- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- 1A-350-312/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14977-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Advokatai
- Aurimas Gasiūnas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lauretos Ulbienės, Pauliaus Veršekio,
asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, J. P. (J. P.) gynėjui advokatui Aurimui Gasiūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja J. M., ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. P. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2019 m. balandžio 12 d., apie 20.00 val., kino centro „Forum Cinemas Vingis“, esančio Savanorių pr. 7, Vilniuje, patalpose, pagrobė ant prekystalio paliktą svetimą turtą - mobiliojo ryšio telefoną „iPhone XS MAX“, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai J. M. 1 600 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. P. pagal BK 38 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir jį nuteisti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. P. atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, jie susitaikė, tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio nėra aišku, kas lėmė galutinį teismo sprendimą, kad asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, visiškai pripažino savo kaltę. Konstatuojant jo prisipažinimą, teismo išvados yra dviprasmiškos – vienoje dalyje nurodoma, kad J. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, kitoje nuosprendžio dalyje nurodoma, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo iš esmės pripažino, tuo tarpu trečioje nuosprendžio dalyje teigiama, kad iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis neigia aplinkybę, jog telefoną paėmė tyčia, t. y. kad jo tyčia pagrobti svetimą turtą susiformavo jau prieš telefono paėmimą. Prokuroro teigimu, J. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, duodamas parodymus, neigė turėjęs tyčią pagrobti svetimą turtą, pirmosios instancijos teismas taip pat suabejojo J. P. pateikiama versija, kad telefonas buvo lankstinuke ir jis jo nepastebėjo, tačiau vis tiek padarė išvadą, kad pastarasis pripažino savo kaltę. Ši nuosprendžio dalis yra nepagrįsta, nepakankamai motyvuota ir aiški. Asmuo pagal BK 38 straipsnį nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik esant visiškam ir savanoriškam jo kaltės pripažinimui. Nagrinėjamu atveju yra priešingai – J. P. davė tik iš dalies teisingus parodymus, neigė esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, todėl tokie jo parodymai negali būti laikomi visišku kaltės pripažinimu.
4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių nekeitė, tačiau galimai nesilaikė kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo ribų. Iš teismo nuosprendžio nėra aišku, dėl kokių veiksmų atlikimo ar neatlikimo J. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės – ar už tyčinį telefono pagrobimą, ar už neatsargų telefono paėmimą ir jo tyčinį negrąžinimą nukentėjusiajai, kino teatro administracijai ir pan. (pasisavinimą). J. P. kaltinimas buvo suformuluotas dėl tyčinio telefono pagrobimo ir dėl to jis savo kaltės nepripažino. Taip pat jis neigė ir tai, kad telefono negrąžino tyčia, nurodė, kad įvykio dieną sirgo jo vaikas, kitą dieną jis išvyko į Vokietiją, o vėliau apie telefoną tiesiog pamiršo. Asmuo tam tikras įvykio aplinkybes interpretuoja subjektyviai ir taip siekia „sušvelninti“ savo padarytą nusikalstamą veiką. Nesant asmens kaltės pripažinimo, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų BK 38 straipsnio taikymui, todėl J. P. nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad J. P. kaltė yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, t. y. vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kad pastarasis padaro du judesius – vienu iš jų paima lankstinuką, kitu – po juo esantį telefoną, taip pat nukentėjusiosios parodymais. Be to, jei nukentėjusioji būtų telefoną palikusi lankstinuke, tai dėl jo dydžio ir svorio J. P. būtų tai pastebėjęs, o imant lankstinuką, telefonas būtų iškritęs. Vaizdo medžiagoje pastebimas, o taip pat tai pastebėjo ir liudytoja G. L., J. P. žvalgymasis po nusikalstamos veikos padarymo. Jo kaltę patvirtina ir tolesnis elgesys – neatsiliepimas telefonu, jo negrąžinimas ir, galiausiai, išjungimas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
7. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad prokuroras nesutinka su J. P. taikytu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutu, kadangi nėra visų būtinųjų sąlygų BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui, t. y. prokuroro teigimu, J. P. visiškai savo kaltės nepripažino.
9. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prokuroras neginčija, kad J. P. atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose numatytas sąlygas, todėl dėl šių sąlygų apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir analizuoja tik asmens (ne)prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.
10. BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018, 2K-94-303/2019 ir kt.). Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020 ir kt.). Taigi, iš pateiktų teismų praktikos išaiškinimų akivaizdu, kad siekiant pripažinti, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jis turi savanoriškai pripažinti esmines vagystės faktines aplinkybes, be kita ko, ir savo tyčią užvaldyti – paimti ir pasisavinti – svetimą turtą. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio pagrindo daryti išvadą dėl visiško J. P. prisipažinimo padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Asmuo savo tyčios paimti svetimą daiktą – mobiliojo ryšio telefoną nepripažino visiškai, tyčią jį pasisavinti pripažino iš dalies, tiksliau – nurodė, kad mobiliojo ryšio telefoną matė, suprato, kad jis priklauso ne jam, tačiau dėl įvairių aplinkybių visumos (vaiko ligos, kelionių į užsienį) šio daikto jo teisėtam savininkui negrąžino ir apie jo turėjimą savo žinioje niekam nepranešė. Tokios asmens pozicijos kaltės pripažinimu laikyti nėra jokio teisinio pagrindo.
11. Pirmiausia, pasisakytina dėl asmens tyčios paimti svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną „iPhone XS MAX“. Baudžiamojoje byloje nekyla ginčo dėl to, kad nukentėjusioji J. M. šį telefoną paliko kino centro „Forum Cinemas Vingis“, esančio Savanorių pr. 7, Vilniuje, patalpose – ant prekystalio prie kasų. Taip pat nekyla ginčo ir dėl to, kad nuo šio prekystalio šį telefoną paėmė J. P.. Pastarojo teigimu, telefoną jis paėmė netyčia, t. y. jis paėmė reklaminį lankstinuką, kuriame buvo šis telefonas, skubėdamas jį įmetė į kuprinę, telefono nepastebėjo. Tokia nuteistojo pozicija ne tik prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktiems duomenims, bet ir yra nelogiška. Kino centro „Forum Cinemas Vingis“ reklaminis lankstinukas yra lengvas, pagamintas iš popieriaus, plonas, todėl visiškai neįtikėtina, kad imant lankstinuką, įmanoma nepastebėti jame įdėto pakankamai didelio ir sunkaus mobiliojo ryšio telefono „iPhone XS MAX“. Taip pat neįtikėtina, kad skubiai imant tokį lankstinuką ir dedant jį į kuprinę, šis telefonas iš jo neišlystų. Be to, nukentėjusioji apklausos pirmosios instancijos teisme metu paneigė, kad ji savo mobiliojo ryšio telefoną buvo įdėjusi į lankstinuką, nes telefonas yra didelis ir tai būtų nepatogu. Negana to, iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad J. P. lankstinuką ir telefoną paima dviem atskirais veiksmais, taip pat telefoną paima ne paskubomis, o iš pradžių prisistumia jį arčiau savęs, žvalgosi į visas puses, tada paima į rankas, o ne, kaip pats teigia, iš karto įsideda į kuprinę. Taigi, iš baudžiamojoje byloje esančių objektyvių duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad J. P., paimdamas nukentėjusiajai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad ima svetimą turtą ir to norėdamas, tačiau, kaip matyti iš jo parodymų, to asmuo nepripažįsta.
12. Tolesnis J. P. elgesys patvirtina ir jo tyčią paimtą svetimą turtą pasisavinti. J. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jam važiuojant namo iš kino centro „Forum Cinemas Vingis“, jo kuprinėje ėmė skambėti telefonas, šį telefoną jis išsitraukė, suprato, kad tai svetimas daiktas, tačiau, kadangi automobilyje miegojo jo sergantis vaikas, skambantį telefoną jis tiesiog nutildė. Jis neprisiminė, ar telefoną išjungė pats, ar telefonas vėliau išsikrovė. Pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu J. P. savo poziciją pakoregavo ir teigė, kad jau automobilyje skambant telefonui, jis jį išjungė. Tuo tarpu, kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, vos pasigedus telefono, jos draugė skambino jos telefono numeriu ne vieną kartą, telefono garsas buvo įjungtas, kadangi nukentėjusioji labai retai išjungia garsą, iš pradžių buvo kvietimo signalas, o po kurio laiko telefonas jau buvo išjungtas. Aplinkybes dėl skambinimo patvirtino ir liudytoja apklausta nukentėjusiosios draugė E. S.. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo, nukentėjusioji telefoną prie kasos paliko 19.59 val., 20.01 val. ji jau grįžo prie kasos jo ieškodama, 20.04 val. J. P. pasišalino nuo tos pačios kasos, jau turėdamas su savimi nukentėjusiosios telefoną. Tai reiškia, kad tuo metu, kai nukentėjusioji su drauge ne vieną kartą skambino į mobiliojo ryšio telefoną „iPhone XS MAX“ (iš nukentėjusios parodymų matyti, kad vienas iš skambučių buvo 20.21 val.), jis jau buvo J. P. žinioje. Kadangi telefono garsas buvo įjungtas, o kuprinė, kaip nurodė pats J. P., buvo su juo automobilyje, asmuo turėjo girdėti nuolat skambantį telefoną. Vis dėlto, vietoj to, kad atsilieptų ar perskambintų skambinusiam numeriui, J. P. mobiliojo ryšio telefoną išjungė. Kaip nurodė nukentėjusioji, telefonas išsikrauti negalėjo, nes jis sunkiai išsikrauna, taip pat telefoną yra sunku išjungti. Taigi, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, kad J. P. nukentėjusiajai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ne tik paėmė, bet ir pasisavino, veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. norėdamas galutinai užvaldyti svetimą turtą. Žinodamas, kad turi svetimą daiktą, J. P. niekam apie tai nepranešė (nei kino centrui „Forum Cinemas Vingis“, nei Bendrajam pagalbos centrui), nesusisiekė ir su niekuo iš telefone esančių kontaktų, neperskambino skambinusiam numeriui, vietoje to – telefoną išjungė. Nors J. P. nurodė, kad jis telefonu nesinaudojo, tačiau nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jai sakiusi, kad jos telefonu buvo kažkur skambinta, tikrinant telefoną, informacija apie skambučius buvo ištrinta.
13. Esant nutarties 11 ir 12 punktuose nurodytiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad J. P. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, atvirkščiai, jis ne tik neigė savo kaltę dėl tam tikrų veiksmų, bet ir neteisingai nurodė faktines aplinkybes. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog J. P. prisipažino paėmęs ir turintis telefoną bei jį grąžino, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti nusikalstamą veiką, vis dėlto, asmens pozicija ir pateikiamas savo veiksmų vertinimas prisipažinimu BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme negali būti laikomas. Tokiu būdu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad J. P. padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi nėra nustatytos visos tam būtinos sąlygos, o būtent - BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytoji.
14. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
15. J. P. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, baigta, priskiriama nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis praeityje neteistas, per vienerius metus (iki 2019 m. rugsėjo 30 d.) administracine tvarka buvo baustas keturis kartus, iki nusikaltimo padarymo – tris kartus, paskirtos baudos sumokėtos. J. P. turi gyvenamąją vietą, yra vedęs, augina mažametį vaiką, vykdo individualią veiklą. Su nukentėjusiąja J. M. pastarasis susitaikė, mobiliojo ryšio telefoną grąžino, atlygino 400 Eur neturtinės žalos, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus atitiks laisvės apribojimo bausmės J. P. paskyrimas, jos dydį nustatant artimą minimaliam ir įpareigojant J. P. tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
J. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Išaiškinti J. P. (J. P.), kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo (BK 48 straipsnio 3 dalis).
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.