- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-29
- Bylos Nr.
- 2A-3271-392/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15471-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- UAB „Pohjola Finance“, UAB „Konekesko Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- P. Š.
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. Š. ir atsakovo UAB „Pohjola Finance“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-19 sprendimo ir 2013-07-19 papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1237-235/2013 pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovams UAB „Pohjola Finance“ ir UAB „Konekesko Lietuva“ dėl vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, šių sutarčių sąlygų pakeitimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais bei pagal atsakovo UAB „Pohjola Finance“ priešieškinį ieškovui D. Š. dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę pagal sutartį, trečiasis asmuo P. Š.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. Š. pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti 2007-09-12 ir 2007-11-14 Finansinės nuomos (lizingo) sutarčių Nr. 2022342 ir 2023321 vienašališką nutraukimą nuo 2012-03-04 nepagrįstu ir neteisėtu; pakeisti šių sutarčių sąlygas, ieškovui atidedant nuo 2012-03-04 mokėtinų įmokų ir palūkanų mokėjimus 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; pripažinti negaliojančiais ab initio 2012-07-23 tarp atsakovų UAB „Pohjola Finance“ ir UAB „Konekesko Lietuva“ pasirašytus Susitarimus Nr. 2023321/1 ir 2022342/1, kaip apsunkinančius ieškovo kaip skolininko padėtį, jo teises, atitinkamai suvaržančius jo prievoles; priteisti ieškovui iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. I, b.l. 3-12; t. II, b.l. 96-107). Ieškovas nurodė, kad 2007-09-12 ir 2007-11-14 tarp finansuotojo K-Rahoitus Oy filialo „K-Finance“ (dabar – atsakovo UAB „Pohjola Finance“), lizingo davėjo UAB „Kesko Agro Lietuva“ (dabar – atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“) ir lizingo gavėjo, ieškovo ūkininko D. Š., buvo pasirašytos Finansinės nuomos (lizingo) sutartys Nr. 2022342 ir 2023321 (toliau – Lizingo sutartys), kurių pagrindu ieškovui buvo suteikta teisė valdyti ir naudotis ūkio technika bei ją išsipirkti. Įsipareigojimams pagal Lizingo sutartis užtikrinti tarp atsakovo UAB „Pohjola Finance“ ir trečiojo asmens P. Š. 2007-09-12 ir 2007-11-14 buvo pasirašytos Laidavimo sutartys. Dėl nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių jis neturėjo galimybės laiku mokėti lizingo įmokų, dėl to 2012-01-18 pateikė atsakovui prašymą dėl atsiskaitymo termino atidėjimo. 2012-03-10 buvo gautas atsakovo 2012-02-03 atsakymas, kuriuo jis informavo ieškovą, jog priėmė neigiamą sprendimą dėl Lizingo sutarčių grafikų pakeitimo, taip pat nurodė, kad ieškovui per 30 dienų nepašalinus Lizingo sutarčių vykdymo trūkumų, bus pareikalauta apmokėti baudas ir sutartys vienašališkai bus nutrauktos nuo 2012-03-04. Šis atsakovo atsakymas buvo gautas tik 2012-03-10, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog terminas prievolei įvykdyti yra atidėtas. 2012-03-13 ieškovas sumokėjo atsakovui UAB „Pohjola Finance“ 24.429,79 Lt sumą pagal abi Lizingo sutartis. 2012-05-22 ieškovas pateikė atsakovui pakartotinį prašymą dėl atsiskaitymo termino atidėjimo, tačiau buvo informuotas, jog atsakovas vienašališkai nutraukė Lizingo sutartis nuo 2012-03-04 ir reikalauja grąžinti lizinguojamą turtą. Be to, 2012-08-31 ieškovas gavo 2012-07-23 tarp atsakovų pasirašytus Susitarimus Nr. 2023321/1 ir 2022342/1, kuriais atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ perleido atsakovui UAB „Pohjola Finance“ visas likusias teises, taip pat nuosavybės teises į lizinguojamą turtą pagal Lizingo sutartis, įskaitant teisę reikalauti iš ieškovo perduoti šį turtą. Ieškovo nuomone, atsakovas UAB „Pohjola Finance“ neturėjo pagrindo nutraukti Lizingo sutartis, kadangi gavo atitinkamas įmokas iš ieškovo, nežymiai praleidus nustatytą papildomą terminą. Ieškovas prievolės nevykdė laiku ne dėl savo kaltės, o dėl apsunkintos galimybės atsiskaityti su kreditoriais dėl paties atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ veiksmų. Be to, ieškovo galimybę savalaikiai vykdyti sutartinius įsipareigojimus apsunkino ir 2010 m. egzistavusių force majeure aplinkybių sąlygotos neigiamos pasekmės. Lizingo sutarčių neįvykdymas atsakovo UAB „Pohjola Finance“ nustatytu papildomu terminu neduoda pagrindo manyti, kad sutartys nebus įvykdytos ir ateityje, o tą patvirtina ieškovo atlikti mokėjimai. Lizingo sutarčių nutraukimo atveju ieškovas patirs itin didelių, neproporcingų ir neadekvačių nuostolių, kadangi ne tik praras 100.000 Lt dydžio lizingo davėjui sumokėtas pradines įmokas pagal Lizingo sutartis, jam nebus grąžintos šiai dienai sumokėtos apie 310.000 Lt dydžio lizingo įmokos su palūkanomis (80 proc. visų mokėtinų įmokų), bet ir kartu iš jo bus atimtas lizinguojamas turtas, reikalingas ieškovui vykdant žemės ūkio veiklą. Ieškovas tiek iki Lizingo sutarčių vienašališko nutraukimo, tiek ir po to pašalino visus atsakovo UAB „Pohjola Finance“ nurodytus sutarčių vykdymo trūkumus, todėl atsakovas turėjo įvertinti, ar neišnyko pagrindai, kuriais remiantis jis įspėjo ieškovą apie galimą vienašališką sutarčių nutraukimą, o jeigu būtų laikoma, kad sutarčių vykdymo pažeidimai nepašalinti, apie tai atsakovas turėjo informuoti ieškovą papildomu pranešimu, kurio šiuo atveju nebuvo. Taigi, buvo pažeista Lizingo sutarčių nutraukimo tvarka. Kadangi atsakovas UAB „Pohjola Finance“ nesutiko pakeisti Lizingo sutarčių mokėjimų grafiko, esant ginčui tarp šalių nėra aiškus tolesnių mokėjimų likimas, todėl siekiant išsaugoti Lizingo sutartis ir toliau vykdyti prievoles pagal jas, ieškovas prašė teismo pakeisti sutarčių sąlygas, atidedant ieškovo mokėjimus. Ieškovas taip pat nesutiko su 2012-07-23 tarp atsakovų pasirašytais Susitarimais Nr. 2023321/1 ir 2022342/1, kadangi atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“ perleidus savo, kaip lizingo davėjo, reikalavimo teisę pagal Lizingo sutartis atsakovui UAB „Pohjola Finance“, atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ netiesiogiai eliminavo savo atsakomybę šių sutarčių vykdymo atžvilgiu (Lizingo sutarčių vykdymą komplikuoja pats atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“). Atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ teisių ir pareigų turėjimas Lizingo sutarčių atžvilgiu sudaro galimybę ieškoti kompromisinių visų ginčo situacijų sprendimo tarp atsakovų ir ieškovo. Atsakovų sudaryti Susitarimai apsunkina ieškovo, kaip skolininko, padėtį, jo teises, suvaržo prievoles, o kreditorių asmenys skolininkui turi esminės reikšmės, todėl Susitarimai pripažinti negaliojančiais ab initio. Taip pat šie Susitarimai turėtų būti pripažinti negaliojančiais kaip tariamieji sandoriai, nes jais nebuvo siekiama perleisti atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ reikalavimo (įskaitant nuosavybės) teisės į lizinguojamą turtą atsakovui UAB „Pohjola Finance“. Susitarimų sudarymo tikslas buvo atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ atsakomybės ieškovui eliminavimas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Pohjola Finance“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškovo D. Š. patikslintu ieškiniu nesutiko (t. I, b.l. 161-171; t. II, b.l. 144-155). Nurodė, kad ieškovas, 2012-01-18 prašydamas atidėti susidariusio įsiskolinimo pagal Lizingo sutartis atsiskaitymo terminą iki 2012-02-28, nepateikė atsakovui jokių įrodymų, kodėl laikinai negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų ir kaip ketina juos tinkamai vykdyti ateityje. Atsakovas 2012-02-03 raštu netenkino tokio ieškovo prašymo, tačiau suteikė ieškovui papildomą terminą apmokėti susidariusią skolą ir įvykdyti kitas Lizingo sutarčių sąlygas iki 2012-03-04, priešingu atveju, įspėjo, kad sutartys bus vienašališkai nutrauktos. 2012-02-17 ieškovas pateikė atsakymą į šį raštą, tuo patvirtindamas faktą, kad raštą gavo ir jam yra žinoma, kad jei pradelsta skola nebus grąžinta iki atsakovo suteikto papildomo termino pabaigos, Lizingo sutartys bus vienašališkai nutrauktos. Suėjus papildomam terminui ieškovas susidariusios skolos negrąžino, todėl sutartys buvo vienašališkai nutrauktos. Nors ieškovas po Lizingo sutarčių nutraukimo sumokėjo atsakovui dalį skolos, tačiau vėliau jokių mokėjimų atsakovui neatliko, į atsakovo raginimus nereagavo. 2012-02-03 raštu atsakovas ne tik reikalavo apmokėti pradelstas lizingo įmokas, bet taip pat reikalavo pateikti informaciją, nurodytą Lizingo sutartyse, tačiau šie atsakovo reikalavimai nebuvo tinkamai įvykdyti. Atsakovo turimais duomenimis ieškovo finansinė būklė buvo bloga, todėl jo prašymu negalėjo būti nukeliamas lizingo įmokų mokėjimas vėlesniam terminui. Lizingo sutartyse buvo nustatyta atsakovo teisė vienašališkai pirma laiko nutraukti sutartis, jei ieškovas nevykdo ar netinkamai vykdo savo prievoles pagal šias sutartis ir atsakovas tokį įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą laiko esminiais. Ieškovas pažeidė savo pagrindinę prievolę pagal Lizingo sutartis – laiku mokėti įmokas, negana to, nepateikė informacijos apie savo finansinę būklę, mokumo galimybes, tokiu būdu nesudarydamas sąlygų atsakovui įvertinti ieškovo piniginių prievolių vykdymo perspektyvų ateityje. Atsakovas tokį ieškovo įsipareigojimų netinkamą vykdymą pagrįstai pripažino esminiu, dėl kurio turėjo teisę vienašališkai nutraukti Lizingo sutartis. Tuo labiau, kad po sutarčių nutraukimo ieškovas atliko tik dalinį pradelstos skolos apmokėjimą ir liko nesumokėjęs 5.911,13 Lt skolos. Ieškovas savo prievolių nevykdymą motyvuoja atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“, neva, nesąžiningais veiksmais, tačiau neįrodė šių veiksmų neteisėtumo. Ieškovo likusi mokėtinų lizingo įmokų dalis pagal Lizingo sutartis yra nemaža, t. y. daugiau nei 90.000 Lt, todėl aplinkybė, kad ieškovas jau yra sumokėjęs apie 80 proc. visų mokėtinų įmokų, neturi reikšmės. Kita vertus, atsakovui pardavus pagal Lizingo sutartis susigrąžintą turtą už didesnę kainą nei atsakovo patirti nuostoliai dėl sutarčių nevykdymo, ieškovas turės teisę reikalauti atsakovui sumokėtų įmokų sumos, viršijančios atsakovo patirtus nuostolius, grąžinimo. Taigi, nėra pagrindo pripažinti Lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtu ir nepagrįstu, taip pat nėra pagrindo šių sutarčių pakeitimui. Ieškovo ginčijami Susitarimai Nr. 2023321/1 ir 2022342/1 tarp atsakovų buvo sudaryti nepažeidžiant įstatymų ir Lizingo sutarčių reikalavimų. Ieškovo sutikimas tokių Susitarimų sudarymui nėra reikalingas. Atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ ieškovui neturi esminės reikšmės. Atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“ perleidus savo teises atsakovui UAB „Pohjola Finance“, pastarasis neįgijo daugiau teisių, negu jų turėjo atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“. Be to, atsakovas UAB „Pohjola Finance“ jau nuo pat Lizingo sutarčių pasirašymo perrėmė didžiąją dalį atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ teisių.
Atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškovo D. Š. patikslintu ieškiniu nesutiko (t. II, b.l. 1-9, 136-142), remdamasis iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais kaip ir atsakovas UAB „Pohjola Finance“.
Trečiasis asmuo P. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškovo D. Š. patikslintu ieškiniu sutiko (t. I, b.l. 158-159; t. II, b.l. 133-134), remdamasis iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais kaip ir ieškovas. Pažymėjo, kad jo kaip laiduotojo pagal abi Lizingo sutartis nei vienas iš atsakovų neinformavo apie jų sudarytus Susitarimus Nr. 2023321/1 ir 2022342/1, dėl ko buvo apribota trečiojo asmens teisė teikti prieštaravimus. Trečiasis asmuo mano, kad atsakovai elgiasi nesąžiningai, siekdami praturtėti ieškovo (kartu ir trečiojo asmens) sąskaita, nepagrįstai vienašališkai nutraukdami Lizingo sutartis, tokiu būdu siekdami įgyti dvigubą turtinę naudą, sąlygodami itin didelių neproporcingų nuostolių ieškovui atsiradimą.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Pohjola Finance“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo teismo prašė įpareigoti ieškovą D. Š. perduoti atsakovui pagal 2007-09-12 ir 2007-11-14 Finansinės nuomos (Lizingo) sutartis Nr. 2022342 ir 2023321 lizinguojamą turtą, t. y. Lemken vartomą plūgą VariOpal 8x4+lL90, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), He-Va tankinimo volus Tip-Roller 6,3 m, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), traktorių Claas Ares 836 RZ, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. III, b.l. 1-7, 108-112; t. IV, b.l.30). Atsakovo teigimu, teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukus Lizingo sutartis ieškovas privalėjo nedelsiant perduoti lizinguojamą turtą atsakovui, tačiau, nepaisant atsakovo raginimų, ieškovas šios pareigos nevykdo. Net nutraukus Lizingo sutartis, nemokėdamas jokio mokesčio už lizinguojamą turtą, ieškovas toliau naudojasi šiuo turtu verslo tikslais.
Ieškovas D. Š. su atsakovo UAB „Pohjola Finance“ priešieškiniu nesutiko, remdamasis savo patikslintame ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, be to, nurodė, kad atsakovas nebuvo tinkamai įgaliotas atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ atsiimti lizinguojamą turtą (t. III, b.l. 68-73, 124-129).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė (t. IV, b.l. 101-110). Teismas pripažino 2007-09-12 Finansinės nuomos (lizingo) sutarties Nr. 2022342 ir 2007-11-14 Finansinės nuomos (lizingo) sutarties Nr. 2023321 vienašališką nutraukimą nuo 2012-03-04 nepagrįstu ir neteisėtu. Kitoje dalyje ieškovo reikalavimus atmetė. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nustatė, kad ieškovas nežymiai praleido terminus piniginei prievolei pagal Lizingo sutartis įvykdyti, juolab, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog ieškovas apie atsakovo nustatytą papildomą terminą šiai prievolei įvykdyti (iki 2013-03-04) asmeniškai sužinojo anksčiau negu 2012-03-10, atsakovui jau nutraukus Lizingo sutartis. Tokie ieškovo veiksmai, vykdant Lizingo sutartis, nelaikytini esminiu sutarčių pažeidimu, dėl ko būtų galima taikyti kraštutinę priemonę kaip sutarčių nutraukimą. Nežymus atsakovo nustatyto papildomo termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimas neturėjo esminės reikšmės. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas piniginės prievolės pagal Lizingo sutartis nevykdė laiku ne dėl savo kaltės, o dėl apsunkintos galimybės atsiskaityti su kreditoriais dėl paties lizingo davėjo, atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“, taikomų apribojimų ieškovo turtui. Teismas taip pat nurodė, kad Lizingo sutarčių nutraukimo atveju ieškovas patirtų didelių, neproporcingų ir neadekvačių nuostolių, kadangi ne tik prarastų 100.000 Lt dydžio lizingo davėjui sumokėtas pradines įmokas, jam nebūtų grąžintos šiai dienai sumokėtos apie 310.000 Lt dydžio lizingo įmokos su palūkanomis (80 proc. visų mokėtinų įmokų), bet ir kartu iš jo būtų paimtas lizinguojamas turtas. Todėl teismas darė išvadą, kad Lizingo sutarčių nutraukimo nuostoliai būtų neadekvatūs ir neproporcingi ieškovo atžvilgiu, tuo labiau, kad yra įvykdyta 80 proc. piniginių prievolių pagal sutartis. Teismas sutiko su ieškovu, kad sprendžiant klausimą dėl Lizingo sutarčių nutraukimo turi būti paisoma ir skolininko interesų. Pagal CK 6.209 straipsnio 4 dalį negalima taikyti sutarties nutraukimo, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį. Šiuo atveju atsakovo vienašališkas Lizingo sutarčių nutraukimas pripažintinas nepagrįstu, neteisėtu, neadekvačiu, prieštaraujančiu protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis, 6.4 straipsnis). Teismas taip pat rėmėsi CK 6.218 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią, kai sutartį iš esmės pažeidusi šalis iki sutarties nutraukimo buvo pasiūliusi ją įvykdyti, tačiau šis pasiūlymas buvo pareikštas pavėluotai arba dėl kitų priežasčių neatitinka sutarties reikalavimų, nukentėjusi šalis praranda teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu ji per protingą terminą nepraneša kitai šaliai apie sutarties nutraukimą po to, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie pasiūlymą įvykdyti sutartį. Iš byloje pateiktų įrodymų, šalių paaiškinimų teismas darė išvadą, kad ieškovas praktiškai visus atsakovo reikalavimus dėl informacijos suteikimo buvo įvykdęs dar iki 2012-02-03 atsakovo rašto gavimo, t. y. dar iki vienašališko Lizingo sutarčių nutraukimo, išskyrus reikalavimą dėl pradelsto mokėjimo atlikimo, kuris buvo atliktas 2012-03-13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog didžioji dalis reikalavimų per atsakovo 2012-02-03 raštu nustatytą terminą buvo įvykdyta, laikė, kad tas pats 2012-02-03 raštas negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie Lizingo sutarčių vienašališką nutraukimą nuo 2012-03-04. Teismas sutiko su ieškovu, kad po to, kai atsakovui buvo pateikta jo prašyta informacija, jis turėjo įvertinti, ar ieškovas tinkamai įvykdė jo 2012-02-03 rašte nurodytus reikalavimus ir, ar išnyko minėtame rašte nurodyti pagrindai, kuriais remiantis atsakovas įspėjo ieškovą apie galimą vienašališką Lizingo sutarčių nutraukimą. Jeigu būtų laikoma, kad sutarčių vykdymo pažeidimai nepašalinti, apie tai atsakovas turėjo informuoti ieškovą papildomu pranešimu, bet ne tuo pačiu 2012-02-03 raštu. Tačiau jokio papildomo pranešimo ar įspėjimo apie sutarčių nutraukimą, neva nepašalinus sutarčių vykdymo trūkumų, daugiau nebuvo gauta. Teismas darė išvadą, kad atsakovui per protingą terminą nepranešus ieškovui apie Lizingo sutarčių vienašališką nutraukimą po to, kai ieškovas įvykdė reikalavimus dėl informacijos suteikimo, sumokėjo pradelstą įsiskolinimą, atsakovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Lizingo sutarčių. Tačiau tuo pačiu sutiko su atsakovo argumentais, kad jis neturėjo pagrindo ieškovo reikalavimu atidėti mokėjimus pagal Lizingo sutartis. Nagrinėjamu atveju nėra įstatyme nustatyto pagrindo ir sąlygų teismo sprendimu pakeisti atitinkamų Lizingo sutarčių nuostatų. Be to, toks pakeitimas pažeistų atsakovo teises ir interesus. Atsakovas negautų laiku įmokų, kurios buvo numatytos Lizingo sutartyse. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovų sudaryti reikalavimo teisių pagal Lizingo sutartis perleidimo sandoriai ieškovo teisinės padėties nepakeitė, jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu netapo blogesne už buvusią pradiniam kreditoriui, kadangi skolininko teisių apsauga yra užtikrinama konkrečiomis reikalavimo perleidimą reglamentuojančių teisės normų nuostatomis. Atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“ perleidus savo teises atsakovui UAB „Pohjola Finance“, pastarasis neįgijo daugiau teisių, negu jų turėjo lizingo davėjas, kaip pradinis kreditorius. Atsakovas pagrįstai teigia, kad pradinis kreditorius nelaikytinas turėjusiu esminės reikšmės ieškovui. Taigi, aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškovo ginčijamų reikalavimo teisių perleidimo sandorių pripažinti neteisėtais ir negaliojančias. Kadangi ieškovo reikalavimas pripažinti Lizingo sutarčių nutraukimą nepagrįstu ir neteisėtu buvo patenkintas, negali būti tenkinami atsakovo priešieškinio reikalavimai įpareigoti ieškovą perduoti jam lizinguojamą turtą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-19 papildomu sprendimu priteisė atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“ iš ieškovo D. Š. 5.333,69 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Apeliaciniais skundais ieškovas D. Š. teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-19 sprendimą toje dalyje, kurioje buvo atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai, ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovas taip pat teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-19 papildomą sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės bylinėjimosi išlaidų nepriteisti. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo reikalavimo pripažinti 2012-07-23 tarp atsakovų UAB „Pohjola Finance“ ir UAB „Konekesko Lietuva“ pasirašytus Susitarimą Nr. 2023321/1 (dėl Lizingo davėjo teisių, kylančių pagal 2007-11-14 Finansinės nuomos (Lizingo) sutartį Nr. 2023321, perleidimo) ir Susitarimą Nr. 2022342/1 (dėl Lizingo davėjo teisių, kylančių pagal 2007-09-12 Finansinės nuomos (Lizingo) sutartį Nr. 2022342, perleidimo) negaliojančiais ab initio. Atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“ perleidus savo, kaip lizingo davėjo, reikalavimo teisę pagal Lizingo sutartis atsakovui UAB „Pohjola Finance“, atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ netiesiogiai eliminavo savo atsakomybę šių Lizingo sutarčių vykdymo atžvilgiu. Ieškovas dėl netinkamo Lizingo sutarčių vykdymo nuolat apeliavo į tai, kad sutarčių vykdymą komplikuoja pats atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“, ne tik vykdydamas išieškojimą iš ieškovo ir apribodamas jo teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu bei pinginėmis lėšomis, bet ir neperduodamas ieškovo nuosavybėn jam priklausančio ir pagal 2007-08-13 Lizingo sutartį išpirkto turto – kombaino CLAAS LEXION 480. Šių aplinkybių buvimas, atitinkamai atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ teisių ir pareigų turėjimas Lizingo sutarčių atžvilgiu, sudaro galimybę ieškoti kompromisinio visų ginčo situacijų sprendimo tarp atsakovų ir ieškovo. Taigi, šiuo atveju, reikalavimo teisių perleidimas pagal ginčijamus Susitarimus apsunkina ieškovo, kaip skolininko, padėtį, jo teises, atitinkamai suvaržo prievoles, o kreditorių asmenys (būtent UAB „Konekesko Lietuva“) ieškovui turi esminės reikšmės. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas UAB „Pohjola Finance“ pagal Lizingo sutartis finansavo tik apie 314.180 Lt dydžio lizingo objektų įsigijimo sumą, kai tuo tarpu lizingo objektų kaina iš viso buvo 414.180 Lt. Ieškovas atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“ Lizingo sutarčių pasirašymo metu sumokėjo iš viso 100.000 Lt dydžio pradines įmokas, ko pasėkoje atsakovo UAB „Pohjola Finance“ pagal Lizingo sutartis finansuojama suma liko 314.180 Lt. Taigi, ginčijamais Susitarimais atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“ perleidus nuosavybės teisę į visus lizingo objektus atsakovui UAB „Pohjola Finance“, nors šis finansavo tik dalį lizingo objektų įsigijimo kainos, akivaizdu, kad atsakovas UAB „Pohjola Finance“ įgijo daugiau teisių, negu kad jam priklauso. Todėl teismas Susitarimus turėjo pripažinti negaliojančiais ab initio, kaip apsunkinančius ieškovo, kaip skolininko, padėtį, jo teises, atitinkamai suvaržančius jo prievoles (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalys). Ieškovo teigimu, pradinio kreditoriaus UAB „Konekesko Lietuva“ asmuo dėl aukščiau nurodytų aplinkybių jam yra reikšmingas, o tai reiškia, kad be ieškovo sutikimo kreditoriui buvo draudžiama perleisti reikalavimą (CK 6.101 straipsnio 5 dalis). Taigi, atsakovams sudarant ginčijamus Susitarimus, neturint tam ieškovo sutikimo, buvo pažeista imperatyvi CK 6.101 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisės norma, ko pasėkoje ginčijami Susitarimai turėjo būti pripažinti negaliojančiais ab initio CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ginčijami Susitarimai turėtų būti pripažinti negaliojančiais dar ir CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip tariamieji sandoriai. Esminė šių Susitarimų sąlyga buvo atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ nuosavybės teisės į lizingo objektus perleidimas atsakovui UAB „Pohjola Finance“. Tačiau nuosavybės teisė į viešame registre įstatymų nustatyta tvarka registruotiną turtą – lizingo objektą ratinį traktorių CLAAS ARES 836 – iki pat šiol yra registruota atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ vardu, nepaisant to, jog ginčijami Susitarimai buvo sudaryti dar 2012-07-23. Tai leidžia daryti išvadą, kad iš tiesų Susitarimai buvo sudaryti tik dėl akių, neketinant sukurti realių teisinių padarinių, siekiant sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Tokiais Susitarimais iš tikrųjų buvo siekta eliminuoti atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ atsakomybę Lizingo sutarčių vykdymo atžvilgiu, sukuriant šio atsakovo ir ieškovo pagal Lizingo sutartis buvusių sutartinių santykių pabaigos vaizdą, tokiu būdu išvengiant bet kokių šio atsakovo ir ieškovo sąsajų ar priešpriešinių pretenzijų, kylančių iš Lizingo sutarčių (ieškovas neturėjo galimybės tinkamai vykdyti sutartinių įsipareigojimų pagal Lizingo sutartis dėl paties atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ veiksmų, neperduodant ieškovui nuosavybės teisės į išpirktą turtą, atitinkamai ieškovui neturint galimybės šio turto realizuoti ir įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus, todėl atsakovo atžvilgiu šiuo atveju kiltų atsakomybė). Ieškovas, remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, mano, kad ginčijami Susitarimai turėjo būti pripažinti negaliojančiais ab initio CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalių, 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindais. Ieškovas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog Lizingo sutartys atsakovo UAB „Pohjola Finance“ vienašališkai buvo nutrauktos nepagrįstai ir neteisėtai, turėjo patenkinti ieškovo reikalavimą pakeisti šių sutarčių sąlygas, susijusias su mokėjimo grafikais. Kadangi atsakovas nesutiko pakeisti Lizingo sutarčių mokėjimų grafikų, sutartys buvo nutrauktos. Esant ginčui tarp šalių nėra aiškus tolesnių mokėjimų likimas, o šiuo metu ieškovo galimybes tinkamai vykdyti Lizingo sutartis apsunkina paties atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ minėti nesąžiningi veiksmai. Tokios aplinkybės suvaržė ir suvaržo Lizingo sutarčių vykdymą taip, kad iš esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrą, ir jeigu būtų sutarčių pakeitimas, būtų galima išsaugoti sutartis ir atkurti sutarčių šalių prievolių pusiausvyrą, o ne taikyti ultima ratio – sutarčių nutraukimą. Per atitinkamą laikotarpį išsisprendus teisminiams ginčams (įskaitant ginčui su atsakovu UAB „Konekesko Lietuva“ kitoje byloje, konfliktinei situacijai dėl faktiškai išpirkto javų kombaino neperdavimo nuosavybėn), tikėtina, jog ieškovo atžvilgiu taikomų galimai neteisėtų ir nepagrįstų areštų mastas sumažės, atsiras galimybė savalaikiai vykdyti sutartines prievoles. Tokiu būdu ne tik nebus pažeistos atsakovo UAB „Pohjola Finance“ teisės ir teisėti interesai gauti visas įmokas pagal Lizingo sutartis, bet ir ieškovo teisės ir teisėti interesai, pastarajam padengus apie 80 proc. lizingo objektų kainos, įgyti lizingo objektus nuosavybėn. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad teismas apskritai iš esmės nenagrinėjo ir nevertino jo išdėstytų aplinkybių ir argumentų, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, susijusių su ginčijamų Susitarimų pripažinimo negaliojančiais ir Lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo pagrindais. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas akivaizdžiai pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Be to, ieškovui visiškai nepagrįstai buvo apribota teisė įrodinėti, taip pat netenkinant ieškovo prašymų dėl įrodymų išreikalavimo. Ieškovas taip pat mano, kad papildomu sprendimu teismas ne tik kad neproporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, bet ir priteisė per didelį, rekomendacijų bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų neatitinkantį bylinėjimosi išlaidų dydį, dėl ko toks papildomas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Pohjola Finance“ atsiliepimais su ieškovo D. Š. apeliaciniais skundais nesutiko ir prašė juos atmesti. Atsakovo teigimu, tiek įstatymai, tiek teisminė praktika neleidžia lizingo davėjui pasipelnyti lizingo gavėjo sąskaita, t. y. atsakovui pardavus pagal Lizingo sutartis susigrąžintą turtą už didesnę kainą nei atsakovo patirti nuostoliai dėl sutarčių nevykdymo, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo pinigų sumos, kuri liktų iš lizingo objektų pardavimo kainos atėmus ieškovo sumokėtas įmokas pagal Lizingo sutartis ir atsakovo patirtus nuostolius, grąžinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai nusprendė, kad kreditoriaus pasikeitimas pagal ginčijamus Susitarimus nesuteikia atsakovui UAB „Pohjola Finance“ daugiau teisių negu turėjo atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“. Ieškovas teigia, kad teismas nenagrinėjo jo pateiktų įrodymų ir argumentų, dėl ko kreditoriaus asmuo turėjo jam esminės reikšmės, tačiau ieškovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ yra įprastinis kreditorius ieškovui, vienas iš žemės ūkio technikos pardavėjų, todėl ieškovas teigdamas, kad atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ turi jam esminės reikšmės, elgiasi visiškai nepagrįstai. Ieškovo ginčijami Susitarimai tarp atsakovų buvo sudaryti nepažeidžiant įstatymų ir Lizingo sutarčių reikalavimų. Ieškovo sutikimas tokių Susitarimų sudarymui nėra reikalingas. Susitarimai neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl negali būti pripažinti negaliojančiais nei CK 1.80 straipsnio, nei kažkokiu kitu įstatymuose numatytu pagrindu. Lizingo objektų nuosavybės teisė atsakovui UAB „Pohjola Finance“ perėjo nuo Susitarimų pasirašymo ir atsakovas iš karto ėmėsi ginti savo pažeistas teises, kreipėsi į teismą dėl lizingo objektų grąžinimo, kaip vienintelis teisėtas lizingo objektų savininkas. Vien tai, kad neatlikta lizingo objektų teisinė registracija viešame registre, kuri neturi įtakos nuosavybės teisės perėjimui, nereiškia, kad Susitarimai buvo tariami. Pagal Lizingo sutartis atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ jau nuo pat jų pasirašymo momento buvo perleidęs atsakovui UAB „Pohjola Finance“ įmokų ir kitų Lizingo sutartyse numatytų mokėjimų reikalavimo teisę ieškovo atžvilgiu. Todėl ir nuosavybės teisės perleidimas ginčijamais Susitarimais buvo logiška veiksmų seka. Kadangi visos reikalavimo teisės į mokėjimus pagal Lizingo sutartis jau nuo jų pasirašymo buvo perleistos atsakovui UAB „Pohjola Finance“, atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ neturėjo jokio ekonominio intereso Lizingo sutarčių atžvilgiu, nes ieškovas pagal jas nebuvo skolingas atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“. Tik tuomet, kai ieškovas tinkamai nevykdė savo skolinių įsipareigojimų pagal Lizingo sutartis, siekiant imtis efektyvių skolos išieškojimo veiksmų, nuosavybės teisė į lizingo objektus ir likusios reikalavimo teisės pagal Susitarimus buvo perleistos atsakovui UAB „Pohjola Finance“. Tokia buvo tikroji šalių valia ir ją patvirtina tiek atsakovų elgesys prieš Susitarimų sudarymą (mokėjimo reikalavimo teisės perleidimas pačiomis lizingo sutartimis), tiek po Susitarimų sudarymo (kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę pagal sutartį). Ieškovas nepagrindė jokiais teisiniais argumentais, kodėl ginčijami Susitarimai turėtų būti pripažinti tariamaisiais ir naikintinais, teismas teisingai nusprendė, kad nėra priežasties pripažinti šių sandorių negaliojančiais. Teismas, pasisakydamas dėl Lizingo sutarčių pakeitimo, teisingai nurodė, kad toks pakeitimas pažeistų atsakovo teises ir interesus, kadangi nėra įstatyme nustatyto pagrindo ir sąlygų teismo sprendimu pakeisti atitinkamų Lizingo sutarčių nuostatų. Suinteresuota sutarties pakeitimu šalis turi teisę kreiptis į teismą CK 6.204 straipsnyje įtvirtintais atvejais, esant esminiam sutarties vykdymo suvaržymui, kuris gali būti konstatuojamas tik nustačius šiame straipsnyje paminėtų aplinkybių visetą. Nagrinėjamu atveju tokio aplinkybių viseto nėra, todėl teismo sprendimas nekeisti Lizingo sutarčių sąlygų yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, ieškovas prašydamas pakeisti Lizingo sutartis nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kokių lėšų galės tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus atsakovui pagal sutartis ateityje. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad buvo pažeistas rungimosi principas, nes atsakovai neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė visų ieškovo prašymuose nurodytų pateikti dokumentų. Buvo pateikti visi ieškovo prašyti, įmanomi pateikti dokumentai arba pateikti paaiškinimai, kodėl negalima pateikti vieno ar kito dokumento. Atsakovo teigimu, teismo papildomu sprendimu atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“ priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas ir teisingas, atsižvelgiant į didelę bylos apimtį ir sudėtingumą.
Atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ atsiliepimu su ieškovo D. Š. apeliaciniu skundu nesutiko ir prašo teismo šį skundą atmesti. Atsakovas pažymėjo, kad bendroji taisyklė yra ta, jog reikalavimo perleidimo atveju skolininko teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu netampa blogesne už buvusią pradiniam kreditoriui. Todėl ieškovas privalėjo pagrįsti, jog ginčijamų Susitarimų sudarymas turėjo neigiamos įtakos jo teisinei padėčiai (pablogino jo teisinę padėtį), tačiau ieškovas to neįrodė, tik deklaratyviai tvirtino, neva Susitarimų sudarymas apsunkina jo, kaip skolininko, teisinę padėtį, suvaržo teises ir prievoles ir pan. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“ Susitarimais perleidus nuosavybės teises į lizingo objektus ir visas kitas savo, kaip lizingo davėjo, teises atsakovui UAB „Pohjola Finance“, pastarasis įgijo daugiau teisių, negu jų turėjo atsakovas UAB Konekesko Lietuva“, taip pat turėjo tai įrodyti, tačiau to nepadarė. Ieškovas neįrodė ir to, kad atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“, kaip lizingo davėjas, jam turėjo esminės reikšmės. Lizingo davėjas yra vienas iš daugelio rinkoje veikiančių ūkio subjektų, teikiančių lizingo paslaugas. Ieškovas turėjo galimybę ir teisę pasirinki sudaryti Lizingo sutartis su bet kuriuo iš tokio pobūdžio veiklą vykdančių ūkio subjektų. Nors savo kontrahentu ieškovas pasirinko lizingo davėją, tokio pasirinkimo nesąlygojo jokios specifinės aplinkybės. Pasisakant dėl ginčo santykiui netaikyto CK 1.80 straipsnio, reglamentuojančio imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančių sandorių negaliojimą, atsakovas pažymėjo, jog ieškovas pirmojoje instancijoje net neįvardino kokiam konkrečiam imperatyvui neva prieštarauja Susitarimai. Tuo tarpu pasisakant dėl ginčo santykiui netaikyto CK 1.86 straipsnio, reglamentuojančio tik dėl akių sudarytų (tariamųjų) sandorių negaliojimą, atsakovas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių ir argumentų, patvirtinančių Susitarimų fiktyvumą. Atsakovai savo ruožtu įrodė, kad Susitarimais jie siekė sukurti ir sukūrė atitinkamus teisinius padarinius – sudarius Susitarimus, atsakovas UAB „Pohjola Finance“ nedelsiant pradėjo įgyvendinti savo, kaip naujojo lizingo objektų savininko, teises, tame tarpe teisę reikalauti ieškovo perduoti jam lizingo objektus, ir netgi vėliau kreipėsi dėl šios pažeistos teisės gynimo į teismą; tuo tarpu atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“, perleidęs nuosavybės teisę į lizingo objektus, nebelaikė savęs lizingo objektų savininku ir nebeveikė kaip savininkas. Ieškovas niekada neturėjo pretenzijų ir nekėlė atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ atsakomybės klausimo dėl Lizingo sutarčių nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl ko atsakovas, sudarydamas Susitarimus, neturėjo ir negalėjo turėti tokio motyvo ar tikslo, kaip „netiesioginis eliminavimas atsakomybės Lizingo sutarčių vykdymo atžvilgiu“. Atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ naudai teisėtai vykdomas skolos išieškojimas iš ieškovo neturi ir negali turėti jokios įrodomosios reikšmės sprendžiant dėl Susitarimų teisėtumo. Aplinkybės, susijusios su atsakovo tariamai neperduodamu ieškovui nuosavybėn kombainu CLAAS LEXION 480, pastarojo įsigytu pagal 2007-08-13 finansinės nuomos (lizingo) sutartį (kurios vykdymas nėra byloje nagrinėjamo ginčo dalykas), taipogi yra nesusijusios su ieškinio reikalavimu dėl Susitarimų pripažinimo negaliojančiais. Atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ perdavė kombainą ieškovo nuosavybėn. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad nuosavybės teisės į kombainą neperdavimas sąlygoja tai, jog jis neturi galimybės iš tokio turto nuomos ar pardavimo gautų pajamų vykdyti kreditorinius įsipareigojimus. To ieškovas negali padaryti, nes kombainas yra areštuotas. Atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ perleido atsakovui UAB „Pohjola Finance“ tokio paties dydžio teisę reikalauti periodinių įmokų, kokio ir pats turėjo, taip pat nuosavybės teises į tuos lizingo objektus, kurių nuosavybės teisę pats turėjo. Ta aplinkybė, kokiomis sąlygomis, tame tarpe už kokią kainą, atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ perleido atsakovui UAB „Pohjola Finance“ nuosavybės teises į lizingo objektus, neturi jokios įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms. Esminę reikšmę turi tai, kad atsakovas UAB „Pohjola Finance“ niekada nereikalavo ir nereikalauja iš ieškovo įvykdyti savo prievoles didesne apimtimi, nei priklauso pagal Lizingo sutartis. Atsakovo teigimu, kad vien ta aplinkybė, jog viešame registre nuosavybės teisė į vieną iš lizingo objektų yra registruota atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ vardu, jokiu būdu nepatvirtina Susitarimų fiktyvumo. Nuosavybės teisės į lizingo objektus atsakovui UAB „Pohjola Finance“ perėjo nuo Susitarimų sudarymo momento, o nuosavybės teisių perregistravimas viešajame registre nėra tam privaloma sąlyga. Nuo Susitarimų sudarymo dienos atsakovas UAB „Pohjola Finance“ veikė kaip lizingo davėjas ir vienintelis bei teisėtas lizingo objektų savininkas, kas reiškia, jog Susitarimai sukūrė realius teisinius padarinius. Atsakovo vertinimu, ieškovo nurodomos Lizingo sutarčių esminį suvaržymą ir jų pakeitimą nulemiančios aplinkybės – faktiškai ieškovui priklausančio turto (kombaino) tariamas neperdavimas, atsakovo iniciatyva taikytas teisėtas ieškovo turto ir piniginių lėšų areštas – neatitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatytų kvalifikuojančių požymių, dėl ko nesudarė pagrindo teismo sprendimu pakeisti sutarčių sąlygų. Svarbu tai, kad prašydamas teismo pakeisti Lizingo sutarčių sąlygas, ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų dėl jo galimybių ateityje tinkamai vykdyti Lizingo sutartis, tame tarpe laiku mokėti lizingo įmokas. Ieškovo turtinė padėtis yra labai sunki ir jis jau kurį laiką nebepajėgia tinkamai vykdyti prisiimtų piniginių įsipareigojimų savo kreditoriams. Ieškovas nepagrįstai ilgai (beveik metus laiko) delsė kreiptis į teismą dėl Lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo. Ieškovas dėl savo tariamai pažeistų teisių gynimo į teismą kreipėsi tik po to, kai sužinojo, kad teisme yra pateiktas atsakovo UAB „Pohjola Finance“ ieškinys dėl įpareigojimo ieškovą perduoti lizingo objektus pagal Lizingo sutartis. Toks elgesys laikytinas akivaizdžiai nesąžiningu tariamai pažeistų teisių gynimu. Atsakovo teigimu, teismas priimtame papildomame sprendime visiškai pagrįstai ir teisėtai išsprendė atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo klausimą, nebuvo viršytas rekomendacijose nurodytas priteistinas maksimalus tokių išlaidų dydis, bylinėjimosi išlaidos laikytinos atitinkančiomis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Pohjola Finance“ teismo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-19 sprendimą dalyje dėl 2007-09-12 Finansinės nuomos (lizingo) sutarties Nr. 2022342 ir 2007-11-14 Finansinės nuomos (lizingo) sutarties Nr. 2023321 vienašališko nutraukimo nuo 2012-03-04 pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu bei dalyje dėl atsakovo UAB „Pohjola Finance“ priešieškinio ieškovui D. Š. dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę pagal sutartį atmetimo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti; konstatuoti, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui skirti 10.000 Lt baudą; priteisti atsakovui UAB „Pohjola Finance“ patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. IV, b.l. 129-138). Teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovo UAB „Pohjola Finance“ 2012-02-03 atsakymą Nr. V2-135, kuriuo ieškovui pranešta apie vienašališką Lizingo sutarčių nutraukimą nuo 2012-03-04, tuo atveju, jeigu ieškovas nepašalins šiame atsakyme nurodytų sutarčių pažeidimų, ieškovas gavo 2012-03-10, t. y. jau po Lizingo sutarčių nutraukimo. Faktinę aplinkybę, kad 2012-02-03 atsakymas Nr. V2-135 ieškovo buvo gautas iki Lizingo sutarčių nutraukimo, patvirtina 2012-02-17 ieškovo ir trečiojo asmens P. Š. bendras atsakymas, kuriame nurodoma, kad jis yra teikiamas „į 2012-02-03 atsakymus V2-135, V2-173“. Šiame bendrame atsakyme, kadangi dar nebuvo suėjęs Lizingo sutarčių nutraukimo terminas, ieškovas dar kartą prašė apsvarstyti lizingo įmokos mokėjimo termino pratęsimo klausimą, o ne ginčijo vienašališką sutarčių nutraukimą. Tuo atveju, jei atsakovo 2012-02-03 atsakymas Nr. V2-135 ieškovui būtų iš tikrųjų įteiktas 2012-03-10, ieškovas iškart būtų prieštaravęs vienašališkam Lizingo sutarčių nutraukimui. Be to, nebūtų pateikęs atsakovui savo finansinių ataskaitų už 2011 m. Ieškovas teigia, kad 2012-02-17 jo atsakyme atsakovui per klaidą įrašyta ne kovo, o vasario mėnesio data. Tačiau jei atsakymas būtų rašytas 2012-03-17, kai Lizingo sutartys jau buvo nutrauktos, kai pats ieškovas 2013-03-13 sumokėjo atsakovui dalį skolos, šios aplinkybės būtų nurodytos 2012-03-17 atsakyme, tačiau to nėra. Ant 2012-02-17 atsakymo yra uždėtas atsakovo spaudas, kad atsakymas gautas 2012-02-23 ir tokio atsakymo registravimo numeris atsakovo dokumentų registre, kurio išrašas buvo pateiktas teismui. Šie atsakovo pateikti įrodymai nebuvo paneigti ieškovo. Byloje taip pat pateiktas atsakovo 2012-02-03 atsakymo Nr. V2-173 įteikimo registruotu paštu trečiajam asmeniui P. Š. (gyvenančiam tuo pačiu adresu kaip ir ieškovas) pašto pranešimas, patvirtinantis, kad atsakovo atsakymas P. Š. buvo įteiktas 2012-02-10. Teismo posėdžio metu atsakovas paprašė ieškovo pateikti 2012-02-17 atsakymo išsiuntimą registruotu paštu patvirtinančius dokumentus, tačiau ieškovas tokio dokumento nepateikė. Taip pat prašant paaiškinti, ar galėjo būti taip, kad atsakovo 2012-02-03 atsakymo Nr. V2-135, siųsto registruotu paštu, ieškovas namie nepriėmė ir vėliau, 2012-03-10, atsakovo registruotą laišką pats atsiėmė pašto įstaigoje, šios aplinkybės ieškovas nenuneigė. Taigi, ieškovas neįrodė, kad apie atsakovo 2012-02-03 atsakymą Nr. V2-135 sužinojo tik 2012-03-10. Atsakovo vertinimu, teismas taip pat neteisingai nustatė, kad atsakovo 2012-02-03 atsakyme Nr. V2-135 nurodyti Lizingo sutarčių pažeidimai ieškovo buvo ištaisyti iki sutarčių nutraukimo datos (2012-03-04) ar nežymiai praleidus šį terminą. Svarbiausiu ir pagrindiniu Lizingo sutarčių pažeidimu atsakovas laikė lizingo įmokų nesumokėjimą sutartyse bei per 2012-02-03 atsakyme Nr. V2-135 nurodytą papildomą 30 dienų terminą. Kiti šiame atsakyme nurodyti atsakovo reikalavimai laikytini daugiau antraeiliais reikalavimais. Šiai dienai nėra įvykdyti visi nurodyti reikalavimai, kurių neįvykdymas patvirtina Lizingo sutarčių nutraukimo pagrindo neišnikimą. Ieškovas nepateikė kredito įstaigų patvirtintų išrašų apie savo banko sąskaitų būklę už laikotarpį nuo 2011-09-30 iki 2012-03-03, dokumentų, susijusių su lizingo objektų naudojimu ir priežiūra, duomenų apie savo teisinį statusą, komercinę veiklą, finansinę būklę bei veiklos rezultatus. Ieškovas nurodytu papildomu terminu visos skolos nesumokėjo, liko nesumokėta 5.911,13 Lt skolos. Teismas taip pat padarė esminę klaidą, vertindamas Lizingo sutarčių pažeidimus kaip esminius CK 6.217 straipsnio 2 dalies prasme. Lizingo sutartys vienašališkai buvo nutrauktos remiantis CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kurios suteikia galimybę šaliai vienašališkai nutraukti sutartį ir tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 9.2.5 punkto nuostata, pagal kurią sutartys buvo vienašališkai nutrauktos, negali ir neturi būti suprantama ir aiškinama taip, kad joje apibrėžta sąvoka „esminis Lizingo gavėjo įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas“ būtų sutapatinama su „esminio sutarties pažeidimo“ sąvoka, apibrėžta CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. Šalys susitarė, kad Lizingo sutartys vienašališkai gali būti nutraukiamos tuo atveju, kai ieškovo įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą esminiais laiko atsakovas. Atsakovas lizingo įmokų mokėjimą praleidus Lizingo sutartyse nustatytus terminus pagrįstai laikė esminiu sutarčių pažeidimu, įgalinančiu vienašališkai nutraukti sutartis. Mokėjimo prievolės vykdymas sutartyse nustatytais terminais atsakovui kaip finansų įstaigai turi esminės reikšmės. Atsakovas taip pat nesutiko su teismo sprendime nurodytais motyvais, neva jam per protingą terminą nepranešus ieškovui apie Lizingo sutarčių vienašalį nutraukimą po to, kai ieškovas įvykdė reikalavimus dėl informacijos suteikimo, sumokėjo pradelstą įsiskolinimą, atsakovas prarado teisę nuo vienašališkai nutraukti sutartis. Ieškovas nepateikė atsakovui tinkamos ir pakankamos informacijos apie realią savo turtinę padėtį, be to, net ir po vienašalio sutarčių nutraukimo nesumokėjo atsakovui viso pradelsto įsiskolinimo, taigi, niekada nepašalino atsakovo nurodytų sutartinių įsipareigojimų vykdymo trūkumų. Ieškovo finansinė būklė yra bloga, o vertinant ją retrospektyviai – blogėjanti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo finansines galimybes ateityje tinkamai vykdyti Lizingo sutartis. Todėl atsakovas nebuvo praradęs teisės vienašališkai nutraukti sutartis. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo likusi mokėtinų lizingo įmokų dalis yra nemaža, t. y. daugiau nei 90.000 Lt pagal Lizingo sutartis, tai reikšminga pinigų suma, todėl teisiškai nesvarbu, kad ieškovas jau yra sumokėjęs apie 80 proc. visų mokėtinų įmokų. Teismo nurodytas motyvas, kad nutraukus Lizingo sutartis ieškovas patirtų didelius nuostolius, nes iš jo būtų atimtas pagal lizinguojamas turtas, laikytinas nepagrįstu. Tiek įstatymai, tiek teisminė praktika neleidžia lizingo davėjui pasipelnyti lizingo gavėjo sąskaita. Atsakovas pažymėjo, kad teismo sprendimo priėmimo metu Lizingo sutarčių paskutinių įmokų mokėjimo terminai jau buvo suėję, t. y. net ir tuo atveju, jei teismas pripažino, kad sutartys buvo neteisėtai nutrauktos nuo 2012-03-04, teismo sprendimo priėmimo dieną jų terminas jau buvo suėjęs ir nebelieka prasmės jas vėl vienašališkai nutraukinėti. Tačiau teismas niekaip neįvertino šios aplinkybės. Ieškovas, nesutikdamas su vienašaliu Lizingo sutarčių nutraukimu, nuo 2012-03-04 iki pat šios dienos naudojasi lizinguojamu turtu savo ūkyje, iš jo uždirba pajamas, tačiau nemoka atsakovui atlyginimo. Be to, ieškovas nuo 2012-01-18 kreipimosi į atsakovą, prašant atidėti lizingo įmokų mokėjimo terminus, ir neigiamo atsakymo gavimo beveik metus laiko šiuo klausimu delsė kreiptis į teismą, ir kreipėsi tik tada, kai atsakovas pirmas pareiškė ieškinį ieškovui dėl lizinguojamo turto perdavimo. Tokie veiksmai patvirtina ieškovo nesąžiningą tariamai pažeistų teisių gynimą. Ieškovas taip pat sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Tokie ieškovo veiksmai turėtų būti kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, skiriant ieškovui baudą.
Atsiliepimas
Ieškovas D. Š. atsiliepimu su atsakovo UAB „Pohjola Finance“ apeliaciniu skundu nesutiko ir prašo teismo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo UAB „Pohjola Finance“ teiginius, kad ieškovas atsakovo 2012-02-03 raštą Nr. V2-135 gavo ne 2012-03-10, bet iki 2012-02-17, paneigia paties atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. AB „Lietuvos paštas“ įteikimo pranešimas, kuriame nurodyta, kad registruota pašto siunta, kuria buvo išsiųstas ieškovui adresuotas atsakovo raštas, ieškovui įteikta 2012-03-10. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad 2012-02-03 atsakovo atsakymas Nr. V2-173 trečiajam asmeniui P. Š. buvo įteiktas 2012-02-10. Be to, ši aplinkybė nepatvirtina aplinkybės, kad 2012-02-03 atsakovo atsakymas Nr. V2-135, adresuotas ieškovui, buvo įteiktas iki Lizingo sutarčių nutraukimo. Ieškovo ir P. Š. atsakymas į 2012-02-03 atsakovo atsakymus Nr. V2-135, V2-173, datuojamas 2012-02-17, iš tiesų buvo pateiktas 2012-03-17. Gali būti, kad per klaidą buvo įrašyta ne kovo, o vasario mėnesio data. Be to, akivaizdu, kad tik po 2012-03-10 (ieškovui įteikus 2012-02-03 raštą Nr. V2-135) buvo galimas ieškovo ir trečiojo asmens bendro rašto rengimas bei teikimas atsakovui. Taigi, teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad 2012-02-03 atsakovo atsakymas Nr. V2-135, kuriuo įspėjama apie Lizingo sutarčių nutraukimą nuo 2012-03-04, buvo įteiktas ieškovui asmeniškai 2012-03-10. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas pats sau prieštarauja, viena vertus teigdamas, jog pagrindiniu Lizingo sutarčių pažeidimu atsakovas laikė lizingo įmokų nesumokėjimą nustatytu terminu, o kiti atsakovo 2012-02-03 atsakyme Nr. V2-135 nurodyti pažeidimai laikytini neturinčiais teisinės reikšmės, kita vertus teigia, kad ir kitų 2012-02-03 atsakyme Nr. V2-135 nurodytų reikalavimų neįvykdymas sudaro pagrindą nutraukti Lizingo sutartis. Pačiame 2012-02-03 atsakovo atsakyme Nr. V2-135 nebuvo nurodyta, kuris sutarčių vykdymo trūkumas yra esminis, kuris antraeilis. Teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, kad 2012-02-03 atsakyme Nr. V2-135 nurodyti reikalavimai ieškovo buvo įvykdyti. Atsakovo reikalavimas pateikti lizingo objektų draudimo polisus arba patvirtintas kopijas buvo įvykdytas dar iki 2012-02-03 atsakymo Nr. V2-135 gavimo. Ieškovas neturėjo pareigos pateikti kombaino CLAAS LEXION 480, ser. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo ar jo kopijos, kadangi lizingo sutartis dėl šio objekto yra pasibaigusi (įvykdyta) dar 2010 m. Ieškovas dar iki 2012-02-03 atsakymo Nr. V2-135 gavimo įvykdė reikalavimą informuoti atsakovą, kur yra lizingo objektai, nepaisant to, jog atsakovui visada buvo žinoma, kad objektai yra pas ieškovą jo žinioje. Atsakovui buvo nuolat teikiama visa ieškovo informacija, susijusi su Lizingo sutarčių vykdymu, įskaitant duomenis apie ieškovo finansinę būklę (balansai), bei trečiųjų asmenų (įskaitant atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“) naudai taikomus turto areštus. Kadangi ieškovo banko sąskaitos buvo areštuotos, ką patvirtino ieškovo atsakovui pateikti dokumentai, ieškovas neteikė atsakovui papildomai išrašų iš savo banko sąskaitų už laikotarpį nuo 2011-09-30 iki 2012-02-03 (esant areštuotoms piniginėms lėšoms bankų sąskaitose disponavimas jomis yra apribotas, todėl banko sąskaitų išrašų pateikimas beprasmis). Atsakovas gavo ieškovo pateiktus 2011 m. finansinės atskaitomybės dokumentus bei Pinigų srautų ataskaitą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, todėl jam nebuvo reikalingi išrašai iš ieškovo banko sąskaitų. Pareigą tinkamai informuoti atsakovą apie finansinę būklę ir kitas su Lizingo sutarčių vykdymu susijusias aplinkybes ieškovas įvykdė dar iki Lizingo sutarčių vienašališko nutraukimo. Atsakovas, gavęs duomenis, neinformavo ieškovo, jog jie yra netikslūs, nepakankami. Taigi, ieškovas visus atsakovo reikalavimus dėl informacijos suteikimo buvo įvykdęs dar iki 2012-02-03 atsakovo atsakymo gavimo (dar iki vienašališko Lizingo sutarčių nutraukimo), išskyrus reikalavimą dėl pradelsto mokėjimo atlikimo, kuris buvo atliktas 2012-03-13. Ieškovas taip pat nurodė, kad Lizingo sutartys buvo nutrauktos nuo 2012-03-04 dėl ieškovo finansinių įsipareigojimų nevykdymo, vadovaujantis sutarčių bendrųjų sąlygų 9.2.5. punktu, kuriame numatyta, jog atsakovas turi teisę pirma laiko nutraukti sutartį, apie tai raštu pranešdamas ieškovui, jei ieškovas nevykdo ar netinkamai vykdo savo prievoles pagal šią sutartį ir atsakovas tokį įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą laiko esminiais. Tačiau tai nereiškia, kad teismas neturi teisės, kilus ginčui, nagrinėti ir vertinti, ar atitinkamą įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsakovas pagrįstai pripažino esminiu įsipareigojimų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, atsižvelgdamas į sutarties vykdymo pažeidimo pripažinimo esminiu kriterijus, įtvirtintus CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. Nors ieškovas 2012-03-13 sumokėjo atitinkamas periodines įmokas, atsakovas neanuliavo Lizingo sutarčių nutraukimo, negrąžino po sutarčių nutraukimo sumokėtų įmokų, dėl ko toks vienašališkas sutarčių nutraukimas nuo 2012-03-04 pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, neadekvačiu ir neproporcingu. Nežymus atsakovo nustatyto papildomo termino praleidimas įmokoms sumokėti neturėjo esminės reikšmės, juolab pagal mokėjimų grafiką įmokos mokamos kas ketvirtį, o ne kas mėnesį. Ieškovas prievolės nevykdė laiku ne dėl savo kaltės, o dėl apsunkintos galimybės atsiskaityti su kreditoriais dėl paties atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ taikomo arešto ir vykdomo galimai nepagrįsto išieškojimo iš ieškovo, nepaisant to, jog atsakovas disponuoja kitu faktiškai ieškovui priklausančiu didelės vertės turtu. Be to, ieškovo galimybę savalaikiai vykdyti sutartinius įsipareigojimus apsunkino ir 2010 m. egzistavusių force majeure aplinkybių sąlygotos neigiamos pasekmės. Lizingo sutarčių neįvykdymas atsakovo nustatytu papildomu terminu neduoda pagrindo manyti, kad sutartys nebus įvykdytos ateityje, ką patvirtina 2012-03-13 ieškovo atlikti mokėjimai. Atsakovas pats nurodė, kad anksčiau ieškovas pradelsdavo, bet visada susimokėdavo įmokas. Lizingo sutarčių nutraukimo atveju ieškovas patirs itin didelių, neproporcingų ir neadekvačių nuostolių, kadangi ne tik praras 100.000 Lt dydžio sumokėtas pradines įmokas, jam nebus grąžintos šiai dienai sumokėtos apie 310.000 Lt dydžio lizingo įmokos su palūkanomis (80 proc. visų mokėtinų įmokų), bet ir kartu iš jo bus atimtas lizinguojamas turtas, reikalingas ieškovui vykdant žemės ūkio veiklą. Atsakovui nutraukus Lizingo sutartis, nepaisant nurodytų aplinkybių, toks vienašališkas sutarčių nutraukimas laikytinas neadekvačiu, prieštaraujančiu protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams ir pagrįstai teismo pripažintas neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis reikalavimų per atsakovo 2012-02-03 raštu nustatytą terminą buvo įvykdyta dar iki 2012-03-04 (atsakovo nurodytos Lizingo sutarčių nutraukimo datos), tas pats 2012-02-03 atsakovo raštas negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie Lizingo sutarčių vienašališką nutraukimą. Po to, kai atsakovui buvo pateikta jo prašyta informacija, jis turėjo įvertinti, ar ieškovas tinkamai įvykdė jo 2012-02-03 rašte nurodytus reikalavimus, ar neišnyko šiame rašte nurodyti pagrindai, kuriais remiantis atsakovas įspėjo apie galimą vienašališką sutarčių nutraukimą. Jeigu būtų laikoma, kad sutarčių vykdymo pažeidimai nepašalinti, apie tai atsakovas turėjo informuoti ieškovą papildomu pranešimu. Tačiau jokio papildomo pranešimo ar įspėjimo apie sutarčių nutraukimą, neva nepašalinus sutarčių vykdymo trūkumų, daugiau nebuvo. Todėl buvo pažeista vienašališko sutarčių nutraukimo procedūra, numatyta CK 6.218 straipsnyje. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nesirėmė aplinkybe, jog Lizingo sutarčių paskutinių įmokų mokėjimo terminai teismo sprendimo priėmimo metu jau bus suėję ir neva jau vien tai sudaro pagrindą netenkinti ieškovo ieškinio dėl vienašališko Lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu, todėl teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo jų nagrinėti bei vertinti. Ieškovas visus procesinius veiksmus byloje atliko nepažeisdamas nei procesinės teisės normų, nei juo labiau atsakovų teisių ir teisėtų interesų. Ieškovas sąžiningai ir pagrįstai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nepiktnaudžiavo jomis, todėl nėra pagrindo skirti ieškovui baudos už tariamą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ atsiliepimu su atsakovo UAB „Pohjola Finance“ apeliaciniu skundu sutiko ir prašo teismo skundą tenkinti. Byloje esantys įrodymai, t. y. a) 2012-02-17 ieškovo ir trečiojo asmens P. Š. bendras atsakymas į atsakovo UAB „Pohjola Finance“ 2012-02-03 atsakymą Nr. V2-135, siųstą ieškovui, ir atsakymą V2-173, siųstą P. Š., b) ant pirmiau nurodyto 2012-02-17 ieškovo ir P. Š. bendro atsakymo uždėtas atsakovo UAB „Pohjola Finance“ spaudas, liudijantis, kad atsakymas bendrovėje gautas 2012-02-23, ir jo registravimo numeris dokumentų registre (V1-128), c) atsakovo UAB „Pohjola Finance“ išrašas iš dokumentų registro, ir d) atsakovo UAB „Pohjola Finance“ 2012-02-03 atsakymo Nr. V2-173 (iš esmės tokio paties turinio, kaip ir 2012-02-03 atsakymas Nr. V2-135), įteikimo registruotu paštu P. Š. pranešimas, patvirtinantis, kad minėtas atsakymas P. Š. buvo įteiktas 2012-02-10, tinkamai juos ištyrus ir įvertinus, turėjo sudaryti pagrindą susiformuoti teismo įsitikinimui esant labiau tikėtina, kad atsakovo UAB „Pohjola Finance“ 2012-02-03 atsakymą Nr. V2-135 ieškovas gavo dar iki 2012-03-04, t. y. iki Lizingo sutarčių vienašališko nutraukimo. Tuo tarpu teismo sprendime nustatyta aplinkybė, jog 2012-02-03 atsakymą Nr. V2-135 ieškovas gavo 2012-03-10, byloje buvo įrodinėjama vien tik paties ieškovo paaiškinimais, kurie apsiribojo lakoniškais ir neinformatyviais pasakymais. Atsakovo teigimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas tinkamai pašalino atsakovo UAB „Pohjola Finance“ 2012-02-03 atsakyme Nr. V2-135 nurodytus Lizingo sutarčių pažeidimus, kaip pagrindus jas vienašališkai nutraukti: a) kredito įstaigų patvirtintų išrašų apie ieškovo banko sąskaitų būklę už laikotarpį nuo 2011-09-30 iki 2012-03-03 nepateikimas, b) dokumentų, susijusių su lizingo objektų naudojimu ir priežiūra, duomenų apie ieškovo teisinį statusą, komercinę veiklą, finansinę būklę bei veiklos rezultatus nepateikimas ir c) visos 26.822,32 Lt dydžio pradelstos skolos nesumokėjimas (nesumokėta 5.911,13 Lt skolos). Lizingo sutartys vienašališkai buvo nutrauktos remiantis sutarčių bendrųjų sąlygų 9.2.5 punktu, kuriame numatyta, jog atsakovas turi teisę pirma laiko nutraukti Lizingo sutartis, apie tai raštu pranešdamas ieškovui, jei ieškovas nevykdo ar netinkamai vykdo savo prievoles pagal sutartis ir atsakovas tokį įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą laiko esminiais. Ieškovo prievolių netinkamas vykdymas pagal Lizingo sutartis pasireiškė tuo, kad ieškovas pradelsė sumokėti įmokas pagal sutartis, nepateikė informacijos ir dokumentų, kurių reikalavo atsakovas UAB „Pohjola Finance“. Tokį ieškovo įsipareigojimų nevykdymą atsakovas pagrįstai pripažino esminiu, pirmiausiai dėl to, kad ieškovas pažeidė savo pagrindinę prievolę pagal Lizingo sutartis – laiku mokėti įmokas, negana to, nepateikė išsamios ir aktualios informacijos apie savo finansinę situaciją, mokumo galimybes, tokiu būdu nesudarydamas sąlygų atsakovui įvertinti piniginių prievolių vykdymo perspektyvų ateityje. Teismas ieškovo prievolių pagal Lizingo sutartis pažeidimus vertino CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kontekste ir sprendė, kad tokie pažeidimai nelaikytini esminiais šios teisės normos prasme. Tokiu būdu teismas pažeidė CK 6.217 straipsnio 5 dalį, kuri suteikia galimybę šaliai vienašališkai nutraukti sutartį ir tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį. Atsakovo teigimu, teismas ginčo santykiui taip pat netinkamai pritaikė CK 6.218 straipsnio 2 dalį, nes ieškovo, nevykdžiusio įsipareigojimų pagal Lizingo sutartis, pasiūlymas atidėti lizingo įmokų mokėjimo terminus atsakovo UAB „Pohjola Finance“ buvo įvertintas kaip neatitinkantis tinkamo sutarčių vykdymo, dėl ko nereikėjo į jį atsakyti, tai reiškia, jog atsakovas nebuvo praradęs teisės vienašališkai nutraukti Lizingo sutartis. Ieškovas iš tikrųjų niekada taip ir nepašalino visų atsakovo UAB „Pohjola Finance“ konstatuotų sutartinių įsipareigojimų vykdymo trūkumų. Atsakovo teigimu, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovo likusi mokėtinų lizingo įmokų dalis vis dėl to yra nemaža, t. y. sudaro 20 proc., daugiau nei 90.000 Lt pagal Lizingo sutartis. Nutraukus Lizingo sutartis ieškovas nepatirs didelių nuostolių, nes lizingo davėjui yra draudžiama pasipelnyti lizingo gavėjo sąskaita. Atsakovui UAB „Pohjola Finance“ pardavus pagal Lizingo sutartis susigrąžintą turtą už didesnę kainą nei jo patirti nuostoliai dėl sutarčių neįvykdymo, ieškovas turėtų teisę reikalauti sumokėtų įmokų sumos, viršijančios bendrovės patirtus nuostolius, grąžinimo.
Trečiasis asmuo P. Š. atsiliepimu su ieškovo D. Š. apeliaciniu skundu sutiko ir prašo teismo skundą tenkinti, tuo tarpu su atsakovo UAB „Pohjola Finance“ apeliaciniu skundu nesutiko ir prašo teismo skundą atmesti. Trečiasis asmuo palaikė ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, motyvus ir argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Ieškovas D. Š. prašė bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinių skundų nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegijai pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2007-09-12 tarp finansuotojo K-Rahoitus Oy filialo „K-Finance“ (dabar – atsakovo UAB „Pohjola Finance“), lizingo davėjo UAB „Kesko Agro Lietuva“ (dabar – atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“) ir lizingo gavėjo, ieškovo D. Š., buvo sudaryta Finansinės nuomos (lizingo) sutartis Nr. 2022342, kurios pagrindu ieškovui buvo suteikta teisė valdyti ir naudotis Lemken vartomu plūgu ir HE-VA tankinimo volais, jam įsipareigojant mokėti lizingo įmokas (t. I, b.l. 17-32). Siekiant užtikrinti tinkamą ieškovo įsipareigojimų pagal nurodytą lizingo sutartį vykdymą tarp atsakovo UAB „Pohjola Finance“ ir trečiojo asmens P. Š. 2007-09-12 buvo pasirašyta laidavimo sutartis (t. I, b.l. 33-34). 2007-11-14 tarp atsakovo UAB „Pohjola Finance“, atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ ir ieškovo D. Š. buvo sudaryta dar viena Finansinės nuomos (lizingo) sutartis Nr. 2023321, kurios pagrindu ieškovui buvo suteikta teisė valdyti ir naudotis traktoriumi CLAAS ARES 836 RZ, jam įsipareigojant mokėti lizingo įmokas (t. I, b.l. 35-53). Siekiant užtikrinti tinkamą ieškovo įsipareigojimų pagal šią lizingo sutartį vykdymą tarp atsakovo UAB „Pohjola Finance“ ir trečiojo asmens P. Š. 2007-11-14 buvo pasirašyta dar viena laidavimo sutartis (t. I, b.l. 54-55).
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2012-01-18 ieškovas kreipėsi į atsakovą UAB „Pohjola Finance“ su prašymu atidėti 25.312,27 Lt lizingo įmokų pagal nurodytas lizingo sutartis sumokėjimo terminą iki 2012-02-28, kadangi dėl nepagrįstai ieškovo turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negali laiku atsiskaityti (t. I, b.l. 56). 2012-02-03 raštu Nr. V2-135 atsakovas informavo ieškovą, kad priėmė neigiamą sprendimą dėl lizingo įmokų sumokėjimo terminų atidėjimo bei pareikalavo per 30 dienų apmokėti 26.822,32 Lt pradelstas įmokas, pateikti lizinguojamo turto draudimo polisus, informuoti apie lizinguojamo turto buvimo vietą, pateikti dokumentus, susijusius su šio turto naudojimu ir priežiūra, duomenis apie ieškovo teisinį statusą, komercinę veiklą, finansinę būklę, veiklos rezultatus bei kt. (t. I, b.l. 64-65). Nurodytu raštu atsakovas taip pat įspėjo, kad ieškovui neįvykdžius šių reikalavimų, bus pareikalauta apmokėti baudas ir nuo 2012-03-04 lizingo sutartys bus vienašališkai nutrauktos dėl esminių šių sutarčių pažeidimų, vadovaujantis lizingo sutarčių 9.2.5 punktu. 2012-03-13 ieškovas sumokėjo atsakovui 20.911,19 Lt lizingo įmokų pagal lizingo sutartis (t. I, b.l. 63). Nepaisant to, atsakovas dėl finansinių ir kitų įsipareigojimų nevykdymo nuo 2012-03-04 šias sutartis vienašališkai nutraukė, pareikalavo ieškovo grąžinti lizinguojamą turtą ir sumokėti 41.418 Lt baudą (t. I, b.l. 67-70).
Dėl lizingo sutarčių vienašališko nutraukimo ir lizingo įmokų mokėjimo terminų atidėjimo
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovas UAB „Pohjola Finance“, vadovaudamasis lizingo sutarčių 9.2.5 punktu, pagrįstai ir teisėtai vienašališkai nutraukė su ieškovu sudarytas lizingo sutartis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vienašališkas lizingo sutarčių nutraukimas yra nepagrįstas, neteisėtas, neadekvatus, prieštaraujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka.
Lizingo sutarčių 9.2.5 punkte nustatyta, kad finansuotojas ir lizingo davėjas turi teisę pirmą laiko nutraukti šias sutartis, apie tai raštu pranešdami lizingo gavėjui, jeigu lizingo gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo savo prievoles pagal šias sutartis ir finansuotojas tokį nevykdymą ar netinkamą vykdymą laiko esminiais (t. I, b.l. 24, 42). Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę, kilus ginčui byloje, nagrinėti ir vertinti, ar atitinkamą ieškovo įsipareigojimų nevykdymą / netinkamą vykdymą atsakovas UAB „Pohjola Finance“ pagrįstai pripažino esminiu įsipareigojimų nevykdymu / netinkamu vykdymu. Priešingu atveju, būtų nepagrįstai apribotos ieškovo teisės ginčyti vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą šiose sutartyse nurodytais pagrindais, tame tarpe ir 9.2.5 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo, esminę reikšmę turi tai, kad ieškovas yra sumokėjęs atsakovui UAB „Pohjola Finance“ 80 proc. visų mokėtinų lizingo įmokų pagal lizingo sutartis, t. y. daugiau nei 310.000 Lt, o likusi nesumokėta įmokų suma sudaro apie 90.000 Lt. Taigi, ieškovas yra įvykdęs didžiąją dalį savo įsipareigojimų pagal lizingo sutartis. Ginčo dėl šios faktinės aplinkybės tarp bylos šalių nėra. Minėta, kad 2012-02-03 raštu Nr. V2-135 atsakovas UAB „Pohjola Finance“ pareikalavo ieškovo per 30 dienų, iki 2012-03-04, apmokėti 26.822,32 Lt pradelstų lizingo įmokų (t. I, b.l. 64-65). Ieškovas, nežymiai pavėlavęs, 2012-03-13 sumokėjo atsakovui 20.911,19 Lt šių įmokų (t. I, b.l. 63) ir liko skolingas tik 5.911,13 Lt. Ginčo dėl šios faktinės aplinkybės tarp bylos šalių taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad vien aukščiau nurodytos aplinkybės parodo ieškovo gerus ketinimus ir pasirengimą pabaigti vykdyti lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, nepaisant to, kad jis turi finansinių sunkumų. Atsakovas nepagrįstai sureikšmina šią aplinkybę, ignoruodamas tai, kad ieškovas didžiąja dalimi yra įvykdęs lizingo sutartis. Todėl vien tai, kad ieškovas didžiąją dalį lizingo įmokų sumokėjo kiek praleidęs atsakovo nustatytą papildomą terminą ir nepateikė atsakovo reikalautų dokumentų apie savo finansinę būklę, nebuvo pakankamos aplinkybės pripažinti, kad lizingo sutartys iš esmės yra nevykdomos / netinkamai vykdomos ir dėl to jas vienašališkai nutraukti 9.2.5 punkto pagrindu. Lizingo sutarčių nutraukimas šiuo atveju ieškovui, besiverčiančiam ūkininkavimo verslu, kuriam būtinas lizinguojamas turtas, sukeltų žymiai sunkesnių padarinių negu jų atsirastų atsakovui toliau vykdant lizingo sutartis, todėl būtina siekti šių sutarčių išsaugojimo.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, privalo įvertinti, ar nebuvo pažeistas favor contractus principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas sutarčių teisės nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, ne kartą pažymėjo, kad sutarties keitimo ar sutarties nutraukimo konkurencija turi būti sprendžiama sutarties keitimo naudai, siekiant sutartį išsaugoti ir leidžiant sutartį peržiūrėti, kaip sutarties privalomumo ir vykdytinumo principų išimtis, nebent ir pakeitus sutartį jos vykdymas sutarties šaliai būtų per sunkus, o kreditorius nebeturėtų intereso įvykdyti sutartį ir siekti jos rezultato. Sutarties nutraukimas, nenustačius, ar pasikeitusiomis aplinkybėmis nebuvo galima jos išsaugoti, pažeistų favor contractus principą. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012; 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).
Kaip jau nurodyta aukščiau, lizingo sutarčių vienašališko nutraukimo momentu ieškovas buvo įvykdęs didžiąją dalį savo įsipareigojimų pagal lizingo sutartis (sumokėjęs 80 proc. visų lizingo įmokų), be to, tik nežymiai pavėlavo sumokėti beveik visą atsakovo reikalautą įsiskolinimą (20.911,19 Lt iš 26.822,32 Lt). Tai ieškovas padarė, nors ir turėjo finansinių sunkumų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovui įrodžius savo pasirengimą baigti vykdyti lizingo sutartis, atsakovas turėjo kartu su ieškovu siekti lizingo sutarčių išsaugojimo ir tolimesnio vykdymo, tokiu būdu patenkinant abiejų sutarčių šalių interesus ir teisėtus lūkesčius. Šiuo atveju lizingo sutarčių vienašališkas nutraukimas be reikšmingo tam pagrindo, nenustačius esminių, atsakovo interesus pažeidžiančių sutarties nutraukimo aplinkybių, laikytinas pernelyg formaliu lizingo sutarčių sąlygų aiškinimu, paneigiančiu favor contractus principą.
Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti atsakovo atliktą vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą nepagrįstu ir neteisėtu, atitinkamai iš dalies patenkinti ieškovo ieškinį, o atsakovo priešieškinį atmesti.
Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą atidėti nuo 2012-03-04 mokėtinų įmokų ir palūkanų mokėjimus 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes tam nebuvo nei faktinio nei teisinio pagrindo. Tačiau byloje susiklostė tokia situacija, kad šios nutarties priėmimo metu lizingo įmokų mokėjimo terminai pagal lizingo sutartis yra pasibaigę, taigi, pripažinus lizingo sutarčių privalomumą ir vykdytinumą, būtina atidėti lizingo įmokų mokėjimo terminus protingam laikui, kad ieškovas realiai galėtų įvykdyti savo prievoles prieš lizingo davėją. Tokiu būdu bus užtikrinti atsakovo teisėti interesai gauti visas lizingo įmokas pagal lizingo sutartis, o ieškovui bus suteikta reali galimybė įgyti nuosavybės teisę į lizinguojamą turtą, be to šiuo sprendimu neužkertamas kelias atsakovui, ieškovui nustatytu laiku nesumokėjus visų mokėtinų sumų atsiimti lizinguojamą turtą. Todėl visų sutarčių pagrindu priskaičiuotų ir nesumokėtų įmokų sumokėjimas ieškovui atidėtinas trims mėnesiams nuo šios nutarties priėmimo dienos.
Dėl reikalavimo teisių perleidimo sandorių
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2012-07-23 tarp atsakovų UAB „Pohjola Finance“ ir UAB „Konekesko Lietuva“ buvo sudaryti Susitarimas Nr. 2023321/1 „Dėl Lizingo davėjo teisių, kylančių pagal 2007-11-14 Finansinės nuomos (lizingo) sutartį Nr. 2023321, perleidimo“ ir Susitarimas Nr. 2022342/1 „Dėl Lizingo davėjo teisių, kylančių pagal 2007-09-12 Finansinės nuomos (lizingo) sutartį Nr. 2022342, perleidimo“ (t. I, b.l. 71-74). Šių susitarimų pagrindu atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ perleido atsakovui UAB „Pohjola Finance“ visas likusias savo kaip lizingo davėjo teises, taip pat nuosavybės teises į lizinguojamą turtą pagal aukščiau minėtas lizingo sutartis. Ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti Susitarimus negaliojančiais ab initio, kadangi šie Susitarimai, ieškovo teigimu, buvo sudaryti pažeidžiant reikalavimo teisių perleidimą reglamentuojančias teisės normas, taip pat laikytini tik dėl akių sudarytais (tariamaisiais) sandoriais. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, su tuo sutinka ir teisėjų kolegija.
Byloje nėra duomenų, kad nurodytų Susitarimų sudarymas tarp atsakovų turėtų įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms – po šių Susitarimų sudarymo atsakovas UAB „Pohjola Finance“ neįgijo teisės reikalauti iš ieškovo įvykdyti savo prievoles didesne apimtimi negu jis turėtų vykdyti pagal lizingo sutartis. Nurodytų Susitarimų sudarymas taip pat neapriboja ieškovo teisės reikšti pretenzijas atsakovui UAB „Pohjola Finance“, kurias jis būtų turėjęs teisę reikšti atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“, kiek tai susiję su lizingo sutartimis, kadangi pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Be to, ieškovas nepateikė teismui jokių konkrečių argumentų, kodėl sudarius Susitarimus jis prarado teisę reikšti tiesiogines pretenzijas pačiam atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“ dėl šio galimai atliktų nesąžiningų veiksmų / neveikimo, kuriuos įvardija ieškovas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, kad nurodytų Susitarimų sudarymas tarp atsakovų ieškovo teisinės padėties nepakeitė ir nepablogino. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad nurodyti atsakovų sudaryti Susitarimai būtų fiktyvūs, t. y. sudaryti tik dėl akių. Esminė šių Susitarimų sąlyga buvo atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ nuosavybės teisių į lizinguojamą turtą perleidimas atsakovui UAB „Pohjola Finance“. Netrukus po šių Susitarimų sudarymo atsakovas UAB „Pohjola Finance“ pradėjo įgyvendinti savo, kaip lizinguojamo turto savininko, teises, tame tarpe teisę reikalauti iš ieškovo perduoti jam lizinguojamą turtą. Vadinasi, atsakovų sudaryti Susitarimai sukūrė realias teisines pasekmes, kurių ir buvo siekta juos sudarant. Tuo tarpu pripažinti, kad šiais Susitarimais buvo siekta eliminuoti atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ atsakomybę ieškovui lizingo sutarčių atžvilgiu, dėl jau aukščiau išdėstytų aplinkybių nėra jokio pagrindo.
Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį nurodytoje dalyje dėl atsakovų sudarytų Susitarimų pripažinimo negaliojančiais ab initio, kadangi šie Susitarimai nepažeidžia reikalavimo teisių perleidimą reglamentuojančių teisės normų ir nėra sudaryti tik dėl akių, nesiekiant sukurti realių teisinių padarinių.
Kiti ginčo šalių apeliacinių skundų argumentai esminės reikšmės teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui ir reikšmingų teisinių bei faktinių bylos aplinkybių nustatymui neturi, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ginčo klausimais suformuotos teismų praktikos, laikėsi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl iš dalies patenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ginčo šalių apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Dėl papildomo sprendimo bylinėjimosi išlaidų kausimu.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2013-07-19 papildomu sprendimu priteisė atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“ iš ieškovo D. Š. 5.333,69 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas (t. IV, b.l. 118-119). Ieškovo teigimu, šios išlaidos buvo priteistos netinkamai išsprendus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, be to, nėra realios, būtinos ir pagrįstos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir apimtį, atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ atstovų darbo ir laiko sąnaudas, darbo kokybę, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo atsakovui iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Taip pat pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, laikėsi CPK 93 straipsnio 2 dalies reikalavimų, t. y. atsakovui bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai ieškovo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju teismas neturėjo atsižvelgti į atsakovo UAB „Pohjola Finance“ priešieškinio atmetimą, nes šis priešieškinis nebuvo susijęs su atsakovu UAB „Konekesko Lietuva“.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos
Atsakovas UAB „Pohjola Finance“ prašo teismo ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad, remiantis CPK 95 straipsniu, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti yra būtinos šios sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Ieškovo pasinaudojimas jam CPK numatytomis teisėmis pateikti ieškinį teismui ir bylos nagrinėjimo metu teikti prašymus dėl įrodymų išreikalavimo bei kitais klausimais negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovas sąmoningai ir nesąžiningai būtų veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo UAB „Pohjola Finance“ prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui yra atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-19 sprendimą palikti nepakeistą.
Atidėti trims mėnesiams nuo šios nutarties priėmimo dienos D. Š. nesumokėtų lizingo įmokų pagal 2007-09-12 Finansinės nuomos (lizingo) sutartį Nr. 2022342 ir 2007-11-14 Finansinės nuomos (lizingo) sutartį Nr. 2023321 sumokėjimą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-19 papildomą sprendimą palikti nepakeistą.