Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartis

2022-08-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-200-1138/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-04
Bylos Nr.
II-200-1138/2022
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00052-2022-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti iš dalies
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas (pirm.)
Pažeidėjas
R. K.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
II-200-1138/2022
Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00052-2022-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.10.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugpjūčio 4 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui, administracinėn atsakomybėn patrauktam R. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, dėl kurio priimtas nutarimas – R. K. – skundą dėl ne teismo tvarka Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės Eglės Šukienės 2022 m. birželio 30 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės Eglės Šukienės 2022 m. birželio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad jis 2022 m. birželio 11 d. 9.32 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 0,71 prom. neblaivumas), paskirta 800,00 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Šalies argumentai

2. R. K. pateikė skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės Eglės Šukienės 2022 m. birželio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo administracinio poveikio priemonę sumažinti ar panaikinti visai.

2.1. Skunde nurodo, kad 2022 m. birželio 11 d. R. K. (duomenys neskelbtini), sustabdė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, patikrinus jo neblaivumą, buvo nustatytas 0,71 prom. girtumas. Su šiuo pažeidimu sutiko, labai dėl to gailėjosi. Prašo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę dėl teisių atėmimo 12 mėnesių sušvelninti, kadangi teisės jam yra kaip pragyvenimo šaltinis, dirba (duomenys neskelbtini). Sunkinančių aplinkybių jo byloje nebuvo, prisipažino padaręs nusižengimą, dėl ko labai gailisi. Ankščiau nebuvo nusižengęs, darbe yra pasižymėjęs kaip geras ir atsakingas darbuotojas. Dėl teisių atėmimo neteko darbo, negali prisidėti prie šeimos finansinės gerovės, kas akivaizdžiai pablogino jo šeimos gyvenimo kokybę ir jo psichologinę būseną. Prašo paskirtą administracinio poveikio priemonę sušvelninti ar panaikinti, kad galėtų kuo greičiau grįžti į darbo rinką ir taip prisidėti prie šeimos finansinės gerovės, sutinka, kad bauda būtų didesnė, o administracinio poveikio priemonė sumažinta ar panaikinta visai (b. l. 2).

2.2. Teismo posėdžio metu skundą pateikęs R. K. skundą palaikė, prašė sumažinti ar palikti galioti paskirtą baudą, leisti anksčiau vairuoti transporto priemones įsirengiant alkobloką. Nurodė, kad pareigūnai buvo sustabdę, sakė, kad reikia laukti nutarimo, todėl nagrinėjime nedalyvavo. Sutiktų vairuoti su alkobloku, tokios priemonės policijos pareigūnai anksčiau jam nesiūlė. Šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), turi artimųjų, kuriems svarbi jo teisė vairuoti.

Atsiliepimas

3. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su R. K. skundu, nes mano, kad skundo reikalavimas – pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės Eglės Šukienės 2022 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pagrįstas. Vyriausioji tyrėja Eglė Šukienė, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgusi į byloje esančių duomenų visumą, davė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą bei skyrė pareiškėjui specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą ir minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą, kuris atitinka teisingumo ir proporcingumo principus. Prašė skundo netenkinti (b. l. 6-7).

4. Teismo posėdžio metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, pateiktas atsiliepimas, kuriame išdėstyta pozicija dėl skundo, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

5. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.

7. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusius asmenis galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

8. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-89-185/2017).

9. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011).

Žemesnės instancijos teismas

10. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, numatytas kaip privalomai skirtina nuobauda.

11. R. K., vairuodamas transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, padarė pavojingą teisės pažeidimą, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl toks jo elgesys yra pavojingas. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino gana griežtas administracines nuobaudas už šio teisės nusižengimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

12. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad R. K. paskirta minimali 800,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 12 mėnesių terminui (b. l. 3-4). Ginčo dėl šio nusižengimo iš esmės nėra. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Šio nusižengimo padarymo faktas ir jo kvalifikavimas nėra ginčijami ir paties pareiškėjo, R. K. dėl paskirtos baudos dydžio neprieštaravo, skunde nurodė, kad sutinka, jog bauda būtų didesnė, o administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) sumažinta ar panaikinta visai.

13. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkiančių aplinkybių nebuvimą (b. l. 3). Neskirti sankcijoje numatytos privalomos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip to prašoma skunde, galima tik pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

14. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo savo kaltę pripažino ir gailėjosi. 2022 m. birželio 30 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

16. Iš pažymos apie padarytus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad vienerių metų laikotarpyje R. K. administracine tvarka baustas nebuvo, per pastaruosius 5 metus R. K. penkis kartus buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus – dėl transporto priemonės pastatymo, kai iki ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos liko mažesnis nei 3 metrų atstumas, transporto priemonės vairavimo, kai transporto priemonė viršija didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių matmenis, vairuojant krovininį automobilį, įvažiavimo į zoną, kurioje krovininių automobilių eismas draudžiamas (a. b. l. 9-13).

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. darbovietė jį vertina teigiamai, jis neturi darbinių nuobaudų (b. l. 5). R. K. skunde nurodo, kad vairavimo teisės yra jo pragyvenimo šaltinis, kadangi dirba (duomenys neskelbtini), dėl vairavimo teisių atėmimo neteko darbo, negali prisidėti prie šeimos finansinės gerovės. Skunde taip pat pažymėjo, kad pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 2). Tokios aplinkybės rodo, kad jis suvokia padaryto nusižengimo – vairavimo esant neblaiviam, pavojingumą, turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo neatsakingą poelgį bei jo pasekmes, ir pats šio įvykio procesas jam padarė auklėjamąjį poveikį. Šios asmens patraukto administracinėn atsakomybėn nurodytos aplinkybės, kodėl iš jo neturėtų būti atimta specialioji teisė – vairuoti transporto priemones, yra svarbios pareiškėjui, tačiau pagal teismų praktiką jos nėra pripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo turėtų atitinkamai įvertinti savo elgesį ir numatyti, kad padaręs vienokį ar kitokį pažeidimą gali sulaukti ir neigiamų pasekmių, t. y. kad dėl jo padaryto administracinio nusižengimo gali kilti neigiamos pasekmės – apsunkinta šeimos padėtis, materialinė padėtis. Žinodamas, kad jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, asmuo privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Pažymėtina, kad tokiu savo elgesiu R. K. ne tik, kad padarė KET pažeidimą, bet ir sukėlė grėsmę kitoms transporto priemonėms bei žmonių sveikatai. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo vienkartinis per daugelį metų pažeidimas. Kartu teismas pažymi, kad būtent pats R. K. ir sukūrė situaciją, kuomet šeimos gyvenimas tapo apsunkintas, todėl pats ir turėtų imtis veiksmų siekdamas užtikrinti šeimos finansinę gerovę – gauti papildomas pajamas, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, lankyti persikvalifikavimo kursus ir pan.

18. Už padarytą nusižengimą buvo paskirta teisės normos sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda ir skirtas minimalaus termino specialiosios teisės atėmimas, kurį skirti privaloma. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios iš esmės pažeistų teisingumo principą ir leistų teismui trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

19. Kita vertus, teismas atsižvelgia į tai, kad straipsnio sankcijoje kaip alternatyva yra suformuluotas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai. R. K. sutiko su šia priemone, anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), administracinių nusižengimų, kuomet vairuojama esant neblaiviam, nėra padaręs.

20. Teismas, atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog R. K. skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali būti keičiamas į pagal savo sukeliamus padarinius iš esmės analogiško pobūdžio ir analogiškų suvaržymų priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai 1 metams. Tokia administracinio poveikio priemonė teismo vertinimu atitinka protingumo, teisingumo kriterijus, ją taikant R. K., manytina, pakeis savo elgesį, kartu mažiau nepatogumų patirs jo šeimos nariai, ir bus užtikrintas visuomenės interesas, jog transporto priemones vairuotų tik blaivūs asmenys, kartu bus pasiekti administracinės atsakomybės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 422 straipsnio 5-6 dalimis, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi ir 2 dalimis,

nutaria:

pakeisti 2022 m. birželio 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Eglės Šukienės nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vietoje specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai 1 (vieneriems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, apima draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, jeigu jose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vykdoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminai pradedami skaičiuoti pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui. Draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vykdo teisę vairuoti transporto priemones suteikianti institucija.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas