Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis mažojoje bendrijoje "A.", neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž., turėdamas tikslą apgaule išvengti turtinės prievolės - grąžinti Y. T. 5000 eurų skolą ir turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu pažadėjo Y. T. padėti iš JAV įsigyti automobilį "Volvo XC60“ nurodydamas, kad sumokės dalį automobilio kainos - 5000 eurų ir tokiu būdu grąžins skolą. Apgaulės suklaidintas nukentėjusysis Y. T. 2019 m. rugsėjo mėn. 11-12 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kretingoje, automobilio "Volvo XC60“ nupirkimui, jam (G. Ž.) perdavė 6000 eurų, 2020 m. sausio mėn., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), t.y. prie savo namų, automobilio parvežimui ir muitinės dokumentų sutvarkymui, per du kartus bendrai jam perdavė 2500 eurų, 2020 m. gegužės mėn. pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie savo namų, už automobilio kėbulo remontą, pakeistas detales ir ekspertizės atlikimą, per kelis kartus, bendrai jam perdavė 3500 eurų ir 2020 m. liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie savo namų, už automobilio dujų įrangos įrengimą, jam perdavė 1500 eurų. Taip jis (Ž.) iš Y. T. iš viso įgijo 18 500 eurų, tačiau pažadėto automobilio Y. T. nenupirko ir neperdavė, skolos negrąžino, iš Y. T. gautus pinigus pasisavino. Tokiu būdu G. Ž. apgaule, savo naudai įgijo svetimą, Y. T. priklausantį turtą - pinigus, 18 500 Eur.

UAB „Transkona“ pranešė, kad pateikti duomenis dėl transporto priemonės Volvo XC60 negali, nes nepakanka pateiktų duomenų apie transporto priemonę (1 t., b.l. 120). Techninių apžiūrų duomenų bazė nekaupia duomenų apie asmenis, pristačiusius transporto priemones į privalomąją techninę apžiūrą (1 t., b.l. 123).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Priešingai nei nurodė kaltinamojo gynėja, byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo pageidaujamas automobilis buvo nupirktas, parvežtas ir remontuojamas. Be to, kad už automobilį buvo sumokėti pinigai, t.y. prie kaltinamojo turimos skolos nukentėjusysis dar davė kaltinamajam 6000 Eur, kur jie buvo panaudoti, įrodymų nėra. Kaltinamasis teigia, kad šiuos pinigus perdavė J., tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nėra.

Nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam pažadėjo nupirkti automobilį ir atvaryti suremontuotą ir priregistruotą, ir tuo tikslu gavo iš nukentėjusiojo iš viso 13500 Eur, ką pripažįsta. Kaltinamajam teigiant, kad pinigai ir buvo panaudoti tuo tikslu, tyrimo metu buvo tikrinamos visos nurodomos aplinkybės, susijusios tiek su automobilio pargabenimu, tiek su jo draudimu ir bandymu registruoti, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, jog automobilis iš tiesų buvo nupirktas ir realiai pargabentas į Lietuvą, nėra.

Pagal kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad 2019 m. automobilis iš Amerikos į Klaipėdą buvo pargabentas konteineryje į Klaipėdos uostą, nurodant gavėją R. T., buvo kreiptasi į Klaipėdos teritorinę muitinę bei į laivų krovos akcinę bendrovę dėl automobilio atgabenimo ir muitinės procedūrų įforminimo nukentėjusiojo sutuoktinės vardu, tačiau gauti atsakymai, kad tokių procedūrų nebuvo atliekama. Teisme kaltinamasis jau teigė, kad nežino, kokios įmonės vardu automobilis į Lietuvą parvežtas, tik registraciją tvarkė R. T. vardu. J. išmuitino automobilį, tvarkė dokumentus. Tokia parodymų kaita tik patvirtina, kad kaltinamasis parodymus derina prie nustatytų aplinkybių, tokiu būdu siekdamas pašalinti savo atsakomybę. Teismas šių duomenų pagrindu daro pagrįstą išvadą, kad iš tiesų esant tokioms aplinkybėms, net ir bylos nagrinėjimo metu buvo galima išsiaiškinti automobilį atgabenusią įmonę, to paklausus J., kaltinamajam bendraujant su juo telefonu. Paprastai kroviniai į uostą gabenami registruoti, siunčiami pagal gavėjo nurodytus duomenis, uoste atliakamos išmuitinimo procedūros, t.y. visi duomenys fiksuojami. Be to, gabentas krovinys yra transporto priemonė, kuri pati savaime priklauso registruojamų daiktų kategorijai. Todėl kaltinamajam teigiant, kad šių duomenų neturi ir nežino, teismas daro pagrįsta išvadą, tokių realiai ir nebuvus.

Kaltinamasis nurodė, kad automobilį pas kaltinamąjį atgabeno J., jį matė kaimynas ir tik nukentėjusysis neatvyko jo apžiūrėti, tačiau akistatoje pripažino, kad nukentėjusiojo dėl to ir nekvietė. Nukentėjusysis parodė, kad prašė parodyti automobilį, jo identifikacinius duomenis (pasakyti VIN kodą), kaltinamasis išsisukinėjo, teigdamas, kad automobilis vis yra kokiame nors servise, kt.vietoje ir pan. Net nukentėjusiojo sutuoktiniai laukiant sutartą dieną automobilio, planai prieš 5 min.buvo pakeisti, pasiteisinant, kad vėl automobiliui kažkas negerai. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, o kaltinamojo veiksmai akivaizdžiai rodo, kad be žodžių, jokio siekio parodyti automobilį nukentėjusiajam nebuvo, apsiribojant fotonuotraukomis, iš kurių negalima daryti kategoriškos išvados, kieno automobilis juose užfiksuotas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu nurodžius, kad automobilis buvo draustas jo vardu pas jo draudėją, iš UAB „T. d. s.“ darbuotojos U. K., kuri nustatyta pagal kaltinamojo duotą jos telefono numerį, gautas atsakymas, kad G. Ž. prašymu/užsakymu (vardu) Volvo automobilis 2020-2021 m. nebuvo draustas. Tada kaltinamasis teisme versiją pakeitė ir nurodė, kad draudimą užsakė jis, nukentėjusiojo sutuoktinės vardu. Akistatos metu nukentėjusysis parodė, kad sutuoktinės duomenis nurodė tik moteriai, kuri skambino iš J. firmos, prisistatydama, kad skambina nuo G., nes jų reikėjo automobilio registracijai. Šie duomenys patvirtina, kad draudimo tikslais kaltinamasis nukentėjusiojo sutuoktinės duomenų neprašė ir jų neturėjo. Todėl akivaizdu, kad ir jokio automobilio negalėjo ir nebuvo apdraudęs pastarosios vardu.

Tikrinant duomenis, ar automobilis buvo pristatytas į UAB „Transkona“, gautas atsakymas, kad pateiktų duomenų apie transporto priemonę nepakanka, o duomenų bazė nekaupia duomenų apie asmenis, pristačiusius transporto priemones į privalomąją techninę apžiūrą. Kaltinamasis teigdamas, kad šias paslaugas užsakinėjo jis, jokių tai patvirtinančių įrodymų, nepateikė. Pastarųjų gauti irgi nėra galimybės tik dėl kaltinamojo atliktų veiksmų.

Šie duomenys, kartu su aplinkybe, kad kaltinamasis negali įvardinti J. ir nurodyti jo kontaktinių duomenų, patvirtina, kad jokių duomenų, jog kaltinamasis, net ir galimai tarpininkaujant kitam asmeniui, buvo nupirkęs automobilį nukentėjusiajam, nėra. Kaltinamasis vertėsi automobilių remontu, ką žinojo nukentėjusysis ir naudojosi jo paslaugomis, kas ir paskatino jį patikėti, jog kaltinamasis gali įvykdyti automobilio įsigijimą iš JAV. Tačiau tokia kaltinamojo veikla taip pat sudaro galimybes manipuliuoti aplinkybėmis kaip dėl detalių užsakymo, dujų įrangos montavimo, numerių skolinimosi, automobilio fotonuotraukų darymo ir pan. Atsižvelgiant į nagrinėjamo įvykio laiką, teismas sprendžia, kad papildomai nustatinėti ir apklausti asmenis, kuriuos teisme vardino kaltinamasis kaip prisidėjusius prie nukentėjusiajam nupirkto automobilio remonto ir parengimo registracijai, netikslinga, nes nesant automobilį identifikuojančių duomenų, aplinkybių net ir apie tokios pat markės automobilį nurodymas, negali patvirtinti jas buvus būtent su šiuo automobiliu. Aplinkybė, kad kaimynas matė automobilį yra analogiškos vertės. Teismui suteikus papildomą galimybę kaltinamajam nurodyti asmenis, kurie gali patvirtinti jo nurodomas aplinkybes (keliamas versijas), kaltinamasis šio prašymo 2024-03-25 teismo posėdyje atsisakė, kas tik patvirtina tokių veiksmų nulinę reikšmę įrodinėjimo procesui.

Skolindamasis pinigus iš nukentėjusiojo bei vėliau papildomai jų išviliodamas tariamo automobilio įgijimui ir sutvarkymui, kaltinamasis žinojo, kad turi didelių kreditorinių įsipareigojimų kitiems asmenims, ką patvirtina antstolių rūmų informacija apie vykdomąsias bylas, vykdomas kaltinamojo atžvilgiu (3 t., b.l. 27-34). Kaltinamojo finansinė padėtis įvykio metu buvo sunki, ką jis ir pats pripažįsta, ir ką rodo į bylą pateiktos VMI kaltinamojo turto deklaracijos (2 t., b.l. 128-130, 136-140), sąskaitų išrašai (3 t., b.l. 98-104, 107-111, 121-137). Šios aplinkybės nukentėjusiajam skolinant pinigus ir tariantis dėl automobilio įgijimo, nebuvo atskleistos, pats nukentėjusysis tuo papildomai nesidomėjo, sužinojo žymiai vėliau. Kaltinamasis tuo metu jokios veiklos nevykdė (2 t., b.l. 133), nuo 2015-09-18 nedirbo (4 t., b.l. 42), paskolos refinansavimo tikslais V. D., nukentėjusiojo A. D., kuris irgi skolino pinigus kaltinamajam, sūnus, kaltinamojo (jo paties teigimu) vardu įregistravo mažąją bendriją „A.“ (2 t., b.l. 10), kurioje kaltinamasis ir dirba. Kaltinamojo turto tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2022-10-31 skirtumas tarp teisėtų pajamų ir išlaidų yra – 31 197,44 Eur (3 t., b.l. 144-151). Laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2022-10-31 kaltinamasis sistemingai į paskolines sąskaitas įnešdavo grynus pinigus (3 t., b.l. 140-142).

Kaltinamojo sunki turtinė padėtis, buvusi jau veikos padarymo metu, atėmė galimybę nukentėjusiajam savo pažeistas teises apginti civilinio proceso būdu, nes priteistos sumos jokia dalis dar nėra išieškota (1 t., b.l. 101). Jau vien ši aplinkybė eliminuoja pagrindą teigti, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kaip teigia kaltinamojo gynėja.

Kaltinamojo objektyviai atliktų veiksmų visetas neginčytinai įrodo, kad jis suprato savo veiksmų pavojingumą ir žalingumą nukentėjusiajam ir norėjo taip veikti. Tai reiškia, jog jo veiksmai buvo tyčiniai bei pasireiškiantys apgaule nukentėjusiojo atžvilgiu. Todėl pagrįstai daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi nusikalstamos veikos – sukčiavimo - objektyvieji ir subjektyvieji sudėties požymiai.

Tačiau teismas taip pat pripažįsta, kad nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja ir nukentėjusiojo didelis nerūpestingumas. Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad nukentėjusysis, kaltinamajam negrąžinant skolos sutartu terminu iki 2018-11-20, nesidomėjo skolos negrąžinimo priežastimis, pasikliaudamas kaltinamojo žodiniais paaiškinimais, kaltinamojo finansine padėtimi, neprašė pateikti įrodymus, kad kaltinamasis yra pajėgus įvykdyti prisiimamą įsipareigojimą – nupirkti automobilį iš JAV, nežiūrint, kad jo vertė buvo pakankamai didelė. Sumokėjus pinigus už automobilį, jis taip pat nesidomėjo juo, nevyko apžiūrėti (nereikalavo parodyti) bei toliau mokėjo, kaltinamojo nurodomas sumas pagal pareikalavimą. Šias aplinkybes teismas vertina kaip rizikingą nukentėjusiojo elgesį, kas pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą pripažįstama kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nukentėjusiojo tikėjimas ir pasitikėjimas kaltinamuoju buvo paremtas kaltinamojo žodiniu patikinimu, kad jis viską sutvarkys, o jo aplinka ir veikla nukentėjusiajam darė pasiturinčio, gerai gyvenančio ir apsirūpinusio asmens įspūdį. Tai, kad nukentėjusysis aklai pasitikėjo kaltinamuoju, nelaikoma aplinkybe, šalinančia kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę, tačiau sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis piktnaudžiavo tokiu pasitikėjimu, kas kaip nurodyta aukščiau yra sukčiavimui būdingo apgaulės požymio būdas.

Kaltinamojo G. Ž. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, jog jis turėdamas tikslą apgaule išvengti turtinės prievolės grąžinti nukentėjusiajam Y. T. 5000 Eur skolą ir turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu pažadėjo Y. T. padėti iš JAV įsigyti automobilį "Volvo XC60“ nurodydamas, kad sumokės dalį automobilio kainos - 5000 Eur ir tokiu būdu grąžins skolą. Suklaidintas nukentėjusysis Y. T. kaltinamajam perdavė 6000 Eur automobilio nupirkimui ir dar papildomai periodiškai perdavė iš viso 7500 Eur, skirtų automobilio parvežimui ir muitinės dokumentų sutvarkymui, remontui, dujų įrangos įrengimui. Tokiu būdu, apgaulės įtakoje kaltinamasis iš Y. T. iš viso įgijo 18 500 Eur, kurie buvo skirti automobilio įgijimui, tačiau pastarojo kaltinamasis nenupirko ir nukentėjusiajam neperdavė, skolos negrąžino.

Nusikaltimu padaryta žala pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančią BK 190 straipsnio redakciją dėl sąvokų išaiškinimo, nėra didelė ir taikoma nagrinėjamai situacijai, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta duomenų, kad kaltinamasis 2018 m. rugsėjo mėn. pradžioje skolindamasis 5000 Eur iš nukentėjusiojo ir žadėdamas juos grąžinti iki 2018-11-20, iš anksto turėjo tikslą juos apgaule užvaldyti ir negrąžinti. Kaltinamasis, skolindamasis pinigus, apgaulės nenaudojo, pastaroji atsirado vėliau ir staiga, nesant finansinės galimybės grąžinti skolos ir nukentėjusiajam prasitarus, jog pageidauja automobilio, todėl kaltinamasis pasinaudojo susiklosčiusia jo neteisįtai veiklai palankia situacija. Dėl šių aplinkybių iš kaltinimo šalintinos aplinkybės dėl apgaule įgytos paskolos iš nukentėjusiojo. Šias aplinkybes pašalinus, tai veikos kvalifikavimui įtakos neturi ir nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis G. Ž. veikdamas tiesiogine tyčia padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Jis nusikalto būdamas neteistas, teistumas yra išnykęs (BK 97 straipsnis 6 dalis) (4 t., b.l. 2-5), baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 6-41), dirbantis (4 t., b.l. 42). Kaltinamajam atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažįstamas nukentėjusiojo rizikingas elgesys.

Įvertinus G. Ž. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tai kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, veika padaryta kaltinamajam esant neteistam, padarytas nusikaltimas nėra sunkus, skiriama bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu - laisvės apribojimas, žemesnis nei sankcijos vidurkis. Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam neskirtina intensyvi priežiūra, tačiau skirtini įpareigojimai, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir užkirsti kelią naujų veikų padarymui - įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti, kad būtų užtikrintas kaltinamojo pajamų gavimas bei galimybė atlyginti padarytą žalą. Kadangi pastarosios išieškojimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) tvarka, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, turimų įsiskolinimų kiekį ir dydį bei padarytos žalos dydį, sprendžia, jog skirti prokuroro prašomą įpareigojimą – atlyginti nusikaltimu padarytą žalą yra netikslinga, nes šis įpareigojimas vis tiek bus neveiksmingas, o priteistos skolos išieškojimui CPK numatytų priverstinių išieškojimo priemonių yra pakankamai. Taip pat teismas nesutinka skirti ir prokuroro prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą, kas reikšmingos įtakos bausmės paskirčiai neturėtų, nes kaltinamasis ir taip skolingas tiek valstybei, tiek fiziniams asmenims, todėl teismo nuomone, prioritetas turėtų būti teikiamas esamų skolų padengimui, o ne dar papildomų paskyrimui.

G. Ž. taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos patyrę turtinės ar neturtinės žalos asmenys turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis Y. T. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo G. Ž. priteisti 18880 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl G. Ž. panaudotos apgaulės piktnaudžiaujant nukentėjusiojo Y. T. pasitikėjimu, nukentėjusysis neteko ženklios pinigų sumos, buvo priverstas naudotis teisinėmis paslaugomis, patirtų išlaidų G. Ž. neatlygino, todėl patirtos išlaidos turėtų būti priteistos nukentėjusiajam kaip patirtos tiesioginės išlaidos. Dėl G. Ž. apgaulės būdu iš nukentėjusiojo užvaldytų piniginių lėšų, Y. T. patyrė išgyvenimus, nepatogumus, Y. T. savo pinigų negali atgauti jau ilgą laiką, kas kelia neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus. Y. T. apgaulės įtakoje perduota G. Ž. tokio dydžio piniginė suma yra itin didelė ir reikšminga, dėl ko Y. T. prarado galimybę tenkinti savo asmeninius poreikius bei įsigyti naują automobilį. Reikalaujama atlyginti neturtinė žala, jos dydis, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams. Y. T. vis dar negali naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis ir tenkinti savo asmeninius bei šeimos poreikius, priverstas dalyvauti procesiniuose veiksmuose, susitaikyti su mintimi, kad dėl G. Ž. nusikalstamų veiksmų patyrė tokius didelius nuostolius, ko pasėkoje nuolatos patiria tiek psichologinius, tiek dvasinius išgyvenimus, todėl prašomos priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos dydis yra proporcingas, atitinkantis įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus reikalavimus (1 t., bl. 72-73).

2021-10-11 Plungės apylinkės teismo įsakymu (civilinė byla Nr. eL2-3579-1142/2021) nutarta išieškoti iš skolininko G. Ž. 18880 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra už 18880 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2021-10-11, iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 526,35 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus Y. T. naudai. Išieškojimo pagrindas: G. Ž. surašytas skolos raštas, kuriame nurodyta pinigų grąžinimo data 2021-07-19 (1 t., b.l. 102). Iš antstolės Viktorijos Vėliuvienės vykdomos vykdomosios bylos numeris 0162/21/01093 matyti, kad pagal Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-10-11 teismo įsakymą Nr. eL2-3579-1142/2021 nieko neišieškota (1 t., b.l. 101).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis Y. T. nurodė, kad turtinę žalą yra prisiteisęs, todėl jos atsisako, lieka tik neturtinė žala, kurią prašo priteisti, nes ėmė paskolą, moka įmokas, išgyveno, prarado miegą, pergyveno dėl prarastų pinigų. Nukentėjo visa šeima. Tai buvo 10 metų santaupos.

Kadangi turtinę žalą nukentėjusysis iš kaltinamojo yra prisiteisęs bei ieškinio dalyje dėl turtinė žalos priteisimo teisiamajame posėdyje atsisakė, teismas jo atsisakymą priima ir bylą dėl turtinės žalos priteisimo dalyje nutraukia.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje nurodyti kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad patyrė išgyvenimus, nepatogumus, negalėdamas atgauti savo pinigų jau ilgą laiką, kas ir kelia neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus. Piniginė suma yra itin didelė ir reikšminga, dėl ko prarado galimybę tenkinti asmeninius poreikius bei įsigyti naują automobilį. Nukentėjusiojo ieškinyje nurodyti argumentai ir teisme nurodytos aplinkybės, kad ėmė paskolą, moka įmokas, tai buvo 10 metų santaupos, negrįstos jokiais faktiniais duomenimis.

Suprantama, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patiria neigiamų išgyvenimų: net jeigu nusikalstama veika nėra padaroma tiesioginės fizinės ar psichinės žalos nukentėjusiajam, jis patiria tokių išgyvenimų tiek dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos, tiek dėl dalyvavimo baudžiamajame procese. Nepaisant to, vien tik formalus bendro pobūdžio konstatavimas, kad nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų ar nepatogumų, nustatant jo patirtą neturtinę žalą ir pagrindžiant jos dydį, nėra pakankamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2022).

Nukentėjusysis nepateikė teismui duomenų, kurie pagrįstų jo patirtą neturtinę žalą, t. y. neįrodė patirtos neturtinės žalos, todėl civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti <...> nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusįjį Y. T. byloje atstovavo advokatas Irmantas Balčiūnas 2022-07-14 atstovavimo sutarties Nr. 07/14-2 pagrindu (1 t., b.l. 15). Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Y. T. įgaliotas atstovas prašė teismo priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai atstovavimo išlaidas, kurių bendra suma 1200 Eur (1 t., b.l. 74-75, 5 t., b.l. 15) ir kurias nukentėjusysis patyrė dėl teisinės konsultacijos, procesinių dokumentų rengimo dėl ikiteisminio tyrimo, pasirengimo baudžiamosios bylos nagrinėjimui, dalyvavimo teismo posėdyje.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad advokatas Irmantas Balčiūnas dalyvavo ir atstovavo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Y. T. interesus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, parengė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo, civilinį ieškinį (1 t. b.l. 1-4, 72-73), dalyvavo nukentėjusiojo apklausose ikiteisminiame tyrime (1 t., b.l. 50—53, 56-57) dalyvavo nukentėjusiojo ir kaltinamojo akistatoje (4 t. , b.l. 106-109), taip pat dalyvavo bylos nagrinėjime teisiamajame posėdyje (5 t., b.l. 10, 18, 25-32, 44-45, 47-49). Kaip matyti iš byloje esančių mokėjimo duomenų (2022-07-17 mokėjimo nurodymas Nr. 26, 2023-10-06 mokėjimo nurodymas Nr. 65) už šias paslaugas nukentėjusysis advokatui sumokėjo ( 1 t., b.l. 75, 5 t., b.l. 23).

Įvertinus tai, kad atstovas dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmuose su nukentėjusiuoju, taip pat dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, bet teismas ieškinio netenkino, o dalis jo parengta net nepagrįstai, nukentėjusiajam jau tuo metu turint prisiteistą sumą, prašoma priteisti suma dėl atstovavimo išieškotina iš dalies, iš kaltinamojo G. Ž. priteisiant 600 Eur atstovo paslaugos atlyginti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu vienuolikai (11) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

G. Ž. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Nukentėjusiojo Y. T. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo priimti ir procesą dėl civilinio ieškinio šioje dalyje nutraukti.

Nukentėjusiojo Y. T. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Išieškoti iš kaltinamojo G. Ž. dalį (600 Eur) Y. T. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kitos dalies išlaidų (600 Eur) išieškojimą atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.