Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-12-08 · Civilinė byla Nr. 2A-664/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-08
Bylos Nr.
2A-664/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytas Milius (pirm.), Konstantinas Gurinas (pran.), Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
UAB ,,Panevėžio miestprojektas“
Atsakovas
Alytaus miesto savivaldybės administracijos
Advokatai
Andrejus Vavilovas
Civilinė byla Nr. 2A-664/2009Procesinio sprendimo kategorija 69 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (pranešėjas), Vytauto Miliaus (kolegijos pirmininkas) ir Nijolės Piškinaitės,

sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Andrejui Vavilovui,atsakovo atstovui R. P. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ ir atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-566-510/2009 pagal ieškovo UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ ieškinį atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Panevėžio miestprojektas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriu prašė priteisti iš atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos 206 500 Lt už atliktus darbus, 167 911,64 Lt delspinigių, 37 500 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu viešojo konkurso tvarka 2007 m. gegužės 10 d. sudarė Alytaus miesto pramonės zonų techninės dokumentacijos parengimo paslaugos pirkimo sutartis Nr. PD-012/1, Nr. PD-012/2 ir Nr. PD-012/3. Pagal sutartį Nr. PD-012/1 ieškovas įsipareigojo atlikti darbų, įskaitant poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) parengimo paslaugą, už 448 400 Lt (Sutarties 1.1.p.) ir atliko PAV parengimo darbus už 76 700 Lt, kaip numatyta viešojo konkurso pasiūlyme. Pagal sutartį Nr. PD-012/2 ieškovas įsipareigojo atlikti darbų, įskaitant PAV parengimo paslaugą, už 320 960 Lt (Sutarties 1.1.p.) ir atliko PAV parengimo darbus už 70 800 Lt, kaip numatyta viešojo konkurso pasiūlyme. Pagal sutartį Nr. PD-012/3 ieškovas įsipareigojo atlikti darbų, įskaitant PAV parengimo paslaugą, už 224 200 Lt (Sutarties 1.1.p.) ir atliko PAV parengimo darbus už 59 000 Lt, kaip numatyta viešojo konkurso pasiūlyme. Ieškovas atsakovui aukščiau išvardintus darbus perdavė 2008 m. kovo 20 d. pagal atliktų darbų aktus bei pateikė PVM sąskaitas faktūras iš viso už 206 500 Lt sumą. Atsakovas šių aktų nepasirašė ir nurodė, kad 2008 m. kovo 20 d. atliktų darbų aktuose ir pažymose įrašytas neatliktas PAV. Teiginiai, jog PAV darbai nėra atlikti, yra nepagrįsti. Delspinigiai pagal visas tris sutartis sudarė 0,1 proc. nuo sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas pagal sutartis už darbus turėjo atsiskaityti per 1 mėn. nuo planuojamų ir projektuojamų darbų perdavimo-priėmimo ir sąskaitos faktūros pateikimo. Ieškinio surašymo dieną pagal sutartį Nr. PD-012/1 delspinigiai sudaro 75 779,60 Lt, pagal sutartį Nr. PD-012/2 – 54 242,24 Lt, pagal sutartį Nr. PD-012/3 – 37 889,80 Lt, iš viso 167 911,64 Lt.

Be to, ieškovas nurodė, jog dalyvavo atsakovo paskelbtame Alytaus sporto ir rekreacijos centro didžiosios salės išplėtimo techninės dokumentacijos parengimo paslaugos pirkimo atvirame konkurse (toliau – Konkursas). 2008 m. liepos 2 d. viešųjų pirkimų komisija pripažino ieškovo pasiūlymą laimėjusiu. Ieškovas pasirašė sutartį ir 2008 m. liepos 14 d. nusiuntė pasirašytą sutartį atsakovui. 2008 m. liepos 22 d. atsakovas raštu Nr. SD-6305(6.18) nurodė atvykti iki 2008 m. liepos 23 d. pasirašyti sutartį ir pateikti darbų grafiką bei sutarties užtikrinimą. 2008 m. liepos 29 d. raštu Nr. SD-6505(6.25) atsakovas informavo, kad sutartis pasirašyta su AB „Miestprojektas“. Atsakovas, atsisakęs sudaryti su ieškovu sutartį, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ) ir tuo padarė ieškovui žalą dėl negautų pajamų. Šiuo atveju nuostolių suma yra 37 500 Lt (Alytaus sporto ir rekreacijos centro didžiosios salės išplėtimo techninės dokumentacijos parengimo sąmata). Pagal CK 6.192 straipsnio 2 dalį paprastos rašytinės formos sutartis gali būti sudaryta tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek apsikeičiant raštais. CK 1.73 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė apsikeisti atskirais dokumentais. Ieškovui pasirašius sutartį, ši sutartis per kurjerius buvo perduota pasirašymui atsakovui. Kadangi sutartį parengė pats atsakovas ir jos projektas buvo pridėtas prie konkurso sąlygų, ieškovas ir atsakovas nesiūlė keisti sutarties sąlygų, atsakovas neturėjo teisės nepasirašyti sutarties.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo 103 250 Lt skolos už atliktus darbus, 5 000 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (108 250 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Dėl reikalavimo priteisti skolą ir delspinigius, susijusius su PAV pirkimu teismas nurodė, kad iš Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atrankos išvadų dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo matyti, kad PAV pagal PAV procedūras nebuvo reikalingas. Vietoje PAV ieškovui pakako pateikti atrankos išvadas dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo. Teismas pažymėjo, kad abiejų šalių atstovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog, vykdant tokio pobūdžio konkursą, konkurso metu nei perkančiajai organizacijai, nei tiekėjams niekada nėra žinoma, ar bus reikalingas pilnas PAV, ar pakaks atrankos išvadų, ir kad tai paaiškėja tik sutarčių vykdymo metu. Alytaus miesto pramoninių zonų, esančių Pramonės g. 16, Kepyklos g. ir Naujojoje g., techninės dokumentacijos parengimo paslaugos pirkimo atviro konkurso sąlygų 2.2.3 papunktyje, kaip atskira pirkimo dalis, yra išskirtas PAV pirkimas. Teismas nurodė, kad atsakovas, žinodamas, kad pilnas PAV gali būti nereikalingas, ir pilno PAV nereikalingumo atveju turėdamas tikslą nemokėti visos ar dalies kainos, privalėjo šias aplinkybes reglamentuoti konkurso sąlygose. Šių aplinkybių nenumatymas galėjo suklaidinti ieškovą. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad, negalėdamas numatyti PAV darbų apimties, jis, pasiūlydamas kainą, vertino abu galimus atvejus ir pasiūlė mažesnę kainą savo rizika (tuo atveju, jei bus reikalingas pilnas PAV). Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant šią bylą, reikšminga ir ta aplinkybė, jog iki 2007 m. gegužės 10 d. sutarčių sudarymo šalys jau buvo įvykdę kitą 2006 m. gruodžio 7 d. detaliojo plano parengimo darbų sutartį Nr. SR-1452, kurią vykdant, kaip ir nagrinėjamu atveju, paaiškėjo, jog PAV procedūros planuojamai veiklai nėra taikomos. 2006 m. gruodžio 7 d. sutartyje PAV nebuvo atskirai išskirtas, todėl, nepriklausomai nuo jo reikalingumo, jis buvo įskaičiuotas į bendrą darbų kainą. Teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog Alytaus miesto pramoninių zonų, esančių Pramonės g. 16, Kepyklos g. ir Naujojoje g., techninės dokumentacijos parengimo paslaugos pirkimo atviro konkurso sąlygose PAV pirkimas buvo atskirai išskirtas kaip atskira viso pirkimo dalis, ieškovui turėjo sukelti abejonių dėl šios konkurso sąlygos. VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 15 punktas suteikia teisę tiekėjams prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų. Alytaus miesto pramoninių zonų, esančių Pramonės g. 16, Kepyklos g. ir Naujojoje g., techninės dokumentacijos parengimo paslaugos pirkimo atviro konkurso sąlygų 11 punkte buvo numatyta konkurso sąlygų paaiškinimo tvarka. Remdamasis šiomis įstatymo ir konkurso sąlygų nuostatomis bei tarp bylos šalių susiformavusia bendradarbiavimo praktika, ieškovas turėjo veikti apdairiai ir prašyti atsakovą paaiškinti, ar ieškovui bus visiškai apmokama ir tuo atveju, jei paaiškės, kad pilnas PAV nebus reikalingas. Teismas padarė išvadą, kad konkurso procedūrų metu abi bylos šalys vienodu mastu netinkamai vykdė savo pareigas. Atsakovas konkurso dokumentuose neaiškiai ir nekonkrečiai suformulavo su PAV susijusias apmokėjimo sąlygas, dėl ko ieškovas galėjo būti suklaidintas, o ieškovas nepasinaudojo teise pareikalauti, kad atsakovas paaiškintų konkurso sąlygas. Įvertinęs visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas iš atsakovo ieškovui priteisė pusę už poveikio aplinkai vertinimą numatytos sumos – 103 250 Lt (206 500 Lt/2). Teismas sprendė, kad ieškovo prašomi priteisti 0,1 proc. delspinigiai nuo bendros sutarties kainos yra aiškiai per dideli, todėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies pagrindu sumažintino iki 5 000 Lt. Teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (108 250 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 37 500 Lt žalos, susijusios su atsakovo atsisakymu pasirašyti sutartį, laimėjus Konkursą, teismas nurodė, kad ieškovas neneigė, jog nenuvyko į Alytaus miesto savivaldybės administraciją pasirašyti sutarties, tačiau teigė, kad pasirašė sutartį ir per kurjerius ją perdavė pasirašymui atsakovui. Teismas sprendė, kad ir pagal VPĮ, ir pagal Konkurso sąlygas ieškovas privalėjo nuvykti pasirašyti sutartį nurodytu laiku į Alytaus rajono savivaldybės administraciją. Teismas pažymėjo, kad viešojo konkurso tvarka sudaromų sutarčių pasirašymą reglamentuoja VPĮ normos, kurios yra specialiosios CK atžvilgiu. Teismas sprendė, kad ieškovas, nenuvykdamas pasirašyti sutarties ir išsiųsdamas ją per kurjerius, pažeidė VPĮ ir Konkurso sąlygų nuostatas, todėl nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė sutartį pasirašyti. Teismas padarė išvadą, kad sutartis nebuvo pasirašyta dėl ieškovo kaltės, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 37 500 Lt žalai atlyginti atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad, pripažinus, jog šis ieškovo reikalavimas yra iš esmės nepagrįstas, atsakovo motyvai dėl ieškinio senaties, išdėstyti atsiliepime į ieškinį ir triplike, yra teisiškai nereikšmingi.

Šalies argumentai

Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta ieškinio dalis, panaikinti, šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

Teismas, tinkamai neįsigilinęs į viešojo pirkimo dėl Alytaus miesto pramonės zonų techninės dokumentacijos parengimo paslaugos pirkimo konkurso sąlygas, sudarytas sutartis ir esančius byloje įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas, žinodamas, jog pilnas PAV gali būti nereikalingas ir pilno PAV nereikalingumo atveju turėdamas tikslą nemokėti visos dalies kainos, privalėjo šias aplinkybes reglamentuoti konkurso sąlygose ir, kad šių aplinkybių nenumatymas galėjo suklaidinti ieškovą. Tokia teismo išvada neatitinka faktinių aplinkybių, nes teisminių ginčų metu nebuvo apie tai kalbama, teismas tokios savo išvados argumentuotai nepagrindžia bei nenurodo, kuo atsakovo ,,žinojimas“ pasireiškė, iš ko matyti ieškovo suklaidinimas, kokias materialines, intelektualines ar kitas sąnaudas įdėjo ieškovas dėl menamo suklaidinimo, kad jam atsirastų teisė gauti lėšas už neatliktą ar netinkamai atliktą darbą. Rengiant nurodytus sutartyse detaliuosius planus ir techninį projektą, planuojamos ūkinės veiklos keitėsi, nebuvo numatyti kai kurie darbai, todėl ieškovas iš Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ARAAD) turėjo papildomai gauti išvadą. Tai patvirtina, kad atsakovas jokių pirkimo sąlygose ir sutarčių vykdymo procese neatskleistų ar neįvertintų tikslų, išankstinių nusistatymų neturėjo bei nežinojo, kad pilnas PAV nebus reikalingas, todėl ir pirkimo sąlygose numatė pilną PAV.Pagal pasirašytas sutartis ieškovas įsipareigojo atlikti pilną PAV. Paaiškėjus, kad PAV nereikalingas, ieškovas vienašališkai nusprendė neatlikti PAV, nepakeitė sutarties sąlygų ir apie tai neinformavo atsakovo, t. y. perkančiosios organizacijos dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tuo pažeidė CK 6.223 straipsnio, 6.154 straipsnio 1 dalies, 6.193 straipsnio nuostatas. Teismas šių aplinkybių tinkamai nevertino, sistemiškai nenagrinėjo konkurso ir sutarčių sąlygų, nors ieškovo atstovas pripažino, kad pasiūlyme buvo pateikta pilna PAV kaina, tačiau tokia apimtimi jis darbų neatliko.Teismas neįvertino, kad sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine-komercine veikla ir jų tikslas yra pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Ieškovas nurodė, kad jis pasiūlė mažesnę kainą savo rizika, todėl nėra abejonių, kad jis tinkamai ir realiai įvertino savo galimybes ir galimas sąnaudas pilniems PAV atlikti, o dėl aplinkybės, kad PAV nebuvo atliktas pilna apimtimi, atsakovui atsirado subjektinė teisė nemokėti už tą pasiūlymo dalį, kurioje ieškovas nieko neatliko ir nepanaudojo jokių realių finansinių, intelektualinių, materialių sąnaudų. Ieškovas, neįvykdęs sutartinių prievolių, neturi subjektinės teisės reikalauti iš atsakovo atlygio, o atsakovas – subjektinės pareigos mokėti už darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodytus neatliktus darbus. Be to, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui (CK 6.658 str. 5 d.), ką atsakovas ir padarė paprašydamas ieškovo koreguoti sąskaitas faktūras, išskaičiuojant (minusuojant) PAV sumą. Teismas nevertino ieškovo nesąžiningumo dėl reikalavimo sumokėti pinigus už neatliktą darbą tokia apimtimi kaip buvo sulygta sutartyje ir nepagrįstai pritaikė CK 1.5 straipsnyje nurodytą teisės normą. Ieškovas prisiėmė tam tikrą riziką, kurios vėliau nesąžiningai bando išvengti ir atsakovo sąskaita gauti per didelę naudą. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į CK 6.198 straipsnio 2 dalyje nustatytą galimybę koreguoti sutarties kainą, atsižvelgiant į protingumo kriterijų. Ginčo atveju atsakovas iš ieškovo negavo darbo rezultato, kuris buvo numatytas pagal sutartį, o reikalauja mokėti už neatliktą darbą.Teismas neatsižvelgė, kad delspinigiai atsirado kaip ieškovo sutartinių įsipareigojimų neatlikimo ar netinkamo atlikimo pasekmės, taip pat neįpareigojo ieškovo pagrįsti atliktų PAV atrankos darbų vertės ta apimtimi, kokia jie buvo pateikti atsakovui. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo anksčiau vykdytomis sutartimis, kur buvo nurodyta atlikti PAV. Teismas nemotyvavo, kuo remdamasis daro išvadą, kad atsakovas žinojo, jog gali nereikėti pilno PAV, kad ieškovas turėjo prašyti paaiškinimų, tačiau tik dėl šių išvadų nusprendė matematiškai per pusę padalinti sutartyse numatytą visą sumą už PAV, kurio faktiškai ieškovas neatliko, ir šią sumą ieškovui iš atsakovo nepagrįstai priteisė.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis buvo atmesta, panaikinti, priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad konkurso procedūrų metu abi šalys vienodu mastu netinkamai vykdė savo pareigas, ir dėl to ieškovui priteisė tik pusę reikalautos sumos. Teismas pripažino ieškovo reikalavimą atsiskaityti už darbus pagrįstu, t. y. pripažino, kad už PAV ieškovui turi būti sumokėta, tačiau nepagrįstai sumažino priteistą sumą. Teismas nepagrįstai įsikišo į šalių sutartinius santykius. Bylos nagrinėjimo metu šalys nekėlė klausimo dėl ieškovo ar atsakovo apdairumo, pareigos nurodyti tikslią informaciją ar prašyti paaiškinti sąlygas ir to bei atlikto darbo kokybės. Tai yra aplinkybės, nesusijusios su byla, kurias teismas vertino visai be pagrindo. Prieštaringa ir nepagrįsta yra teismo išvada dėl ieškovo pareigos prašyti patikslinti konkurso sąlygas, nes ieškovo prašymas patikslinti aplinkybes, kurių ir pati perkančioji organizacija negalėjo žinoti, būtų buvęs netikslingas. Ieškovui abejonių dėl konkurso sąlygų nekilo, todėl ieškovas nepasinaudojo VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 15 punkte nustatyta teise. Savo sutartinius įsipareigojimus ieškovas įvykdė tinkamai, sutartą darbų rezultatą atsakovui pateikė ir atsakovas galėjo naudotis gautu darbo rezultatu. Teismas netinkamai aiškino VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 15 punkto nuostatas ir be pagrindo nustatė ieškovui buvus pareigą prašyti perkančiosios organizacijos paaiškinti konkurso sąlygas. Pasirašytomis sutartimis šalys susitarė dėl visos techninės dokumentacijos parengimo. Toks buvo viešojo konkurso objektas. Perkančioji organizacija sutiko su tiekėjo pasiūlyme nurodyta darbų atlikimo kaina, t. y. su kaina už galutinį rezultatą. Atsakovas gavo tą rezultatą ir nėra svarbi sudėtinių šio darbo rezultato dalių apimtis, todėl teismas neturėjo pagrindo mažinti ieškovo gaunamą atlygį.Teismas nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteistinas ieškovui netesybas sumažino nuo 167 911,64 Lt iki 5 000 Lt, t. y. daugiau nei trisdešimt trimis kartais. Tokiu atveju netesybos sudaro netgi mažiau nei 0,003 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. Netgi remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, tokia apimtimi delspinigiai nemažinami. Akivaizdu, jog šiuo atveju netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir neprotingai, neatsižvelgiant į sutartimi šalių nustatytas sąlygas, pažeidžiant sutarties laisvės principą ir šalių interesų pusiausvyrą. teismo sprendimas sumažinti delspinigius buvo nemotyvuotas, argumentai, kodėl netesybos mažinamos iki 5 000 Lt, nebuvo išdėstyti.Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovo UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ sutarties pasirašymo būdas buvo netinkamas, pažeidžiantis įstatymo reikalavimus. Kadangi tuo atveju kai tiekėjas yra juridinis asmuo, jis pats atvykti negali, nes juridinis asmuo, remiantis bendrąja teisės teorija, yra tik fikcija, sutartį turi pasirašyti jo atstovas, kuriam nei VPĮ, nei konkurso sąlygos reikalavimų atvykti nenumato. Apelianto manymu, atvykti sudaryti sutartį gali bet kuris tiekėjo įgaliotas atstovas. UAB ,,Miestprojektas“ sutarties sudarymui kaip savo atstovą atsiuntė kurjerį, jis laikytinas tinkamu ieškovo atstovu. Taigi ieškovas per atstovą sudaryti sutarties pas perkančiąją organizaciją atvyko. Teisės aktai nenumato specialaus reikalavimo, kad savo valią sudaryti sutartį šalys parašais patvirtintų tuo pačiu metu. Taigi abiejų šalių pasirašyta sutartis, nepriklausomai nuo to, ar jos tai padarė vienu metu, ar atskirai, laikoma sudaryta, nes tokiu būdu abi šalys pritarė sutarties sąlygoms. Apelianto nuomone, nagrinėjamoje situacijoje ieškovas sutartį pasirašė, o atsakovas sutartį pasirašyti atsisakė, motyvuodamas ne prieštaravimu sutarčiai ar konkrečioms sutarties sąlygoms, o tuo, kad pats ieškovas pas atsakovą neatvyko.

Atsiliepimas

Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas atsakovui pateikė tik atrankos poveikio vertinimui išvadą dėl privalomo PAV, bet ne pačią PAV ataskaitą. Kadangi PAV nebuvo atliktas visa apimtimi, atsakovui atsirado subjektinė teisė nemokėti už tą pasiūlymo dalį, kurioje apeliantas nieko neatliko ir nepanaudojo jokių realių finansinių, intelektualių ir materialių sąnaudų. Dėl apelianto reikalavimo priteisti žalą, susijusią su atsisakymu pasirašyti sutartį, atsakovas nurodė, kad VPĮ nenumato sutarties pasirašymo per kurjerį, juolab, kad kurjeris nėra tas asmuo, kuriam suteikti įgaliojimai atstovauti juridinį asmenį.

Ieškovas UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas sutartą dėl PAV darbą atliko tinkamai ir perdavė atsakovui tinkamai parengtą techninį projektą, kurio rezultatais naudojasi atsakovas. PAV procedūra yra privaloma detaliojo planavimo proceso dalis, kurios apimtį nustato ne šalys, o regioninis aplinkos apsaugos departamentas. Sutartyse numatyta atlikti PAV, tačiau nedetalizuota, kokius konkrečius veiksmus būtina atlikti, nes juos numato įstatymas. Šalys, pasirašydamos sutartį, sutarė dėl PAV atlikimo ir jo kainos, nežinodamos, kokia apimtimi reikės jį atlikti. Formaliai aiškinant ir remiantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis, ieškovas PAV atliko, t. y. buvo atliktas pirmasis etapas, kas šiuo atveju laikytina tinkamu PAV, nes likusi dalis nebuvo reikalinga atlikti. Pats atsakovas, atsisakydamas mokėti ieškovui sutartyse numatytą sumą už PAV, vienašališkai siekia pakeisti sutarčių sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Ieškovo reikalavimas susideda iš dviejų dalių: dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo. Pirmą reikalavimą ieškovas kildina iš tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių ir nurodo, kad atsakovas neįvykdė visų savo įsipareigojimų pagal tarp šalių 2007 m. gegužės 10 d. sudarytas tris sutartis (Nr. PD-012/1, Nr. PD-012/2, Nr. PD-012/3), pagal kurias ieškovas įsipareigojo per nustatytą terminą parengti ir perduoti atsakovui Alytaus m. pramoninių zonų infrastruktūros sutvarkymo techninę dokumentaciją. Minėti darbai atsakovui buvo perduoti 2008 m. kovo 20 d. atliktų darbų aktais, kurių pastarasis nepasirašė bei neapmokėjo visų jam ieškovo pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytų sumų, motyvuojant tuo, kad ieškovas neatliko dalies užsakymo – poveikio aplinkai vertinimo. Iš byloje esančių Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento išvadų, kuriomis remiasi atsakovas, matyti, kad pagal šalių sudarytas sutartis PAV atlikti nereikėjo (t. 1, b. l. 37, 76, 77, 87, 95, 96). Tačiau sutikti su tokia atsakovo pozicija negalima. Kaip matyti iš tarp šalių sudarytų ginčo sutarčių, jų dalykus sudarė paslauga – trijų Alytaus miesto pramoninių zonų infrastruktūros sutvarkymo techninės dokumentacijos parengimas.

Bylos duomenys rodo, kad tokią paslaugą ieškovas atsakovui suteikė bei pateikė tiek techninės dokumentacijos, kiek ją ruošiant reikėjo pagal įstatymų ar poįstatyminių aktų reikalavimus. Savo procesiniuose dokumentuose, pateiktuose apeliacinės instancijos teismui, atsakovas neteigia, kad dėl ieškovo netinkamo sutarties vykdymo bei paslaugos nesuteikimo jis negalėjo įgyvendinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo projekto ,,Pramoninių zonų infrastruktūros gerinimas Lietuvos-Lenkijos pasienio regione“. Pastebėtina, kad būtent šio projekto įgyvendinimui atsakovas buvo paskelbęs konkursą Alytaus miesto pramoninių zonų, esančių Pramonės g. 16, Kepyklos g. ir Naujojoje g., techninės dokumentacijos parengimo paslaugos pirkimas, o konkursą laimėjus ieškovui sudarė su juo ginčo sutartis.

Kaip jau minėta, atsakovas savo atsisakymą sumokėti visą sutarčių kainą, grindžia tuo, kad ieškovas neatliko savo sutartinės prievolės atlikti pilną poveikio aplinkai vertinimą. Svarstant šį argumentą, reikia turėti omenyje, kad sąvokos ,,pilnas poveikio aplinkai vertinimas“ Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymas (toliau – Įstatymas) nenumato, o šio Įstatymo 2 straipsnyje įvardinta sąvoka ,,poveikio aplinkai vertinimo procesas“, kuris įstatyme aiškinamas kaip planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymas, apibūdinimas ir įvertinimas. Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą sudaro: 1) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą; 2) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos (toliau – programa) rengimas, derinimas ir tvirtinimas; 3) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas; 4) sprendimo, ar planuojama ūkinė veikla leistina, priėmimas, ir poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas apie priimtą sprendimą.

Taigi, atranka dėl PAV yra sudedamoji PAV proceso dalis, o ar šis procesas gali būti apribotas tik atrankos atlikimu, ar pareikalaus kitų reikalingų veiksmų, sprendžia ne ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar PAV dokumentų rengėjas, o atitinkama atsakinga institucija. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 7 dalį atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos, raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Minėtų Įstatymo nuostatų analizė leidžia teigti, kad, priešingai negu teigiama atsakovo apeliaciniame skunde bei jo atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, ieškovas nebuvo vienašališkai nusprendęs pakeisti sutarties sąlygas ir neatlikti PAV visa apimtimi, nes nagrinėjamu atveju ieškovas vadovavosi atsakingos institucijos (Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento) išvada. Taigi, aukščiau paminėtas atsakovo apeliacinio skundo teiginys prieštarauja Įstatymo nuostatoms. Šiuo atveju atsakovo teiginiai dėl neva ieškovo neatliktos paslaugos prieštarauja paminėto Įstatymo nuostatoms, pagal kurias tai, kokios apimties PAV procesas turi būti atliktas, nustato atitinkama atsakinga institucija. Be to, PAV tikslas yra: 1) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai; 2) sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems šio straipsnio 1 punkte išvardytiems aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti; 3) nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje (Įstatymo 4 str.).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad, atlikus atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, šie tikslai nebuvo pasiekti ir būtent dėl šios priežasties nebuvo įgyvendintas atsakovo administracijos vykdomas projektas ,,Pramoninių zonų infrastruktūros gerinimas Lietuvos-Lenkijos pasienio regione“. Taigi ir šiuo atveju teigti, kad ieškovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, negalima. Vien nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškovo atliktus darbus bei už juos apmokėti (CK 6.38 str.). Tokios išvados pagrįstumui svarbu yra ir tai, kad, kaip minėta, ginčo sutartys buvo sudarytos ieškovui laimėjus atsakovo paskelbtą konkursą. Byloje nustatyta ir pats atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovas laimėjo konkursą pasiūlęs mažesnę PAV paslaugos kainą. Anksčiau jau atlikta Įstatymo nuostatų analizė parodo, kad, skelbiant konkursą bei vėliau – sudarant ginčo sutartis, šalims nebuvo žinoma, kokios apimties PAV procesas turės būti atlikta, nes, kaip minėta, tai tampa aišku, gavus atitinkamas atsakingos institucijos išvadą (Įstatymo 7 str. 7 d.). Taigi akivaizdu, kad, teikdamas konkursinį pasiūlymą, ieškovas veikė savo rizika ir buvo įsipareigojęs už jo pasiūlytą kainą atlikti visą PAV procesą. Todėl tai, kad nagrinėjamu atveju užteko atlikti atranką dėl pareiškėjo aplinkai vertinimo, neleidžia teigti, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai bei neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų. Tuo tarpu vertinant atsakovo teisines pozicijas dėl nagrinėjamo ginčo pagrįstumo reikia turėti omenyje, kad būtent jis paskelbė konkurso sąlygas bei pasiūlė ieškovui sutarčių tekstus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad konkurso metu atsakovui nebuvo žinoma, ar nagrinėjamu atveju reikės atlikti visas PAV procedūras ar pakaks atrankos išvadų. Tačiau, rengdamas konkurso sąlygas atsakovas šios aplinkybės nereglamentavo. Kolegijos nuomone, tai liudija apie paties atsakovo nerūpestingumą. Tačiau ši aplinkybė negali pateisinti atsakovo atsisakymo vykdyti jo paties paskelbtu konkursu bei ginčo pirkimo-pardavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų (CK 6.59 str., VPĮ 18 str. 3 d., 8 d.). Darant tokią išvadą kolegija taip pat vadovaujasi CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, jog jam buvo žinoma, kad, vykdant sutartį, gali neprireikti atlikti visų PAV procedūrų yra abstrakti ir neargumentuota. Tačiau toks teiginys reiškia, kad atsakovas nuo minėtų teismo išvadų ginasi įstatymo nežinojimu nes, kaip jau buvo ne kartą nurodyta, atrankos išvadą dėl PAV privalomumo daro atsakinga institucija, prieš tai gavusi informaciją atrankai atlikti. Tačiau toks gynimosi būdas yra ne tik nepagrįstas, bet ir, turint omenyje, kad atsakovas yra savivaldybės valdymo institucija, neleistinas. Tai, kad tokia situacija galima, atsakovas turėjo žinoti ir iš tarp šalių 2006 m. gruodžio 7 d. sudarytos sutarties vykdymo patirties, kuomet atliekant panašaus pobūdžio paslaugą, viso PAV proceso taip pat nereikėjo atlikti.

Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes bei VPĮ 18 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatas, draudžiančias keisti pirkimo sutarties sąlygas sutarties galiojimo laikotarpiu, išskyrus tokius atvejus, kai pirkimo sutarties sąlygų pakeitimui yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas (nagrinėjamu atveju taip nėra), kolegija daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus bei sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas (CK 6.59 str.). Šia prasme skundžiamas sprendimas keistinas, o ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo visiškai tenkintinas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 206 500 Lt.

Kartu su skola ieškovas prašė priteisti 167 911,64 Lt delspinigių. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovo prašomų priteisti delspinigių dydį neprotingai dideliu bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas prievolę iš dalies įvykdė, juos sumažino (CK 6.73 str. 2 d.). Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas savo prievolės net iš dalies neįvykdė. Tačiau toks teiginys prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pagal tarp šalių sudarytų sutarčių sąlygas delspinigiai skaičiuojami nuo bendros sutarčių kainos (Sutarčių 6.5 p.). Tačiau pats ieškovas nurodo, kad atsakovas nesumokėjo tik dalies sutarčių kainos. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas delspinigius sumažino nepagrįstai ir neprotingai, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo dėl prievolės nevykdymo patirti nuostoliai viršija teismo priteistų netesybų dydį, nepateikė, be to, delspinigių prašo už mažesnį nei pusę metų laikotarpį (CK 6.258 str. 3 d., CPK 178 str.). Taigi, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai išsprendė delspinigių priteisimo klausimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl skolos priteisimo keistinas, atitinkamai keičiama ir sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo, padidinant juos iki 10 000 Lt.

VPĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato tam tikrus pirkimo sutarčių, kilusių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, sudarymo ypatumus. Vienas jų – reikalavimas tiekėjui iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko atvykti sudaryti pirkimo sutartį. Tiekėjui iki nurodyto laiko neatvykus sudaryti sutartį, perkančioji organizacija privalo sudaryti sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymą eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį. Tokios pat nuostatos atkartotos ir Alytaus sporto ir rekreacijos centro didžiosios salės išplėtimo techninės dokumentacijos parengimo paslaugos pirkimo atviro konkurso, kurį laimėjo ieškovas, sąlygų 66, 67 punktuose. Ieškovui šios pirkimo sutarties sudarymo sąlygos turėjo būti žinomos, tačiau jis atsakovo nurodytu laiku sudaryti sutartį neatvyko. Pastebėtina, kad prieš tai atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovo prašymus, sutarties sudarymo datą buvo atidėjęs. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo atmesti (CK 6.258 str.). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurių pagrįstumo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 8 119,12 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 8). Iš dalies patenkinus ieškovo reikalavimus, iš atsakovo ieškovui priteistina sumokėto už ieškinį žyminio mokesčio dalis – 4 222 Lt (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas teismui pateikė duomenis, kad pirmojoje instancijoje turėjo 10 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 176). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į patenkintų reikalavimų dalį, į bylos apimtį, byloje sprendžiamo teisinio klausimo aktualumą ir sudėtingumą ir į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas Rekomendacijas ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, padidina pirmosios instancijos teismo priteistą išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą iki 3 628 Lt (CPK 93 str. 2 d., 4 d., 98 str. 2 d.).

Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 7 036 Lt žyminį mokestį (t. 3, b. l. 18, 19). Atsakovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu buvo atleistas nuo 3 165 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, o atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovo priteistina 2 533 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis (CPK 93 str. 2 d., 3 d.). Nei ieškovas, nei atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą pakeisti. Padidinti Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškovui UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ iš atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos priteistą 103 250 Lt skolos už atliktus darbus sumą iki 206 500 Lt (dviejų šimtų šešių tūkstančių penkių šimtų litų), 5 000 Lt delspinigių sumą iki 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų), 3 165 Lt žyminio mokesčio sumą iki 4 222 Lt (keturių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt dviejų litų), 2 628 Lt išlaidų už advokato pagalbą sumą iki 3 628 Lt (trijų tūkstančių šešių šimtų dvidešimt aštuonių litų). Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB ,,Panevėžio miestprojektas“ iš atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2 533 Lt (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt tris litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai Konstantinas GurinasVytas MiliusNijolė Piškinaitė