Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovas J. A. pateikė ieškinį ir prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, priteisti jo naudai 49790 Lt (keturiasdešimt devynis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt litų) padarytai neturtinei žalai atlyginti bei visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 metais buvo nuteistas ir savarankiškai vykdė nurodytus įpareigojimus, t. y. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto. Įpareigojimus vykdė visą laiką, tai gali patvirtinti jo tėvai. 2013 metais sužinojęs, kad tik tuomet prasideda paskirtos bausmės vykdymas, buvo šokiruotas, patyrė daug streso. Sužinojęs, kad bausmės vykdymas tik pradedamas, kreipėsi į teismą. Nukentėjo jo mokslai ir siekiai. Turi realią galimybę išvažiuoti studijuoti į užsienį, tačiau papildomi įpareigojimų metai, atitolina šią galimybę. Jautė diskomfortą, kad negalėjo išvažiuoti į užsienį. Kadangi yra jaunas, norisi išeiti su draugais, be to, tėvai keliauja, o turėjo būti namuose visą laiką. Mano, kad su juo buvo pasielgta neteisėtai, nes jis jau 2013 metais norėjo pateikti prašymą, kadangi nepadarė nei vieno pažeidimo, kad bausmė būtų sutrumpinta per pusę. Ieškinio reikalavimo sumą apskaičiavo su advokatės pagalba. Nuosprendžio vykdymo tvarka jam paaiškinta nebuvo. Jis manė, kad nuosprendis buvo vykdomas, pats skambino į probacijos skyrių, nepraėjus mėnesiui, jam pasakė, kad neskubėtų, su juo bus susisiekta. Skambino vieną kartą. Tokio paaiškinimo nesuvokė, galvojo, kad nuosprendis pradėtas vykdyti. Jis suprato, kad jeigu neturi jokios nuobaudos, bausmė yra pusė paskirto laiko. Baudžiamojoje byloje advokatą turėjo. Mano, kad dėl bausmės vykdymo turėjo paaiškinti teisėjas. Advokatė dėl bausmės vykdymo jam nepaaiškino, jis įsivaizdavo, kad jam turėjo paskambinti ir pakviesti. Nuosprendį skaitė, suprato, jokių klausimų nekilo. Perskaitė, kad įpareigojimų laikymasis yra kontroliuojamas atsakingos institucijos, todėl skambino į probacijos tarnybą. Nekilo abejonių, kad bausmę gali vykdyti savarankiškai su tėvų pagalba. Bausmę tiesiog vykdė. Taip suprato iš nuosprendžio. Skambutis į probacijos tarnybą jokių abejonių nesukėlė. Dėl patirto streso į gydytojus nesikreipė, vaistų nevartojo, tvarkėsi savarankiškai, kentėjo. Už nuosprendžio vykdymą atsiskaityti planavo tada, kai jį patikrins, ar pakvies. Atsiskaitymas ne nuo jo priklauso. Laukė kvietimo. Mano, kad buvo paminėta, kad kai nuosprendis įsiteisėja, bausmė jau yra vykdoma. Probacijos tarnybos dėl vykdymo neklausinėjo. Su teisininkais dėl bausmės vykdymo nesikonsultavo. Gyvena su tėvais, tėvai gali patvirtinti, kad jis laikėsi nustatytų įpareigojimų. 2012 metais niekur neatostogavo. Naujuosius metus šventė (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena. Dvasinius išgyvenimus patyrė tada, kai sužinojo, kad vykdymas prasitęsia. 2013 metais įstojo į (duomenys neskelbtini). Taip padarė, nes atsirado nauja studijų kryptis, kuri jį labai sudomino. Sutinka, kad teismui nesumažinus bausmės, nebūtų galėjęs išvykti į užsienį. Skambutį iš probacijos tarnybos suprato kaip kvietimą atsiskaityti, galvojo, kad pusė bausmės jau yra įvykdyta. Mano, kad dėl nuosprendžio vykdymo turėjo rūpintis teismai, o ne jis. Kai buvo skelbiamas teismo nuosprendis, niekas nepaaiškino, kad turėtų atvykti į bausmę vykdančią instituciją. Jo pasitikėjimas teisine sistema krito. Mano, kad su juo pasielgė nedorai ir neteisėtai, jo teisės yra pažeistos.

Ieškovo atstovė advokatė pažymėjo, kad ieškinys yra keliamas CK 6.272 str. pagrindu. Mano, kad tai, jog pažeidimas įvyko, yra faktas. Baudžiamojo proceso kodeksas numato griežtus terminus, per kuriuos turėtų būti pradėtas vykdyti nuosprendis. Teismas neturi teisės savo nuožiūra nuosprendžio vykdymo atidėti. Tai nenumatyta ir pačiame procesiniame dokumente, kad bausmės atlikimo terminas yra atidedamas. Laiko, kad baudžiamojo proceso kodeksas numato tiek pareigą, tiek saugiklius, t. y. kad bausmę vykdanti institucija kitą dieną praneša teismui, kad nuosprendis yra gautas. Laiko, kad yra sudaryta sistema, kuria galima prižiūrėti, ar nuosprendis yra vykdomas. Yra numatyti griežti terminai nuosprendžio vykdymo pradžiai. Šioje situacijoje nuosprendis nebuvo pateiktas laiku vykdyti. Nors atsakovas ir tretysis asmuo teigia, kad teisėjo veiksmuose nėra neteisėtumo, nes teisėjas pateikė patvarkymą ir pateikė ekspedicijos skyriui, tai yra užfiksuota registrų žurnale, tačiau ji mano, kad vis dėlto, baudžiamojo proceso kodekso 342 str. 1 d. dispozicija numato ir tai, kad nuosprendis turi pasiekti bausmę vykdančią instituciją. Mano, kad pažeidimas padarytas teisingumo vykdymo, o ne administravimo srityje, kaip nurodo tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo, kurie teigia, kad dėl dokumentų nepristatymo į pataisos inspekciją yra kaltas kurjeris. Laiko, kad šioje vietoje yra klausimas dėl teisingumo vykdymo teisėtumo, t. y. dėl tinkamo nuteisimo, dėl bausmės atlikimo ieškovui. Mano, kad nuosprendis turėtų pasiekti adresatą, negalima kaltinti vien tik kurjerio. Neteisėtai pasielgė ir pats teismas, nes neužtikrino, kad nuosprendis ir patvarkymas pasiektų bausmę vykdančią instituciją. Kaip ir paaiškino ieškovas, jis suvokė, kad bausmė yra vykdoma nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, jis laikė, kad bausmė yra vykdoma. Teisme jam nebuvo išaiškinta, kad jis turi būti pakviestas ir jam turi būti išaiškintos jo teisės ir pareigos vykdant nuosprendį. Kaip ir parašyta nuosprendyje, ieškovas be teismo ir bausmę vykdančios institucijos žinios gyvenamosios vietos nekeitė. Įsipareigojimus vykdė savarankiškai, kaip pats tuos įpareigojimus suvokė. Kvietimą iš probacijos tarnybos suprato kaip kvietimą atvykti atsiskaityti. Laiko, kad bausmės terminas faktiškai prasitęsė 383 dienomis, nes būtent po tiek laiko po nuosprendžio įsiteisėjo pradėta vykdyti bausmė. Jokių nuorodų, kad bausmės vykdymas atidedamas, nuosprendyje nėra. Nuteistasis turi ne tik pareigas, bet ir teises. Jis turi žinoti, kiek laiko jam turi būti atliekama bausmė. Ieškovas laiko, kad jis patyrė neturtinę žalą. Apskaičiavimas pagrįstas baudžiamojo kodekso normomis, kurios nustato vienos laisvės apribojimo dienos „įkainį“. Nori pabrėžti, kad teismas turi teisę spręsti, koks žalos dydis yra teisingas. Ieškovas teisingai nurodė, kad ji jam atstovavo baudžiamojoje byloje. Nuosprendžio skelbime nedalyvavo, dalyvavo ieškovas. Iki šio ieškinio surašymo su juo nebuvo bendrauta. Mano, kad dėl paaiškinimų ieškovui faktinė situacija nebūtų pasikeitusi.