Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus atstovui T. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, 2015-08-03 – 2015-09-12 leido dirbti S. V. apdailininku, o E. V. ir L. V. pagalbiniais darbininkais patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu L. B. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, 99 straipsnio reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

L. B. į bylos nagrinėjimą (2016-05-25 ir 2016-06-20 posėdžius) atvyko, teismo posėdžių metu su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu sutiko iš dalies, sutiko, kad S. V. apdailininku įdarbino nelegaliai, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tačiau nesutiko, kad nelegaliai įdarbino S. V. sūnus: E. V. ir L. V.. Paaiškino, kad pagal 2015-07-02 statybos rangos sutartį jo vadovaujama įmonė turėjo atlikti remonto darbus Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Su S. V. susitarė, kad jis atliks remonto darbus tualete ir dvejose klasėse, o už atliktus darbus bus sumokėta 1000 Eur. S. V. pradėjo dirbti rugpjūčio mėn. pradžioje ir darbus baigė per tris savaites. S. V. paprašė, kad už darbus pervestų avansą į jo sūnaus L. V. banko sąskaitą, tą ir padarė: 2015-08-25 pervedė 50 Eur, o 2015-09-04 – 200 Eur, likusius 750 Eur sumokėjo grynais. Tuo tarpu su S. V. sūnumis E. V. ir L. V. dėl darbų jis pats nesitarė, jų nesamdė. Vieną kartą atvažiavęs į objektą juos sutiko, tačiau jie nedirbo, nežino ir nesidomėjo, ką jie veikė objekte, nes ten dirbo daug darbininkų iš kitų įmonių.

Liudytojas S. V. teismo posėdžio (2016-05-25) metu parodė, kad nuo 2015-08-01 iki 2015-09-13-14 dirbo pas L. B., atlikinėjo remonto darbus Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje. Prašė, kad įmonėje būtų įdarbintas pusę etato, tačiau L. B. sutiko jį įdarbinti visu etatu, tačiau dirbti pilnu etatu nenorėjo. Taip pat prašė, kad L. B. laikinai įdarbintų jo sūnus E. V. ir L. V., kadangi abu dar mokosi, tačiau L. B. juos įdarbinti laikinai nesutiko, nes jam reikėjo nuolatinių darbuotojų. Dėl oficialaus įdarbinimo taip ir nesusitarė, susitarė tik dėl atliktinų darbų ir dėl atsiskaitymo už juos. Į pagalbą atliekant darbus pasikvietė abu sūnus, L. B. darbų atlikimui negalėjo duoti papildomų darbininkų, o darbo apimtis išaugo. Atlygis už darbus buvo bendras visiems trims asmenims, per savaitę mokėdavo 250 Eur. Sūnus į pagalbą pasikvietė, kadangi vienam pačiam nebūtų buvę įmanoma atlikti visų darbų, sūnūs atlikdavo pagalbinius darbus. L. B. pastoviai matė, kad abu jo sūnūs dirba, nes pradžioje jis į objektą atvažiuodavo 2-3 kartus per dieną, atveždavo instrumentus, įrankius, duodavo visiems trims nurodymus ką reikia padaryti.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio (2016-05-25) metu parodė, kad su L. B. vadovaujama įmone pasirašė statybos rangos sutartį dėl rangos darbų atlikimo Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje. Kokiu būdu L. B. samdė darbuotojus darbų atlikimui nežino, S. V. yra matęs kaip objekte dirbantį asmenį, ar kartu dirbo jo sūnūs, pasakyti negali. Pažymėjo, kad darbo inspektorius primygtinai prašė parašyti, kad objekte dirbo S. V. sūnūs, dėl to ir parašė, tačiau šiai dienai to patvirtinti negali.

Liudytojas E. V. teismo posėdžio (2016-06-20) metu parodė, kad tėvas S. V. 2015 m. rugpjūčio mėn. pradžioje dirbo pas L. B. ir pasiūlė su broliu nueiti jas jį, L. B., pasikalbėti dėl darbo. Atėjo su broliu, apsižiūrėjo, ir susitarė su L. B. dėl darbų, kuriuos reikia atlikti. L. B. kartais juos pats atveždavo į darbą. Kokius darbus atlikti (glaistyti, dažyti, dėti gipsą, valyti patalpas ir pan.) asmeniškai nurodydavo L. B.. Susitarė ir dėl užmokesčio, t.y. kad visiems trims per savaitę mokės 250 Eur. Pinigus L. B. mokėdavo grynais arba į brolio L. V. banko sąskaitą. Dirbo apie mėnesį laiko – nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 1 d., nuo pirmadienio iki penktadienio. Prašė, kad įdarbintų oficialiai, bet laikinai, nes nuo rudens reikėjo eiti į mokslus, bet L. B. laikinai įdarbinti nesutiko. Jokių knygų niekada niekam niekada nėra pardavinėjęs.

Liudytojas L. V. teismo posėdžio (2016-06-20) metu parodė, kad L. B. vadovaujamoje įmonėje norėjo įsidarbinti oficialiai, bet trumpam, nes studijuoja, tačiau L. B. tokios sąlygos netiko, jam reikėjo pastovaus darbuotojo. Sutiko dirbti nelegaliai, susitarė, kad visiems trims bendras atlyginimas bus mokamas kartą per savaitę. Pradėjo dirbti 2015 m. rugpjūčio mėn. pradžioje ir dirbo iki rugsėjo 13 d., dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio. Dirbo pagalbiniu darbininku, špakliavo, dažė, dėjo gipso kartoną, atliko kitus darbus, kuriuos nurodydavo L. B.. Pastarasis paimdavo nuo namų ir atveždavo į objektą; darbo įrankiai buvo L. B.. Teigia nurodymus, ką daryti objekte gaudavo iš L. B.. Jokių knygų niekada nėra pardavinėjęs ir tuo užsiėmęs.

Liudytojas A. Š. teismo posėdžio (2016-06-20) metu parodė, kad L. B. reikėjo darbininkų, todėl supažindino su savo pusbroliu S. V.. Dėl įdarbinimo sąlygų tam objekte nieko nežino, kadangi tikslas buvo tik suvesti šiuos du asmenis. Žinojo, kad tarp jų buvo kilęs konfliktas, tačiau smulkiau nesidomėjo.

Be to, 2016-02-15 paaiškinime S. V. parodė, kad 2015 m. liepos mėn. L. B. jam, S. V., ir jo sūnums pasiūlė atlikti remonto darbus Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, už darbus žadėjo sumokėti 1250 Eur bei tai, kad jis ir jo sūnūs bus įdarbinti puse etato. Darbus pradėjo vykdyti 2015 m. rugpjūčio mėn., darbų eigos pradžioje prašė oficialiai įdarbinti, bet L. B. tai žadėjo padaryti nuo rugsėjo mėnesio. Medžiagas, įrankius bei nurodymus dėl darbo duodavo L. B.. Jis, S. V., atliko pagrindinius vidaus apdailos ir remonto darbus, o sūnūs E. V. ir L. V. – pagalbinius darbus (b.l. 8-9).

Be to, 2016-02-15 paaiškinime E. V. parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi L. B. susitarė, kad bus įdarbintas puse etato pagalbiniu darbininku darbams objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atlikti. Medžiagas, įrankius bei nurodymus dėl darbo duodavo L. B.. Tėvas S. V. atliko pagrindinius apdailos darbus, o jis su broliu L. V. atliko pagalbinius darbus ir valymo darbus. L. B. kiekvieną penktadienį po darbo sumokėdavo atlyginimą už savaitę, šiai dienai likę nesumokėta 250 Eur. Dirbo nuo 2015-08-03 iki 2015-09-12, atliko pagalbinius darbus pirmo aukšto pietinio sparno tualete, kompiuterių klasėje, šalia buvusioje mažoje klasėje, kurią perdarė į ūkvedžio kabinetą su sandėliuku (b.l. 13).

Be to, 2016-02-15 paaiškinime L. V. parodė, kad kartu su tėvu S. V., broliu E. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi L. B. susitarė, kad bus įdarbinti puse etato darbų Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atlikimui, už kuriuos visiems trims sumokės 1000 Eur. Vėliau, užsitęsus darbams, paprašė, kad sumokėtų nebe 1000 Eur, o 1250 Eur. Pradžioje, L. B. teisinosi, kad negali įdarbinti oficialiai dėl finansinių problemų, žadėjo įdarbinti nuo rugsėjo mėn., vėliau klausimų dėl įdarbinimo ėmė vengti. Dirbo pirmadieniais – penktadieniais nuo 9 val. iki 16 val., įrankius, medžiagas tiekdavo L. B. (b.l. 16).

Nelegalaus darbo tyrimo 2016-04-08 akte Nr. NDA 0959-0157 užfiksuota, kad buvo gautas S. V. prašymas, kuriame nurodoma, kad jis kartu su sūnumis E. V. ir L. V. nuo 2015-08-03 iki 2015-09-12 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atliko patalpų remonto darbus Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Per visą šį laikotarpį jiems nebuvo pateiktos pasirašyti darbo sutartys, neišmokėta dalis darbo užmokesčio – 250 Eur. Be to, patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ S. V., L. V. ir E. V. įdarbinti nebuvo. Taip pat užfiksuota, kad tyrimo metu buvo apklausti ir paimti paaiškinimai iš E. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančių (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurie abu patvirtino, kad nurodytu laikotarpiu pagal žodinį susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi L. B. kartu su tėvu S. V. vykdė remonto darbus Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, už kuriuos neatsiskaityta 250 Eur sumai (b.l. 4-5).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti nelegalaus darbo požymiai: 1) nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, t. y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu,– dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) nelegaliu darbu yra laikomas darbas, kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis, kuris numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnis); darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys; sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą; darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu; darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad L. B. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3), Nelegalaus darbo tyrimo aktu (b.l. 4-5), S. V. prašymu bei rašytiniu paaiškinimu (b.l. 7, 8-9), E. V. prašymu bei rašytiniu paaiškinimu (b.l. 12, 13), L. V. prašymu bei rašytiniu paaiškinimu (b.l. 15, 16), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus (b.l. 10), iš dalies administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. B. parodymais, duotais teisme, liudytojų S. V., L. V. ir E. V. parodymais, duotais teisme, bei kita bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai, o asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nelegalaus darbo išaiškinta, kad vertinant, ar santykiai įforminti paslaugų teikimo ar kita civiline sutartimi nėra faktiniai darbo santykiai, turėtų būti atsižvelgiama į visumą darbo santykių požymių ir tai, ar juos galima konstatuoti vykdomoje veikloje. Vertintina kokia apimtimi paslaugų teikėjo atliekamas darbas yra įmonės įprastos veiklos dalis, ar įmonė nustato darbo laiko trukmę ir kitas darbo sąlygas; kokia apimtimi įmonė – paslaugų gavėja vykdo paslaugas teikiančio asmens kontrolę jo atliekamam darbui, įskaitant darbo drausmės kontrolę, ar įmonė paslaugų teikėjui suteikia įrengimus, techniką, medžiagas, būtinas atitinkamo darbo (užduoties) atlikimui, ir kokia apimtimi. Taip pat atsižvelgiama į tai, ar darbai yra vykdomi reguliariai, pastoviai, ar asmeniui suteikiama darbo vieta, ar įmonė periodiškai išmoka paslaugų teikėjui priklausantį atlyginimą, ar jis nustatomas pagal iš anksto sutartus kriterijus. Jei mokama periodiškai, o ne po darbo atlikimo, jei atlikto darbo rezultatas turi mažą įtaką atlyginimo dydžiui, tikėtina, jog santykiai yra darbo. Vertintina ir tai, ar paslaugas teikiantis asmuo gali gauti pelno, ir ar jis rizikuoja patirti su savo darbu (užduotimi) susijusius nuostolius. Atsižvelgiama, ar įmonė teikia darbuotojui profesinio parengimo paslaugas. Profesinio parengimo paslaugos paprastai bus teikiamos darbo santykiais susijusiam asmeniui. Visos nurodytos aplinkybės stengiantis kvalifikuoti faktinius santykius kiekvienu konkrečiu atveju vertintinos drauge.

Vadinasi darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas L. B. sutinka, kad jo vadovaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. V. siejo darbo santykiai, kurie nebuvo tinkamai įforminti, tačiau nesutinka su inkriminuojamu pažeidimu toje dalyje, jog nelegaliai buvo įdarbinęs sūnus E. V. ir L. V., teigia, kad su šiais asmenimis dėl darbo nesitarė, nežino, ką jie veikė objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Teismas šią L. B. keliamą versiją, kad jis nesitarė su E. V. ir su L. V. dėl darbo ir nežino, ką jie veikė jo įmonės įrenginėjamame objekte, vertina kritiškai, kaip pažeidėjo gynybinę poziciją. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016-04-13 rašytiniame paaiškinime L. B. nurodo, jog S. V. dirbo objekte, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tačiau kaip kitos įmonės darbuotojas, o E. V. ir L. V. žino iš matymo, kaip asmenis, iš kurių pirko knygas (b.l. 6). Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu (2016-05-25 ir 2016-06-20 teismo posėdžiai) L. B. pripažino, kad S. V., įrenginėdamas objektą, faktiškai dirbo jo vadovaujamoje, o ne kitoje įmonėje, taip pat pripažino kartą matęs objekte S. V. sūnus L. V. ir E. V., taip pat pripažino, kad pinigus (2015-08-25 – 50 Eur, 2015-09-04 – 200 Eur) į L. V. sąskaitą (b.l. 18) pervedė ne už tariamas knygas, o kaip atlyginimą už S. V. darbą. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad L. B. pozicija dėl jam pareikštų kaltinimų kinta priklausomai nuo byloje atsiradusių įrodymų jo nenaudai. Tuo tarpu S. V., E. V. ir L. V. nuosekliai tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad susitarė su L. B. dėl darbo jo vadovaujamoje įmonėje funkcijų, atlyginimo, jog tikėjosi būti oficialiai įdarbinti. Aplinkybės, kad S. V., E. V. ir L. V. buvo pavaldūs L. B., kuris jiems už atliktą darbą turėjo mokėti atlyginimą, duodavo jiems nurodymus dėl konkretaus darbo, teikė įrankius, net nuveždavo kartais juos įmonės automobiliu į darbą, patvirtina susiklosčiusius darbo santykiams. Taigi analizuojant byloje esančius duomenis darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių L. B. ir S. V., E. V. bei L. V. faktiškai siejo santykiai, turintys darbo sutarties teisiniams santykiams būdingų požymių, kas sąlygoja ir atitinkamą tokių santykių įforminimą bei įregistravimą. S. V., E. V. ir L. V. darbą organizavo ir kontroliavo L. B., kuris taip pat tiekė jiems įrankius, medžiagas, kas įrodo S. V., E. V. ir L. V. pavaldumą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ko civilinės sutarties sudarymo atveju nėra. Atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra visi darbo teisinių santykių esminiai reikalavimai. Būtent dėl šių aplinkybių S. V., E. V., L. V. ir L. B. santykiai kvalifikuotini darbo teisiniais santykiais.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad S. V., E. V. ir L. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-08-03 iki 2015-09-12 dirbo nelegaliai, t.y. nesudarius su jais darbo sutarties ir nepranešus apie jų įdarbinimą Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, laikytina, jog L. B. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Jam skirtina administracinė nuobauda.

L. B. administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – buvo leista dirbti nesudarius darbo sutarties trims darbuotojams, į pažeidėjo asmenybę – jauno amžiaus, dirbantis, vedęs, turintis mažametį vaiką, ne pirmus metus jau vadovaujantis įmonei, turintis patirties, turimus kreditorinius įsipareigojimus, į L. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat į tai, kad tai pažeidimas, kuriuo daroma didelė žala darbuotojų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka, be to, daroma žala ir vengiant privalomų mokesčių į valstybės biudžetą bei įmokų į socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti L. B. paskyrus ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, t. y. dėl S. V. nelegalaus darbo skirtina 868 Eur bauda, dėl E. V. nelegalaus darbo skirtina 868 Eur bauda, dėl L. V. nelegalaus darbo skirtina 868 Eur bauda.

Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimą paskelbtina per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 41 straipsnio 5 dalimi, 41³ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

L. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (dėl S. V. nelegalaus darbo paskirti 868 Eur dydžio baudą, dėl E. V. nelegalaus darbo paskirti 868 Eur dydžio baudą, dėl L. V. nelegalaus darbo paskirti 868 Eur dydžio baudą), galutinę nuobaudą nustatyti 2604 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų keturių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto ROIK numerį 16056920396 ir įmokos kodą 1001.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalimi, nutarimui įsiteisėjus apie nuobaudos už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.