Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CRT Partner“ ieškinį atsakovui Worldwide Automotiv Logistic& Investment Group Sp. Z o. o. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „CRT Partner“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Worldwide Automotiv Logistic & Investment Group Sp. Z o. o. 3 381,58 Eur skolos, 755,11 Eur palūkanų, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-4, t. 1). Atsakovui nepateikus atsiliepimo teismo nustatytu terminu, 2019 m. kovo 28 d. teismas priėmė sprendimą už akių (e. b. l. 99-101, t. 1), kuriuo ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 3 381,58 Eur skolos, 755,11 Eur palūkanų, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos 4 176,69 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 406,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2019 m. liepos 30 d. teisme buvo gautas ir po trūkumų šalinimo 2019 m. lapkričio 21 d. teisėjos rezoliucija priimtas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (e. b. l. 37-38, t. 2), kuriuo atsakovas prašė panaikinti 2019 m. kovo 28 d. teismo sprendimą už akių šioje byloje bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime atsakovas nurodė, kad ieškovės pateiktas ieškinys kartu su pranešimu, kuriuo nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, atsakovui įteiktas 2019 m. sausio 17 d. Teismo pranešimas, kuriuo atsakovas įpareigotas pateikti atsiliepimą į ieškinį, atsakovui buvo pateiktas jam nesuprantama (lietuvių) kalba, nebuvo išverstas į jam suprantamą (lenkų) kalbą, dėl ko atsakovas nesuprato teismo įpareigojimo ir atsiliepimo į bylą nepateikė. Dėl to teismas 2019 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą už akių, su kuriuo atsakovas nesutinka. Paaiškino, kad atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovei dar iki sprendimo už akių priėmimo buvo sumokėtos šios sumos: 2018 m. liepos 24 d. pavedimu – 500 Eur, 2018 m. liepos 30 d. pavedimu – 1 000 Eur, 2018 m. rugpjūčio 17 d. pavedimu – 2 500 Eur, 2018 m. rugpjūčio 20 d. pavedimu – 500 Eur. Taigi, iki ieškinio pateikimo atsakovas sumokėjo ieškovei 4 500 Eur sumą, kuri visiškai padengia ieškovės nurodomą 3 381,58 Eur įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Be to, atsakovas 2019 m. vasario 21 d. papildomai sumokėjo ieškovei 1 490,26 Eur sumą. Taip pat atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad pagal 2018 m. birželio 27 d. ieškovės ir atsakovo sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. CTR-A-1213 įsiskolinimas negalėjo susidaryti, nes ieškovės išduotos kuro kortelės buvo debetinės ir kurą buvo galima įpilti tik išankstinio apmokėjimo tvarka. Kreditas atsakovui pagal šalių susitarimą nebuvo suteiktas. Vis dėl to bendradarbiavimo metu paaiškėjo, kad ieškovės sistema neveikia tinkamai ir leidžia piltis degalus be išankstinio apmokėjimo, dėl ko kilo nesusipratimų dėl atsiskaitymų. Taigi, pripažinus, kad ieškovės nurodoma skola yra padengta ir neegzistuoja, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo bei byloje pareikštų išvestinių reikalavimų, t. y. dėl delspinigių, išieškojimo išlaidų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2020 m. sausio 7 d. nutartimi teismas nutarė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimą už akių panaikinti. Teismas nurodė, kad sutinka su atsakovu esant CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą panaikinti 2019 m. kovo 28 d. teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismo vertinimu, tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatos, reglamentuojančios atsiskaitymą pagal Sutartį, šalių skirtingai vertinamus atsakovo atliktus mokėjimus ieškovei pagal Sutartį, jų įskaitymo tvarką, gali turėti įtakos 2019 m. kovo 28 d. teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų – 1 490,26 Eur dydžio pagrindinės skolos priteisimo, priėmė ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė.

Teisme 2020 m. vasario 11 d. gauti atsakovo 2020 m. vasario 10 d. rašytiniai paaiškinimai, kuriais atsakovas prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal Sutarties 3.8.2 punktą, kuriame numatyta išimtis Sutarties 3.8.1 punkte aptartai atsiskaitymo tvarkai – kortelėje gali atsirasti neigiamas likutis (laikinas kreditas), kai pirkimo metu nėra ryšio tarp degalinės terminalo ir centrinio kompiuterio dėl ryšio operatoriaus kaltės ar kitų priežasčių. Sutarties 3.8.2 punkto sąlyga taip pat numato, kad toks neigiamas likutis (laikinas kreditas) turi būti apmokėtas pagal mėnesio pradžioje ieškovės pateiktą sąskaitą per dešimt kalendorinių dienų. Teigia, kad atsakovas pirmą kortelių papildymą (avansą) atliko 2018 m. liepos 4 d., pervesdamas į ieškovės sąskaitą 500 Eur ir šią įmoką ne tik išeikvojo, bet ir viršijo 2018 m. liepos 17 d., įsipildamas degalų Austrijoje. Nepakankamas likutis kortelėse ne tik nesutrukdė atsiskaityti už degalus 2018 m. liepos 17 d., tačiau taip pat nesudarė kliūčių toliau jomis naudotis (įsigyti prekes ir paslaugas), nepaisant to, jog pagal Sutarties 3.8.1 punktą, išnaudojus limitą, visos kortelės turėjo būti nedelsiant blokuotos, t. y. apribota galimybė jomis atsiskaityti. Nors atsakovas po 2018 m. liepos 4 d. atliko dar tris įmokas į ieškovės banko sąskaitą, kurių bendra suma 4 000 Eur (2018 m. liepos 30 d. įmokėta 1 000 Eur; 2018 m. rugpjūčio 17 d. įmokėta 2 500 Eur; 2018 m. rugpjūčio 20 d. – 500 Eur), tačiau šių įmokų nepakako padengti susidariusiam įsiskolinimui, todėl visi vėlesni 2018 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais vykę atsakovo atsiskaitymai kortelėmis buvo atlikti jau su neigiamu kortelių likučiu. Nepaisant to, kortelės vis tiek nebuvo blokuojamos ir apie susidariusį neigiamą likutį atsakovas niekaip nebuvo informuotas. Atsakovui 2018 m. liepos 31 d. buvo pateiktos penkios sąskaitos (Nr. PL-0000000293, AT-0000000060, DE-0000000215, ES-0000000105 ir LU-0000000076), tačiau sąskaitose nebuvo nurodyta kurio Sutarties punkto pagrindu jos yra išrašomos, t. y. ar už įsigytas prekes naudojantis avansu sumokėtomis įmokomis (Sutarties 3.8.1 punktas), ar už kortelėse susidariusį neigiamą likutį (Sutarties 3.8.2 punktas). Nepaisant to, jog naudojimasis ieškovės išduotomis kortelėmis ir atsiskaitymas už kortelėmis įsigyjamas prekes vyko ne pagal šalių aptartas Sutarties sąlygas ir taip atsitiko dėl ieškovės kaltės (jos sistemos sutrikimų), ieškovė reikalauja apmokėti išrašytas sąskaitas kartu su sutartinėmis 0,5 proc. dydžio palūkanomis. Todėl atsakovas nesutinka su reikalavimu apmokėti skolą 1 891,32 Eur dalyje, taip pat nesutinka su visais ieškinio išvestiniais reikalavimais (palūkanoms, išieškojimo ir bylinėjimosi išlaidoms). Pažymi, kad atsakovo atlikti mokėjimai sudaro 4 500 Eur, o bendra 2018 m. liepos mėn. sąskaitų suma yra 4 432,01 Eur, kas liudija susidariusią 67,99 Eur permoką, be to, lieka likutis 2018 m. rugpjūčio mėn. sąskaitoms padengti.

Teisme 2020 m. vasario 11 d. gauti ieškovės 2020 m. vasario 11 d. rašytiniai paaiškinimai, kuriais ieškovė prašo prijungti prie bylos medžiagos elektroninius laiškus, kuriais atsakovui buvo siųstos ieškovės 2018 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ES16-234 ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. DE-0000000345.

Teisme 2020 m. vasario 24 d. gauti ieškovės 2020 m. vasario 24 d. rašytiniai paaiškinimai, kuriais ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1 891,32 Eur pagrindinės skolos, 755,11 Eur palūkanų, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų, visas ieškovės nagrinėjamoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė papildomai nurodo nesutinkanti su atsakovo pozicija, kad atsiskaitymas už kortelėmis įsigyjamas prekes vyko ne pagal Sutarties sąlygas ir taip įvyko dėl ieškovės kaltės. Teigia, kad pagal Sutartį atsakovui nebuvo suteiktas kredito limitas, tačiau Sutarties 3.8.2 punktas reglamentuoja atvejį, kai pirkėjui (atsakovui) gali būti suteikiamas laikinas kreditas. Dėl ryšio linijų operatoriaus RAB „Avtoresurs“ vykdomų sistemos atnaujinimo darbų pasitaiko periodų, kuomet degalinių terminalai negali užmegzti ryšio su centriniu kompiuteriu. Tokių atvejų nemažai pasitaikė 2017 m. vasario-balandžio mėnesiais bei 2018 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais. Esant tokiai situacijai, kai degalinių terminalai negali užmegzti ryšio su centriniu kompiuteriu, ieškovės kuro kortelių valdymo sistema dirba „offline“ režimu – fiksuoja visus kuro pylimo duomenis ir leidžia už kurą atsiskaityti kortelėmis, tačiau neveikia kuro kortelės likučio nustatymo (patikrinimo) funkcionalumas. Dėl to, jog 2018 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais atsakovui naudojantis ieškovės išduotomis debetinėmis kuro kortelėmis degalinių terminalai negalėjo užmegzti ryšio su centriniu kompiuteriu, atsakovas turėjo galimybę atsiskaityti debetinėmis kortelėmis, nors jose nebuvo pakankamai lėšų, t. y. atsakovui buvo suteiktas laikinas kreditas. Todėl visos 2018 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais ieškovės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašytos Sutarties 3.8.2 punkto pagrindu, atsakovui suteikiant laikiną kreditą. Be to, teigia, kad per 2018 m. liepos mėnesį atsakovas nuolat pylėsi kurą ir mėnesio pabaigoje buvo įsipylęs kuro už 4 432,01 Eur, kai avansu buvo sumokėjęs tik 500 Eur. Ši faktinė aplinkybė leidžia spręsti, jog atsakovui buvo (turėjo būti) žinoma, kad nuo pat to momento, kuomet buvo išnaudotas sumokėtas avansas, atsakovui buvo teikiamas laikinas kreditas pagal Sutarties 3.8.2 punktą. Pastebėtina ir tai, kad Sutartis kitokių kuro įsigijimo ir atsiskaitymo galimybių nenumatė, t. y. jeigu atsakovui netaikomas avansinis atsiskaitymas, tai suteikiamas laikinas kreditas ir atsakovas privalo atsiskaityti pagal Sutarties 3.8.2 punktą. Nurodo, kad ieškovės PVM sąskaitos-faktūros išrašomos Sutarties 3.8.2 punkto pagrindu ir atsakovo atliekami mokėjimai nėra avansiniai, o skirti ieškovės išrašytoms PVM sąskaitoms-faktūroms padengti. Nurodo, kad atsakovas, žinodamas Sutarties 3.8.2 punkto turinį, taip pat, kokias piniginių lėšų sumas įmokėjo į debetines korteles, žinodamas kokį kiekį kuro ir už kokias sumas įsigijo (papildomai neįrodinėtina aplinkybė, jog įprastai vairuotojams degalinėje po kiekvieno kuro pylimo yra išduodami kuro pylimo kvitai), elgdamasis kaip apdairus ir rūpestingas verslininkas, privalėjo suprasti, kad į debeto korteles įmokėti pinigai yra išnaudoti, ir informuoti savo vairuotojus apie tai, kad nenaudotų ieškovės išduotų kuro kortelių. Tačiau atsakovas savo vairuotojų atitinkamai neinformavo ir kortelėmis buvo nuolat naudojamasi 2018 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais, todėl, darytina išvada, kad atsakovas suprato (turėjo suprasti), kad jam pagal Sutarties 3.8.2 punktą buvo suteiktas laikinas kreditas ir kokios yra jo apmokėjimo sąlygos, taip pat, kad tokios sąlygos atsakovui yra priimtinos ir jis pageidauja toliau naudotis laikinu kreditu.

Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose dėstomas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. birželio 27 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. CRT-A-1213 (e. b. l. 18-26, 1 t., toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovui degalus, automobilinius produktus, automobilių plovyklos paslaugas ir kitas prekes ir paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už parduotas prekes ir paslaugas atsiskaityti jam ieškovės išduotomis kuro kortelėmis (Sutarties 1.1. punktas). Už suteiktas paslaugas ir nupirktas prekes atsakovas įsipareigojo mokėti pagal ieškovės kas mėnesį paskutinę jo dieną išrašomą PVM sąskaitą-faktūrą (Sutarties 3.3. punktas, Sutarties priedas Nr. 1). Sutartimi atsakovui nebuvo suteiktas kreditas, naudojantis kuro kortelėmis (Sutarties priedas Nr. 2, Sutarties priedas Nr. 1), todėl atsiskaitymui už nupirktas prekes ir suteiktas paslaugas šalių tarpusavio santykiuose turėjo būti taikomas ir Sutarties 3.8 punktas, numatantis atsiskaitymo tvarką tuo atveju, jei pirkėjui kreditas nesuteiktas. Šiame Sutarties punkte buvo numatyta: jei pirkėjui (atsakovui) nesuteiktas kreditas, pirkėjas (atsakovas) laisvai pasirenka, kokią sumą įmokėti į kortelę, išeikvojus įmoką, teisė naudotis kortele sustabdoma ir kortelė automatiškai blokuojama, kortelė atblokuojama per dvi darbo dienas po pinigų įmokėjimo į pardavėjo atsiskaitomąją sąskaitą <...> (Sutarties 3.8.1 punktas); jei pirkėjui (atsakovui) nesuteiktas kreditas, kortelėse gali atsirasti neigiamas likutis, t. y. pirkėjui (atsakovui) suteikiamas laikinas kreditas, jei pirkimo metu nebuvo ryšio tarp degalinės terminalo ir centrinio kompiuterio dėl ryšio linijų operatoriaus kaltės ar kitų priežasčių, praėjusio mėnesio neigiamas likutis turi būti apmokėtas pagal mėnesio pradžioje pateiktą sąskaitą per 10 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos (Sutarties 3.8.2 punktas). Pagal Sutarties 3.5 punktą šalys sulygo, kad visos ieškovės teikiamos PVM sąskaitos-faktūros bus siunčiamos atsakovui elektronine forma, elektroniniu paštu, nurodytu Sutarties priede Nr. 1 (office@walig.pl), o ieškovės atsakovui išsiųsta PVM sąskaita-faktūra bus laikoma atsakovo gauta praėjus vienai kalendorinei dienai nuo elektroninės PVM sąskaitos-faktūros išsiuntimo dienos.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad sudarius Sutartį atsakovas ieškovei 2018 m. liepos 5 d. įmokėjo 500 Eur, o 2018 m. liepos 31 d. 1 000 Eur sumą (e. b. l. 36, 35, t. 2). Mokėjimų paskirtyse atsakovas nenurodė konkrečios šių mokėjimų paskirties, ją apibrėždamas bendrai „papildymas“, „įmoka“. 2018 m. liepos 31 d. ieškovė atsakovui išrašė penkias PVM sąskaitas-faktūras: PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AT-0000000060 896,34 Eur sumai, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DE-0000000215 333,30 Eur sumai, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ES-0000000105 1 619,82 Eur sumai, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LU-0000000076 1 166,04 Eur sumai, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PL-0000000293 416,51 Eur sumai (e. b. l. 59, 75, t. 2). 2018 m. liepos 5 d. atsakovo 500 Eur mokėjimu ieškovė padengė atitinkamą dalį sumos, mokėtinos pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AT-0000000060 (likutis 396,36 Eur), o 2018 m. liepos 31 d. 1 000 Eur mokėjimu – PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AT-00000000060 (396,36 Eur), PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DE-0000000215 (333,30 Eur), dalį sumos, mokėtinos pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ES-0000000105 (likutis 1 349,46 Eur) (e. b. l. 69, t. 2, Sutarties 3.10 punktas). Taigi, 2018 m. rugpjūčio 10 d. (Sutarties 3.8.2 punktas) atsakovas ieškovei pagal 2018 m. liepos mėn. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, įskaičius jo mokėjimus, atliktus 2018 m. liepos mėn., liko skolingas 2 932,01 Eur, iš jų 1 349,46 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ES-0000000105, 1 166,04 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LU-0000000076, 416,51 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PL-0000000293 (e. b. l. 59, t. 2).

2018 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas ieškovei sumokėjo 3 000 Eur, iš jų 2018 m. rugpjūčio 20 d. – 2 500 Eur, 2018 m. rugpjūčio 21 d. – 500 Eur (e. b. l. 33, 34, t. 2). Mokėjimo pavedimų paskirtyse atsakovas ir vėl nenurodė konkrečios mokėjimų paskirties, ją apibrėždamas „priemoka“, „atidėjimas“. Tuo tarpu ieškovė atsakovui 2018 m. rugpjūčio mėnesį išrašė keturias sąskaitas: 2018 m. rugpjūčio 13 d. sąskaitą-faktūrą Nr. ES16-234 1 852,60 Eur sumai, 2018 m. rugpjūčio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AT-0000000076 1 301,16 Eur sumai, 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DE-0000000345 29,12 Eur sumai, 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PL-0000000466 266,69 Eur sumai (e. b. l. 35-41, 81-94, t. 1). Atsakovo atliktus mokėjimus ieškovė įskaitė tokia tvarka: 2018 m. rugpjūčio 20 d. 2 500 Eur mokėjimu ieškovė padengė 2018 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ES-0000000105 (1 349,46 Eur), dalį sumos, pagal 2018 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LU-0000000076 (likutis 15,50 Eur), o 2018 m. rugpjūčio 21 d. 500 Eur mokėjimu – 2018 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LU-0000000076 (15,50 Eur), 2018 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PL-0000000293 (416,51 Eur), dalį sumos, mokėtinos pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ES16-234 (likutis 1 784,61 Eur) (e. b. l. 59, t. 2). Taigi, 2018 m. rugsėjo 10 d. (Sutarties 3.8.2 punktas) atsakovas ieškovei buvo likęs skolingas 3 381,58 Eur sumą, iš jų 1 784,61 Eur pagal 2018 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ES16-234, 1 301,16 Eur pagal 2018 m. rugpjūčio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AT-0000000076, 29,12 Eur pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DE-0000000345, 266,69 Eur pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PL-0000000466 (e. b. l. 59, t. 2).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. vasario 21 d. atsakovė atliko mokėjimo 1 490,26 Eur sumai, nurodydama, kad ji mokėjimus atlieka pagal 2018 m. rugpjūčio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AT-0000000076 1 301,16 Eur sumai bei 189,10 Eur mokėjimą pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PL-0000000466 (e. b. l. 32, t. 2). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad šiuo metu atsakovė nėra apmokėjusi ieškovei 1 784,61 Eur sumos pagal 2018 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ES16-234, 29,12 Eur sumos pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DE-0000000345 ir 77,59 Eur sumos pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PL-0000000466, viso – 1 891,32 Eur.

Atsakovas nesutinka mokėti šios sumos, o savo nesutikimą grindžia pirmiausia tuo, kad ieškovė be pagrindo teikė atsakovui paslaugas ir pardavė prekes pagal Sutartį kreditan, nors atsakovui nebuvo suteiktas kreditas, išduodant kuro korteles. Teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teismas sutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad Sutartimi atsakovui, išduodant kuro korteles, nebuvo nustatytas kreditas (Sutarties priedas Nr. 1). Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekėlė ir ieškovė. Tačiau teismas nesutinka su atsakovo pozicija, jog pagal šalių sudarytą Sutartį kredito, išduodant kuro korteles, nesuteikimo aplinkybė leidžia atsakovui nemokėti (atleidžia jį nuo mokėjimo) ieškovei už jos atsakovui pagal Sutartį faktiškai be iš anksto gauto apmokėjimo (avanso) suteiktas paslaugas ir parduotas prekes. Byloje nustatyta, kad Sutartimi tokią situaciją šalys apsprendė Sutarties 3.8.2 punkte, numatydamos, jog kortelėse pirkėjui (atsakovui) gali būti suteiktas laikinas kreditas. Laikino kredito suteikimo sąlygos Sutartyje buvo apibrėžtos abstrakčiai, numatant vieną konkretų atveją jį suteikti („jei pirkimo metu nebuvo ryšio tarp degalinės terminalo ir centrinio kompiuterio dėl ryšių linijų operatoriaus kaltės“), tačiau juo neapsiribojant („ar kitų priežasčių) (Sutarties 3.8.2 punktas). Be to, Sutartyje buvo aiškiai įtvirtinti svertai pačiai atsakovei kontroliuoti suteikiamų paslaugų ir perkamų prekių kortelėmis kiekį ne tik pasirenkant korteles nesuteikiant kredito, bet ir numatant teisę atsakovui pačiam nurodyti korteles, kurioms turėtų būti nustatyti paros ar mėnesio limitai (Sutarties 2.2.2 punktas), nedelsiant gauti informaciją telefonu iš ieškovės apie turimų kortelių debetinius/kreditinius likučius (Sutarties 2.1.4 punktas), taip pat pareigą reaguoti į vykdomų pardavimų neatitikimus per tris dienas gavus iš ieškovės visų operacijų, atliktų per mėnesį, naudojant kuro korteles, kas atitinka ieškovės išrašomas PVM sąskaitas-faktūras, išrašą (Sutarties 2.2.5 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šiomis teisėmis atsakovas Sutarties vykdymo metu būtų naudojęsis, išskyrus nustatytą paros limitą kuro kortelėms (e. b. l. 30, 31, t. 1): būtų prašęs pateikti ieškovę informaciją apie jo turimų kortelių likučius, teikęs prieštaravimus dėl jam pateikiamų sąskaitų neatitikimo jo atliktiems avansiniams mokėjimams, suteiktoms paslaugos, parduotoms prekėms, jų apimčiai, kortelių panaudojimo faktui ar kita. Priešingai, byloje surinkti duomenys liudija, kad 2018 m. liepos 5 d. įmokėjęs tik 500 Eur sumą ieškovei avansu, atsakovas visą mėnesį naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis ir parduodamomis prekėmis pagal Sutartį kreditan, už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes sumokėdamas ieškovei tik po jų suteikimo, nereikšdamas jokių pretenzijų dėl teikiamų apmokėti PVM sąskaitų-faktūrų galimo neatitikimo šalių rašytiniam susitarimui, įtvirtintam Sutarties 3.8.1 punkte. Teismo vertinimu, šios aplinkybės – paminėtos Sutarties nuostatos, šalių elgesys po Sutarties pasirašymo, Sutarties vykdymo metu, aiškiai patvirtina, kad nepaisant šalių raštu pasiekto sutarimo dėl kortelių suteikimo atsakovui be kredito, Sutartį abi šalys aiškino ir suprato kaip suteikiančią galimybę, ieškovei sutikus, atsakovui pirkti prekes ir gauti paslaugas pagal Sutartį taip pat laikino kredito būdu Sutarties 3.8.2. punkte nustatyta tvarka (CK 6.193 straipsnis). Vertinti tokį Sutarties aiškinimą kaip nesąžiningą, į ką apeliavo atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas nemato jokio pagrindo. Viena vertus, atsakovas, savo veiksmais sutikdamas su prekių ir paslaugų pagal Sutartį įsigijimu laikino kredito būdu Sutarties 3.8.2 punkte nustatyta tvarka, kaip minėta, tik patvirtino tokį Sutarties aiškinimą. Pažymėtina, kad byloje nėra jokio įrodymo, liudijančio atsakovo ieškovei išreikštą nesutikimą dėl prekių ir paslaugų pagal Sutartį įsigijimo Sutarties 3.8.2 punkte nustatyta tvarka (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, teismas negali sutikti su atsakovo samprotavimu, jog toks Sutarties aiškinimas realiai pažeidė kokias nors atsakovo teises ir įstatymų saugomus interesus. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad be kitų įsipareigojimų atsakovas Sutartimi prisiėmė taip pat papildomą įsipareigojimą per kalendorinį mėnesį įsigyti ne mažesnį nei 1000 litrų kiekį degalų (Sutarties priedas Nr. 1), taip pat sutiko už šio reikalavimo nesilaikymą, ieškovei pareikalavus, mokėti šalių sulygtas netesybas (Sutarties 2.2.2 punktas). Todėl priešingai nei teigia atsakovas, nesutikimas įsigyti prekes ir paslaugas pagal Sutartį laikino kredito būdu Sutarties 3.8.2 punkte nustatyta tvarka, tikėtina, ne pažeidė atsakovo teises ir įstatymo saugomus interesus, kurių pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįvardijo, o leido jam pačiam išvengti civilinės sutartinės atsakomybės taikymo, įvertinus byloje įrodymais nepaneigtą atsakovo realų naudojimąsi kuro kortelėmis prekėms ir paslaugoms pagal Sutartį įsigyti du mėnesius iš eilės, įmokėjus ieškovei tik 500 Eur avansą.

Atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindė taip pat tuo, kad ieškovė, išrašydama atsakovui PVM sąskaitas-faktūras paskutinę mėnesio dieną, iš esmės klaidino atsakovą, leisdamas suprasti, jog jam prekės pagal Sutartį yra parduotos, o paslaugos suteiktos ne laikinam kreditui. Teismas šio atsakovo argumento taip pat neturi pagrindo pripažinti pagrįstu. Viena vertus, teismas iš esmės sutinka su ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose pateiktais argumentais, kad šie atsakovo pateikti samprotavimai yra nesąžiningi, nes atsakovui, perkančiam paslaugas ir prekes pagal Sutartį, turi būti žinoma tiek tai, kokį avansą jis yra sumokėjęs ieškovei, tiek tai, kad jo sumokėto avanso nepakanka toliau pastoviai perkamoms prekėms ir paslaugoms pagal Sutartį apmokėti. Kaip minėta, atsakovo teisę gauti informaciją apie kuro kortelių likučius, o ieškovės pareigą ją pateikti numatė ir Sutarties 2.1.4 punktas. Tokį argumentą pagrindžia ir byloje nustatytos aplinkybės apie atsakovo ieškovei pagal Sutartį sumokėtas sumas, jų mokėjimų datas, atsakovui ieškovės išrašytas sąskaitas, jų išrašymo datas, jų sumas, skolos apmokėjimo aplinkybes. Kita vertus, tokį atsakovo pateiktą argumentą paneigia pačios Sutarties nuostatos, kurios apmokėjimą pagal Sutarties 3.8.2 punktą susieja ne su PVM sąskaitos-faktūros išrašymo diena, kaip numatyta Sutarties 3.3 punkte, Sutarties priede Nr. 1, o su PVM sąskaitos-faktūros pateikimo apmokėti diena. Kaip minėta, pagal Sutarties 3.5 punktą PVM sąskaitos-faktūros pagal šalių susitarimą buvo siunčiamos elektronine forma elektroniniu paštu, o buvo laikomos atsakovo gautomis praėjus vienai kalendorinei dienai nuo elektroninės sąskaitos faktūros išsiuntimo dienos. Todėl paskutinę mėnesio dieną ieškovės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros pagal Sutartį laikomos pateiktomis atsakovui (gautomis atsakovo) apmokėti tik kito mėnesio pirmąją dieną, kaip tai numato Sutarties 3.8.2 punktas. Vertindamas šį atsakovo argumentą, teismas tik sutinka su atsakovu tuo aspektu, kad atsakovui 2018 m. rugpjūčio mėn. išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose buvo klaidingai nurodoma jų apmokėjimo data, kuri sutapo su jų išrašymo diena, nors pagal Sutarties 3.8.2 punktą praėjusio mėnesio neigiamas likutis turėjo būti apmokėtas pagal mėnesio pradžioje pateiktą sąskaitą per 10 dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Tačiau vien ši aplinkybe nesudaro pagrindo ieškovės ieškinį pripažinti nepagrįstu: ieškinio pagrindą sudarančių PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminas ieškinio pateikimo dieną bet kuriuo atveju buvo suėjęs, šį netikslumą atsakovas, bendradarbiaudamas su ieškove, turėjo galimybę išsiaiškinti Sutarties 2.2.5 punkte nustatyta tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo, o kartu pareigos nevykdė (CK 6.200 straipsnis).

Atsakovas, nesutikdamas apmokėti 2018 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. ES16-234, taip pat 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. DE-0000000345 nurodė ir tai, kad šių sąskaitų faktūrų jis negavo. Ieškovės į bylą pateikti elektroniniai laiškai, įvertinus minėtą šalių susitarimą, įtvirtintą Sutarties 3.5 punkte, akivaizdžiai paneigia tokį atsakovo argumentą (e. b. l. 87, t. 2). Ieškovės atstovo bylos nagrinėjimo teisme metu pateikti paaiškinimai dėl 2018 m. rugpjūčio 15 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. AT-0000000076 paskaičiuotos papildomos sumos – 130,12 Eur (e. b. l. 83-84, 89-90, t. 1), taip pat 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. PL-0000000466 nurodytos papildomos sumos – 11,51 Eur (e. b. 86, 87, 93, 94, t. 1) pagrindžia aplinkybę, kad šiomis sumomis atsakovui buvo pritaikyta ne bauda už vėlavimą atsiskaityti, o buvo panaikinta pagal Sutartį taikytina nuolaida įsigyjamoms prekėms ir paslaugoms. Pagal Sutarties 2.1.8 punktą ieškovė pasiliko teisę atsakovui netaikyti nuolaidų degalams ar taikyti mažesnes nuolaidas, nurodytas Sutarties priede Nr. 1, jei atsakovas neapmoka PVM sąskaitos faktūros per šioje Sutartyje nurodytą terminą (Sutarties 2.1.8. punktas). Aplinkybė, kad pastarųjų sąskaitų išrašymo metu atsakovas vėlavo mokėti ieškovei pagal Sutartį išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, įvertinus Sutarties 3.8.2 punkte numatytą PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminą, atsakovui išrašytas sąskaitas, jo atliktus mokėjimus, yra jau nustatyta šiame sprendime. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje iš esmės nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.314 straipsnio 5 dalyje reglamentuotos įsigytų daiktų kainos nesumokėjimo pasekmės – kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už suteiktas automobilių plovyklos ir kitas paslaugas bei įsigytus degalus, automobilinius produktus ir kitas prekes pagal Sutartį, viso – 1 891,32 Eur, yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis, 6.345 straipsnio 3 dalis, 6.716 straipsnis, 6.720 straipsnis).

Pagal Sutarties 3.9 punktą atsakovui pavėlavus atsiskaityti Sutartyje numatyta tvarka, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti 0,5 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną pavėluotą mokėti kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Iš ieškovės pateikto Palūkanų paskaičiavimo akto nustatyta, kad ieškovė paskaičiavo atsakovei 755,11 Eur palūkanų (e. b. l. 33-34, t. 1). Pažymėtina, kad šias palūkanas ieškovė paskaičiavo atsižvelgdama į Sutarties 3.8.2 punkte numatytą neigiamo likučio PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminą, jas skaičiavo už laikotarpį iki ieškinio surašymo 2018 m. spalio 9 d. už PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas atsakovui 2018 m. rugpjūčio mėn.: 2018 m. rugpjūčio 13 d. Nr. ES16-234, 2018 m. rugpjūčio 15 d. Nr. AT-0000000076, 2018 m. rugpjūčio 31 d. Nr. DE-0000000345, 2018 m. rugpjūčio 31 d. Nr. PL-0000000466. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 755,11 Eur palūkanų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas (Sutarties 3.9. punktas, CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.344 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo nurodoma aplinkybė apie jo atliktą 1 490,26 Eur dydžio mokėjimą 2019 m. vasario 21 d. jokios įtakos prašomų priteisti palūkanų skaičiavimo pagrįstumui neturi, nes šias palūkanas ieškovė skaičiuoja iki ieškovės atlikto mokėjimo, t. y. iki 2018 m. spalio 9 d.

Atsakovas taip pat prašo mažinti ieškovės reikalaujamas priteisti palūkanas kaip nepagrįstai dideles. Teismas su šiuo argumentu sutikti neturi pagrindo.

Palūkanos gali būti nustatomos dviem būdais – įstatymu ir šalių susitarimu (CK 6.261 straipsnis). Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Todėl teismas turi teisę vertinti sutarties sąlygą dėl palūkanų, kaip ir bet kokią kitą sutarties sąlygą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniu, 6.37 straipsnio 3 dalimi). CK 6.73, 6.258 straipsniai leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001, 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003, kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, kt.) teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos.

Kaip matyti, atsakovas yra privatus verslo subjektas, paprastai laikomas turintis patirties verslo bei derybų srityje, galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantis sutarties sąlygas. Byloje nenustatyta, kad pasirašydamas Sutartį, atsakovas veikė ne laisva valia, Sutarties sąlygos jam buvo neaiškios, dėl ko atsakovas negalėjo numatyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo padarinių (CPK 178 straipsnis). Todėl konstatuotina, kad atsakovas, pasirašydamas Sutartį su ieškove, matė Sutartyje nustatytas palūkanas, tačiau jų dydis atsakovui nebuvo kliūtis tokią sutartį sudaryti, atsakovas sąmoningai prisiėmė galimą Sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo riziką. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės taikytų minimalių šalių sulygtų palūkanų dydžio teismas negali laikyti neproporcingu atsakovo sutarties pažeidimams: jie tęsėsi kurį laiką, o ieškovei nustačius papildomus terminus, atsakovo nebuvo gera valia pašalinti (e. b. l. 44-43, t. 1). Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, taip pat teismų praktikoje formuojamą taisyklę, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008), teismas neturi pagrindo teigti, jog priteistos iš atsakovo ieškovės naudai Sutartyje šalių sulygtos 0,5 proc. palūkanos yra neprotingai didelės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), suteikiančios pranašumą ieškovei atsakovo atžvilgiu (CK 6.288 straipsnis), pažeidžiančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis), bei jas mažinti.

Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 40 Eur su pavėluotu mokėjimu susijusių išieškojimo išlaidų pagrįstas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalis, todėl tenkinamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, paskaičiuotas pagal Įstatymą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsakovui pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado 2018 m. spalio 22 d., t. y. antrąjį metų pusmetį, kuomet galiojo 0 proc. (Europos centrinio banko vieša informacija, skelbiama www.ecb.europa.eu) fiksuotoji palūkanų norma, kurią padidinus 8 procentiniais punktais gaunama 8 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanų norma. Kadangi atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 686,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 94,00 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 48, 51, t. 1, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat ieškovė patyrė 1 312,32 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudaro 968,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus byloje (e. b. l. 15-16, 46-47, 49-50, t. 1, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) ir 344,32 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidos (e. b. l. 53-56, 97-98, t. 1, CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė atsisakė 1 490,26 Eur dydžio reikalavimo, ieškovei grąžinami 25,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 2 dalis). Likęs žyminis mokestis už ieškovės atsisakyto reikalavimo dalį – 8,50 Eur (34 Eur – 25,50 Eur), įvertinus tai, kad jo atsisakymą lėmė šios sumos sumokėjimas iš atsakovo pusės ieškovei po bylos iškėlimo teisme, taip pat kitos bylinėjimosi išlaidos – 60 Eur žyminis mokestis, 1 312,32 Eur kitos bylinėjimosi išlaidos, priteisiamos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnis). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 straipsnis), kurios sudaro 7,16 Eur (e. b. priedas). Atsakovo patirtos 38 Eur žyminio mokesčio išlaidos (e. b. l. 38, t. 2), 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidos (e. b. l. 109-111, t. 2), 115,20 Eur vertimo išlaidos (e. b. l. 112-115, t. 2) atsakovui neatlyginamos, nes jo atžvilgiu ieškinys patenkintas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Worldwide Automotiv Logistic & Investment Group Sp. Z o. o., juridinio asmens kodas 360229815, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CRT Partner“, juridinio asmens kodas 302760841, naudai 1 891,32 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai devyniasdešimt vienas Eur 32 ct) skolos, 755,11 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt penki eurai 11 ct) palūkanų, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2 686,43 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt šeši Eur 43 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 380,82 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai aštuoniasdešimt Eur 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Worldwide Automotiv Logistic & Investment Group Sp. Z o. o., juridinio asmens kodas 360229815, 7,16 Eur (septyni Eur 16 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „CRT Partner“, juridinio asmens kodas 302760841, 25,50 Eur (dvidešimt penki Eur 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. spalio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 5152. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.