- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- 1-1743-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33169-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- O. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis vidurinį – profesinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas: 2019 m. birželio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, V. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnis),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. K. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2019 m. rugpjūčio 4 d., apie 05 val. 00 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia nemažiau kaip tris kartus dešinės kumščiu sudavė sugyventinei O. M. į galvos sritį, po ko suėmęs jai už rankų stipriai spaudė ir lenkė O. M. prie grindų, suplėšė jos marškinėlius, bei du kartus koja spyrė jai į krūtinės sritį, tokiais savo neteisėtais veiksmai sukeldamas O. M. fizinį skausmą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. dėl kaltinimo prisipažino pilnai, gailėjosi, parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 4 d. apie 05 val. 00 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po išgertuvių vakare neišsiblaivęs, kilus žodiniam konfliktui tarp jo (V. K.) ir sugyventinės O. M., prieš ją smurtavo. Tiksliai nupasakoti konflikto eigos negali, nebepamena, bet sutinka, jog ne mažiau kaip tris kartus dešinės kumščiu sudavė sugyventinei O. M. į galvos sritį, po ko suėmęs jai už rankų stipriai spaudė ir lenkė O. M. prie grindų, suplėšė jos marškinėlius, bei du kartus koja spyrė jai į krūtinės sritį. Sugyventinės O. M. atsiprašė, jie susitaikė ir gyvena kartu, alkoholio nevartoja, lanko smurtinį elgesį keičiančios programos paskaitas, atlikinėja viešų darbų bausmę. Šiuo metu nebekonfliktuoja su sugyventine O. M., dar kartą jos atsiprašo. Teismo prašo skirti švelnesnę bausmę, sutinka dirbti viešus darbus.
Kaltinamasis V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d. vakare jie kartu su O. M., kuri yra jo sugyventinė, abu vartojo alkoholį, degtinę. Išgėrė nemažai. Jau gerokai abu apgirtę nuėjo miegoti apie 23 val. 30 min. Apie 05 val. 50 min. kažkas O. M. atsitiko. Jie jau buvo atsikėlę ir ji pradėjo jam kažką priekaištauti. Ir kaip ten gavosi jie abu tarpusavyje miegamajame apsistumdė. Taip jis smurtavo prieš savo sugyventinę. Tiesiog dėl savo girtumo nelabai ką prisimena, todėl gali maišytis savo parodymuose. Galėjo taip būti, kad jis O. M. stumdė ir to stumdymosi metu suplėšė jos maikę. Galėjo būti, kad jis jai tampė už plaukų. Atsimena, kad ją pastūmė virtuvėje ir ji pargriuvo. Tada galėjo būti, kad O. M. pargriuvus, jis ją spardė, tačiau to neprisimena. Tada jis išėjo iš namų. Kad būtų paėmęs jos telefoną jis neprisimena. Tada, kai jis grįžo į namus, ji pradėjo rėkti, sakyti, kad jis buvo pas „kurvas“, tai jis ir spyrė į lėkštę, kuria O. M. laikė rankoje. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi. Jis jos atsiprašė. Ligonių kasoms žalą atlygins, tačiau šiuo metu neturi tam lėšų, nes dirba mažai apmokamos pavienius darbus (b. l. 110-111, 116-117, 121-122).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nežiūrint kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, jo kaltė yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.
Nukentėjusioji O. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad sugyventinis V. K. prieš ją smurtavo iš ryto apie 05 val. 00 min. Tuo metu jis turėjo būti neblaivus. Ji atsimena, kad iš vakaro jie grįžo abu iš šventės būdami neblaivūs. Tada 05 val. 00 min. ryte jie lygiomis dalimis gėrė alų. Išgėrė abu porą „bambalių“ vieno litro talpos alaus. Alų gėrė jau negulėdami lovoje, o virtuvėje. Tada, kai baigėsi alus jie abu susipyko, dėl to, kad V. K. norėjo su ja pasimylėti, jis pradėjo prie jos lysti. Tada jį pastūmė nuo savęs ir viskas prasidėjo. Tada jis pradėjo ją už „maikės“ tampyti ir „maikę“ suplėšė. Tada, kažkuria savo ranka, jis suėmė už jos į arklio uodegą surištų pusilgių plaukų ir patampė. Tada jis dešine ranka ją stūmė į jos dešinį petį. Po jo stūmimo ji nugriuvo virtuvėje ant grindų prie pečiuko. Griūdama ji užsigavo dešinę ranką, iššoko gūzas ant dešiniojo riešo. Ji nespėjo atsikelti nuo žemės, kai V. K. pradėjo ją spardyti abejomis savo kojomis. Jis jai gulinčiai įspyrė tikrai daugiau nei du kartus į kairį šoną. Jai skaudėjo. Ji pradėjo sakyti, kad pakvies policiją. Paspardęs ją jis apsiramino, paėmė ant stalo gulėjusį jos telefoną ir išėjo į lauką parūkyti. Tada ji atsikėlė ir išėjo jam iš paskos. Eidama paskui V. K. ji pasiėmė virtuvėje stovėjusį apie 1 metro ilgio ir 2,5 cm x 5 cm pločio pagalį, kurį naudoja durims uždaryti. Pagalvojo, kad niekas jos nemuš ir išėjusi tuo pagaliu V. K. iš už nugaros pusės du kartus sudavė į kažkurį petį. Po jos suduotų smūgių V. K. iškarto pabėgo į mišką. Tada ji norėdama paskambinti į policiją iškarto nuėjo pas kaimynystėje gyvenančią draugę. Tačiau niekas durų jai neatidarė. Tada parėjo į namus, ji alkoholio daugiau nebegėrė, namuose jau buvo V. K.. Ji jam pasakė, kad turi dar vieną bambalį alaus „pasikavojusi“ ir jį jam duos, jei jis atiduos jos telefoną. Jis telefoną grąžino už bambalį alaus. Po to kažkur gal 11 val. 00 min., gal truputį vėliau, ji sėdėjo ant fotelio miegamajame ir valgė. Rankose laikė lėkštę. Prie jos priėjo V. K. ir kažkuria koja spyrė į jos rankose turimą lėkštę. Lėkštė sudužo ir visas maistas pabyrėjo ant jos. Tada ji užpyko ir iškvietė policiją. V. K. girdėjo, kaip ji kviečia policiją. Jis pabėgo. Dabar jie jau susitaikė. Gyvena kartu. Ji jam atleido. Ji žino, kad jis niekada nepasikeis ir toliau gers alkoholį ir toliau gali būti, kad smurtaus prieš ją, tačiau jį myli. Civilinio ieškinio V. K. nereiškia (b. l. 32-31).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate 2019 m. rugpjūčio 4 d. gautas pranešimas, kad pranešėją O. M. sumušė sugyventinis V. K., suduodamas ne daugiau kaip tris smūgius kumščiu į galvos sritį, suėmęs už rankų stipriai spaudė ir lenkė prie grindų, suklupus suplėšė marškinėlius, laikė už plaukų, du kartus koja spyrė į krūtinės sritį, taip pranešėjai sukėlė fizinį skausmą. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad tai medinis vieno aukšto gyvenamasis namas. Pro pagrindines duris įeinama į koridorių iš kurio pro kairėje esančias duris patenkama į virtuvę. Iš kurios tiesiai patenkama į patalpą Nr. 1, kurioje matoma paklota lova iš šonų stovinčius fotelius. Ant vieno iš jų dešinėje pusėje matomi marškinėliai suplėšytais šonais (nufotografuojami, supakuojami į spec. paketą Nr.516091). Iš patalpos Nr. 1 patenkama į patalpą Nr. 2, kurioje lova kiti baldai. Viskas tvarkinga. Apart suplėšytų marškinėlių, įvykio vietoje daugiau nieko nepaimta, grumtynių ar kitų pėdsakų neužfiksuota (b. l. 6-10, 11-16).
Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito duomenų nustatyta, kad O. M. 2019 m. rugpjūčio 4 d., 13 val. 12 min. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,49 promilės neblaivumas (b. l. 26).
Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrint įvykio vietos apžiūros metu paimtus garstyčių spalvos marškinėlius, kurie yra supakuoti į paketą Nr. 516091 nustatyta, kad ant marškinėlių kaklo srityje, nugarinėje dalyje matoma etiketė su užrašu BIAGGINI xl. Vienoje pusėje marškinėlių ties siuvimo linija 24 cm ilgio įplėšimas (kairėje pusėje žiūrint iš marškinėlių priekio), kitoje pusėje 12 cm įplėšimas (dešinėje pusėje žiūrint iš marškinėlių priekio). Matoma, kad marškinėliai dėvėti, matoma dėvėjimo skylių ir ne gamykliniu būdu padarytų susiuvimų (b. l. 36-40).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad susipažinus su O. M. gydytojo išrašu, objektyvių sužalojimo požymių nenustatyta, kadangi jie medicinos dokumentuose neparašyti (b. l. 58-59).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų, kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 4 d. O. M. paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu 112, pranešė, kad namuose mušasi neblaivus sugyventinis (b. l. 62-65, 73-76).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietoje policijos pareigūnų registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo apžiūros metu nustatyta, jog į įvykio vietą atvažiavusiems policijos pareigūnams O. M. nurodė, kad 05 val. 00 min. V. K. pradėjo muštis su rankomis ir kojomis ir parodo į savo kairės rankos žasto vidinę pusę bei savo dešinės rankos riešą, dėl ko jai skauda. Po įvykio V. K. pabėgo į mišką (b. l. 66-69).
Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu davė neprieštaringus parodymus, kuriuos patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios O. M. duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, policijos pareigūnų registratoriaus, nukentėjusiosios suplėšytų marškinėlių apžiūros protokolai, jog V. K. 2019 m. rugpjūčio 4 d., būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, tyčia nemažiau kaip tris kartus dešinės kumščiu sudavė sugyventinei O. M. į galvos sritį, po ko suėmęs jai už rankų stipriai spaudė ir lenkė O. M. prie grindų, suplėšė jos marškinėlius, bei du kartus koja spyrė jai į krūtinės sritį, tokiais savo neteisėtais veiksmai sukeldamas O. M. fizinį skausmą. Teismas, vadovaudamasis aptartomis aplinkybėmis ir įrodymais, ištirtais teisiamojo posėdžio metu, vertina, kad V. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį asmuo baudžiamas – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika yra tyčinis nesunkus nusikaltimas.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytas nusikalstamas veikas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. K. yra teistas už analogišką veiką, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 88-90), baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 97), duomenų, kad būtų gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitoje nėra, bedarbis, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje (b. l. 98-100), teismo posėdžio metu parodė, jog gyvena iš uždarbio, gaunamo už pavienius darbus pas ūkininkus. Teismas, atsižvelgia į tai, jog V. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuria nepadaryta ženkli žala, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir dėl jos gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam V. K. neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad V. K. atlieka Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. birželio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą viešųjų darbų bausmę, taip pat vykdo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. dalyvauja smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Nusikalstamą veiką padarė nepraėjus pilnam mėnesiui nuo 2019 m. birželio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamojo įsakymo, kuriuo jam skirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos, todėl teigti, jog ši bausmė negali daryti kaltinamajam teigiamos įtakos, negalima. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam V. K. šiuo nuosprendžiu taip pat skirtina viešųjų darbų bausmė, jos dydį nustatant nežymiai didesnį nei sankcijos vidurkis, atsižvelgus į sunkinančią ir lengvinančią kaltinamojo atsakomybę aplinkybes, į tai, jog teisiamas už analogišką veiką antrą kartą, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo laikotarpiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, V. K. skirtina viešųjų darbų bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. birželio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Nustatytina, jog kaltinamajam V. K. lieka paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynis) mėnesius bausmės vykdymo pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. birželio 20 d. baudžiamąjį įsakymą pradžios, išklausant visą šių programų kursą.
Dėl civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 45,78 eurų sumai, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiosios O. M. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 47-48). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo V. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 45,78 eurų turtinė žala.
Dėl kitų klausimų
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti marškinėliai trumpomis rankovėmis, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą (b. l. 41-43), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Baudžiamojoje byloje esantys kompaktiniai diskai su įvykio vietoje užfiksuotu nukentėjusiosios O. M. pokalbiu su policijos pareigūnais ir Bendrojo pagalbos centro pateiktu skambučio įrašu (b. l. 66, 73), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
V. K. 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, teismas
nusprendžia:
V. K. pripažintu kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, V. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, V. K. paskirtą 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. birželio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbu bausme, įpareigojant išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui ir V. K. skirti galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Nustatytina, jog kaltinamajam V. K. lieka paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynis) mėnesius bausmės vykdymo pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. birželio 20 d. baudžiamąjį įsakymą pradžios, išklausant visą šių programų kursą.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 45,78 Eur (keturiasdešimt penkis eurus septyniasdešimt aštuonis euro centus) turtinės žalos.
V. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – marškinėlius – perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 puntu, vaizdo ir garso įrašus, esančius kompaktiniuose diskuose (2 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.