- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2S-722-425/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00476-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- V. G., D. G.
- Ieškovas
- UAB „Trinkesta“
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-722-425/2019.
Ana Karšul Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00476-2019-9.
2019 m. gruodžio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. G. ir D. G. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-2370-1055/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Trinkesta“ ieškinį atsakovams V. G. ir D. G. dėl skolos už darbus priteisimo ir pagal atsakovų V. G. ir D. G. priešieškinį ieškovei UAB „Trinkesta“ dėl išlaidų už statybos darbų rangos defektų šalinimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Trinkesta“ ieškinį atsakovams V. G. ir D. G. dėl apmokėjimo už darbus priteisimo bei pagal atsakovų V. G. ir D. G. priešieškinį ieškovei UAB „Trinkesta“ dėl išlaidų už statybos darbų rangos defektų šalinimą priteisimo.
2. Atsakovai V. G. ir D. G. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones 78 661,11 Eur dydžio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, t.y. areštuoti ieškovei priklausantį kilnojamąjį turtą, esantį pas ieškovę arba pas trečiuosius asmenis, nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant, areštuoti pinigines lėšas.
3. Nurodė, kad atsakovų priešieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma didelė ir tai preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Pažymėjo, kad ieškovė, sužinojusi apie priešieškiniu pareikštus reikalavimus, gali perleisti savo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, atsakovai išskyrus tai, kad prašoma priteisti skolos suma yra didelė ir tai, kad ieškovė galimai gali perleisti turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, nenurodė daugiau jokių aplinkybių, pagrindžiančių būtinumą ieškovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be to nepateikė jokių įrodymų, kad prašoma 78 661,11 Eur skolos suma ieškovei yra didelė (pvz. ieškovė yra nemoki, nebevykdo veiklos, turi daug kreditorinių įsipareigojimų ir pan.) arba yra tikimybė, kad ieškovė gali jai nuosavybės teise priklausantį turtą perleisti tretiesiems asmenims. Taigi, atsakovų prašoma priteisti suma – 78 661,11 Eur, nesant duomenų apie galimus ieškovės nesąžiningus veiksmus ir ketinimus paslėpti turimą turtą, savaime nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovei UAB „Trinkesta“ nuosavybės teisėmis priklausančius kilnojamuosius daiktus, esančius pas ieškovę arba pas trečiuosius asmenis, ir nekilnojamuosius daiktus, neviršijant 78661,11 Eur priešieškinio sumos, jų nesant, ar nepakankant, areštuoti ieškovės pinigines lėšas, kad bendrai būtų areštuota daiktų ir/ar piniginių lėšų ne daugiau kaip už 78661,11 Eur, atsakovų V. G. ir D. G. priešieškinio įvykdymo užtikrinimui. Nutartį pavesti skubiai vykdyti atsakovų pasirinktam antstoliui, pavesti antstoliui aprašyti areštuotą ieškovės UAB „Trinkesta“ turtą bei paskirti turto saugotoją (administratorių). Taip pat uždrausti ieškovei UAB „Trinkesta“ areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti, išnuomoti ar kitomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra turto priklausiniai, reikalauti padalyti turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto; išaiškinti, kad ieškovui, turto saugotojui (administratoriui) perduoto saugoti turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas (administratorius), baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Areštavus pinigines lėšas, uždrausti ieškovei UAB „Trinkesta“ vykdyti visas finansines operacijas, išskyrus mokėjimus atsakovams ir išmokėjimus, susijusius su darbo santykiais.
7. Nurodo, kad skundžiama nutartis priimta pažeidžiant proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, bei atsakovų teises ir teisėtus interesus, kadangi ieškovei UAB „Trinkesta“ 78661,11 Eur dydžio reikalavimo suma yra didelė ir egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų nebeįmanoma arba labai sudėtinga įvykdyti atsakovams palankų teismo sprendimą.
8. Pabrėžia, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma yra didelė, tai preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Ieškovė UAB „Trinkesta“, sužinojusi apie šio priešieškinio pareiškimą, gali perleisti tretiesiems asmenims savo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, imtis kitų būdų priteistų sumų išieškojimui atsakovų naudai.
9. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką.
10. Šiuo atveju, atsižvelgiant į prie atskirojo skundo teikiamus dokumentus apie ieškovės turtinę padėtį, 78661,11 Eur dydžio reikalavimas laikytinas dideliu ieškovei – ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, VĮ „Regitra“ yra registruotos trys senos ir nedidelės vertės transporto priemonės, o viena transporto priemonė yra automatiškai išregistruota iš Kelių transporto priemonių registro. Be to, kaip matyti iš pridedamų UAB „Trinkesta“ finansinių dokumentų už 2017 ir 2018 metus, ieškovės finansinė ir turtinė padėtis nėra gera, kadangi 2016 metais įmonė turėjo tik 33186 Eur grynojo pelno, 2017 metais – 78153 Eur nuostolių, 2018 metais – tik 19 700 Eur grynojo pelno. Kaip matyti iš 2018 metų įmonės balanso, ilgalaikis turtas sudarė tik 23863 Eur, trumpalaikis turtas – 16166 Eur, iš kurio atsargos sudarė 12232 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 3.934 Eur. Be to, UAB „Trinkesta“ įstatinis kapitalas yra labai mažas – tik 2896,20 Eur, o nuosavas kapitalas 2018 metais sudarė tik 2296 Eur, o 2017 metais – 47403 Eur. Tokiu atveju, preziumuojama, kad atsakovų prašoma priteisti suma yra labai didelė ieškovei, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra siekiama apsisaugoti nuo būsimo teismo sprendimo galimo neįvykdymo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu ieškovė UAB „Trinkesta“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
12. Pažymi, jog atsakovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones remiasi tik prašomos priteisti sumos dydžiu ir neaktualia teismų praktika. Šiuo atveju aktualioje teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Šiuo atveju jokių įrodymų, kad ieškovė ketintų imtis veiksmų siekiant išvengti atsakovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, atsakovai nepateikė bei ieškovės nesąžiningumo fakto neįrodinėja. Kita vertus, ieškovei nėra iškelta jokių civilinių ar baudžiamųjų bylų, ji neturi pradelstų įsipareigojimų, o įmonė nuostolį buvo patyrusi tik 2017 metais. Šiuo metu įmonės veikla pelninga, įmonė laiku vykdo įsipareigojimus valstybės biudžetui, moka mokesčius ir kitas įmokas. Darbuotojų skaičius pastaruoju metu didėja, kas papildomai įrodo sėkmingą įmonės veiklą.
13. Papildomai ieškovė nurodo ir tai, kad nagrinėjamu atveju, jos vertinimu, atsakovų pareikštas priešieškinys negali būti vertinamas, kaip preliminariai pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
15. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovei priklausantį turtą.
16. Pirmiausia pažymėtina, kad teisėjas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria, esant preliminariai pagrįstam ieškiniui, siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu teismo sprendimo įvykdymą.
17. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kas yra tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga ir kokia apimtimi ji turi būti nustatyta sprendžiant tokį procesinį klausimą, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Teismas, vertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1194/2014, Nr. 2-1772-943/2016, Nr. e2-1816-302/2018, Nr. e2-40-236/2019; Nr. e2-205-464/2019). Atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remiantis ieškinio preliminaraus (ne)pagrįstumo sąlyga, galima tik esant akivaizdžiam reikalavimo nepagrįstumui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018).
18. Nagrinėjamu atveju iš atsakovų pateikto priešieškinio turinio galima vertinti, kad ieškovei keliami reikalavimai yra grindžiami atliktų darbų Įvertinimo aktu, kurį surašė atestuotas specialistas, antstolio surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, specialisto atliktu techniniu vertinimu, inžinierės – sąmatininkės sąmata, o taip pat pačių atsakovų paaiškinimais. Taigi nagrinėjamu atveju akivaizdus priešieškinio nepagrįstumas nenustatytas, dėl ko egzistuoja viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
19. Tačiau, įvertinęs atsakovų pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo turinį, atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, o taip pat skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus bei ieškovės nurodomas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju išties nėra pagrindo spręsti, kad pagal atsakovų prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytas aplinkybes netaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja reali grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
20. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, jau nuo 2016 metų vidurio nuosekliai formuojamoje praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo paties ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nutarti dėl tokios grėsmės buvimo. Ne kartą išaiškinta ir tai, kad šio išimtinio, itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti būtent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Kitaip tariant, su tokiu prašymu turi būti pateikta duomenų, kad atsakovas ėmėsi ar gali imtis veiksmų savo turto masei sumažinti, nuslėpti, apsunkinti turtą kitomis prievolėmis. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2-1092-943/2016, Nr. e2-46-464/2017, Nr. e2-351-302/2017, Nr. e2-629-302/2017, Nr. e2-157-464/2018, Nr. e2-210-943/2019).
21. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pateiktų procesinių dokumentų turinio, atsakovai net neįrodinėjo ieškovės nesąžiningumo, neteikė jokių įrodymų ir (ar) nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie ieškovės ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (CPK 178 straipsnis). Tai, kad tarp šalių kilo ginčas dėl apmokėjimo už atliktus darbus bei šių darbų kokybės, savaime nepatvirtina ieškovės nesąžiningumo bei ketinimo imtis veiksmų siekiant apsunkinti atsakovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, juo labiau kad būtent ieškovė pirma kreipėsi į teismą dėl tarp šalių susiklosčiusio ginčo, kas rodo, jog ieškovė nesutarimus siekia spręsti teisinėmis priemonėmis.
22. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, o teismų procesiniai sprendimai negali būti grindžiami prielaidomis. Atsakovams neįrodžius ieškovės nesąžiningumo, iš esmės nebuvo pagrindo vertinti ir ieškovės turtinės padėties, juo labiau kad atsakovai pateiktame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su ieškovės turtine padėtimi, bei nebandė įrodyti, kad priešieškinio suma, t.y. 78661,11 Eur, kuriuos prašo priteisti iš ieškovės, ieškovei yra tiek didelė suma, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas išties galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
23. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad ieškovė UAB „Trinkesta“ dalyvauja bylos šalimi tik šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje, ji nedalyvauja bylos šalimi Kauno apygardos bei Kauno apylinkės teismuose. Pagal internetinės svetainės https://rekvizitai.vz.lt /imone/ nustatyta, kad UAB „Trinkesta“ neturi pradelstų socialinio draudimo įmokų mokėjimų VSDFV biudžetui. Nurodyti įrodymai leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad ieškovė UAB „Trinkesta“ neturi didesnių finansinių mokumo problemų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
24. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su ieškovės turtine padėtimi, apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant atskirąjį skundą iš esmės negali būti analizuojamos ir vertinamos, kadangi tokie duomenys nebuvo pateikti ir nurodyti pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vertina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą jos priėmimo metu, kuomet atsakovai jokių duomenų apie ieškovės turtinę padėtį pateikę nebuvo ir jokiais įrodymais nebandė įrodyti, kad ginčo suma ieškovei yra didelė. Taigi šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinti ieškovės pateiktų naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kontekste bei analizuoti ieškovės turinę padėtį, dėl kurios argumentai yra išdėstyti tik atsakovų pateiktame atskirajame skunde.
25. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad atsakovų pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti argumentai lemia poreikį varžyti ieškovės teises ir imtis apsaugos priemonių.
26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovų prašyme nurodytas aplinkybes sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atsakovų atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
27. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu su atskiruoju skundu yra pateikti nauji įrodymai, susiję su ieškovės materialine padėtimi – duomenys apie nekilnojamąjį turtą, turimas transporto priemones, finansiniais dokumentai. Šiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis atsakovai iš esmės grindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, tačiau tokie duomenys, kaip ir reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl to, kad priešieškinio suma yra didelė ieškovei atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skundžiamos nutarties, o taip pat atskirojo skundo turinį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodė, kad naujai pateikiami įrodymai objektyviai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, dėl ko naujai pateikiami įrodymai apeliacinės instancijos teisme nėra priimami, o jų priėmimas apeliacinės instancijos teisme pažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principą, ir.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.