Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2017-09-18 · Civilinė byla Nr. 2YT-7804-400/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-18
Bylos Nr.
2YT-7804-400/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06728-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Šimbelytė
Civilinė byla Nr. 2YT-7804-400/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06728-2017-6

Procesinio dokumento kategorijos: 3.4.5.11; 3.2.7.1; 3.2.3.2

(S)

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2017 m. rugsėjo 18 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., S. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas (toliau – ir skolininkas) A. S. 2017 m. rugpjūčio 18 d. pateikė skundą dėl antstolio A. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis 2017 m. rugpjūčio 2 d., sužinojęs, kad pareiškėjas su išieškotoja S. S. ketina pasirašyti taikos sutartį dėl tarpusavio skolų, areštavo visas jo sąskaitas, taip atimdamas galimybę pervesti pinigus ir sudaryti taikos sutartį. Mano, kad antstolis A. B. specialiai areštavo jo sąskaitas su tikslu sutrukdyti taikos sutarties pasirašymą, o tuo pačiu susikūrė galimybę pasipelnyti už neva atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, atsisako vykdyti procesinius veiksmus bei prašo atsisakyti pretenzijos į vykdymo išlaidas bei panaikinti areštą sąskaitoms, kadangi nėra realiai skolingas.

Antstolis A. B., nesutikdamas su pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 18 d. skundu, 2017 m. rugpjūčio 25 d. priėmė patvarkymą atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą ir jį su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Panevėžio miesto apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 510 straipsnio 3 dalis). Patvarkyme atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą antstolis nurodė, kad jo kontoroje pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl materialinio išlaikymo iš A. S. S. S. išlaikomo vaiko naudai. Nurodė, kad priverstinio vykdymo metu gavus informaciją jog pati išieškotoja S. S. ketina pervesti į skolininko A. S. sąskaitą kelių tūkstančių eurų sumą, kurią Panevėžio miesto apylinkės teismas priteisė iš S. S. A. S. naudai, bei tai, jog A. S. kategoriškai atsisako pasirašyti taikos sutartį su S. S., ko pasekoje nedelsiant, tai yra 2017 m. rugpjūčio 2 d. surašytas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Nurodo, kad vykdymo išlaidos yra apskaičiuoto remiantis Sprendimų vykdymo instrukcija, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai.

2017 m. rugsėjo 4 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl antstolio uždėtų areštų jo sąskaitoms panaikinimo, pateikta S. S. pasirašyta taikos sutartis. Kadangi pareikštas iš esmės tapatus reikalavimas, dėl kurio paskirtas rašytinis teismo posėdis, prašymas nagrinėtinas kartu su pateiktu skundu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje 2010 m. kovo 16 d. pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-6498-755/2010 (pirminis vykdomasis dokumentas – 2010 m. kovo 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas VR-403 civilinėje byloje Nr. 2-4005-400/2009) užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl materialinio išlaikymo išieškojimo iš A. S. S. S. išlaikomo vaiko naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1-2; 68-69). Antstolis, 2010 m. kovo 16 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, tą pačią dieną surašė raginimą įvykdyti sprendimą ir išsiuntė jį skolininkui (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 4, 5). Per raginime nurodytą terminą skolininkui neįvykdžius antstolio reikalavimo, pradėti vykdymo veiksmai. Nustatęs, kad skolininkas turi turto, 2014 m. vasario 21 d. antstolis surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininko turimą turtą (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 104-107). 2017 m. vasario 13 d. antstolio A. B. pažyma patvirtina, kad A. S. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 7527,45 Eur (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 117). 2017 m. rugpjūčio 2 d. antstolis priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau, t. y. 2017 m. rugpjūčio 9 d., antstolis gavęs duomenų, kad skolininkas atsiskaitė su kitu išieškotoju kitoje vykdomojoje byloje (A. I. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), patikslino nurodymą privestinai nurašyti pinigines lėšas, sumažinant išieškomą sumą (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 165-166; 170-171). Už atliktus vykdymo veiksmus antstolis paskaičiavo vykdymo išlaidas, kurios sudaro 461,05 Eur ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šių išlaidų išieškojimo (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 167, 168-169). Su nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir patvarkymu išieškoti vykdymo išlaidas pareiškėjas nesutinka, nurodo, kad antstolis siekia pasipelnyti, o pareiškėjas pagal vykdomąją bylą yra realiai neskolingas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1R-222 patvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcijos) normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis).

CPK 689 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis 2017 m. rugpjūčio 9 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir nukreipė išieškojimą į skolininko pinigines lėšas. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 4 d. jau kreipėsi į antstolį dėl turto arešto jo sąskaitoms panaikinimo. Antstolis 2017 m. rugpjūčio 7 d. raštu informavo pareiškėją, kad areštą sąskaitoms antstolis galės panaikinti tuomet kai bus pateikti duomenys apie tai, kokios lėšos pareiškėjo sąskaitoje yra gaunamos. Paaiškino, kad jei tai yra sumos, į kurias pagal įstatymą negali būti nukreiptas išieškojimas, areštas bus panaikintas, o priešingu atveju gautos lėšos bus panaudotos ieškinių dengimui (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 161-162). Nei civilinėje byloje, nei teismui pateiktoje vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nustatytus antstolio įpareigojimus įvykdė, t. y. nepateikė duomenų apie tai, kokios lėšos jo sąskaitoje yra gaunamos. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktu, jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Antstolis, neturėdamas duomenų apie skolininko pinigines lėšas, negali vadovaujantis CPK 739 straipsniu, nustatyti iš kokių skolininkui skirtų piniginių lėšų negali būti vykdomas išieškojimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui tiek surašant nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, tiek asmeniškai atsakant į prašymą dėl arešto sąskaitoms panaikinimo, buvo išaiškinta, kad pareiškėjas turi teisę pateikti antstoliui duomenis apie nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, tam kad lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, galėtų būti grąžinamos pareiškėjui. Kaip minėta, duomenų, kad pareiškėjas bendradarbiautų su antstoliu ir būtų pateikęs kokius nors duomenis, patvirtinančius gautų lėšų kilmę, byloje nėra. Todėl teismas daro išvadą, kad antstolis, turėdamas duomenų apie galimą piniginių lėšų pervedimą į pareiškėjo sąskaitą, teisėtai ir pagrįstai 2017 m. rugpjūčio 9 d. Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir siekė gautas lėšas paskirstyti CPK bei Sprendimų vykdymo Instrukcijoje nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo skundas dėl sąskaitų arešto panaikinimo atmestinas.

Skunde dėl antstolio veiksmų taip pat nurodoma, kad antstolis, sužinojęs, kad pareiškėjas ir išieškotoja ketina sudaryti taikos sutartį, tyčia areštavo pareiškėjo sąskaitą taip užkirsdamas kelią taikos sutarties sudarymui, tuo pačiu siekdamas iš to pasipelnyti. Atsižvelgiant į tai, prašo atsisakyti pretenzijų į 461,05 Eur vykdymo išlaidas, kadangi jo manymu pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) jis nėra skolingas.

CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 31 punktą, atlikęs vykdymo veiksmą ir apskaičiavęs už jį vykdymo išlaidas, antstolis tai nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime. Vykdymo išlaidos skirstomos į vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurias sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje nurodytos papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, bei atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas). Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolis specialiai areštavo visas pareiškėjo sąskaitas, tokiu būdu atimdamas galimybę pasirašyti taikos sutartį, o tuo pačiu susikūrė galimybę pasipelnyti už atliktus darbo, t. y. paskaičiavo atlygį už darbą, kuris sudaro 461,05 Eur.

Teismas su aukščiau nurodytais pareiškėjo argumentais nesutinka bei pažymi, jog vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis). Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte, pagal kurio nuostatas tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Šiuo atveju vykdymo išlaidos apima ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Kaip galima spręsti iš vykdomojoje byloje esančių duomenų, skolininkui apie pradėtą vykdymo procesą buvo žinoma. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis vykdomąją bylą vykdo nuo 2010 metų, skolininkas ne kartą buvo raginamas per antstolio nustatytą terminą sumokėti skolą išieškotojai, tačiau byloje nėra duomenų, kad skolininkas tokius antstolio įpareigojimus yra įvykdęs, priešingai – likusi neišieškotos skolos dalis sudaro 7527,45 Eur. Skolininkui per raginime nustatytą terminą neįvykdžius vykdomojo dokumento ir antstoliui pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus, antstolis šioje vykdomojoje byloje įgijo teisę ir į antstolio atlyginimą už vykdomojo dokumento vykdymą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punkte nurodyta, kad atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje nurodytas išieškotinas sumas. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punkto nuostatomis ir atsižvelgus į tai, kad vykdomojoje byloje iš skolininko išieškotina suma yra 7527,45 Eur, o Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 13 punkte numatyta, jog išieškotinai sumai esant nuo 4344,3 iki 8688,6 Eur, atlygis antstoliui sudaro 10 procentus nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 521,32 Eur, todėl teismas daro išvadą, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo 3 punkte nurodytas 366,48 Eur dydžio atlygis antstoliui apskaičiuotas nepažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos tvarkos bei neviršija nustatyto antstolio atlyginimo dydžio.

Teismas taip pat nepritaria pareiškėjo argumentams, kad antstolis areštuodamas skolininko sąskaitą tyčia siekė, kad nebūtų sudaryta taikos sutartis. Sąskaitų areštas nesudaro pagrindo teigti, kad antstolis sutrukdė skolininkui ir išieškotojai sudaryti taikos sutartį, kadangi sudarius taikos sutartį, skolininkas turi teisę kreiptis į antstolį, o šis vadovaudamasis CPK 595 straipsnio 2 punktu gavęs taikos sutartį, vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Duomenų apie tai, kad skolininkas ir išieškotoja pasirašė taikos sutartį ir ją perdavė antstoliui, ar kreipėsi į teismą dėl jos patvirtino, nėra. Priešingai, antstolis nurodo, kad iš išieškotojos S. S. gavęs duomenų, kad pareiškėjas atsisako pasirašyti taikos sutartį ir ji ketina perversti į skolininko sąskaitą kelių tūkstančių eurų sumą, priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Kadangi antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad skola kuo greičiau būtų išieškota, turėdamas duomenų, kad į pareiškėjo sąskaitą ketinama pervesti nemažą sumą pinigų, ėmėsi sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonių, priimdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas nepažeidė jokių įstatymuose numatytų reikalavimų ir negali būti laikomas taikos sutarties byloje nesudarymo priežastimi.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija paskaičiavo vykdymo išlaidas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo A. S. skundo dėl antstolio A. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), netenkinti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui A. B. pateiktą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Rima Šimbelytė