Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Aleksandrai Bronickai,

išnagrinėjusi Ž. N., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) netekėjusios, turinčios tris mažamečius vaikus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovė Ž. N., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką (2017-03-01 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams sudarė 6353,79 Eur), neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo: Ž. N. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2017-02-28 atsiskaitydama už atliktus darbus, gautas paslaugas ir įsigytas prekes pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, darbo užmokesčių išmokėjimui, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, pažeisdama kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) interesus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu Ž. N. paaiškino, kad neneigia, jog jos vadovaujama Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tačiau prašo atsižvelgti, kad įmonę sudaro ne tik vadovas. Jos veiklos tęstinumui reikalingi žmogiški resursai – darbuotojai, taip pat prekės. Jei ji neatsiskaitytų su darbuotojais ir prekių tiekėjais, įmonės veikla iš viso nebebūtų vykdoma. Bendrovė buvo tik pradėjusi savo veiklą, per vasarą nebuvo pakankamai lėšų atsiskaitymams ir susidarė dideli įsiskolinimai. Bendrovės buhalteris atliko atsiskaitymus, kuriuos buvo būtina daryti, kad įmonė veiktų. Ji, kaip vadovė darė tai, kas jai atrodė teisinga, kad bendrovė išliktų. Ji neneigia, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas mokėjimų eiliškumas buvo pažeistas atliekant Bendrovės mokėjimus, tačiau vėliau nepriemoka VMI vis tik buvo sumokėta. Jei teismas skirs baudą, prašo išdėstyti jos mokėjimą dalimis, nes ji augina tris vaikus, gauna tik minimalų darbo užmokestį, mėnesio šeimos pajamos – apie 600 Eur (b. l. 99-100).

Teismo posėdžio metu VMI prie FM atstovė Aleksandra Bronicka nurodė, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą, nustatyta, jog bendrovei atsiskaitinėjant su kreditoriais buvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas. Pirmiau buvo mokama žemesnės eilės kreditoriams, o ne VMI, tokiu būdu pažeidžiant imperatyvią teisės normą, nenumatančią jokių išlygų. Mokėjimai buvo daromi su vadovės žinia. Prašo jai skirti sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Nepriemokos suma, kuri yra nurodyta pareiškime dėl bylos iškėlimo, šiai dienai yra padengta, dalis – priverstinio išieškojimo būdu, dalis – savanoriškai. 2017-09-06 dienos duomenimis, bendrovė turi tik 262,74 Eur dydžio nepriemoką (b. l. 100).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Įstatymų leidėjas nuo 2013-10-01 CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplečiant normos taikymą, t.y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

Mokesčių inspekcijos apskaitos informacinės sistemos 2017 m. kovo 1 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams sudarė 6353,79 Eur, iš jų: 498,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) (nuo 2016 m. gruodžio 15 d.), 15,48 Eur GPM delspinigių, 5660,31 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) (nuo 2016 m. gruodžio 27 d.), 180,00 Eur PVM delspinigių.

Siekiant nustatyti mokestinės nepriemokos nemokėjimo priežastis ir sumokėjimo galimybes 2017-03-01 pavedimu Nr. FR1043-1351 buvo atliktas bendrovės operatyvus patikrinimas.

Patikrinimo metu nustatyta, kad 2016-12-01 kasos likutis 17836,21 Eur, per tikrinamąjį laikotarpį įplaukos sudarė 504,02 Eur, išlaidos sudarė 15418,38 Eur: išmokėtas darbo užmokestis, suteikta paskola akcininkei, 2017-02-28 kasos likutis 2921,85 Eur.

Bendrovė turi tris sąskaitas „Nordea Bank AB“ Lietuvos skyriuje: atsiskaitomąsias Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kasos ir banko atsiskaitomųjų sąskaitų apyvarta atvaizduota žemiau nurodytoje lentelėje:

Eil. Nr.Kasa, EURBankas, EURViso, EUR1.Likutis 2016-12-0117836,21510,6118346,822.Įplaukos 504,02133305,85133809,873.Išlaidos, iš jų:15418,38128206,71143625,093.1.Išmokėtas DU6418,3806418,383.2.Paskola akcininkei9000,0067540,0076540,003.3.Sumokėta VSDFV04825,164825,163.4.Sumokėta VMI010349,0310349,033.5.Sumokėta tiekėjams031870,0831870,083.6.Kitos išlaidos01354,441354,443.7.Pervesta į kitą savo sąskaitą012268,0012268,004.Likutis 2017-02-282921,855609,758531,60

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingas asmuo – jos vadovė Ž. N.. Atskaitingo asmens likutis 2016-12-01 buvo 16,69 Eur, per tikrinamą laikotarpį gauta 212,26 Eur, išleista 229,13 Eur (sumokėta UAB Maxima, UAB Felit), 2017-02-28 Bendrovė skolinga atskaitingam asmeniui 0,18 Eur.

Išanalizavus „Nordea Bank AB“ Lietuvos skyriaus banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus už laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2017-02-28 nustatyta, kad Bendrovė už atliktus darbus, gautas paslaugas ir įsigytas prekes mokėjo įvairiems kreditoriams. Iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2016-12-01 iki 2017-02-28 buvo atlikti žemiau nurodyti atsiskaitymai, kurie pažeidė VMI prie FM interesus:

2016-12-06 buvo atliktas mokėjimas UAB Šventaragių slėnis už patalpų nuomą. Atsiskaitymo suma 1500.00 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu šios sumos dalis turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 3.645,98 Eur;2016-12-12 buvo atlikti mokėjimai UAB Šventaragių slėnis už patalpų nuomą. (atsiskaitymo suma 2500,00 Eur) ir UAB Tytus už turto nuomą (atsiskaitymo suma 1000,00 Eur). Remiantis CK 6.930¹ straipsniu šios sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 3.652,49 Eur;2016-12-19 buvo atliktas mokėjimas UAB Gėrimų namai už gėrimus. Atsiskaitymo suma 500,00 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 2.375,14 Eur;2017-01-03 buvo atlikti mokėjimai UAB Gėrimų namai (atsiskaitymo suma 300,00 Eur), UAB Dubingiai (atsiskaitymo suma 300,00 Eur), UAB Švyturys-Utenos alus už gėrimus (atsiskaitymo suma 250,00 Eur), TEO LT AB (atsiskaitymo suma 50,00 Eur). Remiantis CK 6.930¹ straipsniu šios sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 8.398,80 Eur;2017-02-17 buvo atliktas mokėjimas UAB Mineraliniai vandenys už gėrimus. Atsiskaitymo suma 800,00 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 11.296,62 Eur; 2017-02-20 buvo atliktas mokėjimas Bendrovės vadovai Ž. N. už suteiktą paskolą. Atsiskaitymo suma 10.000,00 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 10.674,29 Eur;2017-02-27 buvo atliktas mokėjimas UAB Šventaragių slėnis už patalpų nuomą. Atsiskaitymo suma 2500,00 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 7.079,96 Eur.

Operatyvinės veiklos pažymoje ir VMI prie FM pareiškime nurodytus faktus patvirtina Bendrovės pateikti apskaitos registrai (bandomasis ir preliminarus balansas, avanso apyskaita, kasos knyga, banko sąskaitų išrašai).

Tokiu būdu nustatyta, kad Bendrovė, mokėdama kitiems kreditoriams, turėjo GPM ir PVM nepriemoką. Pati Ž. N. pripažino, kad Bendrovės veiklos pradžioje nebuvo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, buvo susidarę dideli įsiskolinimai. Taigi, mokėdama kitiems kreditoriams ir tuo pačiu metu būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui, Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tokiu būdu pažeisdama VMI, kaip kreditorės, interesus, todėl bendrovės vadovė Ž. N. pagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad iki bylos išnagrinėjimo buvo pašalinta padaryta VMI žala – sumokėta mokestinė nepriemoka (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-827/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 5-542/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-331/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-1900/2006).

Skirdamas nuobaudą Ž. N., teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir konkrečias pažeidimo padarymo aplinkybes – nepriemokos susidarymo metu buvusią sunkią Bendrovės finansinę padėtį, į nustatytą pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – VMI nepriemoka, dėl kurios buvo kreiptąsi į teismą, šiai dienai yra sumokėta, į tai, kad pažeidimas nebuvo tyčinis, juo nebuvo siekiama pažeisti teisės aktus savanaudiškais tikslais, jis padarytas susiklosčius sunkiai Bendrovės finansinei padėčiai bei siekiant užtikrinti Bendrovės veiklos nenutrūkstamumą, todėl teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, o taip pat atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeiminę ir finansinę padėtį (gauna minimalų atlyginimą, augina tris mažamečius vaikus), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, mano, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, taikant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skiriant pažeidėjai mažesnę baudą nei numatyta minimali ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Baudos mokėjimas atsižvelgiant į pažeidėjos šeiminę ir turtinę padėtį išdėstytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38 straipsniu, 481 straipsnio 1 dalimi, 508 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ž. N., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 600 (šešių šimtų) eurų dydžio baudą.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti keturių mėnesių terminui, įpareigojant Ž. N. kas mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos mokėti po 150 Eur iki visiško baudos sumokėjimo.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnis).