Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-87-1007/2024 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00071-2024-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 7.11; 21.9.10; 21.11.1. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2024 m. balandžio 23 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį traukiama R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, bausta administracine tvarka. Teismas nustatė: 1. R. I., būdama MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadove, nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2023 m. spalio 3 d., žinodama apie MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir kitiems kreditoriams, tai yra kad įmonė yra nemoki, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau jokių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus, nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto iškėlimo, taip pažeisdama įmonės kreditoriaus VMI interesus ir tokiu būdu pažeisdama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytą pareigą juridinio asmens vadovui inicijuoti nemokumo procesą MB „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. 2. VMI su pareiškimu 2024 m. kovo 19 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės R. I. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, jai skiriant 2200 Eur dydžio baudą. 3. VMI pareiškime nurodoma, jog MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota Juridinių asmenų registre 2016 m. spalio 22 d., registracijos adresas (duomenys neskelbtini), veiklos: gėlių, sodinukų, sėklų, trąšų, naminių gyvūnėlių ir jų ėdalo mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse (EVRK kodas (duomenys neskelbtini)), laidotuvių ir su jomis susijusi veikla (EVRK kodas (duomenys neskelbtini)), įmonės vadovė R. I.. 2024 m. kovo 18 d. duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka yra 31572,81 Eur. Bendrovės mokestinės nepriemokos susidarymas: 24381,50 Eur PVM mokestinė nepriemoka, susidariusi nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. iki 2022 m. gegužės 1 d., 7044,86 Eur pelno mokesčio mokestinė nepriemoka, susidariusi nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2023 m. liepos 1 d. (iš jos 3332 Eur susidarė pagal VMI suformuotą pelno mokesčio deklaraciją už 2022 m.), 145,85 gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka, susidariusi nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., 0,60 Eur nekilnojamo turto mokesčio nepriemoka, susidariusi 2022 m. vasario 16 d. Siekiant iš Bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, jos atžvilgiu atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: 2022 m. gegužės 19 d. Nr. (23.31-08) 467-107347 nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką 22641,60 Eur iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2022 m. gegužės 31 d. Nr. (23.31.-08) 467-113077 nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką 1253,39 Eur iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2022 m. birželio 20 d. Nr. 23.31-08) 467-123905 nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką 3379,11 Eur iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2022 m. liepos 21 d. (23.31-08) 467-150758 nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką 27139,65 Eur iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2022 m. rugpjūčio 1 d. Nr. (23.31-08) nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką 117,99 Eur iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2022 m. rugpjūčio 30 d. Nr. (23.31-08) 492-1246 turto arešto aktas; 2022 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 23.31-08) 467-183551 nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką 237,77 Eur iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2022 m. rugsėjo 27 d. Nr. (23.31-08) 467-197124 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką 27351,35 Eur iš turto, priimta antstolio (S); 2022 m. lapkričio 14 d. Nr. 23.31-08) 467-218937 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką 467,52 Eur iš turto, priimta antstolio (S); 2023 m. gegužės 18 d. Nr. (23.31-08) 467-94156 nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką 138,48 Eur iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2023 m. liepos 31 d. Nr. (23.31-08) 467-1657761 nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką 3334,96 Eur iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2023 m. rugpjūčio 11 d. Nr. (23.31-08) 319-807 nurodymas pateikti duomenis apie asmens turtą; 2023 m. rugpjūčio 16 d. Nr. (23.31-08) 467-174202 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką 3601,26 Eur iš turto, priimta antstolio (S); 2023 m. spalio 3 d. Nr. (23.31-08) 467-205623 nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką 107,47 Eur iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Viso išieškojimo metu, tai yra nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2023 m. spalio 3 d. buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. 4. Dėl pareigos inicijuoti nemokumo procesą nevykdymo. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo bylą. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau - susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Nuo 2016 m. lapkričio 19 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. I.. Žinodama, kad nesumoka mokesčių ir gaudama VMI nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), R. I. turėjo susipažinti su valdomos įmonės finansine būkle bei žinoti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės nemoki, kas ją įpareigojo ieškoti sprendimų MB „(duomenys neskelbtini)“ mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui Bendrovei ir VMI interesų pažeidimui MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini)“. 5. Kad Bendrovė yra nemoki, patvirtina aplinkybės: 1. Bendrovė nesugeba atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; 2. VĮ „Registrų centras“ 2023 m. gruodžio 1 d. nekilnojamo turto bendrovė neturi; 3. VĮ „Regitra“ 2023 m. gruodžio 1 d. duomenimis Bendrovės vardu registruotos dvi transporto priemonės; 4. Valstybinio socialinio draudimo fondo 2023 m. gruodžio 1 d. duomenimis Bendrovėje apdraustųjų asmenų nėra; 5. Antstolių informacinės sistemos 2023 m. gruodžio 1 d. duomenimis buvo vykdomi išieškojimai 32288,28 Eur sumai. Vadinasi, R. I., nuo 2016 m. lapkričio 19 d. būdama Bendrovės vadovė ir žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. R. I. ne vėliau 2022 m. gegužės 19 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises. P. R. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą MB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Pagal kreditorės VMI pareiškimą Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi MB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, ir tai tik įrodo faktą, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimas pagal kreditorės VMI pareiškimą faktas nepašalina galimybės traukti MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Prašo paskirti R. I. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2200 Eur dydžio baudą. 6. ANK 630 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. R. I., būdama tinkamai informuota apie 2024 m. balandžio 16 d. teismo posėdį, į jį neatvyko, prašymų nepateikė. VMI pateikė prašymą bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Nagrinėjamu atveju į teismo posėdį neatvykus nė vienam administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui, kuriems apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, gavus prašymą bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. 7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti padaryti alternatyviomis veikomis: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. 8. Ši teisės norma blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. 9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkto nuostatomis, nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai jis negali laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridinio asmens nemokumas, pagal formuojamą teismų praktiką, siejamas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. JANĮ 6 numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Tokia įmonės vadovo pareiga yra imperatyvi, pareigos laiku kreiptis nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, kaip pvz. tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta būtent įmonės vadovui, kadangi šis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių tiek ir naujų interesus. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos, arba nors ir vykdo, bet nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais didėja, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Pažymėtina, jog ANK 120 straipsnio sudėtis yra formali, todėl nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų (ne) atlikimo, o ne nuo padarinių atsiradimo. JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, turintys pareigą inicijuoti nemokymo procesą jeigu šis yra nemokus – juridinio asmens vadovas ir likvidatorius, taigi, tokių veiksmų atlikimas, įstatymų leidėjo vertinimu, yra imperatyvus. Susiformavusioje teismų praktikoje asmenys administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį traukiami būtent už padarytą kreditorių teisių pažeidimą – bankroto bylos neinicijavimą, nesant padarinių (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-379-932/2021, AN2-16-576/2021). 10. R. I. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodoma byloje esančiais rašytiniais duomenimis: pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-5), dokumentais pridėtais prie pareiškimo, įrodančiais, jog R. I. laikytina tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, tai yra bylai aktualiu laikotarpiu buvo bendrovės vadove, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 14-17). 11. Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų spręsti, jog R. I., būdama MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadove, nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2023 m. spalio 3 d., žinodama apie MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, tai yra kad įmonė yra nemoki, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau jokių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus, nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto iškėlimo, taip pažeisdama įmonės kreditoriaus VMI interesus ir tokiu būdu pažeisdama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytą pareigą juridinio asmens vadovui inicijuoti nemokumo procesą MB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. 12. Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. 13. R. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 14. Atsižvelgiant į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat pažeidėjos asmenybę – neteista (teistumas išnykęs), bausta administracine tvarka, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti kaltininkei už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant administracinę nuobaudą – baudą, nustatant jos minimalų dydį. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsniu, 646 straipsniu, nutaria: R. I. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 00 ct) baudą. Išaiškinti, jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 1001. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti: – baudos paskyrimo dokumento numerį (A6.-87-1007/2024) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje); – įmokos kodą – 1001; – gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per Šiaulių apylinkės teismo bet kuriuos rūmus. Teisėja Daiva Domeikienė