Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2012-09-03 · Civilinė byla Nr. 2-5477-793/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-03
Bylos Nr.
2-5477-793/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03227-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Petras Mineikis
Pareiškėjas
N. V., D. B.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos
Kategorijos
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-5477-793/2012Proceso Nr. 2-06-3-03227-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 128.19. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 3 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Jurgitai Rupšaitei, vertėjaujant V. G., dalyvaujant pareiškėjai N. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų D. B. ir N. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjos D. B. ir N. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, prašydamos atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos O. R. mirties, priimti. Pareiškėja D. B. nurodė, kad mirus motinai O. R., ji gyveno ir dirbo Airijoje. Šiuo metu jos pajamas sudaro socialinė pašalpa. Pažymi, kad po motinos mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo jo notarų biurui nėra pateikę ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėja N. V. nurodė, kad pareiškėja D. B. yra jos sesuo. Pažymėjo, kad po motinos O. R. mirties liko palikimas -nekilnojamas turtas: 20000/100000 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 192/959 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); apie kitą palikėjos turtą pareiškėja duomenų neturi. Nurodė, kad per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo, bei dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes labai pergyveno dėl savo mamos mirties, jai tai buvo didelis dvasinis ir psichologinis sukrėtimas, negalėjo tvarkyti jokių reikalų ir apie juos galvoti. Pažymi, kad yra neįgali (kurčia), todėl jos bendravimas apsunkintas tiek su seserimi, tiek ir su visomis institucijomis, todėl nesuprato, kad taip pat turi kreiptis pas notarą, manė, kad jai ir seseriai savaime atiteks mamos turtas, nes nėra kam daugiau paveldėti. Mano, kad kartu su pareiškėja D. B. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių prieš tai išvardintų priežasčių (b. l. 24, 27-28).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepimų į pareiškimą pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, jeigu teismas pareiškėjų nurodytas aplinkybes, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažins pagrįstomis. Pažymėjo, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis O. R. iki mirties savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu Vingio g. 15-31, Klaipėda.

Šalies argumentai

Pareiškėja N. V. pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti.

Pareiškėja D. B. ir suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (b. l. 64-65), pareiškėjos neatvykimo priežastys nežinomos. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Protokoline nutartimi nutarta bylą nagrinėti pareiškėjai D. B. ir suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėja N. V. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad jos sesuo pareiškėja D. B. žadėjo jai sutvarkyti visus reikalus, susijusius su palikimo priėmimu. Teigia nežinojusi, kad yra parduotas pareiškėjų motinai priklausęs butas, nes sesuo D. B. jai sakė, jog butas yra išnuomotas. Kodėl pareiškėja D. B. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo paaiškinti negali. Pažymi, kad abi pareiškėjos motinos laidotuvėse dalyvavo. Teigia, kad D. B. po motinos mirties į Lietuvą buvo grįžusi tik kartą. Prašo terminą palikimui priimti atnaujinti vienam mėnesiui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjos D. B. ir N. V. yra O. R., mirusios 2011-01-13, dukros (b. l. 6, 7, 31). Iš suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos pateiktos pažymos apie O. R. gyvenamąją vietą matyti, kad O. R. 1982-06-06 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 48-49). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-04-15 išrašų nustatyta, kad O. R. nuosavybės teise priklausė 192/959 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 20000/100000 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-38). Iš Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro 2012-03-28 liudijimo, notarinio registro Nr. 1354, nustatyta, kad po O. R. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo jo notarų biurui nepateikė, paveldėjimo byla nėra užvesta (b. l. 11). Iš Privataus nuomojamos būsto valdybos, esančios Dubline, 2011-07-06 laiško bei Socialinių ir šeimos departamento Kliento tapatybės nustatymo tarnybos 2010-12-15 pranešimo matyti, kad D. B. 2011-02-09 sudarė nuomos sutartį dėl gyvenamosios vietos Dubline, Airijoje (b. l. 15), 2010-12-15 jai suteiktas Airijos Asmeninis viešųjų paslaugų numeris (b. l. 18). Pareiškėjai N. V. 2007-02-12 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinis skyrius išdavė neįgaliojo pažymėjimą, pareiškėjai nustatytas 35 procentų darbingumas (b. l. 40).

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimą (LR CK 5.50 str. 2 d.). Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 3 d.). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (LR CK 5.57 str. 1 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t.y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų LR CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011 D. S. v. L. S., A. J., A. Š. ir N. P.).

Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas negali konstatuoti, kad pareiškėjos D. B. pareiškime nurodytos aplinkybės gali būti pripažintinos svarbiomis dėl termino palikimui priimti praleidimo. Pareiškėja D. B. svarbia priežastimi nurodo jos negalėjimą laiku pasirūpinti palikimo priėmimu dėl to, jog tuo laiku, kai ji turėjo teisę kreiptis dėl palikimo priėmimo, ji gyveno ir dirbo Airijoje. Kitų priežasčių ir jas patvirtinančių įrodymų pareiškėja D. B. teismui nepateikė. Konstatuotina, kad pareiškėja D. B. būdama protinga, atidi ir rūpestinga turėjo savo teises ir teisėtus interesus ginti ir įgyvendinti laiku, turėjo išsiaiškinti ir domėtis įstatymų nuostatomis, kad tinkamai galėtų įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus mirus motinai. Pareiškėjos nurodytos priežastys dėl to, kad ji nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes gyveno ir dirbo Airijoje, nelaikytinos svarbiomis priežastimis dėl kurios pareiškėja praleido terminą palikimui priimti. Pareiškėja, norėdama tinkamai realizuoti savo teisę priimti palikimą likusį po jos motinos mirties, turėjo imtis visų priemonių, kad laiku ir tinkamai kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, juolab, kad tam ji turėjo galimybių. Nustatyta, kad motinos laidotuvėse pareiškėja D. B. dalyvavo, taigi, buvo grįžusi į Lietuvą, todėl galėjo laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina ir tai, jog į teismo posėdį pareiškėja D. B. neatvyko, nepateikė prašymo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, papildomai nepateikė jokio paaiškinimo ir nenurodė aplinkybių bei priežasčių, trukdžiusių jai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pareiškėja D. B. savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, todėl pareiškėjų D. B. ir N. V. pareiškimas dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo D. B., netenkintinas.

Kaip prieš tai minėta, klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Nustatyta, kad pareiškėja N. V. yra neįgali (kurčia), todėl ji pagrįstai teigia, kad jos bendravimas su aplinkiniais asmenimis yra apsunkintas. Suprantama, kad aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje, domėtis tuo kas vyksta aplinkui, pareiškėja N. V. tinkamai negali, nes yra kurčia. Tikėtina, kad N. V., spręsdama iškilusias problemas, dažnai vadovaujasi savo pačios nuomone, todėl jos teiginys, jog ji nesuprato, kad turi kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo, nes galvojo, kad jai ir seseriai savaime atiteks motinos turtas, šiuo atveju laikytinas pagrįstu. Be to, pareiškėja N. V. nurodė, kad spręsti klausimą dėl palikimo priėmimo ji, būdama neįgali, patikėjo savo seseriai pareiškėjai D. B., tačiau pastaroji šio klausimo nei savo, nei pareiškėjos N. V. vardu laiku nesprendė. Ši aplinkybė nėra paneigta, yra iš dalies patvirtinta byloje surinktais įrodymais, todėl laikytina pagrįsta. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į pareiškėjos N. V. asmenybę, elgesį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškimas dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo N. V., yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (LR CPK 96 str. 1 d., 2 d.).

Pareiškėja D. B., pateikdama teismui pareiškimą sumokėjo 20,00 Lt žyminį mokestį, nuo likusios žyminio mokesčio dalies pareiškėja 2012-04-04 teismo nutartimi atleista (b. l. 22-23). Konstatuotina, kad žyminio mokesčio apmokėjimo klausimas, pareiškėjoms pateikiant pareiškimą, yra išspręstas 2012-04-04 teismo nutartimi. Nustatyta, kad pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas iš dalies: atmestinas pareiškėjos D. B. reikalavimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo; tenkintinas pareiškėjos N. V. analogiškas reikalavimas. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 96 str. 5 d.). Esant tokioms aplinkybėms, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas spręstinas sekančiai: atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos N. V. reikalavimas tenkintinas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jos į valstybės biudžetą nepriteistinos; atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos D. B. reikalavimas atmestinas, tačiau ji, pateikdama teismui pareiškimą, nuo žyminio mokesčio dalies atleista, todėl bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos D. B. į valstybės biudžetą taip pat nepriteistinos.

Nustatyta, kad pareiškėja N. V., pateikdama teismui pareiškimą sumokėjo 100,00 Lt žyminį mokestį (b. l. 41). Nežiūrint į tai, kad šioje civilinėje byloje yra dvi pareiškėjos, konstatuotina, kad jos pareiškė iš esmės vieną reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (kiekviena pareiškėja savo atžvilgiu). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja N. V., pateikdama teismui pareiškimą, žyminio mokesčio mokėti neturėjo. Konstatuotina, kad šioje byloje žyminis mokestis yra permokėtas. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjai N. V. grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., teismas,

nutarė:

pareiškėjų D. B. ir N. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti iš dalies.

Atnaujinti pareiškėjai N. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam 2011-01-13 po motinos O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priimti ir pratęsti terminą palikimui priimti vieną mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Pareiškimą dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo D. B. netenkinti.

Grąžinti pareiškėjai N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2012-04-22 mokėjimo nurodymu sumokėtą 100,00 Lt žyminį mokestį, jo grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Petras Mineikis