Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems-civiliniams ieškovams I. A. ir Č. A. bei jų atstovui advokatui Vaidui Paltanavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirba, neįgali, darbingumo lygis 55 proc., neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji L. M. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, tai yra 2017 m. gruodžio 23 d. 16 val. 45 min., Kazlų Rūdos sav., kelio Mauručiai-Vinčai-Puskelniai 20,45 kilometre, vairuodama jai priklausantį automobilį Renault Grand Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, todėl esant slidžiai kelio dangai viršijo saugų greitį, nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir joje susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu Fiat Marea, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip sukeldama eismo įvykį, kurio metu automobilio Fiat Marea, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui Č. A. dėl kelių sąnarių sumušimo, trauminės kilmės slankstelių patologinės būsenos, nugaros skausmo, kraujosruvų kelių srityse buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusiai I. A. dėl kairės pusės IX, X šonkaulių lūžimo, nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamoji L. M. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gruodžio 23 d. vairavo automobilį keliu Vinčai- Kazlų Rūda-Ąžuolų Būda. Kelio danga buvo labai slidi, visiškai netvarkyta, snigo, važiavo ne didesniu kaip 30 km/val. greičiu. Prieš ją važiavęs automobilis truputį stabtelėjo, ji taip pat stabdė ir jos vairuojamas automobilis pradėjo slysti į priešingą eismo juostą. Matė iš priešais atvažiuojantį automobilį, kuris buvo maždaug už 300 metrų. Ji galvojo, kad spės savo vairuojamą automobilį suvaldyti, bet nepavyko. Su šiuo automobiliu susidūrė būdama priešpriešinėje eismo juostoje. Teisę vairuoti transporto priemones turi jau 24 metai. Su nukentėjusiaisiais po eismo įvykio nebendravo, jautėsi nejaukiai, iki teismo posėdžio jų neatsiprašė. Mano, kad civiliniai ieškiniai yra per dideli. Ji nedirba, yra neįgali. Vieno mėnesio pajamas sudaro 67 eurų dydžio išmoka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė pagrįsta ir įrodyta BPK 273 str., 291 str. tvarka ištirtais įrodymais- nukentėjusiųjų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis Č. A. parodė, kad 2017-12-23, apie 16.30 val. važiavo automobiliu Fiat Marea, v.n. (duomenys neskelbtini), su žmona I. A. keliu Vinčai - Mauručiai link Marijampolės. Kelias buvo slidus, buvo tamsu, lijo. Važiavo apie 60 km/val. greičiu. Abu buvo užsisegę saugos diržus. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Bevažiuojant pamatė priešpriešine eismo juosta atvažiuojantį apie 30 metrų atstumu nuo jų automobilį, bet staiga to automobilio šviesos dingo. Po akimirkos pastebėjo, kad tas automobilis čiuožia šonu link jo automobilio jo vairuojamo automobilio judėjimo juostoje. Jis dar stabdė, bet vis tiek automobiliai susidūrė. Susidūrimo metu susitrenkė dešinę koją. Kreipėsi į ligoninę, kur nustatė kelio sąnario sumušimą, I. A. buvo nustatytas šonkaulių lūžimas. Taip pat stipriai apgadintas automobilis. Po eismo įvykio kaltinamoji su jais nebuvo susisiekusi, dėl žalos atlyginimo nesitarė, neatsiprašė. (1 t., b.l. 54-58)

Nukentėjusioji I. A. ikiteisminio tyrimo metu parodžiusi, kad 2017-12-23 apie 17.00 val. važiavo sutuoktinio Č. A. vairuojamu automobiliu Fiat Marea, nuo Ąžuolų Būdos link Marijampolės. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavo apie 60 km/val. greičiu. Kelio danga buvo apsnigta šlapiu sniegu, pašalę ir lijo, buvo slidu. Abu buvo prisisegę saugos diržais. Staiga pamatė, kad link jų iš priešais artėja kitas automobilis, kuris jau buvo pasisukęs šonu, slydo link jų automobilio, buvo jų važiavimo juostoje. Č. A., bandydamas išvengti susidūrimo, kiek suktelėjo vairą, nes susidūrimas vyko labiau jų automobilio kairiu kampu. Susidūrimo išvengti nebuvo galimybės. Eismo įvykio metu ji buvo sužalota- buvo nustatytas šonkaulių lūžimas. Marijampolės ligoninėje gydėsi iki 2017-12-27. Po to tęsė gydymą pas šeimos gydytoją Kazlų Rūdos PSPC. Po eismo įvykio kaltinamoji su jais nebuvo susisiekusi, dėl sveikatos būklės nesiteiravo, dėl žalos atlyginimo nesitarė.(1 t., b.l. 39–44)

Specialisto išvadoje Nr.G 56/2018(09) nurodyta, jog I. A. konstatuota kairės pusės IX, X, šonkaulių lūžimas, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 83)

Specialisto išvadoje Nr. G 57/2018(09), nurodyta, jog Č. A. konstatuotas kelių sąnarių sumušimas, trauminės kilmės slankstelių patologinė būsena, nugaros skausmas, kraujosruvos kelių srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ilgas ambulatorinis gydymas, nustatant sveikatos sutrikdymą neimamas domėn, nes jis neparemtas objektyviais sužalojimo simptomais, o buvo taikytas dėl anksčiau buvusių ligų ar patologinių būsenų paūmėjimo (1 t., b.l. 103–104)

Nukentėjusysis Č. A. ir kaltinamoji L. M. eismo įvykio metu buvo blaivūs. (1 t., b.l. 74–76).

2017-12-23 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose nurodyta, jog eismo įvykio vieta kelio Mauručiai - Vinčai - Puskelniai 20,45 km. Apžiūra atlikta 2017-12-23 17-17.20 val. Apžiūros metu lyja, asfaltas šlapias, vietomis padengtas sniegu, matomos provėžos. Automobilis RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasisukęs kiek kampu per abi priešingų krypčių važiavimo juostas, nukreiptas priekine dalimi į kairės pusės kelkraštį, Ąžuolų Būdos kryptimi. Automobilis FIAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) arčiau dešinio kelkraščio, priekine dalimi kiek pasisukęs link kelio vidurio, automobiliai susidūrę priekiniais kampais. Padangų pėdsakų, stabdymo žymių, transporto priemonių judėjimo krypties žymių nėra (1 t., b.l. 14–38).

2017-12-23 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota automobilio Fiat Marea, v.n. (duomenys neskelbtini), techninė būklė bei apgadinimai po eismo įvykio. Nustatyta, jog, padangos atitinka KET reikalavimus (1 t., b.l. 120–126). Automobilio techninė apžiūra eismo įvykio metu buvo galiojanti ( 2 t., b. l. 187-189).

2017-12-23 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota automobilio Renault Espace , v.n. (duomenys neskelbtini) techninė būklė bei apgadinimai po eismo įvykio. Nustatyta, jog padangos atitinka KET reikalavimus ( 1 t., b.l. 134-140)

Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji L. M., vairuodama automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 127 p. reikalavimus-nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, esant šlapiai ir slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus greičio, dėl ko išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šia juosta iš priešais atvažiuojančiu automobiliu Fiat Marea, vairuojamu Č. A. . Šio eismo įvykio metu nukentėjusiajai I. A. nesunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusiajam Č. A.- nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamoji automobilį vairavo blaivi. Jos veika, įvertinus eismo įvykio pasekmes- padarytas nesunkus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas- atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1d. , sudėtį.

Nukentėjusioji I. A. civiliniu ieškiniu prašė iš civilinių atsakovų kaltinamosios L. M. ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteisti 8000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 785,74 eur turtinei žalai atlyginti. Tiesiamojo posėdžio metu ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakė, kadangi žalą atlygino civilinis atsakovas ERGO Insurance. Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad dėl kaltinamosios L. M. sukelto eismo įvykio buvo sužalota, patyrė didelius emocinius ir dvasinius išgyvenimus ne tik ji, bet ir visa šeima, kadangi tai įvyko švenčių išvakarėse. Nukentėjusioji ne tik buvo sužalota, tačiau dėl amžiaus atskiri sužalojimai yra negrįžtami. Suprastėjo gyvenimo kokybė, jaučia pastovius skausmus krūtinėje, apsunkintas kvėpavimas, dėl ko sumažėjo darbingumas, kas verčia jaustis nenatūraliai, prislėgtai. eisiamojo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad stiprius dvasinius išgyvenimus dėl šio eismo įvykio patyrė vaikai, negalėjo suplanuotai atšvęsti Kalėdų ir Naujųjų metų, šeima negalėjo naudotis automobiliu, ilgą laiką negavo visų pajamų, o reikėjo pirkti naują automobilį, išlaikyti vaikus, gydytis. Jos darbas yra fizinio pobūdžio, todėl ilgą laiką negalėjo dirbti, dar ir šiuo metu padirbusi jaučia skausmą šonkaulių lūžių srityje, tačiau darbingumo lygio sumažėjimas nėra nustatytas. Be to kaltinamoji net neatsiprašė, iš viso nebendravo. Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo prašo mažinti draudimo bendrovės jau atlyginta suma.

Nukentėjusysis Č. A. civiliniu ieškiniu prašė iš civilinių atsakovų kaltinamosios L. M. ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteisti 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 1023,61 eur turtinei žalai atlyginti. Tiesiamojo posėdžio metu ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakė, kadangi žalą atlygino civilinis atsakovas ERGO Insurance. Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad dėl kaltinamosios L. M. sukelto eismo įvykio patyrė didelius emocinius ir dvasinius išgyvenimus ne tik jis, bet ir visa šeima, kadangi tai įvyko švenčių išvakarėse. Nukentėjusysis buvo sužalotas, pasekmės labai skaudžios ir jaučiamos iki šiol bei bus jaučiamos ir ateityje, atskiri sužalojimai dėl amžiaus yra negrįžtami. Ilgą laiką gydėsi, buvo nedarbingas. Suprastėjo gyvenimo kokybė, jaučia pastovius veržiančius ir geliančius skausmus, sutriko miegas, vargina pastovūs sąnarių skausmai. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dėl eismo įvykio nukentėjo ne tik jis, bet ir visa šeima, pablogėjo tėvo sveikata, negalėjo suplanuotai atšvęsti Kalėdų (buvo gydymo įstaigoje), negalėjo išvykti į suplanuotą ekskursiją. Eismo įvykio metu buvo sumušti keliai, sutrenktas stuburas, riešai. Jis dirba ugniagesiu gelbėtoju, todėl dėl skausmų apie vieną mėnesį negalėjo dirbti, gydėsi masažais, kitomis kineziterapijos procedūromis. Anksčiau buvo turėjęs dešinio kelio traumą, o dabar buvo sumuštas kairysis. Taip pat iki eismo įvykio turėjo stuburo ligą “radikulitas“. Dėl stuburo pažeidimų ir šiuo metu sunku rasti tinkamą padėtį atsigulus, kad galėtų užmigti. Taip pat nustatytas riešo pažeidimas, reikalinga operacija. Kodėl medicininiuose dokumentuose neužfiksuotas riešo sužalojimas iš karto po įvykio- negali pasakyti. Kaltinamoji neatsiprašė ir net nebandė jų ieškoti. Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo prašo mažinti draudimo bendrovės jau atlyginta suma.

Civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė atsiliepimą į ieškinius ( 2 t., b. l. 41-46), kuriuo prašo ieškinius atmesti, kadangi pagrįstą dokumentais turtinę žalą atlyginę, taip pat I. A. išmokėjo 546 eur , o Č. A.- 570 eurų neturtinei žalai atlyginti, kuri apskaičiuota įstatymo nustatyta tvarka- po 6 eurus už kiekvieną laikino nedarbingumo dieną, taip pat atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. L. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį Renualt Grand Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Tokiu būdu šioje byloje civilinei ieškovei padarytą žalą pirmiausiai privalo atlyginti draudikas- ERGO Insurance SE ir tik nepakankant draudimo atlyginimo spręstinas kaltinamosios L. M. civilinės atsakomybės klausimas. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio dėl neturtinės žalos atlyginimo yra 5000 eurų.

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, o taip pat ir sveikatos sutrikdymo atveju, todėl yra pagrindas nukentėjusiųjų ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinimui (LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2d.).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškos kategorijos bylose priteisiamas sumas, kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Draudikas ERGO Insurace SE neturtinės žalos atlyginimo dydį sieja su „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 12.1 p. Tačiau minėto teisės akto 12 p. numato tik principus kuriais remiantis skaičiuojamas neturtinės žalos dydis, tai jokiu būdu nėra imperatyvi teisės norma. Be to teismas sprendžia, kad šiuo atveju nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydžio, vadovaujantis LR CK 6. 250 str. numatytais požymiais, neapima vien tik laikino nedarbingumo trukmė. Ir vien tik šis požymis, neatsižvelgiant į padaryto sužalojimo pobūdį ir aplinkybes, nukentėjusiųjų dvasinius išgyvenimus eismo įvykio metu ir išlikusias pasekmes neatitiktų teisingumo ir protingumo principo, tuo labiau, kad ir minėtų taisyklių 12.4.p numato, kad tais atvejais, kurių nenumato šių Taisyklių 12.1- 12.3 punktai, atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į nukentėjusiam padarytos žalos pasekmes, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, kokius nepatogumus nukentėjęs trečiasis asmuo patiria dėl sužalojimų, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes (amžius, profesija ir kita), žalą padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį.

Pagal teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, buvo priteisiama neturtinės žalos nuo 1000 iki 11000 eur ( atitinkamai priteisiant litais ):kasacinės bylos 2K-44/2008 (10000 Lt - žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai), 2K-68/2008 (40000 Lt - dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių; 2K-64/2009 (11726,40 Lt - sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas), 2K-386/2009 (20000 Lt - muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje su kraujosruva dešinės pusės viršutiniame voke, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis), 2K-401/2009 (3740 Lt - galvos sumušimas su potraumine tarpšonkauline neuralgija, dešinio peties sumušimas), 2K-168/2010 (8000 Lt - sumušta krūtinės ląsta, pasekmes dėl sužalojimo nukentėjusioji jautė beveik 2 mėnesius), 2K-280/2010 (10000 Lt - skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas), 2K-548/2012 (9165 Lt - šonkaulio ir delnakaulio lūžimai), 2K-372-942/2015 (7000 Lt – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai)ir kt. Didžiausios pinigų sumos, kaip seka iš šių bylų, buvo priteistos už sudėtingus sužalojimus (dubens kaulų lūžimas, pakauškailio lūžimas ) ir su jų gydymu susijusiomis neturtinėmis pasekmėmis (skausmai, nepatogumai, darbingumo sumažėjimas ir kt). Iš šių duomenų aišku, kad dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo neturtinė žala turi būti dar mažesnė.

Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu nukentėjusiajai I. A. konstatuotas dviejų šonkaulių lūžimas, t. y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiosios patirtas sužalojimas neabejotinai sukėlė fizinius skausmus, nepatogumus, emocinius išgyvenimus, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykį ir sužalojimus patyrė didžiųjų švenčių- Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarėse. Dėl patirtų sužalojimų, gydymo buvo sutrikdytas nukentėjusiosios normalus ir jai įprastas gyvenimo ritmas, išgyveno ir išgyvena dėl jai padaryto kūno sužalojimų, o tai neabejotinai sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Pats sužalojimo pobūdis- šonkaulių lūžis ir gydymas ypatingų nepatogumų nesukelia- imobilizacija, gulimas režimas, judėjimo apribojimas netaikomas. Nors nukentėjusioji nurodo, jog pasekmes jaučia iki šiol- dirba fizinį darbą ir po fizinio darbo jaučia skausmus, tačiau pasibaigus laikinojo nedarbingumo laikotarpiui, darbingumo lygio sumažėjimo dėl patirtos traumos gydytojai nenustatė, nukentėjusioji tęsia darbą tolimesnis sudėtingas ar operacinis gydymas nėra reikalingas, tai rodo, kad ypatingų negrįžtamų pasekmių dėl sveikatos būklės eismo įvykio metu patirti sužalojimai nesukėlė.

Nukentėjusiajam Č. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jam konstatuoti tik sumušimai. Iš medicininių dokumentų ir nukentėjusiojo paaiškinimo matyti, kad stuburo problemų, kojų kelių sąnarių problemų jau turėjęs iki eismo įvykio, todėl ilgas ambulatorinis gydymas buvo susijęs ir su iki eismo įvykio buvusiais sveikatos sutrikimais. Nors nukentėjusysis nurodo, kad reikalinga riešo operacija, tačiau medicininiuose dokumentuose riešo pažeidimas kaip eismo įvykio metu patirtas sužalojimas nėra užfiksuotas, tokių duomenų nenurodęs iš karto po eismo įvykio gydymo įstaigose ir pats nukentėjusysis, todėl nėra pagrindo tai sieti su eismo įvykiu. Neabejotinai aišku, kad ir nukentėjusysis Č. A. dėl eismo įvykio ir jo pasekmių tiek jo paties, tiek sutuoktinės sveikatai patyrė neturtinę žalą- fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau medicininiais dokumentais patvirtintų ypatingų liekamųjų padarinių sveikatai nekonstatuota.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų, neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus. Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į anksčiau paminėtų aplinkybių visumą ( ypatingų liekamųjų reiškinių nebuvimas, nenustatytas darbingumo lygio sumažėjimas, tolesnis intervencinis gydymas nereikalingas, nusikalstamos veikos atsitiktinis pobūdis ir nusikaltimo padarymas neatsargiais kaltinamosios veiksmais) teismas sprendžia, kad civilinių ieškovų įvertintas ir prašomas neturtinės žalos dydis yra žymiai per didelis, neatitinka padarytos žalos dydžio ir teismų praktikos. Atsižvelgiant į padarytos veikos faktines aplinkybes (netikėtas automobilių susidūrimas) ir pasekmių pobūdį- buvo pakenkta ne tik sveikatai, bet ir turtui (sugadintas automobilis) buvo patirtas didelis išgąstis, pergyvenimai, sutrikdytas įprastos svarbių švenčių praleidimas, negalėjimas dirbti, teismas sprendžia, kad draudimo bendrovės nustatytas neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sietas tik su laikino nedarbingumo trukme, neatitinka padarytos neturtinės žalos dydžio ir nepaima visų pasekmių.

Visų šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes ir pasekmes kiekvienam iš nukentėjusiųjų, teismas sprendžia, kad ieškiniai tenkintini iš dalies nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai I. A., patyrusiai nesunkų sveikatos sutrikdymą- 2000 eurų, nukentėjusiajam Č. A., patyrusiam nežymų sveikatos sutrikdymą- 1000 eurų. Kadangi įstatymo nustatytos draudimo išmokos visiškai pakanka neturtinei žalai atlyginti, ieškovams neatlyginta neturtinės žalos dalis (išminusuojant iš teismo nustatyto neturtinės žalos dydžio jau išmokėtas sumas) priteistina iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE.

Nors byloje pateiktas advokato V.Paltanavičiaus pinigų už nukentėjusiųjų atstovavimą priėmimo kvitas ( 2 t., b. l. 37), tačiau prašymo priteisti atstovavimo išlaidas nepareikta, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Kaltinamosios L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1d. 1 p ). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

L. M. neteista, galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus neturi. Jos vairavimo stažas nemažas (nuo 1994 m.), per šį laikotarpį eismo įvykių nebuvo padariusi. Ji nedirba, yra neįgali. Nusikalstamos veikos pasekmės nėra sunkios. Kadangi kaltinamoji neteista, bausmės, susijusios su laisvės atėmimu (areštas ir terminuotas laisvės atėmimas ) neskirtinos. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavus nusikaltimą bei jį padariusį asmenį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą, žymiai mažesnę negu sankcijos vidurkis, taikant nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį minimalų gyvenimo lygį (bazinį bausmių ir nuobaudų dydį )-37,66 eur. ( BK 3 str. 3d).

Kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, BK 64¹ str. pagrindu bausmė mažintina 1/3.

L. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones, eismo įvykio metu buvo sužalota dviejų žmonių sveikata. Tačiau L. M. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo grubus, eismo įvykiui kilti didelę reikšmė turėjo ir ypatingai nepalankios meteorologinės sąlygos. L. M. vairavimo stažas gana didelis, anksčiau eismo įvykių ji nebuvo padariusi, transporto priemonę vairavo blaivi, yra neįgali, todėl BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

L. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir paskirti 51 (penkiasdešimt vieno) minimalaus gyvenimo lygio, t. y. 1920,66 eur (vieno tūkstančio devynių šimtų dvidešimties eurų ir 66 centų) baudą. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažinus 1/3, galutinę bausmę paskirti 34 (trisdešimt keturių) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 1280,44 eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų ir 44 centų) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 10 ( dešimt ) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 6801, sąskaitą. Įspėti, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Neturint lėšų baudai sumokėti, vadovaujantis BK 47 str., 65 str. taisyklėmis, bauda, nuteistojo sutikimu, gali būti pakeista viešaisiais darbais, o vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Civilinių ieškovų I. A. ir Č. A. ieškinius tenkinti iš dalies.

Priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per bendrovės Lietuvos filialą:

-civilinei ieškovei I. A. 1454 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt keturis ) eurus neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

-civiliniam ieškovui Č. A. 430 (keturis šimtus trisdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Civilinių ieškovų I. A. ir Č. A. atsisakymą civilinio ieškinio dėl turtinės žalios atlyginimo priimti ir tenkinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.