūris į ieškovę netiesiogiai išryškėja ir teismo posėdžio metu. Atsakovo V. T. pasakymai teismo posėdžio metu, jog ieškovė šiuo metu turi jau ne penkias, o tik tris gyvenamąsias vietas, todėl siūlęs vaiką nuvežti pas ieškovę; taip pat teiginys, jog reikia rengti daugiau teismo posėdžių, nes tada jie praturtėtų iš prieš posėdžius ieškovės atsiunčiamų lėšų, gal ir atspindi tiesą, tačiau jų ironizuojantis pobūdis, pasakymo vieta ir aplinkybės, parodo galbūt net ir nesąmoningą atsakovo priešiškumą ieškovės atžvilgiu. Akivaizdu, jog esant tokioje aplinkoje, kurioje šiuo metu J. T. artimiausi žmonės – sesuo, globėjai, parodo, savo priešiškumą ir neapykantą motinai, neskatins vaiko noro bendrauti su ieškove. Nors globėjai aiškina, kad jie nenuteikia vaiko motinos atžvilgiu, tačiau net menkiausias pasipiktinimas, veiksmas, nuotaika, veido išraiška, kurį vaikas išgirdo namų aplinkoje, galėjo suformuoti neigiamą vaiko nuomonę į vykstančius procesus. Vienas iš pagrindinių argumentų vaikas nurodo, jog jis pyksta, jog mama kreipėsi į teismą, jam reikėjo važiuoti į ekspertizę ir pan. Tačiau teismas laiko, jog ir šioje situacijoje vaikui nėra pateikiama visa informacija apie vykstančius procesus. Jis pyksta ant mamos, tačiau jam nėra žinoma, jog mama jau 2012 m. vasario mėn. 3 d. posėdžio metu buvo sutikusi sudaryti taikos sutartį, ketino atsisakyti savo reikalavimų dėl vaikų gyvenamosios vietos su jais nustatymo, pateikdama tik prašymą nustatyti bendravimo tvarką su vaikais.
Šio posėdžio metu apklausus tiek J. T., tiek K. T. (šiuo metu pilnametė) vaikų nuomonė nebuvo kategoriška, tiek vienas, tiek kitas teigė, jog bandys bendrauti su mama, pasistengs. Dukra teigė, jog padės broliui atstatyti ryšį su mama. (t.2, b. l. 61-69). Tačiau taikos sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovai (globėjai) nesutiko jos pasirašyti, nesutiko, kad būtų nustatyta vaikų bendravimo su motina tvarka. Toliau tęsiantis procesui teismo iniciatyva buvo paskirta ekspertizė, J. T. dar kartą apklaustas teisme. Tačiau pats J. T. nežino, jog jo motina buvo sutikusi nutraukti procesus, ir jie tęsiasi globėjams nesutikus nustatyti vaikų ir motinos bendravimo tvarkos. Taigi dėl ilgai besitęsiančių teisminių procesų šioje situacijoje atsakomybė turėtų prisiimti ir atsakovai, ne tik leisdami vaikui dėl jų kaltinti motiną. Taip pat vaikas kaltina motina dėl to, jog ji išėjo, juos paliko, tačiau paklausus, ar žino kodėl mama išėjo, vaikas atsakė, jog nežino. Taigi vaiko ir motinos santykiuose yra daug neaiškumų, nežinomybės, dėl ko yra kaltinama tik ieškovė. Tuo tarpu vaikui bendraujant su motina gali būti išsiaiškinta daugelis priežasčių, kas padėtų motinai ir vaikų rasti supratimą, artumą, kas patvirtina ir būtinybę gauti psichologo konsultacijas.“
Netaikytas CPK 93 straipsnis, leidžiantis teismui įvertinti šalių procesinį elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės elgesys procese laikytinas piktnaudžiavimu teise, teismo proceso vilkinimu, nepilnamečių vaikų interesų pažeidimu. Vaikų psichiatrinės–psichologinės ekspertizės akte, psichologo išvadose atsispindi ieškovės elgesio motyvacija, jos santykis į vaikus, tikrieji jos ketinimai.
Prašo pakeisti sprendimą ir priteisti iš ieškovės atsakovams V. T. ir J. T. 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo S. T. nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Neišspręstas trečiojo asmens S. T. išlaidų, turėtų nagrinėjant ieškinio dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir skundo dėl globos sprendimų panaikinimo reikalavimus, kurių ieškovė vėliau faktiškai atsisakė, priteisimo klausimas. Byloje pateikti ir išnagrinėti reikalavimai dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo faktiškai buvo naujas ieškinys, turintis savarankišką dalyką ir pagrindą, todėl negalėjo būti vertinami kaip pradinio ieškinio patikslinimas. Teismas 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi neteisingai išsprendė patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, neišspręsdamas ieškinio reikalavimų atsisakymo, kaip tai numato CPK 140, 141 straipsniai.
Neatsižvelgta, kad trečiasis asmuo S. T. (iki mirties ir jos sutuoktinis J. A. T.) pradiniame ieškinyje buvo patraukti atsakovais, vėliau – trečiaisiais asmenimis. S. T., kaip atsakovei, pradinis reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo buvo pareikštas nepagrįstai. S. T. yra vaikų močiutė, tačiau ji nėra ir nebuvo vaikų įstatyminė atstovė, ši byla ir teismo sprendimas negali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Nežiūrint šių aplinkybių, ieškovės iniciatyva S. T. buvo įtraukta į procesą, ją atstovavo advokatė, ji turėjo bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovės.
Netaikytas CPK 93 straipsnis, leidžiantis teismui įvertinti šalių procesinį elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, o trečiasis asmuo S. T. į procesą buvo įtraukta nepagrįstai.
Prašo pakeisti sprendimą ir priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui S. T. 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad į teismą kreipėsi siekdama apginti savo prigimtinę ir įstatymų įtvirtintą motinos pareigą ir teisę prižiūrėti ir rūpintis savo vaikais. Siekdama išvengti tolesnio sūnaus traumavimo, išimtinai vaiko interesais pateikė patikslintą ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, norėdama išsaugoti nors minimalią galimybę jiems bendrauti. Ieškovė visą laiką nuosekliai gynė vaiko ir savo teisę gyventi kartu, bendrauti bei savo pareigą juo rūpintis ir prižiūrėti. Ieškovė sąžiningai vykdė teismo nurodymus ir nepažeidė kitų šalių teisių. Nėra pagrindo apeliacine tvarka iš esmės nagrinėti apeliantų apeliaciniuose skunduose išdėstytų prašymų dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės, nes tokie reikalavimai nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovų apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, trečiojo asmens apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacijos dalykas – bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tinkamumo patikrinimas, ieškovei atsisakius nuo pirminio ieškinio.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinęs visą bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nesprendęs klausimo dėl bylos dalies nutraukimo, be pagrindo netaikė procesinės teisės normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog, 2006 m. spalio 17 d. nutraukus santuoką tarp K. T. ir M. T. (Š.), jų vaikų K. T. ir J. T. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. 2011 m. birželio 1 d. K. T. mirė.
2011 m. liepos 14 d. Šakių rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal M. Š. ieškinį J. A. T., S. T. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su mama. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad atsakovai (K. T. tėvai), kurių namuose gyvena vaikai, kliudo su vaikais matytis.
2011 m. liepos 15 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nepilnamečiui J. T. nustatyta laikinoji globa, jo globėju paskiriant V. T. 2011 m. rugpjūčio 10 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pakeitus įsakymą dėl laikinosios globos, šio vaiko globėjais paskirti V. T. ir J. T.
Motyvuodama tuo, kad jai niekada nebuvo apribotos ar atimtos motinystės teisės, todėl jos vaikų laikinoji globa nepagrįstai ir neteisėtai buvo nustatyta kitiems asmenims, 2011 m. rugpjūčio 3 d. M. Š. pateikė skundą dėl laikinosios globos panaikinimo Kauno apygardos administraciniam teismui. 2011 m. spalio 12 d. šis skundas gautas (persiųstas pagal teismingumą) Šakių rajono apylinkės teisme.
2013 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Jį grindė ekspertizės išvada apie tokio emocinio ryšio, koks buvo motinos ir vaiko išsiskyrimo momentu, nebuvimu, psichologinės pagalbos būtinumu, atstatant bendravimą.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, mirus vaiko tėvui, su kuriuo vaikas liko gyventi po tėvų ištuokos, nagrinėjamoje byloje motina pareiškė reikalavimą, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Nors teisiniu požiūriu šis reikalavimas nėra tikslus (esant situacijai, kai vaikai gyvena ne pas tėvus, o kitus asmenis, turi būti reiškiamas reikalavimas dėl vaiko grąžinimo iš ne pagal įstatymą juos laikančių asmenų), priimant sprendimą tai nėra aktualu, nes ieškovė, susipažinusi su byloje esančia eksperto išvada, pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo tik nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog ieškovė atsisakė savo reikalavimo dėl laikinosios globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Sutiktina su apeliantų atsakovų argumentu, kad byloje pateikti ir išnagrinėti reikalavimai dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo faktiškai buvo naujas ieškinys, turintis savarankišką dalyką ir pagrindą, todėl negalėjo būti vertinami kaip pradinio ieškinio patikslinimas. Ieškinį sudaro du elementai – ieškinio pagrindas ir dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2,4 punktai). CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę ieškovams pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Iš skirtingomis aplinkybės grindžiamų skirtingų ieškovės reikalavimų matyti, jog 2013 m. rugpjūčio 8 d. pirmosios instancijos teisme pareikšdama ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir teisme atsisakydama pirminių savo reikalavimų, ieškovė ne pakeitė pirminio ieškinio dalyką, o pateikė naują ieškinį, atsisakydama nuo pirminio ieškinio.
Tai, kad bylos dalis pagal pirminį ieškinį nebuvo nutraukta pagal CPK 140 straipsnyje įtvirtintas taisykles, neįtakojo teismo išvadų, priimtų dėl ieškovės patikslintų reikalavimų, atitikimo CPK 263 straipsnyje nustatytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, tačiau eliminavo CPK 94 straipsnyje įtvirtintą galimybę svarstyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kai byla baigiama, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Minima norma nustato, jog tokiu atveju bylinėjimosi išlaidas teismas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos pagal pirminius ieškovės reikalavimus, pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai. Pagrįstai konstatavo tikslingumą atkreipti dėmesį į esminius įstatymo pažeidimus, nustatant vaikų laikinąją globą, nes Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nustatydamas vaikų laikinąją globą vaikų dėdės šeimoje, ignoravo prigimtinę motinos teisę rūpintis vaikais, jos pirmumą prieš kitus asmenis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose yra aiškinama, jog tėvai turi pirmumo teisė prieš kitus asmenis rūpintis ir auginti savo vaikus, o Vaiko teisų apsaugos skyriaus pareiga yra užtikrinti šią teisę, todėl nebuvo įdėta pakankamai pastangų, kad nebūtų pažeidžiamos vaikų ir tėvų teisės. Atlikdami savo pareigas, tėvai, palyginti su kitais asmenimis, turi pirmumo teisę (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Tik kai nė vienas iš tėvų negali rūpintis vaiku, ši pareiga gali būti perduota kitiems asmenims.
Tuo vadovaujantis darytina išvada, jog apeliantai atsakovai nėra kalti dėl priežasčių, kurių pagrindu ieškovė pareiškė reikalavimus dėl globos panaikinimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su jų argumentu, jog byloje globėjai veikė, vadovaudamiesi išimtinai nepilnamečių vaikų interesais, todėl teismas neteisingai nusprendė apie jų įtaką užsitęsusiam bylos procesui.
Apeliantai nenurodė, kokias realias pastangas dėjo, kad jų globojamas vaikas bendrautų su motina, neįvardijo, kokių konkrečių jų pastangų neįvertino ar netinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas, todėl nėra pagrindo nesutikti su jų ginčijamais sprendimo motyvais apie tai, kad, „ nors atsakovai nurodo, kad netrukdo vaikui bendrauti su motina, tačiau realiai nededa ir pastangų, kad šis bendravimas vyktų. Yra deklaruojama, jog vaikas nenori bendrauti su motina, ir tuo ginamasi nuo ieškovės pastangų matytis su sūnumi. Dėl šių priežasčių nuoseklus ir sistemingas bendravimas tarp motinos ir sūnaus nevyksta. Ieškovė nori bendrauti su sūnumi, tuo tarpu globėjai nurodydami vaiko nenorą bendrauti teigia, jog ginčo dėl bendravimo nėra.“ (sprendimo 7 lapo 5 pastraipa). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog vaiko skatinimo bendrauti su motina vertinimo prasme apeliantų teiginiai apie veikimą išimtinai nepilnamečio vaiko interesais yra deklaratyvūs. Pažymėtina, kad bendravimo tvarkos nustatymo būtinumą pirmosios instancijos teismas grindė siekiu, kad tiek globėjai, tiek nepilnametis vaikas suprastų savo pareigą ir šio bendravimo būtinybę. Apeliantai neteigia, jog teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra neteisingas, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisingais ir argumentus, kuriais pirmosios instancijos teismas motyvavo savo išvadą apie bendravimo būtinumą.
Prašydami pripažinti neteisingais motyvus, išdėstytus sprendimo aštuntojo lapo trečioje pastraipoje, apeliantai neneigia pirmosios instancijos teismo pacituotų nepilnamečio vaiko žodžių ir išreikštų jausmų įvardijimo, atsakovo V. T. ironizuojančio pobūdžio pasisakymų apie ieškovės gyvenamąsias vietas, teismo posėdžių skaičių, teismo nurodytų procesinių aplinkybių dėl atsakovų pozicijos, bandant baigti bylą taikos sutartimi, nepateikimo globotiniui informacijos apie bylos procesą ir priežastis, dėl kurių motina praeityje paliko namus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė apie tai, kad prie vaiko neigiamo požiūrio į motiną susiformavimo ir dėl jo nenoro bendrauti su motina yra prisidėjusios abi šalys t.y. tiek ieškovė, tiek globėjai. Tuo vadovaujantis, atmestinas apeliantų atsakovų prašymas pripažinti šiuos teismo motyvus neteisingais ir nepagrįstais. Taip pat nėra pagrindo nuspręsti, jog ieškovės elgesys procese turi būti laikomas piktnaudžiavimu teise, teismo proceso vilkinimu, nepilnamečio vaiko interesų pažeidimu. Tai paneigia pirmosios instancijos teismo argumentai apie vaikų teisių apsaugos institucijos netinkamai nustatytą nepilnamečių vaikų laikinąją globą, tuo pažeistas ieškovės teises bei faktas, jog objektyviai įvertinusi savo galimybes atstatyti ryšį su nepilnamečiu vaiku pagal ekspertizės išvadas, ieškovė atsisakė pirminių reikalavimų. Pageidavimas bendrauti su vaiku reiškia ne ieškovės piktnaudžiavimą teise, o priešingai – patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovai, nors ir netrukdo vaikui bendrauti su motina, tačiau ir nededa pastangų, jog šis bendravimas vyktų.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais, konstatavus, kad apeliantai atsakovai nėra kalti dėl priežasčių, dėl kurių ieškovė pareiškė reikalavimus panaikinti globą ir vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, tačiau kartu su ieškove yra atsakingi dėl užsitęsusio teismo proceso, įvertinus, jog bylos dalis dėl globos panaikinimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove yra baigta, nepriėmus dėl to teismo sprendimo, taip pat atsižvelgiant į atsisakymo nuo šių ieškinio reikalavimų priežastis, apeliantams atsakovams iš ieškovės priteistina pusė jų patirtų advokato pagalbos išlaidų, sumokėtų iki patikslinto ieškinio pareiškimo (bylinėjimosi išlaidų paskirstymas bylos dalyje pagal patikslintą ieškinį nėra atsakovų apeliacinio skundo dalykas). Iki patikslinto ieškinio pareiškimo atsakovas V. T. yra sumokėjęs 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų (t. 3 b.l. 17,18), todėl apeliacine tvarka peržiūrima teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeistina, priteisiant jam iš ieškovės 500 Lt advokato pagalbos išlaidų (t. 3 b.l. 55, 63) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pirminiame ieškinyje atsakove yra nurodyta S. T. Sutiktina su šia apeliante, kad pradinis reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo jai buvo pareikštas nepagrįstai, nes S. T. nebuvo vaikų įstatyminė atstovė. 2011 m. spalio 21 d. teismo nutartimi S. T. įtraukta dalyvauti į bylą trečiuoju asmeniu. Byloje S. T. atstovavo advokatė I.Haase, kuriai 2011 m. liepos 26 d. atsakovas V. T. sumokėjo 1500 Lt advokato pagalbos išlaidų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė šių išlaidų atlyginimo klausimo, nes trečiasis asmuo S. T. nepateikė teismui prašymo priteisti advokato pagalbos išlaidas, kaip to reikalauja CPK 98 straipsnio 1dalis.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Priteisti iš ieškovės M. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 500 ( penkis šimtus) Lt advokato pagalbos išlaidų atsakovui V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)).
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.