Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-15444-816/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03839-2025-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.3; 55.1.3

2025 m. rugsėjo 29 d.

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2025 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-164426 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto FR0497.

Skunde nurodo, kad Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. el3-12806-1235/2025 dėl mokestinės prievolės teisėtumo. Cituodamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 straipsnio 8 punktą teigia, kad atsakovė neturėjo teisės išieškoti mokestinę nepriemoką, nes administracinėje byloje Nr. el3-12806-1235/2025 nėra priimtas galutinis teismo sprendimas.

Pažymi, kad Vilniaus regiono Šalčininkų rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-309-1230/2025 dėl pareiškėjo ir J. K. santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Dėl to, pareiškėjo vertinimu, VMI interesai gali būti užtikrinti po minėtos bylos išnagrinėjimo.

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti.

Nurodo, kad ginčas byloje nėra laikomas mokestiniu ginču, todėl VMI pradėdama priverstinio išieškojimo veiksmus prieš pareiškėją nepažeidė MAĮ 110 straipsnio nuostatų.

Paaiškina, kad VMI 2025 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. RAA-1914 apskaičiuoti mokestinę prievolę mokesčių administratoriaus iniciatyva FR1119: sumokėti 14 754 Eur akcizo už 4050 vnt. cigarečių pakelių „NZ Gold“ ir 1550 vnt. cigarečių pakelių „Minsk Super Slims“, mokestinis laikotarpis: nuo 2023 m. gegužės 11 d. iki 2023 m. gegužės 11 d., bei informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą internetinės svetainės (www.vmi.lt) paskyroje Mano VMI (toliau – paskyra Mano VMI). VMI 2025 m. balandžio 15 d. ir 2025 m. balandžio 22 d. pranešimais informavo pareiškėją apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą. Kadangi pareiškėjas nesumokėjo nurodytos mokestinės nepriemokos per pranešimuose nurodytus terminus, vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 dalimi, 105 straipsnio ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, 2025 m. gegužės 5 d. buvo priimtas nurodymas Nr. (23.31-08) 467-130644 nurašyti 14 754 Eur mokestinę nepriemoką iš bankuose esančių sąskaitų ir 2025 m. birželio 3 d. buvo priimtas nurodymas Nr. (23.31-08) 467-149157 nurašyti 3 173,70 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Mokestinės nepriemokos nepavyko išieškoti iš sąskaitose esančių lėšų, todėl 2025 m. birželio 16 d. buvo priimtas skundžiamas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-164426 išieškoti 17 927,70 Eur. Taip pat 2025 m. birželio 13 d. surašytas turto arešto aktas Nr. (23.31-08) 492-1156.

Atsakovės vertinimu, ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam sprendimui.

Skundas iš esmės tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VMI sprendimo išieškoti į biudžetą iš pareiškėjo turto mokestinę nepriemoką, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. e1-307-576/2023 (teisminio proceso Nr. 1-04-5-00099-2023-5) G. B. (G. B.) ir R. K. (nagrinėjamoje byloje pareiškėjas) 2023 m. spalio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 3 dalyje ir kiekvienam iš jų paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

VMI 2025 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. RAA-1914 apskaičiuoti mokestinę prievolę mokesčių administratoriaus iniciatyva FR1119, vadovaudamasi MAĮ 104¹ straipsniu, remdamasi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-307-576/2023 mokesčių administratoriaus iniciatyva nustatė pareiškėjui prievolę sumokėti 14 754 Eur akcizo už 4050 vnt. cigarečių pakelių „NZ Gold“ ir 1550 vnt. cigarečių pakelių „Minsk Super Slims“, mokestinis laikotarpis 2023 m. gegužės 11 d. Papildomai pažymima, kad baudžiamojoje byloje Nr. e1-307-576/2023 nustatyta, kad dėl 3100 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ ir 8100 pakelių cigarečių „NZ Gold“ neteisėto įsigijimo ir laikymo atsakingi 2 asmenys, todėl, vadovaujantis Akcizų įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, mokėtina akcizų suma padalinama į 2 lygias dalis.

Ginčijamu sprendimu, VMI vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė išieškoti į biudžetą 14 754 Eur dydžio mokestinę nepriemoką ir 3 173,70 delspinigių iš mokesčių mokėtojo (iš pareiškėjo) turto.

Teisinius santykius reglamentuoja MAĮ, VAĮ.

MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Pagal MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktą mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo negali būti vertinamas kaip sprendimas, kuriuo yra nustatoma pati mokestinė prievolė, todėl šiam sprendimui priimti negali būti vadovaujamasi tomis pačiomis taisyklėmis kaip sprendimui dėl mokestinės prievolės nustatymo. Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo yra vienas iš sprendimų dėl neįvykdytos mokestinės prievolės vykdymo, kuris yra priimamas tuomet, kai mokestinės prievolės dydis jau yra aiškus ir negali būti kvestionuojamas. Pagal MAĮ 106 straipsnį išieškomos mokestinės prievolės dydis yra aiškus ir negali būti kvestionuojamas dėl to, kad mokesčių mokėtojas jau apskaičiavo ir deklaravo pagal įstatymą atsirandančią mokestinę prievolę (kuri nėra įvykdyta) arba mokesčių administratorius sprendimu paskaičiavo mokėtiną mokestinę prievolę (kuri nėra įvykdyta), o mokesčių administratoriaus sprendimas nebuvo skundžiamas arba įsiteisėjo sprendimas dėl mokesčio mokėtojo skundo mokestiniame ginče (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-179-602/2016; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-884-602/2018; 2025 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-97-602/2025).

Mokesčių mokėtojui nevykdant mokesčių administratoriaus sprendimu nustatytų mokestinių prievolių, t. y. nevykdant administracinio sprendimo pagrindu atsirandančios mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įgyja teisę jas išieškoti (MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 105 straipsnio 2 dalis). MAĮ 67 straipsnio nuostata dėl būtinumo mokesčių administratoriui pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio sumas buvo įgyvendinta mokesčių administratoriui priėmus sprendimą dėl mokesčių skaičiavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl mokesčių administratoriaus sprendimu nustatytų mokestinių prievolių išieškojimo yra akcentuojama, kad mokesčių mokėtojo keliamame ginče dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo teisėtumo nėra svarstomi klausimai dėl mokestinės nepriemokos dydžio ar pagrįstumo, o tik tikrinama, ar mokesčių administratorius, vykdydamas mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos mokesčių mokėtojo teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1965/2013).

Minėta, kad VMI ginčijamu Sprendimu nusprendė išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-12806-1235/2025 pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei VMI dėl 2025 m. balandžio 9 d. sprendimo pareiškėjui R. K. apskaičiuoti mokestinę prievolę mokesčių administratoriaus iniciatyva FR1119 panaikinimo. Byloje nėra priimtas galutinis teismo sprendimas. Dėl to, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas priimtas esant mokestiniam ginčui tarp šalių ir neaiškiam mokestinės prievolės dydžiui, nes VMI 2025 m. balandžio 9 d. sprendimas dėl mokestinės prievolės apskaičiavimo mokesčių administratoriaus iniciatyva yra kvestionuojamas administracinėje byloje Nr. eI3-12806-1235/2025. Tai sudaro teisinį pagrindą pripažinti, kad atsakovė neturėjo teisės priimti ginčijamo sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto.

Pareiškėjo skundo argumentai, susiję su Vilniaus regiono Šalčininkų rūmuose nagrinėjama civiline byla Nr. e2-309-1230/2025, nagrinėjamam ginčui neturi juridinės reikšmės. Dėl to plačiau nepasisakytina.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: „<...> 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; <...>“ (10 straipsnio 5 dalis).

LVAT savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad VAĮ 10 (buvusi VAĮ 8 straipsnio) straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Teismui nustačius skunde išdėstytas aplinkybes (pareiškėjas ginčija mokestinės nepriemokos faktą ir VMI nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš jo banko sąskaitos), įvertinus skundžiamo administracinio sprendimo turinį, prieina prie išvados, kad ginčijamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas kaip neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjo R. K. skundą.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. birželio 16 d. sprendimą (23.31-08) 467-164426 išieškoti į mokestinę nepriemoką iš turto FR0497.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.