Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2013-09-03 · Civilinė byla Nr. 2-567-876/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-03
Bylos Nr.
2-567-876/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Ieškovas
L. U.
Atsakovas
A. P.
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-567-876/2012Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00436-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 76.4.; 78.2.1..(N) (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 3 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei L. U., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovui A. P., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. U. ieškinį dėl tėvystės nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pareikštą atsakovui A. P., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti, kad atsakovas A. P. yra D. U. tėvas, o ji yra jo duktė; priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymą vaikui D. U. po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai vaiko motinai L. U. iki vaikas taps pilnamečiu; priteistų dukros išlaikymui lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; nustatyti D. U. gyvenamąją vietą su motina L. U. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Ieškinyje nurodoma, kad su atsakovu ieškovė susipažino ir pradėjo draugauti 2011 m. Netrukus jie pradėjo artimai bendrauti. Nuo 2012-06-01 jie pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį. 2012-08-27 jiems gimė duktė D. Gimus dukrai atsakovas pradėjo elgtis netinkamai, prieš ieškovė naudojo smurtą. Nuo 2012-11-01 jie pradėjo gyventi atskirai. Kreipėsi į teismą, kad būtų nustatyta tėvystė bei priteistas išlaikymas. Prašo priteisti po 400 Lt periodinėmis išmokomis, nes dukters išlaikymui per mėnesį reikia 800 Lt. Duktė D. visą laiką gyvena su ieškove, kuri vaiku rūpinasi ir auklėja. Todėl vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja. Jeigu atsakovas pageidaus bendrauti su vaiku, ji tam neprieštaraus.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog nesutinka, kad buvo naudojamas smurtas, nes ieškovė buvo jam neištikima. D. U. pripažįsta savo dukra, tačiau su prašoma išlaikymo suma nesutinka. Taip pat nesutinka su D. U. gyvenamąja vieta, nes lankant dukrą mato senelį visą laiką girtą ir lendantį prie dukros, todėl nori, kad D. U. gyventų su juo. Taip pat prašo suteikti dukrai tėvo pavardę.

Institucija, teikianti išvada, savo išvadoje nurodė, kad ieškovė L. U. gyvena name, kuris nuosavybės teise priklauso E. U., R. U., V. P.. Ieškovė su nepilnamete dukra naudojasi namo dalimi, kuri priklauso jos motinai. Namuose taip pat gyvena ieškovės motina E., brolis V. su drauge. Namuose yra 3 kambariai. Ieškovė su mergaite turi atskirą kambarį, šiuo metu kambarys yra tvarkomas. Namuose sudarytos tinkamos sąlygos nepilnametei D. gyventi. Mergaitė turi atskirą lovytę, žaislų, yra kiti buičiai reikalingi daiktai. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu augina mažametę dukrą, gauna 43 Lt – socialinę pašalpą, 97 Lt – išmoką už vaiką ir apie 500 Lt motinystės pašalpą. Ieškovė augina daržovių, turi vištų.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbininku. Darbas yra sezoninis. Jo mėnesio uždarbis yra apie 1200 – 1300 Lt. Vyras teigė, kad nuo 2012-11-01 negyvena su ieškove. Atsakovas nurodė, kad teikia mergaitei išlaikymą po 200 Lt per mėnesį, taip pat yra nupirkęs mergaitei rūbelių ir kitų daiktų. Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Jis sutinka dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos, tačiau nesutinka su išlaikymo dydžiu. Nurodė, kad galėtų mokėti po 200 Lt išlaikymą mergaitei.

Išvadoje nurodoma, kad siūloma mergaitės gyvenamąją vietą nustatyti su mama, kadangi jai sudarytos tinkamos sąlygos. Taip pat nustačius tėvystę priteisti išlaikymą iš tėvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimais dėl tėvystės pripažinimo (Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d.).

Dėl tėvystės nustatymo.

Teismas, remdamasis ieškovės, atsakovo paaiškinimais, vertina, kad D. U. tėvystė, kurios atsakovas neginčijo, yra įrodyta ir nustatytina, kad atsakovas A. P. yra D. U., gimusio 2011 m. rugpjūčio 27 d., tėvas (Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. 1 d.).

Dėl materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo šalių nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą jų nepilnamečiui vaikui kas mėnesį iki pilnametystės mokamą periodinėmis išmokomis po 400 litų. Atsakovas nurodė, kad vaikui išlaikymui tokios sumos negali, kadangi jo yra nedidelės pajamos, turto neturi.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovė pateikė duomenys, jog gauna pajamų apie 600 Lt (b.l. 8-10). Jokio kito registruoto nekilnojamojo turto, ieškovė neturi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas šiuo metu dirba, jo pajamos yra apie 1200-1300 Lt per mėnesį, jokio kilnojamojo ar registruotino nekilnojamojo turto neturi, kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė jokių realių nurodomų vaikų poreikių turinį patvirtinančių įrodymų nepateikė, deklaratyviai nurodė, jog vaiko išlaikymui per mėnesį būtina po 800 Lt, tačiau teismas atsižvelgdamas į abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, kad jų pajamos nėra didelės, turto neturi, laiko, kad atsižvelgiant į vaiko amžių bei tėvų turtinę padėtį, pripažintina, kad 500 Lt vaikui laikytina reikalingomis ir protingomis išlaidomis patenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovo finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė, nes jis gauna didesnes pajamas, tuo tarpu ieškovės galimybės gauti papildomų pajamų yra apribotos, nes ji augina 1 metų vaiką.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu gauna minimalias pajamas – socialines pašalpas ir motinystės išmokas, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad ji šiuo metu augina mažametį vaiką, kas akivaizdžiai apriboja jos galimybes ieškotis papildomų pajamų. Atsakovas nenurodė objektyvių priežasčių ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, dėl kurių jis negalintis daugiau dirbti, todėl tai laikytina jo pačio apsisprendimu, kuriuo nesivadovautina kaip aplinkybe, mažinančia šalių išlaikymo dalį. Daugiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis siekė susirasti darbą, ar kitu būdu gauti pajamų, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Remdamasi išvardytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Šios aplinkybės, neturi įtakos ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jie negali teikti teismų nustatyto dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų kitai, išlaikymo neteikiančiai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.

Kaip matyti ieškovė šiuo metu augina mažametį vaiką, jos pajamos apie 600 Lt, atsakovas dirbantis, jo pajamos apie 1200 – 1300 Lt, yra sveikas bei darbingas, todėl turi galimybes gauti papildomų pajamų, tad teismas konstatuoja, jog atsakovo finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovė viena rūpinasi vaiku, taip pat ji užtikrina jo teisę į gyvenamąjį plotą. Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas atsižvelgia į nurodytas aplinkybes bei konstatuoja, jog atsakovas turi teikti didesnę išlaikymo dalį, tai yra po 300 Lt, ir preziumuojant, jog likusią 200 Lt dalį privalės teikti ieškovė.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė L. U..

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Teismo posėdžio metu bei savo atsiliepime atsakovas nurodė, jog jis nesutinka, kad dukra gyventų su ieškove, teigė, jog pas motiną vaikui nėra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Tačiau tokie atsakovo paaiškinimai neatitinka byloje esančios Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, kurioje nurodoma, kad ieškovė yra sudariusi tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas. Atsakovas nurodo, kad jis nori, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, tačiau nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog yra pažeidžiami vaiko interesai. Teismas mano, kad nustatant gyvenamąją vietą būtina atsižvelgti į tai, kad D. U. yra kūdikis, 1 metų vaikas. Tokio amžiaus vaikui motinos globa ir priežiūra yra nepakeičiama ir yra viena iš svarbiausių pilnavertės asmenybės vystimosi sąlygų. Todėl nesant duomenų, kad mergaitės interesai gali būti pažeidžiami mamos namuose, teismas neturi pagrindo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu. Atsižvelgiant į institucijos išvadą ir ieškovės paaiškinimus, nepilnametės D. U. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, kadangi vaikas nuo gimimo gyvena su motina.

Taip pat atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad prašo vaikui suteikti jo pavardę, tačiau teismas laiko, jog šis prašymas nenagrinėtinas, nes pavardė vaikui suteikiama tėvų susitarimu ir tik esant ginčui, toks reikalavimas gali būti nagrinėjamas teisme. Šiai dienai nėra duomenų, jog tėvai negali susitarti dėl vaiko pavardės, todėl šis prašymas nenagrinėtinas.

Ieškovė L. U. pateikė sprendimą dėl antrinės teisinė pagalbos teikimo, kur nurodoma, jog ji 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų, todėl šios išlaidos iš jos nepriteistinos . Teismui pateikta 2013-06-26 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1358, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą L. U. valstybės iki 2013-06-27 buvo patirtos tokios išlaidos: 240 Lt už procesinių dokumentų parengimą; 80 Lt už papildomą savarankišką reikalavimą,už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme – 160 Lt, viso 480 Lt. Remiantis LR CPK 99 ir 96 str. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo sumai. Tenkinant ieškinį iš dalies (88 % – pirmasis reikalavimas nustatyti tėvystę patenkintas 100 %; antrasis reikalavimas dėl materialinio išlaikymo priteisimo ir įsiskolinimo priteisimo – 75%) iš atsakovo priteistina 422,40 Lt už antrinę teisinę pagalbą ieškovei (procesinių dokumentų rengimas). Taip pat 252 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties ieškovė buvo atleista: 144 Lt už reikalavimą nustatyti tėvystę; 108 Lt už reikalavimą priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą (12 mėn. x 300 litų = 3600 Lt - 3%). (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.). Taip pat teismo turėtos 15 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 394-399 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. U. yra A. P. dukra.

Priteisti iš A. P. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai D. U. nuo 2013-05-28 iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po tris šimtus litų (300 Lt), sumokant iki kiekvienos mėnesio 25 dienos tiesiogiai vaiko motinai L. U..

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę L. U. paskirti D. U. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. U. gyvenamąją vietą su motina L. U..

Priteisti iš atsakovo A. P. 15 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 252 Lt žyminį mokestį, viso – 267 Lt (du šimtus šešiasdešimt septynis litus) valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. P. 422, 40 Lt (keturis šimtus dvidešimt du Lt 40 cnt.) litus bylinėjimosi išlaidų valstybei už L. U. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įpareigojant priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, Swedbank, AB, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Judita Sungailaitė