- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-16
- Bylos Nr.
- 2A-925-357/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė (pran.), Vilija Valantienė
- Ieškovas
- A. K., S. M., G. A., R. V., J. J., R. B., R. A., R. R., A. J. M., I. K., atstovaujamų Nacionalinės teisingumo, I. K.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, Telšių rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Telšių šilumos tinklai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialui, I. J., R. J., D. S., E. S., I. M., S. N., R. I., A. I., Z. R., M. D. Š., N. L., R. Š., A. E., G. F., P. G., N. J., DNSB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. K., S. M., G. A., R. V., J. J., R. B., R. A., R. R., A. J. M., R. R. ir I. K., atstovaujamų Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos, apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-446/2015 pagal ieškovų A. K., S. M., G. A., R. V., J. J., R. B., R. A., R. R., A. J. M., R. R. ir I. K. ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, Telšių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Telšių šilumos tinklai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialui, I. J., R. J., D. S., E. S., I. M., S. N., R. I., A. I., Z. R., M. D. Š., N. L., R. Š., A. E., G. F., P. G., N. J., DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl statybą leidžiančio dokumento, statybos darbų užbaigimo akto, katilinės teisinės registracijos panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai ieškiniu, kurį vėliau tikslino, kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą prašydami panaikinti atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos neteisėtai ir nepagrįstai 2012 m. spalio 25 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-83-121025-0009, panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. spalio 22 d. uždarajai akcinei bendrovei „Telšių šilumos tinklai“ išduotą statybos darbų užbaigimo aktą Nr. SUA-80-141022-00077 ir katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją viešame registre, priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad panaikinus šiuos aktus bus apgintos jų, kaip butų savininkų ir žemės sklypo nuomininkų, teisės savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti jiems priklausančiu turtu ir turtinėmis teisėmis. Jų nuomone, katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), statytoju ir savininku neturi teisės būti šilumos tiekėjas – UAB „Telšių šilumos tinklai“. Ginčo katilinės statytojais ir savininkais turi teisę būti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai. Ieškovų nuomone, katilinę turėtų įteisinti savo vardu namo gyventojai - tretieji asmenys, kurie savo butus šildo vietiniu centriniu šildymu, tiekiamu UAB „Telšių šilumos tinklai“. Katilinė – ne savarankiškas statinys, o nelegaliai atlikta jų daugiabučio namo rekonstrukcija, kurią savavališkai atliko UAB „Telšių šilumos tinklai“, katilinė – daugiabučio gyvenamojo namo priestatas, neatskiriama daugiabučio namo dalis, kuri gali priklausyti nuosavybės teise tik namo gyventojams. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. UAB „Telšių šilumos tinklai“ negali būti katilinės statytoju, nes ši bendrovė nėra žemės sklypo, ant kurio pastatyta katilinė, teisėta valdytoja ar savininkė. Nacionalinė žemės tarnyba sutikimo statyti stacionarinę katilinę įstatymo nustatyta tvarka nėra davusi. Katilinė pastatyta ant valstybinės žemės sklypo, kurio dalis yra išnuomota ieškovams, žemės sklypas katilinės statybai nėra atidalintas. Ieškovų nuomone, katilinė yra daugiabučio gyvenamojo namo priklausinys, priestatas, jo atsiradimas turi įtakos visam namui, katilinė daro poveikį namo sienai, prie kurio ji pastatyta, todėl statant ir įteisinant katilinę, turėjo būti gautas visų namo gyventojų – butų savininkų - sutikimas. Eksploatuodami katilinę UAB „Telšių šilumos tinklai“ naudoja ir šilumos mazgą, esantį gyvenamojo namo rūsyje. Šilumos mazgas name įrengtas už visų namo gyventojų lėšas, yra visų butų savininkų nuosavybė, tačiau šilumos mazgu naudojasi tik šilumos tiekėjas, iš namo savininkų šis mazgas yra neteisėtai nusavintas. Ieškovų nuomone, teismas patenkinęs jų ieškinį, panaikinęs Telšių savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir katilinės statybos užbaigimo aktą, vadovaudamasis Statybos įstatymo 21¹ straipsniu turėtų įpareigoti trečiuosius asmeninis – butų, kuriems šiluma tiekiama iš katilinės, esančios prie jų gyvenamojo namo, savininkus įteisinti savavališką statybą.
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą ir praleidus terminą ginčyti statybą leidžiantį dokumentą.
Atsiliepimas
Atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis asmuo UAB „Telšių šilumos tinklai“ su ieškiniu nesutiko.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko.
Trečiasis asmuo Valstybės įmonės Registrų centro Telšių skyrius pareiškė nuomonę dėl ieškinio nepagrįstumo nurodant, kad pagal teisės aktų nustatytą tvarką, norint nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į neypatingą statinį, pakanka pateikti statybos leidimą, statybos užbaigimo aktą bei savininko ar įgalioto asmens prašymą. Minėti dokumentai atliekant statinio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją buvo pateikti ir nuosavybės teisės buvo įregistruotos 2014 m. spalio 27 d. UAB „Telšių šilumos tinklai“.
Tretieji fiziniai asmenys su ieškiniu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Priteisė iš A. K., S. M., G. A., R. V., J. J., R. B., R. A., R. R., A. J. M., R. R., I. K. po 78,98 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Telšių šilumos tinklai“.
Priteisė iš A. K., S. M., G. A., R. V., J. J., R. B., R. A., R. R., A. J. M., R. R., I. K. po 39,26 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas rėmėsi prejudiciniu faktu, tai yra Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriame nustatyta, kad katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), statytojas yra UAB „Telšių šilumos tinklai“, ji pastatyta esant daugiabučio namo gyventojų sutikimui.
Teismas įvertinęs administracinius aktus sprendė, kad 2012 m. kovo 12 d. išduotame rašte įtvirtintas valstybinės žemės patikėtinio sprendimas leisti valstybinėje žemėje įteisinti statinį – katilinę, todėl ieškovai nepagrįstai tai traktuoja kaip nuomonę.
Teismas nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas – Statybos leidimas, išduotas 2012 m. spalio 25 d. Nr. LNS-83-121025-00092 pagal projektą „Konteinerinės katilinės nauja statyba Nr. TP“, parengtą 2012 m., parengtas ir išduotas laikantis Statybos įstatymo 23 straipsnio ir Reglamento nuostatų. Todėl gaudama statybą leidžiantį dokumentą, UAB „Telšių šilumos tinklai“ pašalino savavališkos statybos padarinius.
2014 m. spalio 22 d. statybos užbaigimo aktu Nr. SUA-80-141022-0007 konstatuota, kad statinys – konteinerinė katilinė (neypatingas statinys, gamybos paskirties), pastatyta adresu (duomenys neskelbtini), – atitinka statinio projekto sprendinius, komisijai pateikti visi privalomi dokumentai, jie atitinka nustatytus reikalavimus, statinių bendrieji rodikliai, nurodyti statinio projekte, nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai, komisija nusprendė – statyba baigta. Šio statybos užbaigimo akto pagrindu 2014 m. spalio 27 d. atlikta pastato – konteinerinės katilinės su dūmtraukiu, esančios (duomenys neskelbtini), teisinė registracija nekilnojamojo turto registre, katilinė įregistruota UAB „Telšių šilumos tinklai“ vardu.
Įgyvendindami savo manomai pažeistų teisių gynimą teisme, ieškovai tik reikalauja panaikinti jų manymu neteisėtai ir nepagrįstai išduotus statybos leidimą ir statybos užbaigimo aktą, tačiau teismas laikė, kad savo pažeistų teisių ieškovai nenurodė, neįvardijo nei pažeistų teisių apimties, nei nuostolių dydžio. Priešingai, ieškovai nurodė, kad jie nesinaudoja UAB „Telšių šilumos tinklai“ teikiamomis paslaugomis, į jų butus šilumos energija iš ginčo katilinės netiekiama. Įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad ne UAB „Telšių šilumos tinklai“, o kiti asmenys yra ginčo katilinės statytojai, t. y. kitų asmenų lėšomis, darbo sąnaudomis ir pan., būtų pastatytas pastatas, ieškovai nepateikė. Ieškovų tvirtinimą, kad teismas, panaikinęs skundžiamą statybos leidimą, turėtų įpareigoti kompetentingas institucijas per nustatytą terminą, pagal butų savininkų, kurie naudojasi ginčo katiline savo butų šildymui, tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą, ko pasekoje, katilinė turėtų būti įteisinta šių namo gyventojų vardu, bylą nagrinėjęs teismas laikė kaip akivaizdžiai pažeidžiantį trečiųjų asmenų, daugiabučio namo gyventojų, teises ir teisėtus interesus, nes nei vienas iš namo gyventojų pretenzijų į ginčo katilinę nereiškia, įrodymų, kurių pagrindu namo gyventojai būtų įgiję nuosavybės teises į ginčo katilinę, nepateikta. Neparemtas įrodymais ir nepagrįstas ieškovų tvirtinimas, kad katilinė yra daugiabučio gyvenamojo namo priklausinys, katilinė nekilnojamojo turto registre suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad ginčo katilinė pastatyta esant daugiabučio namo gyventojų sutikimams, iš 2004 m. rugpjūčio 19 d. sutikimo dėl katilinės statybos teismas matė, kad DNSB (duomenys neskelbtini) bendrijos nariai sutinka, kad prie (duomenys neskelbtini) namo būtų pastatyta katilinė namui apšildyti, todėl ieškovų tvirtinimą, kad nebuvo gautas namo gyventojų sutikimas prie jų namo sienos statyti katilinę, teismas laikė nepagrįstu.
Ieškovų tvirtinimas, kad dėl katilinės statybos buvo sudarkytas gerbūvis aplink gyvenamąjį namą, pastačius katilinę, UAB „Telšių šilumos tinklai“ savavališkai užvaldytas namo šildymo mazgas, kurį namo gyventojai įsirengę savo lėšomis, teismo nuomone nėra tos aplinkybės, kurios turėtų įtakos katilinės statybos leidimo išdavimui ir statybos užbaigimui. Pažeistas turtines teises ieškovai turi teisę ginti pareikšdami ieškinius dėl nuostolių atlyginimo.
Remiantis išdėstytu, teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė, kokios jų teisės ar teisėti interesai yra pažeisti dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento. Visuma aptartų aplinkybių teismui leido padaryti išvadą, kad UAB „Telšių šilumos tinklai“ turi teisę būti statytoju, valstybiniame žemės sklype statyti katilinę, nes tam buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, statybos leidimas išduotas teisėtai ir nėra pagrindo naikinti jo galiojimo, statybos užbaigimo akto ir katilinės registracijos viešame registre.
Ieškinio senaties teismas netaikė, kadangi ieškovų reikalavimus šioje byloje atmetė kaip nepagrįstus bei išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovų A. K., S. M., G. A., R. V., J. J., R. B., R. A., R. R., A. J. M., R. R. ir I. K., atstovas Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga, prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai bei iš atsakovų priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodytas teismo posėdžio metu, ir papildomai 200,55 litų už ieškovų atstovo kelionės išlaidas į 2014-12-29 posėdį ir 90 eurų išlaidas už ieškovų atstovo kelionės išlaidas į 2015-04-08 posėdį, pagal sąskaitą, kurią pateikė NTGS valdybos pirmininkas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantai įsitikinę, kad UAB „Telšių šilumos tinklai“ neturi teisės būti statytoju. Ieškovai tvirtina, kad katilinė yra ne savarankiškas statinys, o jų daugiabučio namo rekonstrukcijos būdu UAB „Telšių šilumos tinklai“ savavališkai pastatytas priestatas (šilumos punktas), nuosavybės teise priklausantis ne statytojui, o visiems butų savininkams, kuriems priklauso daugiabutis namas. Tokio statinio statybai privalomas statybą leidžiantis dokumentas –leidimas statyti naują statinį. Sutinka, kad katilinė yra inžinerinis statinys, tačiau jis nėra būtinas šilumos tinklų funkcionavimui, nes katilinė, o tiksliau - šilumos punktas - yra neatskiriama daugiabučio namo inžinerinių sistemų dalis.
Ieškovų daugiabučio namo priklausinio - šilumos punkto (katilinės), įrengiamo prie rekonstruojamo daugiabučio namo statomame priestate (katilinėje), statybai būtinas ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimas. Todėl apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyriaus 2012-03-12 raštas Nr. 37ST-(14.37.5)-74, kuriame neprieštaraujama dėl ginčo katilinės statybos valstybiniame žemės, yra valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kaip individualus administracinis aktas, kuris sukelia teisines pasekmes. Pabrėžia, kad Nacionalinės žemės tarnybos Telšių žemėtvarkos skyriaus išreikštas neprieštaravimas statyti ginčo katilinę valstybiniame žemės sklype nėra individualus administracinis aktas.
Nacionalinė žemės tarnyba nėra įgaliota išduoti sutikimų įteisinti jau pastatytų statinių t. y. savavališkos statybos (rekonstrukcijos), kuri prašymo pateikimo dieną jau yra atlikta. Nacionalinė žemės tarnyba sprendžia klausimą dėl pritarimo (neprieštaravimo) šiai statybai (rekonstrukcijai) įteisinti išdavimo ir šis pritarimas (neprieštaravimas) išduodamas parengiant laisvos formos raštą. Iš išdėstyto apeliantams akivaizdu, kad sutikimas statyti statinius nėra tapatus neprieštaravimui įteisinti jau atliktą savavališką statybą, nes tai yra viešojo administravimo subjekto nuomonė, o sutikimas statyti statinius yra individualus administracinis aktas. Statybos įstatymas reikalauja, kad statytojas turėtų žemės savininko sutikimą statyti statinius, o ne neprieštaravimą įteisinti jau atliktą savavališką statybą, nes viešojo administravimo subjekto išduotas sutikimas statyti, kaip individualus administracinis aktas, kuris turi būti teisėtas ir pagristas, nėra tapatus šio subjekto nuomonei dėl neprieštaravimo įteisinti jau atliktą savavališką statybą, nes nuomonė neturi būti nei teisėta, nei pagrįsta. Apeliantai remiasi civilinėje byloje Nr. 2A-1660-221/2014 nustatytomis analogiškomis aplinkybėmis, įstatyminiu reglamentavimu ir daro išvadą, kad tais atvejais, kai valstybinėje žemėje, kuri įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu nebuvo suteikta asmeniui naudotis, yra pastatomi nauji (rekonstruojami esami) statiniai, šie atvejai laikytini savavališku valstybinės žemės užėmimu ir tokiais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba neišduoda pritarimo (neprieštaravimo) šios savavališkos statybos (rekonstrukcijos) įteisinimui.
Apeliantų nuomonė, Tarnybos 2012-03-12 rašte Nr. 37ST-(14.37.5)-74 išreikštas neprieštaravimas statyti ginčo katilinę valstybiniame žemės sklype, nėra pagrįstas teisės aktų normomis, iš esmės nėra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, t.y. nepriimtas joks sprendimas UAB „Telšių šilumos tinklai“ prašymo atžvilgiu, tik nurodyta, kad neprieštaraujama statybai, kai bus parengtas ir suderintas statybos projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau nenurodyta, koks ir kada bus parengtas ir suderintas statybos projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas klausimas, taip pat nenurodyta, kaip bus sprendžiamas sutikimo davimo klausimas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą apeliantams daryti išvadą, kad ginčijamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų. Apeliantai Tarnybos 2012-03-12 rašte Nr. 37ST-(14.37.5)-74 išreikštą neprieštaravimą statyti ginčo katilinę valstybiniame žemės sklype, laiko niekiniu sandoriu, kuris negalioja tiek dėl notarinės formos nesilaikymo (CK 1.93 str. 3 d.), tiek dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms (LR Žemės įstatymo 5 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad ieškovai neįrodė savo teisių pažeidimo. Ieškovai nesutinka ir su dalyvaujančių byloje asmenų pasvarstymais, kad ginčo statybos leidimas ir jos įteisinimas bei registracija nepažeidžia ieškovų subjektinių teisių. Pripažįsta, kad ieškovai pareiškė negatorinį ieškinį dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo pašalinimo. Laiko, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra išdavusi nei sutikimo statyti nekilnojamo lengvų konstrukcijų pastatą, nei neprieštaravimo įteisinti jau atliktą savavališką nekilnojamo lengvų konstrukcijų pastato - stacionarios katilinės statybą, nes Tarnyba neprieštaravo įteisinti jau atliktą savavališką konteinerinės (t. y. kilnojamos) katilinės statybą.
Nagrinėjamu atveju šilumos tiekėjas valstybinės žemės sklypą, kuriame pastatė stacionarią lengvų konstrukcijų katilinę, nevaldė ir nenaudojo nuosavybės teise arba kitu įstatymų nustatytu pagrindu, statybą atliko neturėdamas kompetentingos valstybę, kaip žemės savininkę atstovaujančios institucijos - trečiojo asmens - rašytinio sutikimo, todėl UAB „Telšių šilumos tinklai“ negalėjo įgyvendinti statytojo teisių, o ginčo katilinės statyba laikytina savavališka ir neteisėta. Ieškovai tvirtina, kad statybos leidimo išdavimui buvo būtina ne Tarnybos nuomonė, o nustatytos formos rašytinis sutikimas, įtvirtintas valstybinės žemės nuomos sutartyje, jei sklypas suformuotas, arba Tarnybos direktoriaus sprendimas dėl servituto nustatymo, jei sklypas nesuformuotas. Be to, apeliantų manymu UAB „Telšių šilumos tinklai“ net neturi teisės kreiptis dėl servituto nustatymo, nes nėra esamo daugiabučio namo buto savininkas arba šios nuosavybės patikėjimo teisės subjektas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčo katilinė yra savarankiškas statinys, kurio statybai užtenka dalies gyventojų sutikimo ir į kurį ieškovai neturi jokių turtinių teisių. UAB „Telšių šilumos tinklai“ nelegaliai pastatyta ginčo katilinė yra ne savarankiškas statinys, o nelegaliai atlikta jų daugiabučio namo rekonstrukcija, pastatant šio namo priestatą, kuris yra neatskiriama daugiabučio namo dalis, priklausanti šio namo butų ir kitų patalpų savininkams, kurie nėra notariškai perleidę savo teisių į daugiabučio namo ir jo priklausinių nuosavybę, taip pat nėra sudarę jiems išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies subnuomos sutarties. Ginčo katilinę kaip daugiabučio namo rekonstrukcijos metu pastatytą priestatą turi teisę įteisinti tik šio namo butų savininkai, kaip bendro naudojimo objektą, kuris priklauso visiems butų savininkams, arba kaip dalies savininkų, savo butus šildančių šios katilinės ruošiama šilumos energija, bendra daline nuosavybe. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad daugiabutis gyvenamasis namas suplanuotas ir pastatytas taip, jog ginčo katiline bendrai naudojasi tik dalis butų savininkų, kuriems ir turėtų būti proporcingai padalintos šio katilinės statybos ir išlaikymo išlaidos. Apeliantai įsitikinę, kad UAB „Telšių šilumos tinklai“ nėra tinkamas subjektas statytojo teisei įgyvendinti ir tokiomis aplinkybėmis negali įteisinti savavališkų statybų. Be to, UAB „Telšių šilumos tinklai“ neturi jokių turtinių teisių į ginčo katilinės nuosavybę.
UAB „Telšių šilumos tinklai“ savo teises į statinį grindžia savo parengtu ir patvirtintu statinio projektu ir jam išduotu statybos leidimu, tačiau žemės sklypas, ant kurio buvo statomas ieškovų daugiabučio namo priestatas – ginčo katilinė nepriklausė UAB „Telšių šilumos tinklai“ nuosavybei ir kitais pagrindais nebuvo valdomas.
Pastačius katilinę prie ieškovų daugiabučio namo, toks priestatas tapo visų butų savininkų (jei tai bendro naudojimo sistema) arba dalies butų savininkų (jei tai tik dalies butų naudojama inžinerinė sistema) nuosavybe, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad butų savininkai ir UAB „Telšių šilumos tinklai“ buvo susitarusios dėl priestato perdavimo UAB „Telšių šilumos tinklai“ nuosavybėn. Pažymi, kad ginčo katilinės statybai buvo privalomas ne daugumos, o visų ieškovų namo butų savininkų sutikimas. Todėl apeliantai atmeta teismo argumentus, kad ginčo katilinės statybai užteko ieškovų daugiabučio namo butų savininkų daugumos, kurios taip pat nebuvo, nes sutikimą dėl ginčo katilinės pasirašė tik 12 butų savininkų, o name yra 24 butai. Laiko, kad sutikimas privalėjo būti notarinės formos. UAB „Telšių šilumos tinklai“ taip pat nėra sudarę valstybinės žemės sklypo, kuriame stovi ginčo katilinė, nuomos sutarties. Todėl UAB „Telšių šilumos tinklai“ neturėjo teisės nei kreiptis dėl statybos leidimo išdavimo, nei registruoti ginčo katilinės savo vardu, nes ginčo katilinė yra daugiabučio namo dalis. UAB „Telšių šilumos tinklai“ neatitinka LR Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimo, todėl jis nėra tinkamas subjektas statytojo teisei įgyvendinti. Apeliantai tvirtina, kad atsakovė savivaldybė nepagrįstai ir neteisėtai išdavė ginčo katilinės statybą leidžiantį dokumentą, inspekcija neteisėtai ir nepagrįstai išdavė statybos užbaigimo aktą, o Registrų centras neteisėtai ir nepagrįstai atliko ginčo katilinės teisinę registraciją.
Teismas taip pat nepagrįstai atmetė ieškovų argumentus dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo pasekmių, nors LR Statybos įstatymo 28 str. 2 d. nustato, kad teismas, savo sprendimu pripažinęs statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, turi savo iniciatyva (ex officio) išspręsti ir klausimą dėl neteisėtų statybos darbų padarinių. Teismas, panaikinęs skundžiamą statybos leidimą, turėtų leisti butų savininkams, kurie naudojasi ginčo katiline savo butų šildymui, per teismo nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą įregistruoti ginčo katilinę, kaip jų butų priklausinį, dalinės nuosavybes teise priklausantį butų savininkams. Apeliantų manymu, tik butų savininkai turi teisę savo vardu įregistruoti ginčo katilinę kaip namo priklausinį, gavę Nacionalinės žemės tarnybos notariškai patvirtintą sutikimą dėl katilinės statybos, įformintą žemės nuomos sutartimi. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas turėtų nurodyti, jog per teismo nustatytą terminą, neįteisinus ginčo katilinės neteisėtų statybų, ginčo katilinę savo lėšomis privalo nugriauti UAB „Telšių šilumos tinklai“. Nors formaliai ieškovai privalėtų reikalauti nugriauti ginčo katilinę, tačiau, nenorėdami pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių, taip pat vadovaudamiesi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovai nereikalauja nugriauti ginčo katilinės šiuo ieškiniu, manydami, kad šiuos neteisėtai atliktus katilinės statybos darbus dar galima įteisinti ir įregistruoti, tačiau tokia teisę turi ne atsakovas, kaip šilumos tiekėjas, o dalis arba visi ieškovų namo butų savininkai. Jei ieškovų namo butų savininkai, kurie turi teisę būti ginčo katilinės statytojais, nuspręstų netapti ginčo katilinės savininkais, ir todėl neįteisintų šios nelegalios statybos darbų, tuomet neteisėtos statybos padarinius privalėtų pagal kompetenciją likviduoti Statybos inspekcija, įpareigodama statytoją nugriauti nelegalų statinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Telšių filialas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo vadovautis byloje pateikta nuomone.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Telšių šilumos tinklai“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas, ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Apeliaciniame skunde apeliantai nenurodo jokių motyvų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamų teisės taikymo atvejų ar motyvų nebuvimo, o atkartoja ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Ieškovai nepateikė teismui duomenų, kokie teisės aktai buvo pažeisti visais atvejais: išduotas leidimą, tvirtinant statybos užbaigimą ir atliekant teisinę registraciją. Vienintelis motyvas ieškovų buvo dėl teisės būti statinio statytoju, tačiau nepateikė duomenų, kad dauguma namo gyventojų prieštarautų šiam procesui. Žemės sklypo dalis dėl katilinės yra išskirta, pačiam daiktui suformuoti ir įteisinti nėra jokių kliūčių.
Ieškovai dar 2007 metais turėjo teisę reikšti reikalavimus dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. Tl-104 panaikinimo, tačiau to nepadarė, todėl reikalavimai dėl detaliųjų planų ar sutikimo davimo statybai yra teisiškai nepagrįsti.
Kadangi konteinerinei katilinei eksploatuoti reikalingas žemės sklypas yra mažesnis kaip 0,01 ha, šios katilinės eksploatacijai atskiras žemes sklypas negali būti formuojamas. Konteinerinė katilinė yra reikalinga gyvenamajam namui aptarnauti, nes pagaminta joje šiluma naudojama tik gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) apšildymui. Katilinė yra skirta savarankiškam statiniui gyvenamajam namui aptarnauti, todėl formuoti atskiro žemės sklypo, gyvenamojo namo priklausiniui eksploatuoti, nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Ieškovai prašo panaikinti atsakovės Telšių miesto savivaldybės neteisėtai ir nepagristai išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-83-121025-00092, tačiau nenurodo jokių pagrindų šiam reikalavimui pagrįsti, nes namo gyventojų sutikimai buvo gauti 2012-03-21 bei buvo gauti dar iki šios katilinės pastatymo. Nė vienas iš ieškovų nereiškė jokių reikalavimų dėl katilinės nugriovimo iki 2010 metų, nors katilinė eksploatuojama jau daug metų. Šios nuostatos dėl sutikimų gavimo jau įtvirtintos ir 2011 m. kovo 28 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr.2-80- 339/2011, todėl yra jau įrodytos ir turi prejudicinę galią.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „Telšių šilumos tinklai“ pašalino savavališkos statybos, dėl kurios buvo surašytas savavališkos statybos aktas 2010- 03-31 Nr. SSA-100-100331-00084, padarinius gaudama statybą leidžiantį dokumentą.
Dėl valstybinės žemės sklypo panaudojimo katilinės statybai yra duotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyriaus sutikimas Nr. 37ST-(14.37.5)-74. Įgaliotų institucijų dėl statybos darbų duodamų sutikimų pagrįstumo ar išdavimo teisėtumo ieškovai neginčijo. Taip pat prie Statybos leidimo išdavimo dokumentų yra pridėti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų daugumos sutikimai dėl katilinės statybos. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), statytojas yra UAB „Telšių šilumos tinklai“, ji pastatyta esant daugiabučio namo gyventojų sutikimui, todėl iš naujo šios aplinkybės byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, neįrodinėjamos.
Administracinis sprendimas, patvirtinęs, kad Telšių žemėtvarkos skyrius tinkama forma išreiškė savo sutikimą valstybines žemės sklype (duomenys neskelbtini) statyti katilinę, nebuvo nuginčytas, todėl jo teisėtumu teismas neturi pagrindo abejoti. Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriaus 2012 m. kovo 12 d. rašte yra aiškiai išreikštas sutikimas statyti konkretų statinį, konkrečiame sklype, todėl tai negali būti traktuojama kaip nuomone, tai yra administracinis aktas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, o Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisimus santykius ir jų kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes. Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, priimtas tinkamai taikant teisės aktus, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde ieškovai remiasi teismų išaiškinimais bylose, kurių fabulos visiškai neatitinka nagrinėtos bylos faktinių aplinkybių. Daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų sutikimas (23 parašai, tame tarpe ir ieškovų) prie jų namo sienos (bendro naudojimo objekto) statyti katilinę buvo duotas 2004 m. rugpjūčio 19 d. Tai nustatyta ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-80-339/2011. Ieškovai neteisūs aiškindami, kad katilinės statybai prie namo sienos turėjo būti gautas visų daugiabučio namo butų savininkų notarinės formos sutikimas pagal CK 4.75 str. Ieškovai klaidingai teigia, kad buvo atlikta daugiabučio namo rekonstrukcija.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ieškovai nenurodė kokios jų teisės ir teisėti interesai yra pažeisti išduodant statybos leidimą, todėl negali būti ginčijama ieškovų įsivaizduojama teisė. Ieškovai nėra įgiję jokių civilinių teisių susijusių su statybos leidimo išdavimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys I. J., R. J., D. S., E. S., I. M., S. N., R. I., A. I., Z. R., M. D. Š., N. L., R. Š., A. E., G. F., P. G., N. J. prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantai nesąžiningai prisidengia trečiaisiais fiziniais asmenimis, kaip pažeistų teisių gynėjai, nes mus tenkina dabartinis šilumos tiekėjas, apeliantai siekia tik savanaudiškų tikslų, nenori mokėti už bendro naudojimo patalpų apšildymą, todėl teismuose kelia įvairius reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą apeliantai R. R., I. K., S. M., G. A., R. A., R. R., A. K. papildomai prašo prijungti naujai gautus įrodymus, nes šių įrodymų pateikimo poreikis iškilo vėliau. Nesutinka su UAB „Telšių šilumos tinklai“ teiginiu, jog pagal nutrauktas sutartis valstybės žemės sklypo laisvos dalies plotas yra 0,2336 ha. UAB „Telšių šilumos tinklai“ patys pripažįsta, kad name veikia vietinis šildymas iš pristatytos katilinės, o taip vadinamo centralizuoto šildymo nėra, yra tik pavadinimas už kurio slepiasi šildymo kompensacijos ir PVM lengvata apgaulės būdu apmokamos UAB „Telšių šilumos tinklai“ iš valstybės biudžeto. Šioje byloje tiek atsakovas, tiek UAB „Telšių šilumos tinklai“ pripažino, jog šilumos tiekėjas neturėjo teisės įteisinti ginčo katilinės statybos ją įregistruojant savo vardu, nes katilinė yra skirta savarankiškam statiniui gyvenamajam namui aptarnauti, todėl ji laikytina šio namo priklausiniu ir yra neatskiriamoji gyvenamojo namo dalis, nuosavybės teise galinti priklausyti tik visiems arba daliai butų savininkų, o ne UAB „Telšių šilumos tinklai“. Be to nėra pateiktas gyventojų sutikimų sąrašas, kaip teigiama atsileipime. Savivaldybė nepateikė 2002 m. projekto, o teismas neišsireikalavo ir 2012 m. projekto originalo ir originalių parašų, nes parašai buvo renkami atgaline data. Teismu posėdžio metu, dalyviai vadovavosi nauju projektu ir teigė, kad yra naujos katilinės statyba, nes būtent toks statybos leidimas yra išduotas, tačiau UAB „Telšių šilumos tinklai“ teigia, kad įteisino savavališką statybą, nors tam tokio leidimo neturėjo ir įstatymas jau neleido įteisinti savavališkų statybų. Telšių rajono savivaldybės administracija pateikė atsakymą, kad negali priimti jokių veiksmų, tame tarpe ir dėl eksploatacijos uždraudimo, nes vyksta teisminiai ginčai, todėl pažymi, kad vadovaujantis šiuo raštu neturėjo būti išduotas statybos darbų užbaigimo aktas, kol vyksta teisminiai ginčai. Tretieji asmenys šmeižia ieškovus, o prisidengdami centralizuotu šildymu, siekia bet kokia kaina ir bet kokiu būdu priversti ieškovus apmokėti už jų butuose suvartotą šilumos energiją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės ir procesinės teisės normas, pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.
Dėl apeliacinio skundo pagrindo privalomumo
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantai skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jų teises bei teisėtus interesus. Šiuo konkrečiu atveju, apeliacinis skundas iš esmės apsiriboja ieškovų reikalavimų bei ieškinio motyvų nurodymu, todėl atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisako dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Apeliantai, atsikirsdami į byloje dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus atsiliepimus, prijungimui prie bylos teikia naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas priima apeliantų teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais, esančiais byloje.
Dėl prejudicinių faktų
Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Tam, kad teismo sprendimui būtų pripažinta prejudicinė reikšmė, turi būti konstatuotas visetas reikšmingų prielaidų: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno žydų religinė bendruomenė v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-554/2009; ir kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi prejudiciniu faktu – įsiteisėjusiu 2011 m. kovo 28 d. teismo sprendimu, kuriame nustatyta, kad katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), statytojas yra UAB „Telšių šilumos tinklai“, ji pastatyta esant daugiabučio namo gyventojų sutikimui. Šios byloje nustatytos aplinkybės, laikytinos prejudiciniu faktu, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodytu ir teisėtai jį vertinto spręsdamas ieškinio pagrįstumo aspektą (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo
Atmestinas apeliantų argumentas, kad jų teisės pažeidžiamos, nes namo bendraturčiai nedavė sutikimo prie jiems priklausančios namo sienos statyti ginčo katilinę. Byloje yra duomenys, kad dar 2002 metais per bendrijos pirmininkę buvo atsiklausta dėl bendro naudojimo namo sienos panaudojimo katilinės statybai. Priešingai nei teigia apeliantai, 2004-08-19 sutikimas pasirašytas dvidešimt trijų DNSB (duomenys neskelbtini), bendrijos narių, išreiškia sutikimą, kad prie (duomenys neskelbtini), būtų pastatyta katilinė namui apšildyti. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad gyventojai leido panaudoti daugiabučio namo sieną katilinei pastatyti, o statytojas yra ne bendrija, ne butų savininkai, o UAB „Telšių šilumos tinklai“. Nors byloje yra ir 2012-03-21 namo gyventojų daugumos sutikimas tuo pačiu klausimu, teismui akivaizdu, kad tai buvo padaryta dėl kilusio daugiabučio namo gyventojų susipriešinimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų daugumos sutikimai dėl katilinės statybos yra ir jie sudaro išduoto Statybos leidimo dokumentų dalį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimai dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip – CK 4.85 str. 1 d. Todėl šiuo atveju, neteisūs apeliantai teigdami, kad katilinės statybai prie namo sienos turėjo būti gautas visų daugiabučio namo butų savininkų notarinės formos sutikimas CK 4.75 straipsnio tvarka.
Šiuo atveju nepagrįstai apeliantai įsitikinę, kad jų, kaip žemės nuomininkų teisės, taip pat pažeistos, nes nederinta katilinės statyba ir jos įteisinimas. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas nėra numatęs reikalavimo iš žemės nuomininkų gauti sutikimų. Kadangi katilinė pastatyta 2002 m., žemės sklypas suformuotas ir namo butų savininkams išnuomotas 2005 m., o 2010 m. didesnioji namo savininkų dalis nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartis, todėl likusios neišnuomotos žemės sklypo dalies patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba, neturėjo pareigos sklypo panaudojimo derinti su kitos žemės sklypo dalies nuomininkais.
Apeliantai didele išdėstyta apeliacinio skundo dalimi nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Telšių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. kovo 12 d. rašte yra aiškiai išreikštas sutikimas statyti konkretų statinį, konkrečiame sklype, jis negali būti traktuojamas kaip nuomonė, tai yra administracinis aktas, jame aiškiai suformuluota suteikiama teisė įteisinti savavališką statybą tokio sutikimo besikreipiančiam asmeniui – UAB „Telšių šilumos tinklai“. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai rėmėsi ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovo tvirtinimu, kad Telšių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. kovo 12 d. išduotame rašte įtvirtintas valstybinės žemės patikėtinio sprendimas leisti valstybinėje žemėje įteisinti statinį – katilinę.
Nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė, kad statybą leidžiantis dokumentas – Statybos leidimas, išduotas 2012 m. spalio 25 d. Nr. LNS-83-121025-00092 pagal projektą „Konteinerinės katilinės nauja statyba Nr. TP“, parengtą 2012 m., yra parengtas ir išduotas nesilaikant LR Statybos įstatymo 23 straipsnio ir Reglamento nuostatų. Dėl katilinės statybos neišnuomotoje žemės sklypo dalyje buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyriaus 2012-03-12 raštas Nr. 37ST-(14.37.5)-74. Šiuo atveju pritarimas yra administracinis aktas, kuriame įtvirtintas valstybinės žemės patikėtinio sprendimas leisti valstybinėje žemėje įteisinti statinį. Todėl neteisūs apeliantai teigdami, kad tai yra nuomonė, nes administraciniu aktu buvo sprendžiama dėl konkretaus statinio konkrečiame žemės sklype, jis sukelia atsitinkamas pasekmes dėl jo besikreipusiems asmenims ir jo pagrindu buvo pradėta statybos leidimo išdavimo procedūra. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai dokumentas, įtvirtinantis valstybinės žemės patikėtinio sprendimą leisti valstybinėje žemėje įteisinti statinį – katilinę. Todėl apeliantai nepagrįstai įsitikinę, kad išduodant Statybos leidimą nebuvo gautas LR Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 6 p. nurodytas žemės sklypo valdytojo sutikimas.
Šios bylos atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino aplinkybę, kad administracinis sprendimas, patvirtinęs, kad Telšių žemėtvarkos skyrius tinkama forma išreiškė savo sutikimą valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) statyti katilinę, ieškovų nebuvo ginčytas.
Šiuo atveju neteisūs apeliantai teigdami, kad ginčo katilinė yra ne savarankiškas statinys, o daugiabučio namo rekonstrukcijos būdu šilumos tiekėjo savavališkai pastatytas priestatas, kuris nuosavybės teise turi priklausyti ne statytojui, o daugiabučio namo butų savininkams. Iš byloje esančių įrodymų visumos, apeliacinės instancijos teismui akivaizdu, kad katilinės statytojas yra UAB „Telšių šilumos tinklai“, ne daugiabučio namo gyventojai. Apeliantai bando klaidinti teismą teigdami, kad buvo atlikta daugiabučio namo rekonstrukcija, o ne naujo statinio (katilinės) statybos darbai. Pažymėtina, kad statinio priestatas gali būti pastatomas ir kaip naujas atskiras statinys, ir rekonstruojant kitą pastatą (statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8 ir 9 p.). Kadangi nebuvo keičiamos statinio (t.y. daugiabučio namo) laikančiosios konstrukcijos (siena), teismui nekyla abejonių dėl naujo statinio – ginčo katilinės statybos fakto. Šiuo atveju katilinė negali būti daugiabučio gyvenamojo namo priklausiniu, nes katilinė nekilnojamojo turto registre suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Ginčo katilinė yra neypatingas inžinierinis statinys, pastatytas valstybinėje žemėje. Taigi, tokiai statinio statybai yra privalomas leidimas statyti naują statinį. Kadangi katilinė yra inžinierinis statinys, būtinas šilumos tinklų funkcionavimui, todėl jos statybai neprivaloma žemės sklypą turėti nuosavybės teise ar jį valdyti, naudoti kita teise. Šiuo atveju yra būtinas tik valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kurį katilinės statybai 2012 m. kovo 12 d. ir išdavė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyrius.
Byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio 22 d. statybos užbaigimo aktu Nr. SUA-80-141022-0007 statinys - konteinerinė katilinė (neypatingas statinys, gamybos paskirties), pastatyta adresu (duomenys neskelbtini), - atitinka statinio projekto sprendinius, komisijai pateikti visi privalomi dokumentai, jie atitinka nustatytus reikalavimus, statinių bendrieji rodikliai, nurodyti statinio projekte, nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai, komisija nusprendė – statyba baigta. Šio statybos užbaigimo akto pagrindu 2014 m. spalio 27 d. atlikta pastato - konteinerinės katilinės su dūmtraukiu, esančios (duomenys neskelbtini), teisinė registracija nekilnojamojo turto registre ir katilinė įregistruota UAB „Telšių šilumos tinklai“ vardu.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovai neįrodė, kokios jų teisės ar teisėti interesai yra pažeisti dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento. Remiantis išdėstytu pripažintina, kad UAB „Telšių šiluma“ turėjo teisę būti katilinės statytoju valstybiniame žemės sklype, nes tam buvo išduotas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas. Kadangi ginčo katilinės statybos leidimas yra išduotas teisėtai, nėra pagrindo jo panaikinimui. Atitinkamai nėra pagrindo naikinti statybos užbaigimo akto ir katilinės teisinės registracijos.
Dėl pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo
CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas, o CPK 2 straipsnyje nurodyta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Tai reiškia, kad pateisinamas tik toks kreipimasis teisminės gynybos, kai yra būtina apginti pažeistą materialinę subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą. Todėl kiekvieno teisminio ginčo nagrinėjimo atveju būtina nustatyti, ar konkrečiu atveju buvo ar nebuvo materialiosios subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas, ar tą pažeidimą padarė konkretus asmuo ir kaip jis turėtų būti pašalintas.
Apeliacinės instancijos teismas visų pirma vertina tai, kad ieškovai patikslintais ieškinio reikalavimais net kelis kartus yra keitę tiek faktinį ieškinio pagiringą, tiek dalyką, kas iš esmės CPK 141 straipsnio tvarka nėra leidžiama. Antra, pagal LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalį, kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Nors ieškovai prašo panaikinti neteisėtai ir nepagrįstai išduotus statybos leidimą ir statybos užbaigimo aktą, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad savo pažeistų teisių ieškovai nenurodė, neįvardijo nei pažeistų teisių apimties, nei nuostolių dydžio. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad ieškovai yra pripažinę, jog jie nesinaudoja UAB „Telšių šilumos tinklai“ teikiamomis paslaugomis, į jų butus šilumos energija iš ginčo katilinės netiekiama. Trečia, pačių apeliantų apeliaciniam skunde pripažįstama, kad tik namo butų savininkai, kuriems šildymą teikia UAB „Telšių šilumos tinklai“, šiuo atveju tretieji asmenys, turi teisę būti statytojais ir savo vardu įregistruoti ginčo katilinę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad ieškovai į teismą kreipėsi ne dėl savo pažeistų teisių gynimo, o dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo ar trečiųjų asmenų tariamų teisių gynimo. Ketvirta, ieškovai nėra nurodę, kaip su jų teisėmis ir pareigomis yra susijęs jų ginčijamas katilinės statybos užbaigimo aktas, ir kokias jų teises ar teisėtus interesus šis dokumentas pažeidžia. Penkta, teisės aktų nustatyta tvarka, norint nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į neypatingą statinį, pakanka pateikti statybos leidimą, statybos užbaigimo aktą bei savininko ar įgalioto asmens prašymą, todėl šių dokumentų pagrindų nuosavybės teisės buvo įregistruotos UAB „Telšių šilumos tinklai“. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad apeliantų tvirtinimas, jog teismas, panaikinęs skundžiamą statybos leidimą, turėtų įpareigoti kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal butų savininkų, kurie naudojasi ginčo katiline savo butų šildymui, tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą, ko pasekoje, katilinė turėtų būti įteisinta šių namo gyventojų vardu, akivaizdžiai pažeidžia trečiųjų asmenų, daugiabučio namo gyventojų, teises ir teisėtus interesus, nes nei vienas iš namo gyventojų pretenzijų į ginčo katilinę nereiškia. Šiame kontekste teisiškai nereikšmingos apeliantų nurodomos aplinkybės dėl sudarkyto valstybinio žemės sklypo sutvarkymo, šilumos tiekėjo savavališkai užvaldyto namo šildymo mazgo, nes tai neturi jokios įtakos apeliantų pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdui.
Apeliaciniame skunde ieškovai remiasi teismų išaiškinimais bylose, kurių fabulos visiškai neatitinka nagrinėtos bylos faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegija nevertina apeliantų manipuliavimo administracinio akto pavadinimu, bei atkreipia dėmesį į atskirų įstatymo normų netinkamą interpretavimą bendrame kontekste. Šios bylos kontekste nepagrįstu laikytinas apeliantų pripažinimas apie negatorinio ieškinio pareiškimą, nes visų pirma, ieškovai nėra ginčo katilinės savininkai, o antra, ieškovai privalėjo įrodyti, kokios jų teisės yra pažeistos, kadangi tik pažeista teisė gali būti ginama (CPK 5 str., CK 1.138 str.).
Atsižvelgiant į išdėstytą, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o kiti argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Iš apeliantų trečiasis asmuo UAB „Telšių šilumos tinklai“ prašo priteisti 300 Eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (8 t., 38-40 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 300 Eurų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovų apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina trečiojo asmens UAB „Telšių šilumos tinklai“ naudai (LR CPK 98 str. 1 d.).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų A. K., S. M., G. A., R. V., J. J., R. B., R. A., R. R., A. J. M., R. R., I. K. po 27,27 Eur (dvidešimt septynis eurus ir dvidešimt septynis euro centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių šilumos tinklai“.