- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- eAS-579-629/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00277-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- T. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėta atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus (toliau – ir NŽT Anykščių skyrius) įvykdytą pasirengimo valstybinės žemės nuomai procedūrą, neinformavus pareiškėjos apie planuojamą patvirtinti teritoriją žemėtvarkos projektui rengti ir apie šaukiamą suinteresuotų asmenų susirinkimą bei nepateikus pasiūlymo pareiškėjai pateikti NŽT Anykščių skyriui prašymą nuomoti valstybinės žemės sklypą (kurio plotas 4,27 ha, kuris yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir valstybinės žemės sklypas), ir panaikinti atsakovo NŽT Anykščių skyriaus 2021 m. birželio 3 d. rašte Nr. 38SD-2458-(14.38.105.) „Dėl atsisakymo pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme“ nurodytą sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą kitam pretendentui nei pareiškėja; 2) įpareigoti atsakovą NŽT Anykščių skyrių įtraukti pareiškėją į pretendentų išnuomoti valstybinės žemės sklypą sąrašą bei atlikti visus būtinus veiksmus, kad būtų išnuomotas valstybinės žemės sklypas pareiškėjai.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. liepos 16 d. nutartimi: 1) atsisakė priimti pareiškėjos skundą; 2) išaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ieškiniu kreiptis į pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismą; 3) grąžino pareiškėjai sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį; 4) nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.
Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skundo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, jog pareiškėja siekia nuomoti valstybinės žemės sklypą. Pareiškėja taip pat nesutinka su NŽT Anykščių skyriaus sprendimu išnuomoti valstybinės žemės sklypą kitam pretendentui, o ne pareiškėjai.
Teismas, atsižvelgęs į Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji kolegija) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad ginčai, susiję su civilinių sutarčių dėl valstybinės žemės sudarymu, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pažymėjo, kad ginčas iš esmės yra kilęs iš žemės sklypo nuomos sutartinių teisinių santykių. Šis ginčas nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus ginčus. Keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir NŽT Anykščių skyrius veikė būtent šių teisinių santykių srityje. Tuo pagrindu teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
II.
Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti jos skundą. Taip pat prašo priteisti atlyginti iš atsakovo NŽT Anykščių skyriaus bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad skundžiamas NŽT Anykščių skyriaus sprendimas aiškiai patenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus administracinių teismų sprendžiamus ginčus. Skundžiamas valstybinio administravimo subjekto – NŽT Anykščių skyriaus – sprendimas valstybinės žemės sklypą išnuomoti kitam pretendentui, o ne pareiškėjai, t. y. NŽT Anykščių skyriaus sprendimas skundžiamas dėl netinkamo parinkimo asmens, kuriam ateityje bus išnuomotas valstybinės žemės sklypas (t. y. būsimojo nuomininko parinkimo).
Pareiškėja pabrėžia, kad teismas klaidingai nurodė, jog neva ginčas iš esmės yra kilęs iš žemės sklypo nuomos sutartinių teisinių santykių. Iš tiesų žemės sklypo nuomos sutartiniai teisiniai santykiai šio ginčo atveju dar nėra atsiradę. Skundžiamas ne pačios nuomos sutarties sudarymas, o NŽT Anykščių skyriaus sprendimas, kuriuo nuspręsta, su kuo tokia sutartis turėtų būti sudaryta ir su kuo neturėtų būti sudaryta ateityje. Taigi pareiškėja ginčija NŽT Anykščių skyriaus sprendimą ir veiksmus, priimtus ir atliktus dar tik rengiantis ateityje sudaryti nuomos sutartį, tačiau ne dėl civilinių teisių ar pareigų būsimame nuomos sandoryje, o dėl būsimojo nuomininko parinkimo. Būsimasis nuomininkas parenkamas būtent NŽT Anykščių skyriui vykdant viešojo administravimo funkcijas ir vykdant viešojo administravimo veiksmus ir priimant viešojo administravimo sprendimus.
Pareiškėja pažymi, kad ji skunde remiasi tuo, jog NŽT Anykščių skyrius įvykdė neteisėtą pasirengimo valstybinės žemės nuomai procedūrą, neinformavęs jos apie planuojamą patvirtinti teritoriją žemėtvarkos projektui rengti ir apie šaukiamą suinteresuotų asmenų susirinkimą, bei nepateikęs pasiūlymo jai pateikti prašymą nuomoti valstybinės žemės sklypą. Be to, NŽT Anykščių skyrius valstybinės žemės sklypą kitam pretendentui išnuomoti ketina neteisėtai ir nepagrįstai – pažeisdamas pareiškėjos pirmumo teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą. Tad šiuo atveju privatiniai teisiniai santykiai dar nėra atsiradę, o klausimus, ar valstybinės žemės sklypą galima išnuomoti ir kam (kuriam pretendentui) jis turėtų būti išnuomotas, reglamentuoja viešosios teisės (administracinės teisės) normos. Minėtos normos yra imperatyviojo pobūdžio – jos įpareigoja viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus ir priimti tam tikrus sprendimus (o ne leidžia jam pasirinkti tam tikrus veiksmus ar sprendimus). Todėl NŽT Anykščių skyrius veikė būtent viešojo administravimo teisinių santykių srityje. Pareiškėjos nuomone, jos išdėstytų argumentų nepaneigia skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamu atveju skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip skundą, nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą motyvuodamas tuo, kad keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio (kildinamas iš nuomos teisinių santykių) ir NŽT Anykščių skyrius veikė būtent šių teisinių santykių srityje. Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas klaidingai nurodė, jog neva ginčas iš esmės yra kilęs iš žemės sklypo nuomos sutartinių teisinių santykių.
Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tiek Specialioji teisėjų kolegija, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėję, kad be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose įgyvendindama atitinkamas turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį Nr. T-125/2015, 2017 m. gegužės 17 d. nutartį Nr. T-50/2017, 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį Nr. T-63/2019, 2020 m. sausio 7 d. nutartį Nr. T-5/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-188-520/2018, 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-244-415/2020, 2021 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-552/2021, 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-261/2021).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo turinį, konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėja siekia ginti, jos nuomone, pažeistą teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. Tokią išvadą, be kita ko, akivaizdžiai pagrindžia ir pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą NŽT Anykščių skyrių atlikti visus būtinus veiksmus, kad būtų išnuomotas valstybinės žemės sklypas jai. Kitokios išvados nėra pagrindo daryti ir iš pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytų argumentų. Nors pareiškėja atskirajame skunde išdėstytais argumentais (pvz., kad žemės sklypo nuomos sutartiniai teisiniai santykiai šio ginčo atveju dar nėra atsiradę; skundžiamas ne pačios nuomos sutarties sudarymas, o NŽT Anykščių skyriaus sprendimas, kuriuo nuspręsta, su kuo tokia sutartis turėtų būti sudaryta ir su kuo neturėtų būti sudaryta ateityje; klausimus, ar valstybinės žemės sklypą galima išnuomoti ir kam (kuriam pretendentui) jis turėtų būti išnuomotas, reglamentuoja imperatyvios viešosios teisės (administracinės teisės) normos) siekia įrodyti, kad ginčas kyla iš viešojo administravimo santykių, tačiau pažymėtina, kad pagal ABTĮ 22 straipsnio 2 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis, o kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Šioje byloje ginčas kildinamas būtent iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių (su tuo susijusių procedūrų), kuriuose valstybė (atitinkamos įgaliotos valstybės institucijos) dalyvaudama kaip civilinių teisinių santykių šalis atlieka veiksmus, kuriais sukuria, pakeičia ar panaikina atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi, atsižvelgusi į praktiką teismingumo klausimu tokio pobūdžio bylose ir kilusio ginčo esmę, t. y. pareiškėjos siekį apginti, jos nuomone, pažeistą teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, o tokio pobūdžio ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 25 str.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Šios teismo nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Netenkinus pareiškėjos atskirojo skundo, pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, nėra pagrindo vertinti pareiškėjos prašymo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos T. B. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.