- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-27
- Bylos Nr.
- 2A-2114-577/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24072-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič (pran.)
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. bei atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliaciniais skundais dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, trečiasis asmuo Vilniaus miesto apylinkės teismas, dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo (teismo) neteisėtų veiksmų (neveikimo), atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas J. A. pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti jo naudai 49 790 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti bei visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2012 metais buvo nuteistas ir savarankiškai vykdė nurodytus įpareigojimus, t. y. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto. 2013 metais sužinojęs, kad tik tuomet prasideda paskirtos bausmės vykdymas, buvo šokiruotas, patyrė daug streso, nukentėjo jo mokslai ir siekiai. Ieškovas tvirtina, kad jis turi realią galimybę išvažiuoti studijuoti į užsienį, tačiau papildomi įpareigojimų metai, atitolina šią galimybę. Pasak ieškovo, nuosprendžio vykdymo tvarka jam paaiškinta nebuvo, todėl jis manė, kad nuosprendis nuo įsiteisėjimo dienos buvo vykdomas, pats skambino į probacijos skyrių, nepraėjus mėnesiui, jam pasakė, kad neskubėtų, su juo bus susisiekta, tačiau jis tokio paaiškinimo nesuvokė, galvojo, kad nuosprendis jau yra pradėtas vykdyti. Ieškovas teigia, kad nuosprendį suprato, jokių klausimų nekilo; suprato, kad įpareigojimų laikymasis yra kontroliuojamas atsakingos institucijos, todėl skambino į probacijos tarnybą, su teisininkais dėl bausmės vykdymo nesikonsultavo. Ieškovas paaiškino, kad dėl patirto streso į gydytojus nesikreipė, vaistų nevartojo, tvarkėsi savarankiškai, kentėjo. Skambutį iš probacijos tarnybos tvirtino supratęs kaip kvietimą atsiskaityti, galvojo, kad pusė bausmės jau yra įvykdyta. Ieškovo nuomone, dėl nuosprendžio vykdymo turėjo rūpintis teismai, o ne jis. Kai buvo skelbiamas teismo nuosprendis, niekas nepaaiškino, kad turėtų atvykti į bausmę vykdančią instituciją.
Ieškovo atstovė advokatė pažymėjo, kad ieškinys yra keliamas CK 6.272 str. pagrindu. Baudžiamojo proceso kodeksas numato griežtus terminus, per kuriuos turėtų būti pradėtas vykdyti nuosprendis. Teismas neturi teisės savo nuožiūra nuosprendžio vykdymo atidėti. Mano, kad baudžiamojo proceso kodeksas numato tiek pareigą, tiek saugiklius: t. y. kad bausmę vykdanti institucija kitą dieną praneša teismui, kad nuosprendis yra gautas; yra sudaryta sistema, kuria galima prižiūrėti, ar nuosprendis yra vykdomas; numatyti griežti terminai nuosprendžio vykdymo pradžiai. Šioje situacijoje nuosprendis nebuvo pateiktas laiku vykdyti. Nors atsakovas ir trečiasis asmuo teigia, kad teisėjo veiksmuose nėra neteisėtumo, nes teisėjas pateikė patvarkymą ir pateikė ekspedicijos skyriui, tai yra užfiksuota registrų žurnale, tačiau ji mano, kad vis dėlto, baudžiamojo proceso kodekso 342 str. 1 d. dispozicija numato ir tai, kad nuosprendis turi pasiekti bausmę vykdančią instituciją. Mano, kad pažeidimas padarytas teisingumo vykdymo, o ne administravimo srityje, kaip nurodo tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo, kurie teigia, kad dėl dokumentų nepristatymo į pataisos inspekciją yra kaltas kurjeris. Tai teismas neužtikrino, kad nuosprendis ir patvarkymas pasiektų bausmę vykdančią instituciją. Kaip ir paaiškino ieškovas, jis suvokė, kad bausmė yra vykdoma nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, jis laikė, kad bausmė yra vykdoma. Teisme jam nebuvo išaiškinta, kad jis turi būti pakviestas ir jam turi būti išaiškintos jo teisės ir pareigos vykdant nuosprendį. Kaip ir parašyta nuosprendyje, ieškovas be teismo ir bausmę vykdančios institucijos žinios gyvenamosios vietos nekeitė. Įsipareigojimus vykdė savarankiškai, kaip pats tuos įpareigojimus suvokė. Kvietimą iš probacijos tarnybos suprato kaip kvietimą atvykti atsiskaityti. Laiko, kad bausmės terminas faktiškai prasitęsė 383 dienomis, nes būtent po tiek laiko po nuosprendžio įsiteisėjo pradėta vykdyti bausmė. Jokių nuorodų, kad bausmės vykdymas atidedamas, nuosprendyje nėra. Nuteistasis turi ne tik pareigas, bet ir teises. Jis turi žinoti, kiek laiko jam turi būti atliekama bausmė. Ieškovas laiko, kad jis patyrė neturtinę žalą. Apskaičiavimas pagrįstas baudžiamojo kodekso normomis, kurios nustato vienos laisvės apribojimo dienos „įkainį“.