- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-13
- Bylos Nr.
- 2S-1027-115/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15471-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- UAB „Pohjola Finance“
- Ieškovas
- D. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „Pohjola Finance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarties, kuria pagal ieškovo D. Š. prašymą taikytos laikinosios apsaugos priemonės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu, sutarčių pakeitimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais bei įpareigojimo perduoti lizingo objektus.
Ieškovas D. Š. pareiškė ieškinį atsakovams UAB „Pohjola Finance“ ir UAB „Konekesko Lietuva“ dėl vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu, sutarčių pakeitimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - užrausti atsakovams iš ieškovo, įskaitant trečiąjį asmenį P. Š. – laiduotoją, tiesiogiai ar per kitus asmenis reikalauti ir/ar perimti iš ieškovo ar trečiųjų asmenų pagal ginčo Finansinės nuomos (lizingo) sutartis Nr. 2023321 ir Nr. 2022342 naudojamą turtą, areštuojant šį turtą ir paliekant jį naudotis ir valdyti ieškovui, kartu laikinai sustabdant bet kokius skolos pagal vienašališkai nutrauktas Finansinės nuomos (lizingo) sutartis Nr. 2023321 ir Nr. 2022342 išieškojimo veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi tenkino ieškovo D. Š. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas nurodė, kad pareikštu ieškiniu ieškovas siekia tęsti lizingo teisinius santykius ir toliau naudoti bei valdyti lizingo sutarčių objektus. Anot teismo, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas procesinio sprendimo vykdymas tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškinys.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Pohjola Finance“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti; netenkinus atskirojo skundo, įpareigoti ieškovą per teismo nustatytą terminą pateikti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Egzistuoja tikimybė, jog bylą išsprendus iš esmės ir priėmus atsakovui UAB „Pohjola Finance“ palankų sprendimą, bus apsunkinta galimybė įvykdyti teismo sprendimą, nes nėra užtikrintas ginčo turto saugumas. Faktas, jog turtas yra apdraustas, neeliminuoja rizikos, jog turtas gali būti prarastas ar sugadintas nedraudiminio įvykio metu. Turto saugumas gali būti užtikrintas tik pačiam atsakovui pasirūpinus fizine jo sauga.
2. Į bylą nebuvo pateikta jokių patikimų įrodymų, kad atsakovas UAB „Pohjola Finance“ ginčo turtą bylos nagrinėjimo metu perleistų tretiesiems asmenims, dėl ko pasunkėtų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad ginčo turtas (žemės ūkio technika) iš tiesų yra itin reikalingas bei naudojamas ieškovui vykdant žemės ūkio veiklą, todėl jo paėmimas sutrikdytų ieškovo vykdomą ūkinę veiklą.
3. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ateityje galėtų tinkamai vykdyti sutartis, kokiu būdu padengtų susidariusį įsiskolinimą. Iki sutarčių nutraukimo ieškovas visiškai nebendradarbiavo su atsakovu UAB „Pohjola Finance“. Jeigu ieškovas manė, kad sutartys su juo vienašališkai buvo nutrauktos neteisėtai, jis turėjo jų nutraukimą nedelsiant ginčyti teismine tvarka, tačiau ieškinį pareiškė tik po to, kai atsakovas UAB „Pohjola Finance“ pareiškė ieškovui ieškinį dėl lizingo objektų išreikalavimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas D. Š. prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas paaiškina, kad apeliantas nepateikė jokių argumentų, dėl kurių teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos. Kartu su skundu nepateikta ir jokių įrodymų, kad ieškovas neužtikrins ginčo turto saugumo, ar kad apeliantas turto saugojimu galėtų pasirūpinti geriau – tuo labiau, kad apeliantui saugant turtą atsirastų papildomų išlaidų. Kritiškai vertintini skunde dėstomi argumentai, jog nėra jokios grėsmės, kad apeliantas, jam perdavus ginčo turtą, ginčo turto neperleistų tretiesiems asmenims. Ginčo turtas (žemės ūkio technika) ieškovui yra reikalinga jo vykdomoje veikloje. Apelianto prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra nepagrįstas, be to, jis jau buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ prašo skundą tenkinti, remiantis jame nurodytais argumentais ir motyvais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja su dviem sąlygom: tikėtinu reikalavimo pagrįstumu bei teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos egzistavimu. Objektyvių duomenų, kad ieškovo D. Š. pareikštas ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, nėra, taigi pirmosios instancijos teismas ieškinį bei jame suformuluotą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tinkamai įvertino prima facie doktrinos požiūriu.
Pareikštu ieškiniu ieškovas D. Š. siekia pripažinti Finansinės nuomos (lizingo) sutarčių Nr. 2022342 ir Nr. 2023321 nutraukimą neteisėtu, t.y. de facto atkurti ir toliau tęsti tarp šalių susiklosčiusius lizingo teisinius santykius. Šiai dienai minėtos lizingo sutartys yra apelianto vienašališkai nutrauktos. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apeliantas, vienašališkai nutraukęs ginčo sutartis, įgijo teisę reikalauti, kad ieškovas grąžintų jam sutarčių dalyką (CK 6.574 straipsnis). Tuo atveju, jeigu byloje pareikštas ieškinys būtų patenkintas, t.y. pripažintas apelianto vienašalis sutarčių nutraukimas neteisėtu, išnyktų apelianto teisė reikalauti perduoti jam ginčo sutarčių dalyką, o šalys būtų grąžintos į pradinę teisinę padėtį, buvusią iki vienašalio sutarčių nutraukimo. Pagal esamą situaciją, apeliantui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos perėmus ginčo lizingo sutarčių daiktus, jam nebūtų jokių realių teisinių kliūčių juos perleisti tretiesiems asmenims, tokiu būdu objektyviai apsunkinant ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nes ieškovui nebūtų grąžintas turtas, kurį ieškovas siekė įgyti bei lizingo sutarčių vykdymo metu apmokėjo dalį jo vertės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio klausimą svarbu ir tai, kad ieškovo lizinguotas turtas (žemės ūkio technika) yra būtinas jo vykdomoje ūkio veikloje, todėl apribojimas juo naudotis, ypatingai šiuo metų laiku, neabejotinai apsunkintų ieškovo vykdomą žemės ūkio veiklą, kas sąlygotų ieškovo gaunamų pajamų mažėjimą, o tuo pačiu apribotų ir jo galimybes atsiskaityti su pačiu apeliantu.
Teismo vertinimu, ieškovas yra suinteresuotas rūpintis lizinguotu turtu, kadangi siekė įgyti jį nuosavybės teise, stengiasi atkurti lizingo teisinius santykius, todėl šio turto palikimas ieškovo dispozicijoje iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nesukels apeliantui didesnių nuostolių nei jis patiria šiuo metu. Paminėta patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirajame skunde apeliantas reiškia prašymą užtikrinti jo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, tačiau toks prašymas turi būti reiškiamas pirmosios instancijos teismui (CPK 146 straipsnis). Kadangi minėtas klausimas nepapuola į šio apeliacinio proceso ribas, dėl jo plačiau nepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.