Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei M. Š., jos atstovei advokatei Vilijai Jurčikonienei, atsakovui V. T., jo atstovei advokatei Linai Svirinavičienei, trečiojo asmens S. T. atstovei advokatei Irenai Haase, tretiesiems asmenims J. T., J. Š., institucijų, teikiančių išvadas atstovams Indrei Jurjonienei, Gintautui, Pajaujui, L. J., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovams V. T., J. T., Šakių rajono savivaldybės administracijai, trečiaisiais asmenimis esant S. T., J. T., J. Š., institucijoms, teikiančioms išvadą Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentui Vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Dėl CPK 376 str. nuostatų taikymo

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekso IV dalies XIX skyrius reglamentuoja šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus. CPK 376 straipsnyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Teismas taip pat privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Dėl to CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. CPK 376 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose nurodytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.165 straipsnyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys. Atlikdami savo pareigas, tėvai, palyginti su kitais asmenimis, turi pirmumo teisę. Tai reiškia, kad tėvams suteikta pirmumo teisė auklėti vaiką, rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, taip pat spręsti kitus su juo susijusius klausimus. Tik kai nė vienas iš tėvų negali rūpintis vaiku, ši pareiga gali būti perduota kitiems asmenims. Šios bylos duomenimis, mirus vaiko tėvui, su kuriuo vaikas liko gyventi po tėvų ištuokos, motina pareiškė reikalavimą, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Nors teisiniu požiūriu šis reikalavimas nėra tikslus, nes esant situacijai, kai vaikai gyvena ne pas tėvus, o kitus asmenis, turi būti reiškiamas reikalavimas dėl vaiko grąžinimo iš ne pagal įstatymą juos laikančių asmenų, tačiau šiuo metu tai nėra aktualu, nes ieškovė susipažinusi su byloje esančia eksperto išvada, pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo tik nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.

Motyvuojamoji dalis

CK 3.168 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę reikalauti grąžinti jiems nepilnamečius vaikus iš kiekvieno asmens, laikančio juos pas save ne pagal įstatymą ar teismo sprendimą. Gali būti, kad vaikas patenka kitų asmenų globon ir pradeda su jais gyventi dėl netinkamo tėvų (tėvo, motinos) elgesio su juo. Jei nenustatoma, kad yra pagrindas riboti tėvų valdžią, tai tokiu atveju vaiką būtina grąžinti tėvams (tėvui, motinai). Tėvams (tėvui, motinai) išvykus, sergant ar susiklosčius kitoms aplinkybėms, dėl kurių jie negali atlikti savo pareigų, vaikas gali teisėtai būti su kitais asmenimis, jeigu teismas nusprendžia atskirti jį nuo tėvų ir paskiria jam globėją. Nesant tokio sprendimo ir tėvams (tėvui, motinai) reikalaujant grąžinti vaiką, pripažįstama, kad šis pas kitus asmenis atsidūrė ne pagal įstatymą. Šios kategorijos bylose sprendžiamas ne tik tėvų pirmumo teisės auklėti ir auginti savo vaiką, bet ir vaiko teisės augti ir bręsti tinkamomis sąlygomis klausimas. Dėl to teismas, spręsdamas tėvų (tėvo, motinos) reikalavimą grąžinti vaiką iš asmenų, laikančių vaiką su savimi ne pagal įstatymą ar teismo sprendimą, reikalavimą apriboti tėvų (tėvo, motinos) valdžią, turi išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių vaikas atsidūrė pas kitus asmenis, kiek laiko ten buvo, ar tėvai (tėvas, motina) tinkamai atliko savo pareigas kol jis pradėjo gyventi su kitais asmenimis, taip pat ar tėvai (tėvas, motina) reikalauja jį grąžinti, siekdami sąžiningai ir savanoriškai atlikti pareigas ar kitais sumetimais.

Teismas, priimdamas sprendimą atskirti vaiką nuo motinos kartu steigia nuolatinė vaiko globą ir nustato jo gyvenamąją vietą. Šiuo metu J. T. yra paskirta laikinoji globa, jo globėjais paskirti V. T. ir J. T.. Vaikai pas globėjus gyvena jau dvejus metus, nėra gauta duomenų, jog ši globa neatitiktų vaikų interesų, todėl teismas laiko, jog vaiko globėjais skirtini Vytautas ir J. T..

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Teisminio nagrinėjimo metu buvo nurodoma, jog ieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra nenagrinėtinas teisme, nes motinos bendravimo tvarkos nustatymą laikinosios globos metu kuruoja Vaiko teisių apsaugo institucijos atstovai, o šios rūšies bylos nagrinėjamos teisme tik esant ginčui. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje teismas konstatavo sūnaus atskyrimą nuo motinos ir nuolatinės globos paskyrimą, taigi laikinosios globos normos nebebus taikomos. Antra, būtina įvertinti ir susiklosčiusią situaciją. Nors atsakovai nurodo, kad netrukdo vaikui bendrauti su motina, tačiau realiai nededa ir pastangų, kad šis bendravimas vyktų. Yra deklaruojama, jog vaikas nenori bendrauti su motina, ir tuo ginamasi nuo ieškovės pastangų matytis su sūnumi. Dėl šių priežasčių nuoseklus ir sistemingas bendravimas tarp motinos ir sūnaus nevyksta. Ieškovė nori bendrauti su sūnumi, tuo tarpu globėjai nurodydami vaiko nenorą bendrauti teigia, jog ginčo dėl bendravimo nėra. Atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją teismas mano, jog esant tokioms aplinkybėms bendravimo tvarką yra būtina nustatyti, siekiant jog tiek globėjai, tiek nepilnametis vaikas suprastų savo pareigą ir šio bendravimo būtinybę.

Nurodyto teisinio reglamentavimo visuma, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog ieškovė gali daryti neigiamą įtaką vaikui, vaiko bendravimas su ieškove pažeistų vaiko interesus, nesant ieškovės atžvilgiu nustatytų tėvų valdžios apribojimų (CK 3.179- 3.184 str.), leidžia daryti išvadą, jog teismo nustatytos, o kartu ir prašomos nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nesilaikymas atitinkamai lemia ar lemtų tiesioginį ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Iš kitos pusės, ieškovės interesai šioje situacijoje negali būti suabsoliutinami, pirmenybė visada turi būti suteikiama vaiko interesų apsaugai (CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.). Visgi, pradinė įstatyminė prezumpcija nurodo, jog vaiko interesus labiausiai atitinka glaudus bendravimas su tėvais. Ši prezumpcija gali būti nuginčijama atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nenoras nustatyti bendravimo tvarkos yra argumentuojamas vaiko nenoru bendrauti. Tokią vaiko poziciją teoriškai gali nulemti tiek netinkamas ieškovės elgesys vaiko atžvilgiu, tiek vaiko gyvenamosios aplinkos formuojama nuomonė apie motiną, tiek vaiko charakterio bruožų ar patirtų išgyvenimų nulemti vertinimo kriterijai. Nagrinėjamu atveju ieškovės veiksmai vertintini būtent kaip siekis tokias priežastis nustatyti. Ieškovė siekia konfliktą spręsti, su kvalifikuoto specialisto psichologo pagalba nustatyti vaiko atsisakymo bendrauti su motina priežastis, atkurti psichologinį emocinį vaiko ryšį su tėvu. Tuo tarpu atsakovų elgesys priešinantis tokiai ieškovės iniciatyvai gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jeigu jis pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju situacija turi būti vertinama žvelgiant per ilgalaikę perspektyvą. Neišsprendus susidariusios situacijos vaikas gali būti traumuojamas ilgą laiką, tuo tarpu aiškių priežasčių, sąlygojančių bendravimo problemas, nustatymas, leis imtis konkrečių priemonių, kurios užtikrintų kiek įmanoma geresnę vaiko savijautą.

Psichologo pagalba neatstačius emocinio ryšio tarp ieškovės ir vaiko, esant nepastovesniems santykiams, nebus maksimaliai padidintos ir išnaudotos motinos ir sūnaus bendravimo galimybes išlaikyti bendravimą su sūnumi, interesų pusiausvyrą, o tuo pačiu pakeitus bendravimo su vaiku tvarką, ji gali būti vėl nevykdoma (vaikui nenorint matytis su tėvu). Ieškovei nesudarius sąlygų bendrauti su vaiku su psichologo pagalba ir taip pabandyti atkurti motinos ir sūnaus ryšį, gali pažeisti ne tik ieškovės, bet ir nepilnamečio vaiko interesus.

Teismas, betarpiškai išklausęs nepilnametį J. T. daro išvadą, kad prie tokio neigiamo jo požiūrio į motiną susiformavimo ir dėl jo nenoro bendrauti su motina yra prisidėjusios abi šalys t.y. tiek ieškovė, tiek globėjai. Teismas, atkreipia dėmesį į tai, kad nepilnametis J. T. dėl vykstančių teisminių procesų, dėl šalių nesugebėjimo susitarti ne kartą buvo apklausiamas teisme, jis pats, kaip ginčo objektas, yra įtrauktas į teisminius procesus. Nepilnametis J. T. gyvena šeimoje, kurioje yra nuolatos aptarinėjamos teismo metu iškeltos problemos, jis nėra ir negali būti visiškai izoliuotas nuo šių problemų, nes jis yra įtraukiamas į nesibaigiančius teisminius procesus. Taip pat vaiko nuomonei įtaką daro ir jo artimiausioje aplinkoje gyvenantis ir apie jo motiną atsiliepiantys žmonės, tai yra sesuo, globėjai. Teismo posėdžio metu J. T. ne kartą yra nurodęs, jog jo sesuo motinos nekenčia, globėjai nors ir teigia, kad nenuteikinėja vaiko, tačiau jų neigiamas požiūris į ieškovę netiesiogiai išryškėja ir teismo posėdžio metu. Atsakovo V. T. pasakymai teismo posėdžio metu, jog ieškovė šiuo metu turi jau ne penkias, o tik tris gyvenamąsias vietas, todėl siūlęs vaiką nuvežti pas ieškovę; taip pat teiginys, jog reikia rengti daugiau teismo posėdžių, nes tada jie praturtėtų iš prieš posėdžius ieškovės atsiunčiamų lėšų, gal ir atspindi tiesą, tačiau jų ironizuojantis pobūdis, pasakymo vieta ir aplinkybės, parodo galbūt net ir nesąmoningą atsakovo priešiškumą ieškovės atžvilgiu. Akivaizdu, jog esant tokioje aplinkoje, kurioje šiuo metu J. T. artimiausi žmonės – sesuo, globėjai, parodo, savo priešiškumą ir neapykantą motinai, neskatins vaiko noro bendrauti su ieškove. Nors globėjai aiškina, kad jie nenuteikia vaiko motinos atžvilgiu, tačiau net menkiausias pasipiktinimas, veiksmas, nuotaika, veido išraiška, kurį vaikas išgirdo namų aplinkoje, galėjo suformuoti neigiamą vaiko nuomonę į vykstančius procesus. Vienas iš pagrindinių argumentų vaikas nurodo, jog jis pyksta, jog mama kreipėsi į teismą, jam reikėjo važiuoti į ekspertizę ir pan. Tačiau teismas laiko, jog ir šioje situacijoje vaikui nėra pateikiama visa informacija apie vykstančius procesus. Jis pyksta ant mamos, tačiau jam nėra žinoma, jog mama jau 2012 m. vasario mėn. 3 d. posėdžio metu buvo sutikusi sudaryti taikos sutartį, ketino atsisakyti savo reikalavimų dėl vaikų gyvenamosios vietos su jais nustatymo, pateikdama tik prašymą nustatyti bendravimo tvarką su vaikais. Šio posėdžio metu apklausus tiek J. T., tiek K. T. (šiuo metu pilnametė) vaikų nuomonė nebuvo kategoriška, tiek vienas, tiek kitas teigė, jog bandys bendrauti su mama, pasistengs. Dukra teigė, jog padės broliui atstatyti ryšį su mama. (t.2, b.l. 61-69). Tačiau taikos sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovai (globėjai) nesutiko jos pasirašyti, nesutiko, kad būtų nustatyta vaikų bendravimo su motina tvarka. Toliau tęsiantis procesui teismo iniciatyva buvo paskirta ekspertizė, J. T. dar kartą apklaustas teisme. Tačiau pats J. T. nežino, jog jo motina buvo sutikusi nutraukti procesus, ir jie tęsiasi globėjams nesutikus nustatyti vaikų ir motinos bendravimo tvarkos. Taigi dėl ilgai besitęsiančių teisminių procesų šioje situacijoje atsakomybė turėtų prisiimti ir atsakovai, ne tik leisdami vaikui dėl jų kaltinti motiną. Taip pat vaikas kaltina motina dėl to, jog ji išėjo, juos paliko, tačiau paklausus, ar žino kodėl mama išėjo, vaikas atsakė, jog nežino. Taigi vaiko ir motinos santykiuose yra daug neaiškumų, nežinomybės, dėl ko yra kaltinama tik ieškovė. Tuo tarpu vaikui bendraujant su motina gali būti išsiaiškinta daugelis priežasčių, kas padėtų motinai ir vaikų rasti supratimą, artumą, kas patvirtina ir būtinybę gauti psichologo konsultacijas.

Šių konsultacijų būtinybę patvirtina ir eksperto išvada, kurioje nurodoma, kad J. T. didžiąją dalį neigiamų praeities išgyvenimų, susijusių su motinos išėjimu, yra užslopinęs, jų neišreiškia, o visa tai turi neigiamos įtakos, siekiant atkurti šiltesnį, artimesnį motinos ir sūnaus tarpusavio bendravimą. Taigi byloje nustatytos aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog ieškovės M. Š. prašoma nustatyti bendravimo tvarka, tai yra vienas savaitgalis per mėnesį, taip pat rugsėjo 1-ąją, sūnaus gimimo dieną, Motinos dieną, tikrai yra minimali ir nepakenks vaiko interesams. Taip pat nustatytos byloje aplinkybės patvirtina, jog tikslinga vaikui ir motinai sistemingai lankytis pas psichologą pagal suderintą vaiko interesus atitinkantį grafiką.

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl vaiko nuomonės

Nagrinėjamoje byloje yra akcentuojama vaiko nuomonė, nurodoma, jog būtina atsižvelgti į tai, kad J. T. nenori bendrauti su motina.

Teismas sutinka, jog vaikui, kaip prigimtinių teisių turėtojui, turi būti suteikiamas aktyvus vaidmuo jomis naudotis, suteikiama teisė reikšti savo norus ir pažiūras visais jo interesus liečiančiais klausimais (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 str.). Priimant sprendimą, vaiko norų vertinimas priklauso nuo jų motyvacijos (kurią pateikia vaikas, kadangi vaikas gali norėti likti pas tą iš tėvų, kuris mažiau jį prižiūri, yra ne toks reiklus ir pan., tačiau tai neatitinka vaiko interesų), vaiko amžiaus, brandumo ir kitų byloje nustatytų teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant vaiko interesų turinį, teismas turi vadovautis objektyviais kriterijais, nulemiančiais vaiko, kaip išsilavinusios, sveikos, aukštų moralinių savybių, tvirtos asmenybės, vystymąsi.

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose numatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje ( 1999 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 24, 17 punkto 2 dalis). Pagrindinės vaiko teisės yra numatytos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo antrame skyriuje. Vaiko teises šeimoje nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civilinis kodeksas ir Vaiko teisių apsaugos įstatymas.

Teismo posėdžio metu savo išvadas pateikė trys institucijos, teikiančio išvadą, tačiau ne visų nuomonė dėl bendravimo tvarkos nustatymo sutapo. Šakių ir Marijampolės rajonų Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai nurodė, jog bendravimo tvarka turi būti nustatyta, Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonė, jog pirmiausia turi būti paisoma vaiko J. T. nuomonės, ir kadangi jis atsisako bendrauti, bendravimo tvarka negali būti nustatyta. Teismas konstatuoja, kad Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikdamas savo išvadą, neatskyrė vaiko nuomonės ir vaiko interesų, tai yra vaiko interesus sutapatino su vaiko nuomone. Atkreiptinas dėmesys, jog vaiko nuomonė yra svarbi nustatant vaiko teisių įgyvendinimą, bet ji nėra privaloma, nes vaiko nuomonė gali prieštarauti jo interesams. Šioje byloje vaiko interesai - turėti aiškų teisinį statusą šeimoje, įgyvendinti vaiko teisę augti ir gyventi biologinėje šeimoje, atstatyti pažeistus sūnaus ir motinos ryšius. Tuo tarpu pats J. T. paskutinio posėdžio metu kategoriškai tvirtino, jog jis nenori bendrauti su motina. Būtina atsižvelgti į tai, kad toks kategoriškas vaiko nenoras buvo išsakytas tik paskutinio posėdžio metu. Visoje bylos medžiagoje matyti, jog J. T. visada bendraudavo ir norėdavo palaikyti bendravimą su mama, tik išsakydavo nenorą gyventi su ja. (t. 1, b.l. 33, 60, 68, 148). Vaiko bendravimo su motina faktas yra užfiksuotas ir eksperto išvadoje, kur nurodomo, kad bendravimas vyksta telefonu, SMS žinutėmis, retais susitikimais. Taigi iš bylos medžiagos matyti, jog vaiko nuomonė dėl bendravimo su motina eigoje vis kinta, ji nebuvo kategoriška ir nekintant. Akivaizdu, jog tokiai vaiko nuomonės kitimui įtakos turi daugelis veiksnių – tai yra jo pačio nuotaikos, aplinkinių elgesys, tai gali būti susiję ir su vaiko sunkiu paauglystės laikotarpiu, teisminiai procesai. Apklausus J. T. paskutinio posėdžio metu vaikas nurodė, jog jis nenori bendrauti su savo motina ir tiek. Negalėjo paaiškinti savo nenoro priežasčių ir motyvų, negalėjo paaiškinti pasikeitusios nuomonės priežasčių, nepateikė įtikinančių argumentų dėl bendravimo tvarkos nereikalingumo. Net ir teismo posėdžio metu vaiko nuomonė kito, jis nurodė, jog jeigu teismas jį įpareigoti su motina bendrauti, jis galėtų nedaug bendrauti, susirašinėti laiškais. Be to, akivaizdų aplinkos poveikį vaiko apsisprendimui patvirtino vaiko išsakyta noras, jog susitikimai vyktų ne namuose, nes ten yra sesuo, kuri mamos nekenčia, ir ne pas senelę, kuriai yra skaudu matyti ieškovę. Tai leidžia daryti išvadą, kad vaikas net nesąmoningai stengiasi išvengti jam artimų žmonių susitikimų su ieškove, vien dėl to, jog nenori jų skaudinti. Tokia vaiko pozicija yra suprantama, tačiau ji taip pat patvirtina faktą, jog vaiko bendravimą apsunkina ir tai, jog jis turi laviruoti tarp noro/nenoro bendrauti, kiekvienu atveju įvertinti situaciją, kad neįskaudintų jam artimų žmonių. Taigi šiuo atveju, suprantama, jog jo prioritetas yra artimųjų vertinimas, tuo tarpu motinos atstumimas jam yra mažesnis praradimas, negu artimųjų įskaudinimas. . Kaip jau buvo nurodoma, byloje yra nustatyta, jog ieškovė turi prigimtinę teisę auklėti, bendrauti ir dalyvauti vaikų gyvenime. Dėl objektyvių priežasčių tam tikrą laiko šios pareigos ji nevykdė pilnutinai, ko pasekoje jos ir vaiko ryšys atšalo. Ieškovė suprasdama šios situacijos sudėtingumą atsisakė savo prigimtinės teisės gyventi kartu su vaikais, prašydama tik nustatyti minimalų bendravimą su vaiku. Teismas laiko, jog ieškovė ieško kompromisų, daro išlygas, siekdamas mažiau pakenkti vaikui. Atitinkamai ir kita šalis (globėjai) turėtų įvertinti situacijos sudėtingumą ir išaiškinti vaikui atliekamų vaikų būtinybė. Teismas laiko, jog šioje situacijoje abi šalis turėtų laikytis proporcingumo ir tiek viena, tiek kita suprasti, jog motina atsisakydama savo teisės gyventi su vaikais, įvertina vaikų norą gyventi su dėdė, atitinkamai ir vaikas turėtų atsižvelgti į motinos norą bendrauti su juo, ir imtis kompromiso. Atsakovas V. T. posėdžio metu nurodė, jog susitikimai su motina vaikai veikia neigiamai, jis po to blogai jaučiasi. Tačiau jie neigia būtinybę vaikui lankytis pas psichologus ir išsiaiškinti tokių vaiko pojūčių priežastis. Kaip jau buvo nurodyta ieškovė ieško galimybės išspręsti šią situaciją visiems geriausiu būdu – siūlo konsultacijas pas psichologa, kurias įsipareigoja apmokėti pati. Taigi teismas laiko, kad šis jos noras turėtų būti palaikomas ir įgyvendinamas. Palaikymas vaiko kategoriško noro nebendrauti, o ne aiškinimas šio bendravimo ir lankymosi pas psichologo būtinumą ir naudingumą, suponuoja tokį vaiko neargumentuotą priešiškumą ir kategoriškumą.

Teismas laiko, jog vaiko nenoras bendrauti neatitinka jo interesų, nes tiek vaikas, tiek motina turi teisę ir pareigą bendrauti. Nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose yra nurodoma, kad negali būti pažeista teisė į šeimos ryšius, valstybės turi saugoti šeimą. Valstybės pareiga yra siekti, kad vaikas augti biologinėje šeimoje, vaikai ir tėvai bendrauti, todėl svarbu yra imtis priemonių, jog vaikas būtų grąžintas motinai. Šiam tikslui pasiekti būtinas yra motinos ir vaiko bendravimas, ką patvirtina byloje esanti eksperto išvada. Kaip jau buvo nurodyta, J. T. ilgą laiką bendraudavo su motina, byloje nėra jokių duomenų, jog šie bendravimai darytų vaikui neigiamą įtaką, todėl teismas konstatuoja, jog ieškovės ieškinys tenkintinas. Taip pat teismas mano, jog tikslinga įpareigoti J. T. lankytis pas psichologą pagal su motina iš anksto suderintą planą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, tad pagal CPK 93 str. reikalavimas bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisto iš antrosios šalies – atsakovų. Byloje pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, jog valstybės naudai turėtų būti priteistinos 1194 Lt 11 cnt. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad šioje byloje atsakovai yra vaiko globėjai, kurie atlieka globėjo pareigas, augina, rūpinasi vaiku, kuris šiuo metu negali gyventi savo biologinėje šeimoje. Vaikų globa laikytina viešuoju interesu, o globėjai ginantys globojamo vaiko interesus laikytini asmenimis, ginančiais viešą interesą. Atsižvelgdamas į tokią situaciją, teismas vadovaudamasis CPK 83 str. 1 d. 5 p., konstatuoja, jog atsakovai atleistini nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, bei šioje byloje esančios bylinėjimosi iš laidos iš jų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.173 str., 3.175 str., 3.177 str., Lietuvos Respublikos CPK 375-380 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti J. T. nuo jo motinos ieškovės M. Š..

Nustatyti J. T. nuolatinę rūpybą šeimoje, nuolatiniais rūpintojais paskiriant atsakovus V. T., J. T., nustatant nuolatinės rūpybos vietą rūpintojų gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovės M. Š. sūnaus J. T. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo sprendimo paskelbimo dienos iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti V. T. ir J. T. administruoti J. T. išlaikymui skirtas pinigines lėšas iki jo pilnametystės.

Nustatyti ieškovės M. Š. ir jos sūnaus J. T. bendravimo tvarką:

Motina su sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio trečią savaitgalį. Dėl bendravimo vietos, trukmės privalo susitarti ieškovė su sūnumi J. T. bei apie susitarimą informuoti vaiko globėjus. Esant objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių susitikimas negali įvykti numatytą savaitgalį, vaiko globėjai ir motina iš anksto suderina kitą bendravimo laiką, kuris turi būti numatytas tą patį mėnesį. Susitarimą dėl bendravimo laiko perkėlimo inicijuoja ta pusė, dėl kurios užimtumo negali įvykti bendravimas numatytu laiku. Motina su sūnumi bendrauja kiekvienais metais rugsėjo 1-ąją dienos metu, sūnaus gimimo dieną, Motinos dieną ieškovės ir sūnaus bendru sutarimu pasirinktoje vietoje;Motina su sūnumi lankysis konsultacijoms pas psichologus pagal iš anksto sudarytą ir suderintą su vaiko globėjais planą. Konsultacijų laikas ir dažnumas turi būti nustatytas konsultuojančio psichologo, atsižvelgiant į kitus vaiko poreikius, užimtumą.

Išaiškinti globėjams V. T. ir J. T. globėjo teises ir pareigas (CK 3.271-3.272 straipsniai), kad jie yra vaiko atstovai pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus, turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jiems vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai, privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką, spręsdami klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, informuoti artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais, rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdama į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.