Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-28-1068/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-30
Bylos Nr.
1-28-1068/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Ališauskaitė
Kaltinamasis
G. Ž.
Nukentėjusysis
Y. T.
Advokatai
Irmantas Balčiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-28-1068/2024
Teismo procesinis Nr.1-04-2-00113-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.14.5.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 30 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui,kaltinamajam G. Ž. ir jo gynėjai advokatei Marinai Saveljevai,nukentėjusiajam Y. T. ir jo atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis mažojoje bendrijoje "A.", neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž., turėdamas tikslą apgaule išvengti turtinės prievolės - grąžinti Y. T. 5000 eurų skolą ir turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu pažadėjo Y. T. padėti iš JAV įsigyti automobilį "Volvo XC60“ nurodydamas, kad sumokės dalį automobilio kainos - 5000 eurų ir tokiu būdu grąžins skolą. Apgaulės suklaidintas nukentėjusysis Y. T. 2019 m. rugsėjo mėn. 11-12 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kretingoje, automobilio "Volvo XC60“ nupirkimui, jam (G. Ž.) perdavė 6000 eurų, 2020 m. sausio mėn., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), t.y. prie savo namų, automobilio parvežimui ir muitinės dokumentų sutvarkymui, per du kartus bendrai jam perdavė 2500 eurų, 2020 m. gegužės mėn. pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie savo namų, už automobilio kėbulo remontą, pakeistas detales ir ekspertizės atlikimą, per kelis kartus, bendrai jam perdavė 3500 eurų ir 2020 m. liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie savo namų, už automobilio dujų įrangos įrengimą, jam perdavė 1500 eurų. Taip jis (Ž.) iš Y. T. iš viso įgijo 18 500 eurų, tačiau pažadėto automobilio Y. T. nenupirko ir neperdavė, skolos negrąžino, iš Y. T. gautus pinigus pasisavino. Tokiu būdu G. Ž. apgaule, savo naudai įgijo svetimą, Y. T. priklausantį turtą - pinigus, 18 500 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis G. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Nesiūlė Y. T. parvaryti automobilio, jis pats paprašė. Jam buvo sakoma, kad automobilis yra parvežtas, kad gali atvykti pasižiūrėti, tačiau per visą laiką jis neatvyko. Jam buvo siunčiamos nuotraukos, filmuota medžiaga. Beveik kiekvieną dieną buvo sakoma, kad automobilis yra Kretingoje, bet jis nei sykio neužvažiavo. 2018 m. rugsėjo mėn. Y. T. paskolino 5000 Eur. Skolinosi dėl asmeninių priežasčių, pinigus žadėjo grąžinti iki 2018-11-20. Tuos pinigus pasiėmė Palangoje. Skolos negrąžino, nes buvo paprašytas padėti parvaryti automobilį. Y. T. nurodė, kokio automobilio pageidauja – Volvo XC60 iš JAV, nes iš ten pigiau. Buvo įspėtas, kad visokių niuansų gali būti. Jis perka automobilius iš JAV per savo klientą, kurio vardas J., pavardės nežino. Tikslios datos, kada paprašė padėti parvaryti automobilį, nepamena, bet tai buvo pavasaris. 2018 m. lapkritį skolos dar buvo negrąžinęs, prašė palaukti. Pokalbis dėl automobilio vyko gerokai iki skolos grąžinimo termino. Tada jis savo kliento ir paprašė automobilio, nurodė kokio. Klientas pasiūlė gerą variantą ir jis pasiūlė Y. Jam tiko, sakė „perkam“. Sutarė, kad jis jam skolingas 6000 Eur, automobilis kainuoja tiek ir tiek, ir jis įneš tuos pinigus už nupirkimą, o likusią dalį Y. T. atveš. Automobilis parėjo už kokių 2-3 mėn., tiksliai negali įvardinti. Automobilio nuotraukas parodė J. Nukentėjusiajam jų nerodė, apibūdino žodžiu. Už automobilį reikėjo virš 10 000 Eur, tiksliai negali įvardinti. Jis padengė tuos 6000 Eur, kur buvo skoloj ir Y. T. dar atvežė pas jį į darbą likusią sumą, apie 6000 Eur. Juos perdavė prie jo darbo (duomenys neskelbtini). Padavė grynais. Tai nebuvo 2019 m. rugsėjo mėnuo, tai buvo pavasaris. Nukentėjusiajam pasiūlytas automobilis tiko. Automobilis atkeliavo į uostą. Iš ten, po kokių 3 mėn. atvežė pas jį į darbą įmonė su tralu. Tyrėjos prašė, kad pažiūrėtų istorijoje, kad automobilis yra parvežtas į Klasco, nes jam tokios informacijos neduoda. Toliau prasidėjo remonto darbai. Jis automobilį remontavo. Reikėjo kėbulą remontuoti. Vėliau paaiškėjo, kad automobilis buvo skendęs. Kai automobilis buvo parvežtas, apie tai pranešė nukentėjusiajam. Jis turėjo pilnai suremontuoti, priregistruoti ir atiduoti automobilį. Taip buvo susitarę. Remontavo gana ilgai, apie metus laiko. Kadangi Y. nelabai automobiliu domėjosi, tai ir neskubėjo. Per tą laiką iš nukentėjusiojo dar gavo pinigų remontui: už kėbulo darbus, detales, reikėjo dėti dujas. Už viską palaipsniui gavo pinigus. Jie gyvena per vieną namą, tai Y. T. pas jį ateidavo, tai jis pas jį. Kiek ir per kiek kartų paėmė pinigų, negali pasakyti. Pinigus ėmė tik už remontą. Ar buvo perduoti 2500 Eur, negali atsakyti. Buvo atlikinėjama ekspertizė. Ją atliko Klaipėdoje, UAB „Transkona“. Viską darė oficialiai. Kai praeina ekspertizę, mašina eina į technikinę apžiūrą. Jis legaliai praėjo technikinę. Visa istorija yra UAB „Transkona“. Gavus technikinę, bandė registruoti automobilį, bet kadangi paaiškėjo, kad ji Amerikoje yra nurašyta, ar areštuota, jos nebuvo įmanoma priregistruoti. Tada prasidėjo barniai. Jis Y. žmonai sakė, kad automobilis yra jo darbe, stovi sutvarkytas, gali atvaryti į kiemą ir palikti. Nukentėjusysis žinojo rizikas, todėl nesutinka, kad vienas turi nukentėti. T. pasakė, kad tokio automobilio nereikia. Nurimus aistroms, pakalbėjo su J. Jis pasakė, kad yra galimybė išvežti automobilį į Vokietiją ir tai kainuos 2000 Eur, kurių Y. neprašė. Vokietijoje įmanoma jį priregistruoti, o iš Vokietijos parsivaryti su vokiškais numeriais ir tada be problemų bus galima registruoti Lietuvoje. J. automobilį išvežė į Vokietiją su Y. žinia ir leidimu. Apie tai su juo kalbėjo telefonu. Kai automobilį išvežė į Vokietiją, šeimoje prasidėjo asmeninės bėdos, nebe tas galvoje buvo ir viskas tempėsi, kol galų gale dingo J. Jo žiniomis vasario gale J. grįžta į Lietuvą, į Kauną, kur pardavinėja pastatus. Jis pats nori išspręsti šią problemą. Pinigų nukentėjusiajam negrąžino. Visi pinigai buvo suinvestuoti į automobilį. J. už automobilį perdavė apie 14000 Eur grynais. Neturėjo duomenų, iš kur J. tą automobilį nupirko. Remontui iš nukentėjusiojo gavo apie 5000 Eur. 2020 m. sausio mėn. automobilis jau turėjo būti suremontuotas. Gal būt ir perdavė tada 2500 Eur. 2020 m. gegužės mėn. už kėbulo remontą ir kitus per kelis kartus perdavė 3500 Eur ir 2020 liepos mėn. prie namų už dujų įrangą - 1500 Eur, iš viso - 7500 Eur, taip galėjo būti. Pasiskolino tranzitinius numerius iš L. B. ir pats nuvažiavo su tuo automobiliu į Kauną, nes J. įmonė buvo Kaune. Važiavo tiesiai į Regitrą. Už automobilį bendroje sumoje gavo 18500 Eur. Tą skolą pripažįsta, bet sukčiavimo nebuvo. Nežino, ar nukentėjusysis yra tuos pinigus prisiteisęs. Teismo įsakymo nėra gavęs, nežino, ar vyksta išieškojimas, turi nemažai skolų. Su turtine žala dėl 18000 Eur sutinka, o su neturtine nesutinku, nes pats yra nukentėjusysis šioje situacijoje. Jis iš to jokios naudos neturėjo. Detales remontui pirko ir iš dėvėtų detalių ir naujas originalias iš Klaipėdos įmonės „R.“. Kai automobilio neregistravo, paliko jam, daryk, ką nori. Automobilis dabar yra kažkur Vokietijoje. Vasario gale grįžta J., jis stengsis su juo susitikti. Tai buvo ne pirmas automobilis, kurį pirko iš Amerikos. Prieš tai yra nupirkęs apie 5, pirko per tą patį J. Visus tuos automobilius matydavo ir Y. Su J. bendraudavo telefonu, per Viber programėlę. J. suranda automobilį, atsiunčia nuotraukas, pasako kainą. Jei tinka, perka. Nuveža pinigus jam į rankas. Grįžta automobilis, tada moka už muitą, už parvežimą. Pradžioje susimoki tik už automobilį. J. jam paskambino ir pasakė, kad rado tokį automobilį. Pinigus J. padavė grynais Kaune. Jis važiavo į Kauną, susitiko „Circle K“ degalinėje. Nežino, kur J. gyvena, ar dirba. Jis buvęs klaipėdietis, tik jo įmonė tuo momentu buvo Kaune. Jis daugiau būdavo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) nuomodavosi butą, bet jo gyvenamoji vieta buvo Kaune. Nėra buvęs pas J. nei namuose, nei darbe. Jis buvo jo klientas, jis pas jį atvažiuodavo. J. pasiūlė automobilį. Jis susisiekė su Y., viską papasakojo. Jam tiko ir nutarė pirkti. Kai perki iš JAV, nereikia nurodyti, kieno vardu perki automobilį, tik kai registruoji. Y. prašė registruoti žmonos R. T. vardu. Iš uosto automobilį paėmė tralas. Tralą užsakė jis. Kai sutvarkė automobilį, bandė registruoti. Visų pirma susitvarkė važiuoklės sertifikatą pas J. L., su tuo išrašu į Klaipėdą, į UAB „Transkona“ vyko prie Audi centro, atlikti ekspertizę. Atikus ekspertizę, kitas veiksmas buvo techninė apžiūra. Ją atlikus, ėjo registruoti. Automobilį buvo apdraudęs. Turi savo draudėją, pastoviai pas ją draudžia, žino tik vardą – U. ir jos telefono numerį. Draudė R. T. vardu. Tyrėjai sakė apie draudimą. J. pranešė, kad automobilis yra uoste. Jis sumokėjo muitą, už parvežimą. Tuos pinigus gavo iš Y. Kitą dieną atvažiavo kaimynas tvarkyti smulkų defektą, lauke prie durų stovėjo tas Volvo automobilis. Kaimynas jį matė. Tralą užsakinėjo iš Klaipėdos. Jį užsakė J., tik už paslaugą jis sumokėjo. Automobilis parėjo J. įmonės vardu, tik registraciją tvarkė R. T. vardu. Nėra iš JAV jokių pirkimo-pardavimo dokumentų. Jei pasisekė, automobilio dokumentai yra, jei ne – jų nėra. Šiuo atveju automobilio dokumentai buvo daiktadėžėje. J. siuntė automobilio foto, Vin numerio nesiuntė. J. pasitikėjo, nes su juo dirba daug metų. Kadangi ieškojo, ką daryti su tuo automobiliu, J. pasiūlė išvežti automobilį į Vokietiją, o iš ten parsivaryti su vokiškais numeriais ir tada registruoti Lietuvoje. Y. atsisakė automobilio, sakė grąžinti pinigus. Jie susiginčijo. Tada pasiūlė variantą per Vokietiją ir Y. sutiko. Ikiteisminiam tyrimui foto nuotraukas yra pateikęs. Buvo numatęs galimybę grąžinti pinigus, planavo sutvarkyti ir parduoti automobilį. Tokiu būdu grąžinti skolą ir dar pats užsidirbti. Nepavyko, nes užsitęsė pardavimas. Po kiek laiko, pardavė automobilį, turėjo ir asmeninių lėšų, tai tuos 6000 Eur skolą padengė. Sutinka dėl ieškinio atlyginimo, norėtų grąžinti dalimis. J. telefono numerį turėjo, tačiau jis išjungtas. Visus dokumentus tvarkė J. Į Volvo automobilį buvo įdėtas mėlynas lapas, tai yra mašinos dokumentas, daugiau jokių dokumentų nematė. Automobilio registracijai teikė techninį pasą ir dokumentus iš „Transkonos“. Registravo kartu su J., visi dokumentai buvo pas jį. Su juo susitiko Kaune, „Regitroj“. Ekspertizei pateikė tą dokumentą, kuris buvo automobilio daiktadėžėje. Atlikus ekspertizę, po paros gavo dokumentą. Ekspertizės dokumentai pasilieka „Transkonoj“, duomenų bazėje. Nepamena, gal ir davė dar vieną dokumento egzempliorių. Automobilio numerius skolinosi iš L. B., kur jis gyvena, nežino. Kai atsisakė registruoti automobilį, kažkokį dokumentą iš „Regitros“ gavo. Su tuo automobiliu grįžo į Kretingą ir prasidėjo konfliktai. Montavo dujas, dujų montavimo dokumentai yra automobilyje. Jas montavo Šventojoje, pas R. Y. buvo informuotas, kad montuojamos dujos. Dėl detalių užsakymo į įmonę „R.“ nusiunti detalės kodą ir gauni atsakymą, kiek ji kainuos ir kada atsiųs. Negali atsakyti, kas vedė automobilio istoriją. Keitė sparną, „traverso“ reikėjo, važiuoklės detales ir daug kitų smulkmenų. J. išmuitino automobilį. Nežino, kokios įmonės vardu buvo vežamas automobilis. Visą dokumentaciją tvarkė J., jis tik remontavo. Mažoji bendrija registruota jo vardu. Y. žino, kad jis turi finansinių sunkumų, apie du metus nedirbo. Prieš pusmetį pradėjo dirbti, turi vilčių atlyginti žalą. J. dingo prieš 1,5 metų. Namas yra įkeistas hipotekai, moka paskolą. Paskutiniu metu skolinosi iš mamos.

Nukentėjusysis Y. T. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jo pažįstamas, kaimynas. Viskas prasidėjo 2018 m. G. tvarkydavo automobilius, viskas buvo tvarkingai. Pirmą kartą jis pasiskolino 1000 Eur, juos grąžino, viskas buvo gerai. Po kažkiek laiko jis paskambino ir pasakė, kad turi komercinį pasiūlymą. Perka mašinas iš Vokietijos, jas parduoda, taip galima užsidirbti. Jis sutiko. G. pasakė, kad reikia 5000 Eur, iš to jis uždirbtų 1000 Eur. Žadėjo po 2 mėn. pinigus grąžinti. Tada susirašė raštą, kad paėmė tokią sumą ir kada ją atiduos. Praėjus 2 mėn., klausė, kada bus pinigai. Jis paaiškino, kad užstrigo mašinos, reikia palaukti. Laukė dar 2 mėn. ir vėl klausė, kada grąžins. G. vėl sakė, kad neina mašinos. Atėjo pavasaris ir vėl nieko. Pasakė, kad ieško mašinos žmonai, norėtų Volvo XC60 baltos. Skolos taip ir neatidavė, nes nepardavė mašinos. 2019 m. rugsėjį paskambino ir pasakė, kad yra tokia mašina, kokios nori. Kainuoja 11 000 Eur. G. pasakė, kad tuos 5000 Eur, kuriuos yra skoloj, jis pridės, o likusius reikės pridėti 6000 Eur. Jis sutiko. G. sakė nepergyventi, jis už viską atsako, atvarys mašiną tiesiai į kiemą, viskas bus gerai. Paklausė, kiek kainuos. Paskaičiavo apie 14500 Eur. Jis sutiko. Padavė pinigus – 6000 Eur. 2019 m. gruodžio mėn. G. paskambino ir pasakė, kad mašina Klaipėdoje, važiuoja ją apžiūrėti. Apžiūrėjęs, pasakė, kad yra problema, negali užsivesti, reikės tvarkyti. Tada prasidėjo karantinas. Niekas niekur nejudėjo. Po dviejų mėnesių G. paskambino ir pasakė, kad mašina buvo skendusi, reikės tvarkyti elektroniką, truks apie 1 – 1,5 mėn. Dar sakė, kad reikės pinigų išmuitinimui – 1500 Eur ir 1000 Eur už pargabenimą. Padavė 2500 Eur prie namų. Po kokių 3-4 mėn. paskambino ir pasakė, kad mašina sutvarkyta, reikės įstatyti dujas ir bus viskas. Jis sakė, kad norėtų pamatyti mašiną. G. nei vieno karto nerodė mašinos, visą laiką sakė, kad ji yra tai viename, tai kitame garaže, tai Kaune, kur tvarkė elektroniką ir taip pastoviai. Kai įdėjo dujas, pasakė, kad viskas sutvarkyta. Sakė atidaryk vartus, parveš mašiną. Bevažiuojant paskambino ir pasakė, kad kažkas netinka su purkštukais, apsisuko ir nuvežė mašiną atgal, sakė bus pirmadienį. Skambino pirmadienį, pasakė, kad dar savaitę užtruks. Po savaitės, dar savaitę. Tada pasakė atiduoti mašiną. Pažadėjo atvaryti į kiemą. Žmona nėjo į darbą, laukė namuose. Buvo sutarta 12 val. Be 5 min 12 val., paskambino G. ir pranešė, kad neregistruoja mašinos, nes trūksta vieno dokumento. Laukė to dokumento 1-2 mėn. Tada pradėjo sakyti G. arba mašina, arba pinigai. G. paskambino ir pasakė, kad atsisakė mašinos ir atiduos pinigus. Praėjo 3 mėn. G. vis žadėjo atiduoti pinigus. 2021 m. liepos 19 d. atvažiavo G. pas jį į darbą, į Palangą ir parašė, kad yra skoloj 18880 Eur ir atiduos visą sumą. Pinigų neatidavė, vis žadėjo ir žadėjo, o paskui pasakė, kad visai nieko neatiduos. Mašinos jis nematė. Kai pradėjo spausti, kad atiduotų mašiną, atsiuntė foto nuotraukas, kurios pridėtos prie bylos. Prašė atsiųsti Vin. kodą, bet nedavė. G. skolingas 18880 Eur. Teismo įsakymą yra gavęs, perdavęs išieškojimui. Turtinę žalą yra prisiteisęs. Turtinės žalos atsisako, lieka tik neturtinė žala. Jis sakė atiduoti jam automobilį, pats jį susitvarkys. Prašė automobilį registruoti žmonos vardu. Pravažiuojant pro jo kiemą, nei karto nematė Volvo automobilio. Jokių automobilio dokumentų nėra matęs. G. sakė, kad pirks automobilį per kažkokią firmą, sakė, kad atveš į kiemą sutvarkytą. Prašo priteisti neturtinę žalą. Jis yra nukentėjusysis, ėmė paskolą, moka įmokas. Jis išgyveno, prarado miegą, pergyveno dėl prarastų pinigų. Nukentėjo visa šeima. Tai buvo 10 metų santaupos. Kai negavo automobilio, pradėjo domėtis ir sužinojo, kad G. ne vienam yra skolingas. G. apie J. nebuvo užsiminęs. Sakė, kad viskas bus sutvarkyta. Jis buvo pažadėjęs viską sutvarkyti asmeniškai. Jis juo pasitikėjo. Apie šeimos problemas G. nebuvo užsiminęs. Apie finansines problemas jis taip pat nežinojo. Jei būtų žinojęs, kad G. turi skolų, nebūtų skolinęs. Kaltinamasis gyvena gražiai, turi autoservisą, viskas puikiai, sudarė vidutinės klasės žmogaus įspūdį. G. jo automobilius tvarkė dar prieš Volvo pirkimą. Į bylą pateikė Volvo automobilio nuotraukas. Jo autoservise yra buvęs. Žiūrint į nuotraukas, automobilis yra ne jo servise. Kai siuntė mašinos foto nuotraukas, norėjo parodyti, kad plovykloje ją nuplauna ir atvarys jam. Kai prašė automobilio Vin. kodo, atsakė, kad nieko neduos. Kodėl, nežino. Jokių dokumentų G. jam nesiuntė. Įvardino automobilio defektus: šonas pažeistas, „bamperis“ įdaužtas, vėliau sužinojo, kad mašina buvo skendusi. Po to, kai surašė raštą dėl skolos, pasakė, kad nuveš mašiną į Vokietiją, bet tai jau ne jo reikalas. Automobilio nė karto neparodė, nes pastoviai sakė, kad kažkur ji buvo tvarkoma.

Atlikus akistatą ikiteisminio tyrimo metu tarp nukentėjusiojo Y. T. ir įtariamojo G. Ž., Y. T. nurodė, kad G. buvo pasakęs, jog automobilis sutvarkytas, t.y. suremontuotas, įdėta dujų įranga, liko tik priregistruoti, todėl jam paskambins iš Kauno. Automobilį norėjo registruoti žmonos vardu, todėl G. pasakė, kad paskambinusiam asmeniui jis turės nurodyti žmonos duomenis, tada automobilis bus priregistruotas ir tą pačią dieną atvarytas jam. Jam paskambino moteris, kuri prisistatė, kad skambina nuo G., kuriai jis pasakė žmonos vardą, pavardę, asmens kodą, tačiau automobilio G. taip ir neatvarė. G. Ž. patvirtino, kad Y. dėl automobilio priregistravimo skambino moteris iš J. įmonės, bet kas ji tokia, jis nežino. Y. T. taip pat nurodė, kad G. jam siuntė tik automobilio nuotraukas, niekada nekvietė ir nesiūlė fiziškai apžiūrėti automobilį. G. Ž. su tokiu nukentėjusiojo teigimu sutiko iš dalies, nurodydamas, kad Y. siuntė automobilio nuotraukas ir filmuotą medžiagą, kaip su tuo automobiliu važiuoja Kretingos gatvėmis, jų bendras kaimynas G. J. tą automobilį matė jo darbe. Y. pasakė, kad automobilis yra parvarytas, bet nekvietė jo, kad atvažiuotų apžiūrėti. Galvojo, kad jis pats sugalvos atvažiuoti pažiūrėti. Į klausimą, ar G. Ž. jam sakė, kad įsigyjant iš JAV automobilį yra rizikų ir kas bus už tai atsakingas, Y. T. atsakė, kad apie tai, jog automobilis gali būti su apgadinimais, žinojo, tačiau G. pasakė, kad viską sutvarkys, jis yra atsakingas už tai, o jis juo turi pasitikėti. G. Ž. parodė, kad automobilį jis sutvarkė, bet kad uždrausta jo eksploatacija sužinojo, kai nuvyko išsiimti tranzitinius numerius. Sakė nukentėjusiajam, kad atvarys tokį automobilį, tačiau vėliau pasiūlė išvežti jį į Vokietiją, su kuo Y. sutiko. Y. T. nurodė, kad G. Ž. jam sakė, kad automobilio nebeims iš tos firmos ir grąžins pinigus, vėliau, kad atveš automobilį, dar vėliau, kad išveš jį į Vokietiją, kur jį priregistruos ir atvarys priregistruotą arba grąžins pinigus. Jis sutiko, bet nei automobilio, nei pinigų negavo (4 t., b.l. 106-109).

Liudytoja D. Š. teisme parodė, kad tyrimą prisimena, jis buvo atliekamas pagal pareiškėjo Y. T. pareiškimą dėl sukčiavimo. Įtariamasis buvo G. Ž.. Pareiškime buvo nurodyta, kad Y. T. buvo paskolinęs G. Ž. pinigų automobilio nupirkimui, tačiau asmuo nenupirko automobilio ir pinigų negrąžino. Buvo tiriama sukčiavimo veika. Smulkiai tyrimo aplinkybių nurodyti negali, nepamena. Įtariamasis aiškino aplinkybes, kad nupirko automobilį, taisė, bet tyrimui nepateikė nei automobilio įgijimo dokumentų, nei automobilio identifikavimo duomenų, todėl neturėjo galimybės patikrinti, ar automobilis buvo įvežtas iš JAV. Kreipėsi ir į konteinerių terminalą, ir į Klasko, ar buvo įvežtas automobilis. Kreipėsi ir į nurodytą draudėją, bet gavo informaciją, kad nei G. Ž., nei Y. T. žmonos vardu nebuvo drausta. Jei G. Ž. būtų nurodęs kokius tai asmenis apklausai, būtų apklaususi. Vieną kartą nurodė vieną pavardę, kitą kartą kitą pavardę, kontaktinių duomenų nustatyti neturėjo galimybės. Buvo nurodęs, kad automobilį parsivežė per pažįstamo J. įmonę, bet nenurodė nei įmonės, nei J. pavardės ir aplinkybių patikrinti neturėjo galimybės. Per tyrimą nebuvo gauta duomenų, identifikuojančių automobilį, koks konkrečiai automobilis buvo parvežtas. Viskas užfiksuota kaltinamojo apklausos protokoluose. Jei įtariamasis būtų teikęs prašymus apklausti, kokius tai asmenis, būtų svarstę ir apklausę, jokio asmens nebuvo atvedęs, nepamena, ar buvo nurodęs kokį asmenį, kuris dirbtų kokioje įmonėje. G. Ž. iniciatyvos susitaikyti su nukentėjusiuoju nerodė, nukentėjusiojo kontaktų neprašė, lyg ir buvo nurodęs, kad automobilį nukentėjusiajam pristatys. G. Ž. sakė, kad neturi automobilio dokumentų. Tiksliai negali prisiminti, kodėl nepateikė automobilio dokumentų, bet lyg nurodė, kad automobilį išvežė į Vokietiją ir atidavė tamsaus gymio asmeniui, o dokumentai liko automobilyje.

Iš raštelio matyti, kad G. Ž. 2018-09-20 pasiskolino iš Y. T. 5000 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2018-11-20 (1 t. b.l. 11). Rašte G. Ž. nurodė, kad yra skolingas 18 800 Eur Y. T. ir įsipareigoja atiduoti visą sumą 2021-07-19 (1 t., b.l. 12).

Iš 2021-10-11 Plungės apylinkės teismo įsakymo (civilinė byla Nr. eL2-3579-1142/2021) matyti, kad G. Ž. surašyto skolos rašto, kuriame nurodyta pinigų grąžinimo data 2021-07-19 pagrindu, nutarta išieškoti iš skolininko G. Ž. 18880 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 526,35 bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus Y. T. naudai (1 t., b.l. 102).

Iš antstolės Viktorijos Vėliuvienės 2022-07-05 pažymos Nr. S-22-162-12063 matyti, kad vykdo 18 880 Eur skolos, 526,35 Eur žyminio mokesčio ir 638.82 Eur palūkanų išieškojimą Y. T. naudai iš skolininko G. Ž. pagal Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-10-11 teismo įsakymą Nr. eL2-3579-1142/2021 (vykdomosios bylos numeris 0162/21/01093) (1 t., b.l. 13). Pagal minėta vykdomąjį raštą 2022-10-21 duomenimis nieko neišieškota (1 t., b.l. 101).

2021-02-18, 2021-03-07 iš susirašinėjimo matyti, kad G. Ž. siuntė Volvo automobilio fotonuotraukas, kurias nukentėjusiojo atstovas pateikė prijungimui prie tyrimo medžiagos (1 t., b.l. 86-97).

Klaipėdos teritorinė muitinė pranešė, kad Lietuvos muitinės duomenų saugykloje informacijos apie R. T. vardu įformintas importo muitinės procedūras laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2022-12-31 nerasta (1 t., b.l. 105).

Laivų krovos akcinė bendrovė Klaipėdos smeltė pranešė, kad 2019-2020 m. R. T. vardu į terminalą automobilis Volvo XC60 nebuvo atgabentas, saugomas ar išgabentas. Tuo pačiu pranešė, kad bendrovės automobilių krovos paslaugų fiziniams asmenims neteikia (1 t., b.l. 113).

AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pranešė, kad krovinių apskaitos programoje perkrovimo arba laikino saugojimo automobilio „Volvo XC60“, kuriuo disponavo R. T., neužfiksuotas (1 t., b.l. 117).

UAB „Transkona“ pranešė, kad pateikti duomenis dėl transporto priemonės Volvo XC60 negali, nes nepakanka pateiktų duomenų apie transporto priemonę (1 t., b.l. 120). Techninių apžiūrų duomenų bazė nekaupia duomenų apie asmenis, pristačiusius transporto priemones į privalomąją techninę apžiūrą (1 t., b.l. 123).

Pagal G. Ž. pateiktą draudėjos telefono numerį nustatyta, kad UAB „T. d. s.“ darbuotoja U. K. pažįsta klientą G. Ž. (1 t., b.l. 125-126). Į paklausimą, ar 2020-2021 m. G. Ž. prašymu/užsakymu buvo apdraustas automobilis „Volvo XC 60“ (1 t., b.l. 128), U. K. pranešė, kad patikrinus sistemą, kurioje suvesti patvirtinti draudimai, G. Ž. vardu Volvo automobilis nebuvo draustas (1 t., b.l. 130).

Lietuvos antstolių rūmai pateikė informaciją, kad laikotarpiu nuo 2018-01-30 iki 2022-10-24 kaltinamojo atžvilgiu buvo vykdomos iš viso 28 vykdomosios bylos, bendra finansinių įsipareigojimų/išieškojimų suma 98 921,65 Eur (3 t., b.l. 27-34).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Ši apgaulė turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-17-976/2020 ir kt.). Vienas iš apgaulės būdų suklaidinant dėl kaltininko ketinimų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kuris nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327/2014, 2K-152-942/2015, 2K-188-719/2018, 2K-201-648/2019, 2K-158-303/2021 ir kt.).

Byloje ištirtų įrodymų pagrindu, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo G. Ž. kaltė pagal jam inkriminuotą kaltinimą dėl sukčiavimo yra įrodyta. Nors kaltinamasis G. Ž. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies, t.y. pripažino, kad yra skolingas nukentėjusiajam Y. T., bet nesutinka, kad šias lėšas užvaldė apgaule, nes, anot jo, nukentėjusiojo užsakytas automobilis iš tiesų buvo nupirktas, suremonuotas ir tik nepavykus jo registruoti Lietuvoje, išvežtas iš Lietuvos su nukentėjusiojo žinia, teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina tik kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą bei atsakyti tik civiline tvarka, nes dalis tyrimo šioje byloje yra nutraukta, konstatavus civilinių santykių faktą kito nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu (2 t., b.l. 1-13).

Kaltinamojo versijos, kad iš tiesų automobilis buvo nupirktas, išskyrus jį patį, nepagrindžia jokie kiti byloje ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad automobilio nematė, jį identifikuojančių duomenų iš kaltinamojo negavo. Šių duomenų kaltinamasis negalėjo pateikti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, teigdamas, kad automobilį nupirko J., kurio be vardo, jokių kitų duomenų (pavardės, gyvenamosios vietos, darbovietės) nežino, automobilio dokumentų neturi. Kaltinamojo nurodomo J. nepavyko identifikuoti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, nes kaltinamasis teigdamas, kad tai jo pastovus klientas, nurodė tokias aplinkybes kaip, kad jokių sąskaitų jam kaip pastoviam klientui neišrašinėjo, su juo atsiskaitinėjo tik grynaisiais, susitikdavo degalinėje arba kitoje viešoje vietoje, J. atvykdavo pas jį į servisą ir t.t., t.y. nurodė tokias aplinkybes, kurių patikrinti objektyviai nėra galimybių.

Teisiamajame posėdyje 2024-01-22 kaltinamasis parodė, kad žino, jog J. turi grįžti į Lietuvą vasario mėn., 2024-04-17 teisiamojo posėdžio metu jau teigė, kad J. su juo prieš tris savaites susiekė telefonu ir pažadėjo gegužės mėn. gale parvaryti tą patį automobilį į Lietuvą. Posėdžio metu buvo bandoma susiekti su J., kaltinamojo telefonu ir jo nurodomu numeriu, tačiau to padaryti nepavyko, telefonas buvo išjungtas. Kaltinamasis paaiškino, kad J. jam skambino prieš keturias savaites, bet paskutinis skambutis neišsisaugojo, prieš tai J. jam skambino 2024-02-19, bet jis neatsiliepė, praleido šį skambutį, nežino, kad tai J. jam skambino. Kaltinamasis teigė, kad telefonu J. sakė, jog Lietuvoje nagrinėjama byla, J. viską žino, todėl ir parvarys automobilį į Lietuvą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vertina, kad kaltinamasis žinodamas, jog teismui reikalingi jo nurodomo J. duomenys, dėl ko ir pertrauka byloje buvo padaryta 2024-01-22, kaip teigia tiesiogiai bendraudamas su juo, jokių papildomų duomenų, įgalinančių nustatyti J. ir vėl negalėjo pateikti, susisiekti su juo nebuvo galimybės, iš ko darytina išvadą, kad tariamo J. versija yra tik kaltinamojo išgalvotos aplinkybės, kurių nepagrindžia jokie įrodymai. Vertinant, kad sutarto automobilio pirkimo aplinkybės vyko 2019-2021 m., ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nuo 2022 m. ir teisme byla nagrinėjama tik 2024 m., t.y. visa situacija tęsiasi ilgiau nei penkerius metus, akivaizdu, kad buvo pakankamai laiko, kad kaltinamasis galėtų pateiktų duomenis/informaciją, kurie būtų sudarę realią galimybę nustatyti šį asmenį. Teismas sutinka su kaltinamojo gynėja, kad kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo (ne)kaltumo, tačiau šioje situacijoje aktualu ir vertinama, kad tik kaltinamajam tvirtinant apie buvusį įsipareigojimų įvykdymo realumą ir tarp šalių esamus tik civilinius santykius, kaltinamojo pozicija yra svarbi ir vertinama tiek, kiek ją patikrinus objektyviai galima (įmanoma) nustatyti tiesą. Įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamojo nurodomas aplinkybes apie J. ir automobilio įgijimą JAV, net ir su kaltinamojo pagalba, byloje nenustatyta.

Priešingai nei nurodė kaltinamojo gynėja, byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo pageidaujamas automobilis buvo nupirktas, parvežtas ir remontuojamas. Be to, kad už automobilį buvo sumokėti pinigai, t.y. prie kaltinamojo turimos skolos nukentėjusysis dar davė kaltinamajam 6000 Eur, kur jie buvo panaudoti, įrodymų nėra. Kaltinamasis teigia, kad šiuos pinigus perdavė J., tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nėra.

Nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam pažadėjo nupirkti automobilį ir atvaryti suremontuotą ir priregistruotą, ir tuo tikslu gavo iš nukentėjusiojo iš viso 13500 Eur, ką pripažįsta. Kaltinamajam teigiant, kad pinigai ir buvo panaudoti tuo tikslu, tyrimo metu buvo tikrinamos visos nurodomos aplinkybės, susijusios tiek su automobilio pargabenimu, tiek su jo draudimu ir bandymu registruoti, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, jog automobilis iš tiesų buvo nupirktas ir realiai pargabentas į Lietuvą, nėra.

Pagal kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad 2019 m. automobilis iš Amerikos į Klaipėdą buvo pargabentas konteineryje į Klaipėdos uostą, nurodant gavėją R. T., buvo kreiptasi į Klaipėdos teritorinę muitinę bei į laivų krovos akcinę bendrovę dėl automobilio atgabenimo ir muitinės procedūrų įforminimo nukentėjusiojo sutuoktinės vardu, tačiau gauti atsakymai, kad tokių procedūrų nebuvo atliekama. Teisme kaltinamasis jau teigė, kad nežino, kokios įmonės vardu automobilis į Lietuvą parvežtas, tik registraciją tvarkė R. T. vardu. J. išmuitino automobilį, tvarkė dokumentus. Tokia parodymų kaita tik patvirtina, kad kaltinamasis parodymus derina prie nustatytų aplinkybių, tokiu būdu siekdamas pašalinti savo atsakomybę. Teismas šių duomenų pagrindu daro pagrįstą išvadą, kad iš tiesų esant tokioms aplinkybėms, net ir bylos nagrinėjimo metu buvo galima išsiaiškinti automobilį atgabenusią įmonę, to paklausus J., kaltinamajam bendraujant su juo telefonu. Paprastai kroviniai į uostą gabenami registruoti, siunčiami pagal gavėjo nurodytus duomenis, uoste atliakamos išmuitinimo procedūros, t.y. visi duomenys fiksuojami. Be to, gabentas krovinys yra transporto priemonė, kuri pati savaime priklauso registruojamų daiktų kategorijai. Todėl kaltinamajam teigiant, kad šių duomenų neturi ir nežino, teismas daro pagrįsta išvadą, tokių realiai ir nebuvus.

Kaltinamasis nurodė, kad automobilį pas kaltinamąjį atgabeno J., jį matė kaimynas ir tik nukentėjusysis neatvyko jo apžiūrėti, tačiau akistatoje pripažino, kad nukentėjusiojo dėl to ir nekvietė. Nukentėjusysis parodė, kad prašė parodyti automobilį, jo identifikacinius duomenis (pasakyti VIN kodą), kaltinamasis išsisukinėjo, teigdamas, kad automobilis vis yra kokiame nors servise, kt.vietoje ir pan. Net nukentėjusiojo sutuoktiniai laukiant sutartą dieną automobilio, planai prieš 5 min.buvo pakeisti, pasiteisinant, kad vėl automobiliui kažkas negerai. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, o kaltinamojo veiksmai akivaizdžiai rodo, kad be žodžių, jokio siekio parodyti automobilį nukentėjusiajam nebuvo, apsiribojant fotonuotraukomis, iš kurių negalima daryti kategoriškos išvados, kieno automobilis juose užfiksuotas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu nurodžius, kad automobilis buvo draustas jo vardu pas jo draudėją, iš UAB „T. d. s.“ darbuotojos U. K., kuri nustatyta pagal kaltinamojo duotą jos telefono numerį, gautas atsakymas, kad G. Ž. prašymu/užsakymu (vardu) Volvo automobilis 2020-2021 m. nebuvo draustas. Tada kaltinamasis teisme versiją pakeitė ir nurodė, kad draudimą užsakė jis, nukentėjusiojo sutuoktinės vardu. Akistatos metu nukentėjusysis parodė, kad sutuoktinės duomenis nurodė tik moteriai, kuri skambino iš J. firmos, prisistatydama, kad skambina nuo G., nes jų reikėjo automobilio registracijai. Šie duomenys patvirtina, kad draudimo tikslais kaltinamasis nukentėjusiojo sutuoktinės duomenų neprašė ir jų neturėjo. Todėl akivaizdu, kad ir jokio automobilio negalėjo ir nebuvo apdraudęs pastarosios vardu.

Tikrinant duomenis, ar automobilis buvo pristatytas į UAB „Transkona“, gautas atsakymas, kad pateiktų duomenų apie transporto priemonę nepakanka, o duomenų bazė nekaupia duomenų apie asmenis, pristačiusius transporto priemones į privalomąją techninę apžiūrą. Kaltinamasis teigdamas, kad šias paslaugas užsakinėjo jis, jokių tai patvirtinančių įrodymų, nepateikė. Pastarųjų gauti irgi nėra galimybės tik dėl kaltinamojo atliktų veiksmų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad iš draugo L. B. pasiskolino tranzitinius valstybinius numerius ir juos uždėjęs ant automobilio nuvažiavo į "Regitrą", į Kauną. Anot jo, L. gyvena Kretingoje, yra kilęs iš Kėdainių, jo telefono numerio jis nenurodys, kokiu adresu Kretingoje gyvena, nežino. Akistatos metu nurodė, kad L. pavardė ne B., o B. ir kad jis pildė prašymą elektroniniu būdu dėl numerių gavimo. Nei L. B., nei L. B. tyrimo metu nebuvo nustatyti. Pastebėtina, kad viešai prieinamoje valstybės įmonės „Regitra“ informacijoje nurodoma, kad laikinieji numerio ženklai gali būti išduodami tik ūkio subjektams, kurie yra įsiregistravę Juridinių asmenų registre ir (ar) Mokesčių mokėtojų registre, kaip vykdantys transporto priemonių pardavimo, remonto, techninės priežiūros, tyrimų ir (ar) bandymų veiklą. Šiais numerio ženklais duodamas leidimas naudotis, jei informacinėje sistemoje užpildomi duomenys apie transporto priemonę (reikia nurodyti numerio ženklų numerį, transporto priemonės markę, komercinį pavadinimą, identifikavimo numerį, spalvą ir kt.); transporto priemonė, kurią ketinama ženklinti laikinaisiais numerio ženklais, yra techniškai tvarkinga (pagal Kelių eismo taisyklių numatytus atvejus); ūkio subjektas bus apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; ūkio subjektas bus sumokėjęs valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Laikinųjų numerių išdavimo tvarka niekaip nedera su kaltinamojo nurodomomis aplinkybėmis, kad tokie buvo išimti/gauti jo nurodomam automobiliui, nes kaip pats nurodė kaltinamasis automobilio dokumentus tvarkė J., jis jų neturėjo, o ir automobilio draudimo jis taip pat nebuvo įgijęs. Tai tik patvirtina, kad jokie laikinieji numeriai negalėjo ir nebuvo išimti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad automobilį per pažįstamą, kurį nurodyti atsisako, išvežė į Vokietiją, vėliau, kad jis pats automobilį užsidėjo ant priekabos ir nuvežė į aikštelę Vokietijoje, Miuncheno priemiestyje, Berne, aikštelės adreso nežino, ją nurodė J. Teisme jis jau teigė, kad automobilį išvežė J. į Vokietiją su Y. žinia. Nukentėjusysis neneigė, kad net nematydamas automobilio sutiko, kad jis būtų išvežtas ir grąžintas priregistruotas arba grąžinti pinigai, bet šią galimybę jam pasiūlė kaltinamasis. Tai, kad nukentėjusysis sutiko, kad automobilis būtų gabenamas, dar nereiškia, kad toks veiksmas iš tiesų ir buvo atliktas. Nukentėjusysis automobilio nematė, duomenų, kad jo iš tiesų nebuvo galima registruoti Lietuvoje, kaltinamasis, tvarkęs šį reikalą, nepateikė.

Aptarti įrodymai akivaizdžiai parodo, kad kaltinamasis keitė savo parodymus, vis nurodydamas naujas aplinkybes, kurių patikrinimas neįmanomas dėl pačių aplinkybių, todėl tokie kaltinamojo parodymais negali būti pripažįstami patikimais ir jais negalima remtis, priimant nuosprendį.

Šie duomenys, kartu su aplinkybe, kad kaltinamasis negali įvardinti J. ir nurodyti jo kontaktinių duomenų, patvirtina, kad jokių duomenų, jog kaltinamasis, net ir galimai tarpininkaujant kitam asmeniui, buvo nupirkęs automobilį nukentėjusiajam, nėra. Kaltinamasis vertėsi automobilių remontu, ką žinojo nukentėjusysis ir naudojosi jo paslaugomis, kas ir paskatino jį patikėti, jog kaltinamasis gali įvykdyti automobilio įsigijimą iš JAV. Tačiau tokia kaltinamojo veikla taip pat sudaro galimybes manipuliuoti aplinkybėmis kaip dėl detalių užsakymo, dujų įrangos montavimo, numerių skolinimosi, automobilio fotonuotraukų darymo ir pan. Atsižvelgiant į nagrinėjamo įvykio laiką, teismas sprendžia, kad papildomai nustatinėti ir apklausti asmenis, kuriuos teisme vardino kaltinamasis kaip prisidėjusius prie nukentėjusiajam nupirkto automobilio remonto ir parengimo registracijai, netikslinga, nes nesant automobilį identifikuojančių duomenų, aplinkybių net ir apie tokios pat markės automobilį nurodymas, negali patvirtinti jas buvus būtent su šiuo automobiliu. Aplinkybė, kad kaimynas matė automobilį yra analogiškos vertės. Teismui suteikus papildomą galimybę kaltinamajam nurodyti asmenis, kurie gali patvirtinti jo nurodomas aplinkybes (keliamas versijas), kaltinamasis šio prašymo 2024-03-25 teismo posėdyje atsisakė, kas tik patvirtina tokių veiksmų nulinę reikšmę įrodinėjimo procesui.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nėra duomenų, kad buvo užsakomos ir perkamos detalės būtent nukentėjusiajam įgytam automobiliui, ar buvo montuota dujų įranga būtent į šį automobilį ir šių aplinkybių, teismo nuomone, neturint automobilio identifikacinių duomenų, nėra galimybės ir nustatyti. Akivaizdu, kad ši aplinkybė kaltinamajam irgi yra žinoma, todėl jam naudinga laikytis versijos, jog viskas buvo daroma J. ir/ar jo tariamos įmonės vardu, kurios duomenų kaltinamasis negali nurodyti, kas teismo neįtikina tokių parodymų objektyvumu ir teisingumu.

Skolindamasis pinigus iš nukentėjusiojo bei vėliau papildomai jų išviliodamas tariamo automobilio įgijimui ir sutvarkymui, kaltinamasis žinojo, kad turi didelių kreditorinių įsipareigojimų kitiems asmenims, ką patvirtina antstolių rūmų informacija apie vykdomąsias bylas, vykdomas kaltinamojo atžvilgiu (3 t., b.l. 27-34). Kaltinamojo finansinė padėtis įvykio metu buvo sunki, ką jis ir pats pripažįsta, ir ką rodo į bylą pateiktos VMI kaltinamojo turto deklaracijos (2 t., b.l. 128-130, 136-140), sąskaitų išrašai (3 t., b.l. 98-104, 107-111, 121-137). Šios aplinkybės nukentėjusiajam skolinant pinigus ir tariantis dėl automobilio įgijimo, nebuvo atskleistos, pats nukentėjusysis tuo papildomai nesidomėjo, sužinojo žymiai vėliau. Kaltinamasis tuo metu jokios veiklos nevykdė (2 t., b.l. 133), nuo 2015-09-18 nedirbo (4 t., b.l. 42), paskolos refinansavimo tikslais V. D., nukentėjusiojo A. D., kuris irgi skolino pinigus kaltinamajam, sūnus, kaltinamojo (jo paties teigimu) vardu įregistravo mažąją bendriją „A.“ (2 t., b.l. 10), kurioje kaltinamasis ir dirba. Kaltinamojo turto tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2022-10-31 skirtumas tarp teisėtų pajamų ir išlaidų yra – 31 197,44 Eur (3 t., b.l. 144-151). Laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2022-10-31 kaltinamasis sistemingai į paskolines sąskaitas įnešdavo grynus pinigus (3 t., b.l. 140-142).

Kaltinamojo sunki turtinė padėtis, buvusi jau veikos padarymo metu, atėmė galimybę nukentėjusiajam savo pažeistas teises apginti civilinio proceso būdu, nes priteistos sumos jokia dalis dar nėra išieškota (1 t., b.l. 101). Jau vien ši aplinkybė eliminuoja pagrindą teigti, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kaip teigia kaltinamojo gynėja.

Kaltinamojo objektyviai atliktų veiksmų visetas neginčytinai įrodo, kad jis suprato savo veiksmų pavojingumą ir žalingumą nukentėjusiajam ir norėjo taip veikti. Tai reiškia, jog jo veiksmai buvo tyčiniai bei pasireiškiantys apgaule nukentėjusiojo atžvilgiu. Todėl pagrįstai daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi nusikalstamos veikos – sukčiavimo - objektyvieji ir subjektyvieji sudėties požymiai.

Tačiau teismas taip pat pripažįsta, kad nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja ir nukentėjusiojo didelis nerūpestingumas. Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad nukentėjusysis, kaltinamajam negrąžinant skolos sutartu terminu iki 2018-11-20, nesidomėjo skolos negrąžinimo priežastimis, pasikliaudamas kaltinamojo žodiniais paaiškinimais, kaltinamojo finansine padėtimi, neprašė pateikti įrodymus, kad kaltinamasis yra pajėgus įvykdyti prisiimamą įsipareigojimą – nupirkti automobilį iš JAV, nežiūrint, kad jo vertė buvo pakankamai didelė. Sumokėjus pinigus už automobilį, jis taip pat nesidomėjo juo, nevyko apžiūrėti (nereikalavo parodyti) bei toliau mokėjo, kaltinamojo nurodomas sumas pagal pareikalavimą. Šias aplinkybes teismas vertina kaip rizikingą nukentėjusiojo elgesį, kas pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą pripažįstama kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nukentėjusiojo tikėjimas ir pasitikėjimas kaltinamuoju buvo paremtas kaltinamojo žodiniu patikinimu, kad jis viską sutvarkys, o jo aplinka ir veikla nukentėjusiajam darė pasiturinčio, gerai gyvenančio ir apsirūpinusio asmens įspūdį. Tai, kad nukentėjusysis aklai pasitikėjo kaltinamuoju, nelaikoma aplinkybe, šalinančia kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę, tačiau sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis piktnaudžiavo tokiu pasitikėjimu, kas kaip nurodyta aukščiau yra sukčiavimui būdingo apgaulės požymio būdas.

Kaltinamojo G. Ž. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, jog jis turėdamas tikslą apgaule išvengti turtinės prievolės grąžinti nukentėjusiajam Y. T. 5000 Eur skolą ir turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu pažadėjo Y. T. padėti iš JAV įsigyti automobilį "Volvo XC60“ nurodydamas, kad sumokės dalį automobilio kainos - 5000 Eur ir tokiu būdu grąžins skolą. Suklaidintas nukentėjusysis Y. T. kaltinamajam perdavė 6000 Eur automobilio nupirkimui ir dar papildomai periodiškai perdavė iš viso 7500 Eur, skirtų automobilio parvežimui ir muitinės dokumentų sutvarkymui, remontui, dujų įrangos įrengimui. Tokiu būdu, apgaulės įtakoje kaltinamasis iš Y. T. iš viso įgijo 18 500 Eur, kurie buvo skirti automobilio įgijimui, tačiau pastarojo kaltinamasis nenupirko ir nukentėjusiajam neperdavė, skolos negrąžino.

Nusikaltimu padaryta žala pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančią BK 190 straipsnio redakciją dėl sąvokų išaiškinimo, nėra didelė ir taikoma nagrinėjamai situacijai, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi.

Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nes G. Ž. suprato, jog dėl turimų finansinių įsipareigojimų ir turtinės padėties, pasiskolintų pinigų (5000+1000) nukentėjusiajam negali grąžinti ir pasinaudojęs tuo, kad nukentėjusysis prasitarė, jog ieško sutuoktinei automobilio, sugalvojo pasinaudoti šia situacija, apgauti nukentėjusįjį ir taip išvengti ne tik turtinės prievolės (skolos grąžinimo), bet ir papildomai gauti turtinės naudos (pinigų), teigiant, kad jie reikalingi nukentėjusiojo pageidaujamo automobilio įsigijimui, nors jokio automobilio nenupirko, jo dokumentų netvarkė, automobilio neremontavo ir kitų išlaidų dėl to neturėjo.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta duomenų, kad kaltinamasis 2018 m. rugsėjo mėn. pradžioje skolindamasis 5000 Eur iš nukentėjusiojo ir žadėdamas juos grąžinti iki 2018-11-20, iš anksto turėjo tikslą juos apgaule užvaldyti ir negrąžinti. Kaltinamasis, skolindamasis pinigus, apgaulės nenaudojo, pastaroji atsirado vėliau ir staiga, nesant finansinės galimybės grąžinti skolos ir nukentėjusiajam prasitarus, jog pageidauja automobilio, todėl kaltinamasis pasinaudojo susiklosčiusia jo neteisįtai veiklai palankia situacija. Dėl šių aplinkybių iš kaltinimo šalintinos aplinkybės dėl apgaule įgytos paskolos iš nukentėjusiojo. Šias aplinkybes pašalinus, tai veikos kvalifikavimui įtakos neturi ir nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis G. Ž. veikdamas tiesiogine tyčia padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Jis nusikalto būdamas neteistas, teistumas yra išnykęs (BK 97 straipsnis 6 dalis) (4 t., b.l. 2-5), baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 6-41), dirbantis (4 t., b.l. 42). Kaltinamajam atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažįstamas nukentėjusiojo rizikingas elgesys.

Įvertinus G. Ž. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tai kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, veika padaryta kaltinamajam esant neteistam, padarytas nusikaltimas nėra sunkus, skiriama bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu - laisvės apribojimas, žemesnis nei sankcijos vidurkis. Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam neskirtina intensyvi priežiūra, tačiau skirtini įpareigojimai, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir užkirsti kelią naujų veikų padarymui - įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti, kad būtų užtikrintas kaltinamojo pajamų gavimas bei galimybė atlyginti padarytą žalą. Kadangi pastarosios išieškojimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) tvarka, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, turimų įsiskolinimų kiekį ir dydį bei padarytos žalos dydį, sprendžia, jog skirti prokuroro prašomą įpareigojimą – atlyginti nusikaltimu padarytą žalą yra netikslinga, nes šis įpareigojimas vis tiek bus neveiksmingas, o priteistos skolos išieškojimui CPK numatytų priverstinių išieškojimo priemonių yra pakankamai. Taip pat teismas nesutinka skirti ir prokuroro prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą, kas reikšmingos įtakos bausmės paskirčiai neturėtų, nes kaltinamasis ir taip skolingas tiek valstybei, tiek fiziniams asmenims, todėl teismo nuomone, prioritetas turėtų būti teikiamas esamų skolų padengimui, o ne dar papildomų paskyrimui.

G. Ž. taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos patyrę turtinės ar neturtinės žalos asmenys turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis Y. T. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo G. Ž. priteisti 18880 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl G. Ž. panaudotos apgaulės piktnaudžiaujant nukentėjusiojo Y. T. pasitikėjimu, nukentėjusysis neteko ženklios pinigų sumos, buvo priverstas naudotis teisinėmis paslaugomis, patirtų išlaidų G. Ž. neatlygino, todėl patirtos išlaidos turėtų būti priteistos nukentėjusiajam kaip patirtos tiesioginės išlaidos. Dėl G. Ž. apgaulės būdu iš nukentėjusiojo užvaldytų piniginių lėšų, Y. T. patyrė išgyvenimus, nepatogumus, Y. T. savo pinigų negali atgauti jau ilgą laiką, kas kelia neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus. Y. T. apgaulės įtakoje perduota G. Ž. tokio dydžio piniginė suma yra itin didelė ir reikšminga, dėl ko Y. T. prarado galimybę tenkinti savo asmeninius poreikius bei įsigyti naują automobilį. Reikalaujama atlyginti neturtinė žala, jos dydis, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams. Y. T. vis dar negali naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis ir tenkinti savo asmeninius bei šeimos poreikius, priverstas dalyvauti procesiniuose veiksmuose, susitaikyti su mintimi, kad dėl G. Ž. nusikalstamų veiksmų patyrė tokius didelius nuostolius, ko pasėkoje nuolatos patiria tiek psichologinius, tiek dvasinius išgyvenimus, todėl prašomos priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos dydis yra proporcingas, atitinkantis įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus reikalavimus (1 t., bl. 72-73).

2021-10-11 Plungės apylinkės teismo įsakymu (civilinė byla Nr. eL2-3579-1142/2021) nutarta išieškoti iš skolininko G. Ž. 18880 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra už 18880 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2021-10-11, iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 526,35 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus Y. T. naudai. Išieškojimo pagrindas: G. Ž. surašytas skolos raštas, kuriame nurodyta pinigų grąžinimo data 2021-07-19 (1 t., b.l. 102). Iš antstolės Viktorijos Vėliuvienės vykdomos vykdomosios bylos numeris 0162/21/01093 matyti, kad pagal Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-10-11 teismo įsakymą Nr. eL2-3579-1142/2021 nieko neišieškota (1 t., b.l. 101).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis Y. T. nurodė, kad turtinę žalą yra prisiteisęs, todėl jos atsisako, lieka tik neturtinė žala, kurią prašo priteisti, nes ėmė paskolą, moka įmokas, išgyveno, prarado miegą, pergyveno dėl prarastų pinigų. Nukentėjo visa šeima. Tai buvo 10 metų santaupos.

CPK 293 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė.

Kadangi turtinę žalą nukentėjusysis iš kaltinamojo yra prisiteisęs bei ieškinio dalyje dėl turtinė žalos priteisimo teisiamajame posėdyje atsisakė, teismas jo atsisakymą priima ir bylą dėl turtinės žalos priteisimo dalyje nutraukia.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje nurodyti kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad patyrė išgyvenimus, nepatogumus, negalėdamas atgauti savo pinigų jau ilgą laiką, kas ir kelia neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus. Piniginė suma yra itin didelė ir reikšminga, dėl ko prarado galimybę tenkinti asmeninius poreikius bei įsigyti naują automobilį. Nukentėjusiojo ieškinyje nurodyti argumentai ir teisme nurodytos aplinkybės, kad ėmė paskolą, moka įmokas, tai buvo 10 metų santaupos, negrįstos jokiais faktiniais duomenimis.

Suprantama, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patiria neigiamų išgyvenimų: net jeigu nusikalstama veika nėra padaroma tiesioginės fizinės ar psichinės žalos nukentėjusiajam, jis patiria tokių išgyvenimų tiek dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos, tiek dėl dalyvavimo baudžiamajame procese. Nepaisant to, vien tik formalus bendro pobūdžio konstatavimas, kad nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų ar nepatogumų, nustatant jo patirtą neturtinę žalą ir pagrindžiant jos dydį, nėra pakankamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2022).

Nukentėjusysis nepateikė teismui duomenų, kurie pagrįstų jo patirtą neturtinę žalą, t. y. neįrodė patirtos neturtinės žalos, todėl civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti <...> nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusįjį Y. T. byloje atstovavo advokatas Irmantas Balčiūnas 2022-07-14 atstovavimo sutarties Nr. 07/14-2 pagrindu (1 t., b.l. 15). Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Y. T. įgaliotas atstovas prašė teismo priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai atstovavimo išlaidas, kurių bendra suma 1200 Eur (1 t., b.l. 74-75, 5 t., b.l. 15) ir kurias nukentėjusysis patyrė dėl teisinės konsultacijos, procesinių dokumentų rengimo dėl ikiteisminio tyrimo, pasirengimo baudžiamosios bylos nagrinėjimui, dalyvavimo teismo posėdyje.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad advokatas Irmantas Balčiūnas dalyvavo ir atstovavo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Y. T. interesus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, parengė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo, civilinį ieškinį (1 t. b.l. 1-4, 72-73), dalyvavo nukentėjusiojo apklausose ikiteisminiame tyrime (1 t., b.l. 50—53, 56-57) dalyvavo nukentėjusiojo ir kaltinamojo akistatoje (4 t. , b.l. 106-109), taip pat dalyvavo bylos nagrinėjime teisiamajame posėdyje (5 t., b.l. 10, 18, 25-32, 44-45, 47-49). Kaip matyti iš byloje esančių mokėjimo duomenų (2022-07-17 mokėjimo nurodymas Nr. 26, 2023-10-06 mokėjimo nurodymas Nr. 65) už šias paslaugas nukentėjusysis advokatui sumokėjo ( 1 t., b.l. 75, 5 t., b.l. 23).

Įvertinus tai, kad atstovas dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmuose su nukentėjusiuoju, taip pat dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, bet teismas ieškinio netenkino, o dalis jo parengta net nepagrįstai, nukentėjusiajam jau tuo metu turint prisiteistą sumą, prašoma priteisti suma dėl atstovavimo išieškotina iš dalies, iš kaltinamojo G. Ž. priteisiant 600 Eur atstovo paslaugos atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

G. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu vienuolikai (11) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

G. Ž. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Nukentėjusiojo Y. T. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo priimti ir procesą dėl civilinio ieškinio šioje dalyje nutraukti.

Nukentėjusiojo Y. T. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Išieškoti iš kaltinamojo G. Ž. dalį (600 Eur) Y. T. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kitos dalies išlaidų (600 Eur) išieškojimą atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Jurgita Ališauskaitė