Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-09-21 · Civilinė byla Nr. e2-1144-196/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-04-25Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-09-21Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-21
Bylos Nr.
e2-1144-196/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00473-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Atsakovas
G. Č., A. K.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1144-196/2017 (S)Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00473-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.11
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties dalies, kuria atmestas prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, civilinėje byloje Nr. e2-1144-196/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieškinį atsakovėms A. K. ir G. Č. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB Medicinos bankas patikslintu ieškiniu prašė: 1) nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančia 2016 m. vasario 15 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-1247, sudarytą tarp A. K. bei G. Č. taikyti restituciją natūra, grąžinant atsakovei A. K. 1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovės reikalavimą nukreipiant į atsakovei A. K. grąžintiną turtą; 2) nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančiu 2015 m. gruodžio 21 d. susitarimą dėl prievolių įvykdymo, sudarytą tarp A. K. bei G. Č.; 3) iš atsakovių A. K. bei G. Č. ieškovės UAB Medicinos banko naudai lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir kitas išlaidas; 4) patenkinus ieškinį, suteikti teisę ieškovei UAB Medicinos bankui VĮ Registrų centre atlikti nuosavybės teisės į atsakovei A. K. grąžintino ¹/₂ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją.Ieškovė UAB Medicinos bankas Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo CPK 139 straipsnio pagrindu bei žyminio mokesčio grąžinimo.Atsakovės A. K. ir G. Č. raštu patvirtino sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo.Atsakovė G. Č. pareiškė prašymą priteisti iš ieškovės UAB Medicinos banko 7 441,50 Eur atstovavimo išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi ieškovės UAB Medicinos banko ieškinį atsakovėms A. K. ir G. Č. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo paliko nenagrinėtą; nutarė grąžinti ieškovei UAB Medicinos bankui 1 365 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. kovo 7 d. mokėjimo pavedimu Nr. 2511 ir 2016-10-25 mokėjimo pavedimu Nr. 3926; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – G. Č. nuosavybės teisėmis priklausančio nekilnojamojo turto: ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštą; atsakovės G. Č. prašymą atlyginti atstovavimo išlaidas netenkino.Teismas pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnis, reglamentuojantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nei šio kodekso 94 straipsnis, reglamentuojantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, tiesiogiai nenumato, kaip sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kuomet ieškovas atsiima ieškinį, esant kitos šalies sutikimui. Pastarojo straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, ši įstatymo nuostata reiškia, kad priešinga šalis privalo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, jeigu jos yra sąlygotos, pagrįstu kitos šalies siekiu sąžiningai apginti savo pažeistą teisę arba apsiginti nuo nepagrįsto reikalavimo. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB Medicinos bankas ieškinio atsiėmimą motyvavo tuo, kad tokį įsipareigojimą prisiėmė 2017-02-28 tarp UAB Medicinos banko ir A. K. sudaryta taikos sutartimi, kurią patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14-565/2017. Minėta byla buvo inicijuota ieškovės A. K., pareiškiant šiuos reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančiais 2017 m. vasario 9 d. hipotekos lakštą Nr. 01120070003633 su visais pakeitimai ir notarės J. Š. 2013-01-30 išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. JŠ-534; 2) pripažinti nesudaryta ir negaliojančia 2008 m. rugsėjo 10 d. kredito sutartį Nr. LOAN_80608, pasirašytą tarp ieškovės ir atsakovo, atitinkamai pripažinti negaliojančiais 2008-09-24 hipotekos lakštą Nr. 01120080024559 ir 2013-01-30 išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. JŠ-536; 3) pripažinti negaliojančiais 2008 m. rugsėjo 10 d. ieškovės išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 300 000 Lt sumai kaip sudarytą dėl ekonominio atsakovo spaudimo ir jo pagrindu 2012 m. gruodžio 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. JŠ-9305; 4) pripažinti negaliojančiais 2009 m. sausio 16 d. ieškovės laidavimą pagal VšĮ „Klasikos grupė“ išduotą vekselį 200 000 Eur sumai kaip sudarytą dėl atsakovo ekonominio spaudimo ir šio vekselio pagrindu 2012 m. gruodžio 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. JŠ-9309; 5) pripažinti negaliojančia 2009 m. sausio 16 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą laidavimo sutartį Nr. LOAN_87899 kaip sudarytą dėl atsakovo ekonominio spaudimo; 6) pripažinti negaliojančiu 2008-09-30 hipotekos lakštą Nr. 01120080025127 su vėlesniais pakeitimais kaip sudarytą dėl atsakovo ekonominio spaudimo ir jo pagrindu 2013-01-30 išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. JŠ-535. 2017-02-28 taikos sutartimi UAB Medicinos bankas ir A. K. susitarė, kad CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka už 267 000 Eur UAB „MB turtas“ pardavus A. K. priklausančius butą ir kūrybines dirbtuves, esančius Vokiečių 10-20, Vilniuje, bus laikoma, kad yra įvykdyti jos įsipareigojimai UAB Medicinos bankui pagal 2006 m. gruodžio 18 d. kredito sutartį Nr. LOAN_40143, 2008 m. rugsėjo 10 d. kredito sutartį Nr. LOAN_80608 ir 2008 m. rugsėjo 10 d. kredito sutartį Nr. LOAN_80549. Pripažinus, kad yra įvykdytos A. K. prievolės UAB Medicinos bankui pagal nurodytas kredito sutartis, laikoma, kad yra įvykdytos (pasibaigusios) ir šalutinės prievolės, kuriomis A. K. buvo užtikrinusi prievolių pagal kredito sutartis įvykdymą, t. y. 2017 m. vasario 9 d. hipotekos sandoris, kurio identifikavimo kodas 01120070003633, 2008-09-22 hipotekos sandoris, kurio identifikavimo kodas 01120080024559, 2008 m. rugsėjo 10 d. paprastasis vekselis 300 000 Lt sumai, 2008-09-30 hipotekos sandoris, kurio identifikavimo kodas 01120080025127, 2009 m. sausio 16 d. paprastojo vekselio 200 000 EUR sumai laidavimas ir 2009 m. sausio 16 d. laidavimo sutartis Nr. LOAN_87889 (CK 6.70 str. 1 d.).Teismas taip pat nustatė, kad nagrinėjamojoje byloje, kurioje ieškovė UAB Medicinos bakas pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, reikalavimai atsakovėms A. K. ir G. Č. buvo pareikšti todėl, kad bankas, nustatęs, jog skolininkė A. K., neįvykdžiusi didelės apimties finansinių įsipareigojimų UAB Medicinos bankui, 2016 m. vasario 15 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2-1247 perleido paveldėtą ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), G. Č.. Šiuo ieškiniu ieškovas įrodinėjo egzistuojant actio Pauliana sąlygas. Parengiamieji teismo posėdžiai buvo atidėti, šalims išreiškus valią ginčą baigti taikiai – sudarius taikos sutartį prieš tai aptartoje byloje, ieškovas nurodė atsiimsiąs ieškinį. Kaip jau minėta, taikos sutartis tarp šalių buvo sudaryta, o jos sąlygos sudaro pagrindą vertinti, kad UAB Medicinos banko reikalavimai skolininkei A. K. buvo pagrįsti, kaip ir pagrįstas siekis actio Pauliana instituto pagalba gintis galimai nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Teismo vertinimu, ieškinio pareiškimą sąlygojo atsakovės A. K. prievolių UAB Medicinos bankui nevykdymas, o atsakovė G. Č. atsakove buvo patraukta neišvengiamai, kaip ginčijamo dovanojimo sandorio šalis.Teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes ir į ieškovės procesinį elgesį, konstatavo, kad atsakovė G. Č. neįrodė, jog ieškovė, pareikšdama ieškinį atsakovėms A. K. ir G. Č., elgėsi nesąžiningai ir pareiškė nepagrįstus reikalavimus. Teismas nutarė, kad ieškovė, atsiimdama ieškinį, neturi pareigos atlyginti atsakovės G. Č. patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos prašymas netenkinamas (CPK 94, 178 straipsniai).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė G. Č. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš ieškovės UAB „Medicinos bankas“ atsakovės G. Č. naudai 7 441,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 94 straipsnio 1 dalį, o tai nulėmė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepagrįstumą. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas atsakovės G. Č. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, vertino tik tai, ar ieškovė pareiškė pagrįstą ieškinį abiems atsakovėms ir kokios aplinkybės sąlygojo ieškinio pareiškimą. Padaręs išvadą, kad ieškovės ieškinio pareiškimą atsakovėms sąlygojo atsakovės A. K. prievolių ieškovei nevykdymas ir konstatavęs, kad atsakovės G. Č. patraukimą atsakove šioje byloje sąlygojo vien tik tai, kad ji buvo ginčijamo dovanojimo sandorio šalimi (nenustatęs jokių atsakovės G. Č. nesąžiningų veiksmų ar kitokiu aplinkybių, kurios leistų padaryti išvadą, kad ieškinys atsakovės G. Č. atžvilgiu taip pat buvo pareikštas pagrįstai), neaišku dėl kokių priežasčių pirmos instancijos teismas visiškai nepagristai sprendė, kad atsakovė G. Č. neįrodė, jog ieškovė, pareikšdama ieškinį, atsakovėms elgėsi nesąžiningai ir pareiškė joms nepagrįstus reikalavimus ir tuo pagrindu netenkino atsakovės G. Č. prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas atsakovės G. Č. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, vertino tik tai, ar ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, tačiau visiškai nevertino atsakovės G. Č. procesinio elgesio, kuri, kaip konstatavo ir pats pirmos instancijos teismas, atsakove buvo patraukta neišvengiamai, kaip ginčijamo dovanojimo sandorio šalis. Taigi pirmos instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino aplinkybių bei priežasčių, dėl kurių susidarė atsakovės G. Č. bylinėjimosi išlaidos. Skundžiamą nutarti priėmęs pirmos instancijos teismas nepagristai neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovė, pareikšdama reikalavimus abiems atsakovėms dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo, savo reikalavimo teisę atsakovei A. K. kildino būtent iš tų sandorių, kuriuos atsakovė A. K. prašė pripažinti negaliojančiais Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-14-565/2017. Pirmos instancijos teismas nepagristai neįvertino tos aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje Nr. e2-14-565/2017 patvirtinus tarp ieškovės ir atsakovės A. K. sudarytą 2017-02-28 taikos sutartį, ieškovė neteko reikalavimo teisės šioje byloje, o tai ir nulėmė jos ieškinio atsiėmimą. Pirmos instancijos teismas, nurodęs, kad ieškovė atsiėmė ieškinį vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje Nr. e2-14-565/2017, patvirtiną tarp ieškovės ir atsakovės A. K. sudarytą 2017-02-28 taikos sutartį, kurios kontrahente (šalimi) atsakovė G. Č. nebuvo, nepagristai neįvertino aplinkybės, kad atsakovei G. Č., nesutikus su ieškinio atsiėmimu, toks ieškinio atsiėmimas būtų neįmanomas. Pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog atsakovės G. Č. procesinis elgesys sutikus su ieškinio atsiėmimu buvo tinkamas ir sąlygojo ekonomiškesnį bei greitesni šalių kilusio ginčo išsprendimą. Priešingu atveju atsakovei G. Č. nesutikus su ieškinio atsiėmimu - byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės, o ieškinys - atmetamas, kadangi pasirašiusi 2017-02-28 taikos sutartį ieškovė ne tik neteko reikalavimo teisės, bet ir nepaneigė atsakovių 2015 m. gruodžio 21 d. susitarimo dėl prievolių įvykdymo pakeitimo, t. y. novacijos sutarties, teisėtumo. Taigi ieškovė, pareiškusi reikalavimą actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), ir neišsprendusi ginčo su atsakove A. K. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-14-565/2017, neturėjo neginčijamos reikalavimo teisės (nebuvo vienos iš būtinų actio Pauliana sąlygų). Pirmos instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad atsakovė G. Č. neprieštaravo dėl parengiamųjų teismo posėdžių atidėjimo ieškovei ir atsakovei A. K. pareiškus valią ginčą baigti taikiai, sudaryti taikos sutartį Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-14-565/2017, t. y. atsakovė G. Č., nebūdama Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-14-565/2017 dalyvaujančiu byloje asmeniu, šioje byloje netrukdė kilusio ginčo taikiam išsprendimui, o tai vienareikšmiškai vertintina, kaip tinkamas procesinis elgesys. Pirmos instancijos teismas visiškai nepagristai nevertino aplinkybių, dėl kurių susidarė atsakovės G. Č. bylinėjimosi išlaidos, t. y. nevertino, kad ieškovei pareiškus ieškinį, kuriame atsakovė G. Č. atsakove buvo patraukta neišvengiamai, kaip dovanojimo sandorio šalis, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad ji buvo priversta atsikirsti į jai pareikštus reikalavimus, kuriuos ieškovė, sudariusi 2017-02-28 taikos sutartį su atsakove A. K. kitoje civilinėje byloje Nr. e2-14-565/2017 (ne su atsakove G. Č., bet su kitu asmeniu) ieškinį atsiėmė. Taigi akivaizdu, kad atsakovės G. Č. patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai atsikertant į ieškovės pareikštus reikalavimus ir byloje pateikiant procesinius dokumentus – atsiliepimus į ieškinį ir į patikslintą ieškinį, pasirengiant bylos nagrinėjimui, teikiant konsultacijas, dalyvaujant parengiamuosiuose teismo posėdžiuose bei nagrinėjant bylą iš esmės, taip pat atliekant kitus procesinius veiksmus ir pan. Taigi atsakovės G. Č. patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė išskirtinai dėl ieškovės procesinio elgesio ir tokiu būdu buvo neišvengiamos bei pagrįstos.Atsakovės G. Č. prašymas priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas buvo išnagrinėtas neištyrus ir neįvertinus ieškovės ir atsakovės G. Č. procesinio elgesio, taip pat neįvertinus priežasčių, dėl kurių susidarė atsakovės G. Č. patirtos bylinėjimosi išlaidos, o išimtinai atsižvelgiant tik į ieškovės interesus, t. y. vertinant ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumą. Pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 94 straipsnio 1 dalį ir dėl to nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįsta ir naikintina.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB Medicinos bankas prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškovė UAB Medicinos bankas neprivalo atlyginti atsakovei G. Č. patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios yra nepagrįsto dydžio. Šių bylinėjimosi išlaidų, tačiau tik protingo dydžio, atsakovė G. Č. galėtų reikalauti iš kitos atsakovės A. K., dėl kurios kaltės ieškovė UAB Medcinos bankas buvo priverstas skolą atgauti priverstine tvarka, šioje byloje reikšti ieškinį dėl ieškovės teises pažeidžiančių sandorių (2016 m. vasario 15 d. dovanojimo sutarties nr. 2-1247, 2015 m. gruodžio 21 d. susitarimo dėl prievolių įvykdymo) pripažinimo negaliojančiais, ir kuri 2017-02-28 taikos sutarties 7 punktu tokias bylinėjimosi išlaidas teismo procese įsipareigojo apmokėti/padengti. Atskirajame skunde apeliantė G. Č. sąmoningai ignoruoja teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios patvirtina, kad ieškovė UAB Medicinos bankas neprivalo atsakovei G. Č. atlyginti 7 441,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kuriomis remiantis ieškovės UAB Medicinos banko procesinis elgesys galėjo būti pripažintas netinkamu – ieškovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko visas procesines pareigas. Be to, byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad atsakovės G. Č. bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės kaltės. Priešingai, ieškinio pareiškimą ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimą nulėmė atsakovių A. K. ir G. Č. elgesys, dėl kurių kaltos yra pačios atsakovės. Ieškovė nėra kalta, kad atsakovė A. K. laiku neįvykdė įsipareigojimų ieškovei, taip pat nėra kalta už tai, kad atsakovė A. K., būdama skolinga ieškovei, kartu su atsakove G. Č. (kurių nesąžiningumas byloje buvo preziumuojamas) pažeidė ieškovės teises, t. y. be ieškovės sutikimo atsakovei G. Č. padovanojo ½ dalį gyvenamojo namo ir tai pablogino A. K. mokumą. Atsakovė G. Č., būdama sąžininga ir artimais ryšiais susijusi su A. K. (sesuo), turėjo vengti situacijos, kuria būtų pažeisti A. K. kreditorės UAB Medicinos banko interesai. Dėl susidariusios situacijos (G. Č. nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų atsiradimo) priežastiniu ryšiu kalta yra ne ieškovė, o G. Č. ir jos sesuo A. K..Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus, tinkamai įvertintos priežastys, dėl kurių byloje susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakankamai motyvavo poziciją atsakovei G. Č. nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties dalies, kuria atmestas prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017 15 punktą).Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus išaiškinimus bei įvertinus aplinkybę, kad ieškovė UAB Medicinos bankas atsiėmė ieškinį tik po to, kai A. K. įvykdė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje civilinėje byloje Nr. e2-14-565/2017 nustatytus įsipareigojimus, kai laikoma, kad atsakovė įvykdė visas A. K. prievoles UAB Medicinos bankui pagal kredito sutartis, konstatuotina, kad ieškovė materialiuoju teisiniu požiūriu laimėjo bylą, o tai, jog pažeistų teisių gynybos būdas buvo realizuotas kitu teisiniu pagrindu, savaime nepatvirtina atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlygintinumo. Tik patenkinusi finansinius reikalavimus, ieškovė nagrinėjamoje byloje atsiėmė ieškinį, kuriuo ji gynė, savo, kaip A. K. kreditorės, interesus. Apeliantė nepripažino ir savo iniciatyva neįvykdė ieškinio reikalavimų grąžinti dovanotą turtą A. K., kad ji galėtų atsiskaityti su savo kreditore. Tokiu atveju, sprendžiant dėl atsakovės G. Č. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, turi būti vadovaujamasi bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasties teorija (nutarties 15 punktas), pagal kurią bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į šalių elgesį tiek iki bylinėjimosi pradžios, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Įvertinus apeliantės turėtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis konstatuotina, kad atsakovės G. Č. veiksmai (neveikimas), kuriais apeliantė negrąžino padovanoto turto, kad atsakovė A. K. galėtų atsiskaitytų su ieškove, nulėmė ieškovės kreipimąsi į teismą, atsakovės G. Č. atsiliepimo į ieškinį pateikimą ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Nenustatyta, kad ieškovė atsiėmė ieškinį dėl to, kad ieškinio reikalavimus laikė nepagrįstais. Priešingai, ieškovė atsiėmė ieškinį dėl to, kad jos, kaip kreditorės, interesai buvo patenkinti, todėl nebeliko pagrindo tęsti procesą pagal ieškinį, pareikštą actio Pauliana pagrindu. Atsižvelgiant į nustatytas apeliantės turėtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, spręstina, kad šių išlaidų pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatlygino. Į esminius skundo argumentus atsakyta. Kiti skundo argumentai nedaro įtakos bylos teisiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas prašymas priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Konstantinas Gurinas