- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-589-227/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01888-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Vadokliai“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-589-227/2011.
Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01888-2011-2
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Vadokliai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2797-452/2011 pagal ieškovo R. S. ieškinį dėl skolos, delspinigių, palūkanų be bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovei „Vadokliai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 80 268,15 Lt nuomos mokesčio, 5 554,14 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys sudarė šešias Žemės nuomos sutartis, kurių pagrindu atsakovui atsirado piniginė prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už išsinuomotus žemės sklypus. Atsakovas nėra sumokėjęs nuomos mokesčio už 2008-2010 m. Ginčas byloje vyksta dėl nuomos mokesčio, kurį ieškovas prašo priteisti už du laikotarpius į priekį, vadovaudamasis CK 6.487 str. 6 d. Nuomos mokestis buvo mokamas kiekvienų metų pabaigoje už pasibaigusius metus, todėl manė, jog turi teisę reikalauti, kad būtų priteistas nuomos mokestis už ne daugiau kaip dvejus metus į priekį, t.y. 2011-2012 m. Atsakovas pareiškimu informavo ieškovą, jog jis vienašališkai nutraukia žemės nuomos sutartis ir jos bus laikytinos nutrauktomis tik nuo 2011-10-31. Galiojant nuomos sutarčiai, nuomotojas turi teisę naudotis visomis nuomotojo teisėmis, įskaitant ir reikalavimą dėl nuomos mokesčio už du metus į priekį, atsakovui neįvykdžius savo sutartinių prievolių. Manė, kad prašomų priteisti delspinigių dydis yra nedidelis ir protingas bei pagrįstas. Nesutiko, kad skolos mokėjimas būtų išdėstytas, kadangi teismui nepateikti įrodymai apie bendrovės sunkią materialinę padėtį.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-03-24 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovo buvo priteista 80 268,15 Lt skolos, 5 554,14 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pareiškė prieštaravimus, kuriuose prašė preliminarų sprendimą pakeisti ir sumažinti priteistos skolos dydį nuo 80 268,15 Lt iki 42 382,55 Lt bei sumažinti priteistų delspinigių dydį nuo 5 554,14 Lt iki 2 777,07 Lt. Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus prašė preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-06-13 priėmė galutinį sprendimą, kuriuo preliminarų sprendimą pakeitė, priteisė iš atsakovo 58 168,21 Lt skolos, 5 554,14 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų, 952,38 Lt žyminio mokesčio, 2 021,68 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad šalys penkių metų laikotarpiui 2008-09-12, 2008-09-13, 2008-11-13 sudarė šešias žemės nuomos sutartis, pagal kurias nuomotojas už užmokestį išnuomojo, o nuomininkas išsinuomojo žemės sklypus, esančius Panevėžio rajone, Geležių, Jotainėlių kaime (7-18 b.l.). Pagal Žemės nuomos sutarčių 4 punktą, atsakovas Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovė „Vadokliai“ įsipareigojo už kiekvieną nuomojamų žemės sklypų ha mokėti po 460 Lt nuomos mokestį, nuomos mokestį už einamuosius metus sumokant ne vėliau kaip iki tų metų pabaigos, t.y. gruodžio mėnesio paskutinės dienos. Pripažino, kad atsakovas yra praleidęs terminą sumokėti nuomos mokestį už 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. ir nesumokėjęs iš viso 42 382,55 Lt (22 b.l.). Nustatė, kad atsakovas ginčijo 37 885,60 Lt sumą, kurią ieškovas prašė priteisti už 2011-2012 metų laikotarpį, kadangi nuomos mokesčio mokėjimo terminas dar nėra suėjęs, be to, atsakovas 2001-04-08 pareiškimu informavo ieškovą, jog bendrovė vienašališkai nutraukia visas tarp šalių sudarytas žemės nuomos sutartis nuo 2011-10-31. Teismas pripažino, kad atsakovo žemės nuomos sutarčių pažeidimas yra esminis, atsakovas pažeidė ieškovo teisėtus lūkesčius, nes ieškovas negavo to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Laikė ieškovo, ginančio savo teises vadovaujantis LR CK 6.487 str. 6 d. įtvirtintomis nuostatomis, reikalavimą priteisti visą sumą už 2011-2012 m. laikotarpį pagrįstu iš dalies. Atsakovas informavo ieškovą, jog nuo 2011-10-31 vienašališkai nutraukia visas tarp šalių sudarytas žemės nuomos sutartis, atsakovo pranešimas dėl sutarčių nutraukimo yra teisėtas ir pagrįstas, sutarčių nutraukimo tvarka nepažeista, todėl ieškovui iš atsakovo priteisė 15 785,66 Lt sumą už laikotarpį tik iki 2011-10-31. Teismas laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, kad ieškovas nevykdė kooperavimosi, bendradarbiavimo pareigos, kadangi ieškovo, kaip nuomotojo veiksmai atsakovo atžvilgiu dėl nepakankamo bendradarbiavimo vykdant nuomos sutartis, neturi įtakos atsakovo prievolei mokėti šalių sutartimi nustatyto dydžio nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Teismas, remdamasis teismine praktika, pripažino, kad ieškovo prašomi priteisti 0,1 proc. delspinigiai negali būti vertinami kaip per didelės netesybos ir sprendė, jog esant ilgą laiką visiškai nedengiamiems iš žemės nuomos sutarčių kilusiems kreditoriaus nuostoliams, tik už šešis mėnesius skaičiuojamų sutartinių delspinigių mažinimas, neatitiktų CK 1.5 straipsnyje nustatytų civilinių santykių subjektams taikytinų principų. Atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra verslo subjektas – juridinis asmuo, turi patirties verslo ir derybų srityje, byloje nėra jokių įrodymų, kad sutarčių 4 p. nurodytos netesybos buvo nustatytos ne laisva šalių valia, paties atsakovo veiksmai traktuotini kaip pažeidžiantys sutarties šalių interesų pusiausvyrą, kadangi jis neginčijo sutarties nuostatų dėl nuomos kainos bei delspinigių dydžio, pats tuo tarpu naudojosi nuomojamu turtu, gavo iš jo pajamas. Taip pat iš terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusio atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos teismo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str. 1d.), proporcingai patenkintų reikalavimų sumai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas atmetė atsakovo prašymą atidėti sprendimo vykdymą iki 2011 m. rugsėjo mėnesio 31 d. bei išdėstyti sprendimo vykdymą 6 mėnesiams, nesant pakankamai įrodymų, kurie patikimai patvirtintų sunkią atsakovo turtinę padėtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. galutinį sprendimą pakeisti, sumažinti priteistos skolos dydį nuo 58 168,21 Lt iki 42 382,55 Lt, sumažinti priteistų delspinigių dydį nuo 5 554,14 Lt iki 2 777,07 Lt, sprendimo vykdymą atidėti iki 2011-09-31, ir išdėstyti lygiomis dalimis 6 mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.487 str. 6d., netinkamai aiškino šalių sudarytas sutartis, jų sąlygas, nes neatsižvelgė į tai, kad šalių sudarytose žemės nuomos sutartyse buvo nustatytos ieškovo teisių gynimo priemonės: 1) 0,2 proc. dydžio netesybos, 2) nuomininko teisė, manant, jog kitos šalies padarytas pažeidimas yra esminis, nutraukti sutartis anksčiau termino. Kadangi ieškovas pasinaudojo teise reikalauti sumokėti netesybas, todėl jis nebeturi teisinio pagrindo reikalauti sumokėti nuomos mokestį, kurio terminas dar nėra suėjęs, t.y. 15785,66 Lt.
Nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.200 str. 2 d. įtvirtintą bendradarbiavimo ir kooperavimosi principą, nepagrįstai nepripažino nuomotojo veiksmų bendradarbiavimo pareigos pažeidimu. Teigė, kad ieškovas atsisakė atsakovui teikti informaciją, reikalingą sutarčių vykdymui, negrąžino atsakovui priklausančių sutarčių egzempliorių, dėl ko atsakovas negalėjo tinkamai apskaičiuoti mokėtino nuomos mokesčio, nesikreipė pretenzijomis į atsakovą, raginimu nustatė neprotingą prievolės įvykdymo terminą, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, arešto taikymo bei pateikė prašymą atsakovui iškelti bankroto bylą, nors skola yra ginčijama.
Nurodė, kad teismas netinkamai taikė CK 6.73 str. 2d., CK 6.258 str. 3d priteisdamas ieškovo naudai neprotingai dideles netesybas, neatsižvelgė į tai, kad tokio dydžio netesybos nustatytos ieškovo iniciatyva, kuris pats nevykdė sutartinių prievolių, pažeidė bendradarbiavimo pareigą bei siekia neteisėtai praturtėti atsakovo sąskaita. Ieškovas nepateikė jokių jo patirtus nuostolius patvirtinančių įrodymų, todėl jam priteistina perpus mažesnės netesybos.
Nurodė, kad teismas nepagrįstai spręsdamas prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra žemės ūkio bendrovė, kurios pagrindinės veiklos pajamos gaunamos iš grūdų, kitų kultūrų pardavimo ir į tai, kad pajamos už derlių bus gautos tik 2011 m. spalio-gruodžio mėn.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-13 galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 326 str. 1 d.1 p.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Apeliacinio skundo vertintini nepagrįstais dėl šių motyvų.
CK 6.487 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis ir nuomininkas iš esmės pažeidė nuomos mokesčio mokėjimo terminus, tai nuomotojas turi teisę pareikalauti, kad nuomininkas per nuomotojo nustatytą terminą iš anksto sumokėtų nuomos mokestį, tačiau ne didesnį kaip už du mokėjimo terminus iš eilės. Nuomos mokesčio mokėjimo nevykdymas turi būti esminis pažeidimas, t. y. nepakanka, kad nuomininkas nesumokėtų vieną kartą arba pavėluotų vieną kartą sumokėti nuomos mokestį, o tai turėtų būti dažnas arba sistemingas nuomos mokesčių terminų praleidinėjimas arba iš viso nuomos mokesčio nemokėjimas kelis kartus iš eilės. Nuomos sutartyje gali numatytos ir kitokios nuomos mokesčio nesumokėjimo teisinės pasekmės, nes minėta CK norma yra dispozityvi. Jeigu nuomininkas neįvykdo nuomotojo reikalavimo sumokėti nuomos mokestį už du mokėjimo terminus iš eilės, tokiu atveju jis gali naudotis kitais teisių gynimo būdais, pvz., gali reikalauti nutraukti sutartį (CK 6.217 str. 2 d.) (jeigu neesminis pažeidimas gali reikalauti
nutraukti sutartį kreipiantis į teismą (CK 6.497 str. 1 d. 3 p.), o taip pat reikalauti atlyginti nuostolius, nes sutarties nutraukimas neatleidžia nuo nuostolių atlyginimo (CK 6.218 str. 2 d.). Nuomos mokesčio mokėjimas, kai nuomos mokestis išreikštas pinigų suma, yra piniginė prievolė, todėl nuomotojas gali reikalauti ir sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio palūkanų sumokėjimo (CK 6.37 str., 6.210 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas ieškovui nuomos mokesčio nemokėdamas daugiau nei tris metus, pažeidė ieškovo teisėtus lūkesčius, o šis nuomos sutarčių pažeidimas laikytinas esminiu. Nuomotojo interesus gina teisės normos, leidžiančios iš nuomininko, kuris iš esmės pažeidžia nuomos mokesčio mokėjimo terminus, nepaisant esamų susitarimų (sutarties sąlygų) pareikalauti iš anksto sumokėti nuomos mokestį už du mokėjimo terminus iš eilės ar iš viso atsisakyti nuo sutarties (CK 6.487 str. 6 d., 6.497 str. 1 d., 6.564 str. 1 d.). Šalys sutarčių 4 p. nustatė, kad žemės nuomos mokestis mokamas kartą per metus. Kadangi sutartis galioja iki 2011-10-31, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė iš anksto sumokėti už 2010 m. 18 942,80 Lt nuompinigių ir už 2011 m - 15 785,66 Lt nuompinigių, paskaičiuotų iki aukščiau nurodytos datos(2011-10-31). Tokiu būdu pagrįstai priteisė viso 58 168,21 Lt skolos.
Apeliantas savo skundą grindžia ir tuo, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, nebendradarbiavo su atsakovu, dėl ko prievolė buvo netinkamai įvykdyta. Apelianto teiginiai vertintini kritiškai, nes jokių įrodymų, kad jis būtų kreipęsis į ieškovą dėl informacijos suteikimo jis nepateikė (CPK 178 str.). Apeliantas nurodo, kad ieškovas jam negrąžino sutarties egzemplioriaus, nepateikė kopijų, nors iš žemės nuomos sutarčių matyti, kad jos sudarytos trimis egzemplioriais, iš kurių vienas atitenka atsakovui. Atsakovas pats sau prieštarauja. Jis, teigdamas, kad ieškovas nesikreipė su prašymais į bendrovę siekdamas geranoriškai susitarti , pripažįsta, kad gavo iš ieškovo 2011-03-10 raginimą įvykdyti prievolę. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Todėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai realizuodamas savo teisę (kreipdamasis į teismą dėl skolos priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bankroto bylos iškėlimo), atmestini.
Bendradarbiauti – tai reiškia padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas; pagal įstatymą tiek skolininkas, tiek ir kreditorius turi pareigą bendradarbiauti; šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai. Laikytis šio principo ypač svarbu vykdant prievoles, atsirandančias nuomos sutarties pagrindu. Pagal šį principą šalys privalo sudaryti tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistis informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku pranešti apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Trejus metus nemokėdamas nuomos mokesčio atsakovas nė karto raštu nesikreipė į ieškovą (nuomotoją) dėl nuomos mokesčio atidėjimo, nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, nesidomėjo ieškovo pozicija dėl susidariusios padėties, nenurodė priežasčių, kodėl nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir ar ketina tęsti sutartinius žemės nuomos teisinius santykius. Pripažintina, kad pats atsakovas pažeidė kooperacijos ir bendradarbiavimo principą, nes kaip verslininkas neįvykdė pareigų visomis galimomis priemonėmis šalinti kliūtis, trukdančias jam vykdyti sutartinius įsipareigojimus, būtent mokėti žemės nuomos mokestį.
Įstatymas suteikia teisę sutarties šalims susitarti dėl delspinigių dydžio, jei viena iš sutarties šalių nevykdys ar netinkamai vykdys sutartį, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 str. 1, 3 d). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tačiau teismas turi teisę sumažinti delspinigius, jei netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tačiau tiek, kad jos netaptų mažesnėmis už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. (CK 6.73 str. 2 d, 6.258 str. d ). Teismas spręsdamas sutartinių netesybų mažinimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti konkrečios bylos aplinkybes, stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, kitu atveju- aiškiai per dideliu.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bylos šalys žemės nuomos sutarčių 4 p. numatė, jog už kiekvieną uždelstą sumokėti nuomos mokestį dieną, nuomininkas moka nuomotojui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Atsakovas Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Vadokliai“ sutartu laiku nesumokėjo žemės ir žemės nuomos mokesčio, tai reiškia, kad jis naudojosi ieškovui priklausančiais pinigais, o ieškovas jų negalėjo panaudoti savo poreikių tenkinimui. Todėl atsakovui tenka pareiga mokėti sutartines netesybas, o ieškovas atleidžiamas nuo pareigos įrodinėti turėtus nuostolius, nes sutarties šalys iš anksto susitarė dėl netesybų dydžio, kaip busimų kreditoriaus nuostolių, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuotoliais. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šalims susitarus dėl 0,2 procentų dydžio delspinigių, ieškovas geranoriškai sumažino prašomų delspinigių dydį iki 0,1 procento , t.y. pusiau. Teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį, remdamasis teismų praktika pagrįstomis laikė 0,1 proc. dydžio netesybas. Nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu delspinigių dydis galėtų būti mažinamas. Sumažinus delspinigius iki apelianto prašomo dydžio- 0,05 procento, t. y 4 kartus mažesnių palūkanų, nei šalys susitarė galiojančia sutartimi, iš esmės būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, šalių lygiateisiškumo principas. Apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs teisingu netesybų dydį (0,1proc) nukrypo nuo Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tokio dydžio netesybos nustatytos ieškovo iniciatyva, kuris pats nevykdė sutartinių prievolių, pažeidė bendradarbiavimo pareigą bei siekia neteisėtai praturtėti atsakovo sąskaita, vertintinos kritiškai. Šalys laisva valia sudaro sutartis ir sąlygas nustato savo nuožiūra. Atsakovas nereiškė priešieškinio ir neginčijo sutarties dalies, kuria nustatyta jo atsakomybė už prievolės nevykdymą. Priešingai, nei teigė apeliantas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, delspinigiai paskaičiuoti ir priteisti tik nuo skolos, kurios sumokėjimo terminas buvo pasibaigęs, t.y. įvertinta ta aplinkybė, jog už 2011 m. mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas priteisti iš atsakovo 58 168,21 Lt skolos ir 5554,14 Lt delspinigių pagrįstas ir teisėtas. Naikinti jį apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra(CPK 326 str. 1 d. 1 p).
Atsakovas pareiškė prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo iki 2011-09-31 ir išdėstymo 6 mėnesių laikotarpiui. CPK 284 str. 1 d. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškinant CPK 284 str. 1 d. normą turi būti atsižvelgta į sisteminius šios normos ryšius su kitomis civilinio proceso normomis. Dėl to sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, turi būti išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra, turi būti atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas galimas tais atvejais, kai atsakovo turtinė padėtis yra tokia komplikuota, jog sprendimo vykdymas įstatymo numatytais terminais gali pažeisti gyvybiškai svarbius jo interesus. Tačiau, atidėti sprendimo įvykdymą galima tais atvejais, kai įrodoma, jog ateityje, pasikeitus turtinei padėčiai, sprendimas bus įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos nutartys civ. bylose Nr.3K-3-764/2002, Nr.3K-3-301/2006).
Pirmosios instancijos pripažino, kad iš atsakovo pateiktų dokumentų - 2011-01-06 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vadoklių seniūnijos pažymos, pieno pirkimo-pardavimo sutarčių – negalima vienareikšmiškai spręsti apie atsakovo turtinę padėtį, byloje nėra pateikti objektyvūs duomenys apie atsakovo turimą pelną bei galimybes sumokėti skolą. Tačiau nėra ginčo dėl to, jog atsakovas yra veikianti bendrovė, kurios pagrindinė veikla susijusi su žemės ūkio veikla, ką patvirtina žemės nuomos sutartys. Neginčijama, jog derlius nuimamas rudenį ir tik po kurio laiko apmokama už priduotą derlių. Atmetus prašymą sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, gali būti sutrikdyta įprasta juridinio asmens gamybinė ūkinė veikla, nes , kaip nurodė atsakovas, šiuo metu jis lėšų neturi ir todėl šiuo metu jis neturi realios galimybės atsiskaityti su ieškovu. Tikėtina, kad lėšų stygius yra laikinas ir atsakovas, pridavęs išaugintą žemės ūkio produkciją, atsiskaitys su ieškovu. Manoma, kad sprendimo atidėjimas nepažeis šalių lygiateisiškumo principo, nes šioje byloje ieškovo naudai priteistos procesinės palūkanos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos. Aukščiau aptartais argumentais, atsakovo prašymas tenkintinas dalinai atidedant sprendimo įvykdymą iki 2012 metų sausio 31 d.
Aptartais argumentais apeliacinis skundas iš esmės atmetamas. Išsprendžiamas sprendimo vykdymo atidėjimo klausimas. Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą ir dalis ieškovo turėtų atstovavimo išlaidų( CPK 88 str. 1 d. 3 p., 98 str., 93 str).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Atidėti sprendimo, kuriuo priteista iš atsakovo Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Vadokliai“, įmonės kodas 168551192, buveinė Žalioji g. 13, Vadoklių mstl., Panevėžio r., 58 168,21 Lt skolos ir 5 554,14 Lt delspinigių ieškovui R. S. , įvykdymą iki 2012 m. sausio 31 d.
Priteisti iš Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Vadokliai“, įmonės kodas 168551192: 1300 Lt(vieną tūkstantį tris šimtus litų) atstovavimo išlaidų R. S. ir 3,00 Lt(tris litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, priteistą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą Panevėžio miesto apylinkės teismui.